Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (apeliantės) AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens P. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, tretieji asmenys AB „Swedbank“, antstolis R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjui P. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Ius Lt“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d.; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2018 m. vasario 14 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo termino pratęsimo ir pareiškėjui nustatytas terminas minėto plano pateikimui ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 7 d.2018 m. kovo 6 d. pareiškėjo P. B. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kartu pateikdama kreditorių susirinkimo protokolą, mokumo atkūrimo planą ir išvadą dėl mokumo atkūrimo plano. Nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjo vienintelė kreditorė AB „Swedbank“ balsavo prieš fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, motyvuodama tuo, jog administravimo išlaidų sąmata yra per didelė; be to, kreditorė siūlė papildyti planą nuostata, kad pareiškėjas kas 6 mėn. kreditoriams ir administratorei pateiktų dokumentus, patvirtinančius geriau apmokamo darbo paieškas. Bankroto administratorė pažymėjo, kad, įvertinusi planą, nenustatė, jog planas neatitiktų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus, todėl pateikė jį tvirtinti tiesiogiai teismui. Administratorė paaiškino, kad plane numatytos administravimo išlaidos – 80 Eur/mėn. (50 Eur/mėn. atlyginimas administratorei ir 30 Eur/mėn. kitos administravimo išlaidos), yra protingos ir būtinos. Administratorė papildomai nurodė, kad kreditorės pasiūlymai dėl pareiškėjo informavimo apie geriau apmokamo darbo paieškas nėra susiję su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais planui, tuo labiau, jog plane yra numatytos pareiškėjo mokumo atkūrimo priemonės.Teismo posėdyje pareiškėjas P. B. prašymą iš esmės palaikė ir prašė patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą; papildomai nurodė, kad neturi galimybių skirti daugiau lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui, tuo tarpu dėl lėšų paskirstymo bankroto administratorei ir kreditoriams prašė spręsti teismo nuožiūra.Tretieji asmenys savo pozicijos dėl bankroto administratorės prašymo neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens P. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, svarstytą 2018 m. vasario 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo kreditorė AB „Swedbank“ nesutiko su pareiškėjo mokumo atkūrimo planu iš esmės dėl to, jog bankroto administratorė per mėnesį gaus 80 Eur sumą administravimo išlaidoms dengti, t. y. iš viso per 36 mėn. bankroto administratorė gaus 2880 Eur, tuo tarpu kreditorė per visą bankroto procesą gaus tik 1440 Eur.Teismas pažymėjo, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis), todėl kreditoriams nesutinkant su administratoriaus atlyginimo apmokėjimo tvarka, jiems neužkertama teisė, patvirtinus mokumo atkūrimo planą, inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl atlyginimo apmokėjimo tvarkos nustatymo arba iškelti šį klausimą bet kuriame kreditorių susirinkime. Paaiškino, kad bankroto procedūros metu įstatymas įtvirtina kreditorių teisę kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti ir kt.), todėl jeigu bankroto administratorė, anot kreditorės, netinkamai vykdytų savo pareigas, kreditorės interesai galės būti ginami, be kita ko, inicijuojant bankroto administratorės atstatydinimą.Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės pastabos dėl pateikto plano atmestinos kaip nepagrįstos; sprendė, jog pateiktas planas iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus ir gali būti įgyvendintas, todėl jį patvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (apeliantė) AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane numatyta 80 Eur/mėn. suma administravimo išlaidoms yra nepagrįstai didelė, gerokai didesnė nei planuojama skirti kreditorių reikalavimų dengimui; teigia, jog minėta administravimo išlaidų suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla nėra sudėtinga, bankrutuojantis fizinis asmuo neturi sudaręs sutarčių, kurias būtų planuojama ginčyti, neturi jokio turto, debitorių, todėl, anot apeliantės, bankroto administratorės veikla bus minimali (sušaukiant kreditorių susirinkimus ir pervedant kreditorei mokėtinas lėšas). Apeliantės teigimu, toks pareiškėjo lėšų paskirstymas laikytinas iškreipiančiu šalių interesų pusiausvyrą (palankus vien administratorei) ir pažeidžiančiu kreditorių teises, nes nustatant neadekvačią sumą administravimo išlaidoms, mažesne apimtimi bus patenkinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriniai reikalavimai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šitų apeliantės nurodytų aplinkybių, taip pat visiškai nevertino kreditorės pastabų dėl plano papildymo nuostata, jog pareiškėjas kas pusę metų informuotų kreditorius ir administratorę apie atliktus veiksmus, siekiant gauti didesnes pajamas; anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino mokumo atkūrimo planą ir nepagrįstai jį patvirtino.Pareiškėjo P. B. bankroto administratorė MB „Ius Lt“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Administratorė nurodo, kad plane nustatytos administravimo išlaidos (įskaitant atlyginimą administratorei) yra minimalios ir nepažeidžia kreditorių interesų. Pažymi, kad administratorė yra verslu užsiimantis subjektas ir negali dirbti neatlygintinai. Anot administratorės, apeliantė turėjo įrodyti, kad kiti bankroto administratoriai administravimo paslaugas galėtų suteikti už mažesnę sumą, atitinkamai apeliantė galėjo siūlyti tokių administratorių kandidatūras bankroto bylos iškėlimo stadijoje (ir viso bankroto proceso metu). Teigia, kad administravimo išlaidos apmokamos tik pagal faktiškai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat jos gali būti keičiamos bankroto proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 27 d. įvyko pirmasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 100 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (vienintelė pareiškėjo kreditorė AB „Swedbank“), nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kreditorės AB „Swedbank“ nepritarimo planui priežastis, sprendžia, kad jos, priešingai nei nurodė pareiškėjo bankroto administratorė bei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra akivaizdžiai susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje. Iš kreditorės (apeliantės) nepritarimo argumentų matyti, kad kreditorė iš esmės nesutiko su pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimu, taip pat teikė pastabas dėl pareiškėjo numatytų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, ir atitinkamo informavimo apie jas. Nurodytos priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenka į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nustatytus mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus.Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą. Tačiau nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas nebuvo taisomas/tikslinamas ir 2018 m. kovo 6 d. (iš karto po pirmojo kreditorių susirinkimo) pateiktas teismui tvirtinti.Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui ir bankroto administratorei nesilaikant plano tikslinimo procedūros, neturėjo priimti tokio plano ir spręsti jo tvirtinimo klausimo (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), o turėjo pasiūlyti pareiškėjui pakartotinai kreditorių susirinkimui teikti svarstyti patikslintą planą.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo P. B. bankroto administratorės MB „Ius Lt“ prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliantės AB „Swedbank“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. B. bankroto administratorės MB „Ius Lt“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikti nenagrinėtą.