Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas

Tretieji asmenys teisme nuomonės nepareiškė.

Ieškovė J. Č. ir atsakovas R. Č. susituokė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. B., patvirtina, kad ieškovė paveldėjo testatorės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, kurį sudaro visos lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitoje, priklausančioje testatorei. Iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pinigai - 18 635,46 Eur – iš M. M. sąskaitos pervesti į ieškovės J. Č. sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną 18 500 Eur pervesta į D. G. sąskaitą banke, pavedimo paskirtyje nurodant - už perkamą namą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, pastatų ir statinių pirkimo-pardavimo sutartimi, sudarytoje tarp pardavėjos E. G. atstovės D. G. ir pirkėjos J. Č., pastaroji bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. Č. įsigijo gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus, kiemo statinius, 0,1207 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas bendrąja jungtine J. Č. ir R. Č. nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 2 punktu asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama sutuoktinio po santuokos sudarymo paveldėtas turtas, jei testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2012 balandžio 11 d. nutartis byloje 3K-3-52/2012 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas, spręsdamas ginčus, tikrina pagrindą nuosavybės teisėms atsirasti pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.

Nagrinėjamu atveju abejonių nekyla, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, tačiau už asmenines ieškovės lėšas – pinigus, jos paveldėtus iš savo motinos. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai, esantys byloje - paveldėjimo teisės liudijimas, pinigų pervedimai iš sąskaitų, įsigyto turto kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ji siekė namą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn ir buvo įsitikinusi, kad mamos paveldėti pinigai ir už juos įsigytas turtas yra jos asmeninis turtas. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė, žinodama galimybę sandorio metu įteisinti turtą kaip savo asmeninę nuosavybę, būtų to nenorėjusi, žinodama apie savo sutuoktinio skolas, būtų rizikavusi už paveldėtas lėšas įgytą turtą prarasti. Išklausius ieškovės paaiškinimų, matyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovei nebuvo žinomos pasekmės, kurios gali kilti už savo asmenines lėšas įgyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, sandorio sudarymo metu jai nebuvo suteikta tinkamas teisinių pasekmių išaiškinimas. Esminė šios bylos aplinkybė yra ta, kad atsakovas, ieškovės sutuoktinis, neginčija, kad ieškovės paveldėtos lėšos ir už jas įsigytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Jis pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nedalyvavo, pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, jis net nežinojo, kad turtas, kurį sutuoktinė pirko už paveldėtus pinigus, yra ir jo nuosavybė, pretenzijų į šį turtą nereiškia, pripažįsta, kad nei prie turto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo savo asmeninėmis lėšomis nėra pridėjęs, pastaruoju metu nekilnojamuoju turtu net nesinaudoja, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikraustė, santuokinius ryšius su ieškove nutraukė. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė ir atsakovas nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), sudarymo momento buvo susitarę, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms, tvirtinimas, kad šalių santuokos metu įgytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus visumą aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, ieškovės ieškinys tenkinamas.

Įrodymų, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įsigytas už ieškovės lėšas, gautas realizavus jos turėtą asmeninį nekilnojamąjį turtą, ieškovė nepateikė, nors tokį reikalavimą ieškinyje nurodė. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ji jokio nekilnojamojo turto, kurį būtų realizavusi prieš įsigyjant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neturėjo, tokių aplinkybių teisme net neįrodinėjo, apie tai ieškovė nieko nepaaiškino, todėl jos reikalavimo dalis dėl pripažinimo, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) įsigytas už lėšas, gautas realizavus jos asmeninį nekilnojamąjį turtą, yra akivaizdžiai perteklinis, galimai atsiradęs dėl ieškovės atstovės netinkamo ieškovės nurodytų aplinkybių vertinimo. Šio reikalavimo dalis ieškinio patenkinimui esminės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jo pagrįstumo teismas nepasisako.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui sprendimu suteikus jai antrinę teisinę pagalbą.