Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi Z Š, gyv.(duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš R P, gyv. .(duomenys neskelbtini), kuri kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Z. Š. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad R. P. siekdama turtinės ir kitos naudos, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Nurodo, kad 2016 m. birželio 8 dieną nuvykęs į Ukmergės rajono apylinkės teismą susipažino su baudžiamąja byla Nr. 1-74-517/2016 ir nustatė, kad byloje esančiame 2015-07-27 R. P. apklausos protokole (tomas 2, bylos lapas 96) pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. R. P. pareiškėjo kaltinama tuo, kad 2015 metų liepos 27 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje, Rinktinės g. 7, Vilniuje, apklausos metu paskleidė apie jį, pareiškėjo nuomone, tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo, sakydama šiuos teiginius: „ Z. Š., išgirdęs, kad S. J. jai pasakojo apie Z. Š. finansines problemas, ėmė garsiai šaukti ir mojuoti rankomis vadindamas ją įžeidžiančio turinio žodžiais „karve, gyvate."; „S. J. teigė, kad Z. Š. jau seniai ją terorizuoja naudodamas psichologinį smurtą ir kad ji turi tai patvirtinančių garso įrašų."; „Mergaitei užsimanius gamtinių reikalų, Z. Š. ėmė garsiai šaukti „Susirinkit savo šūdus, nes labai smirda."; „2014-04-16 dienos buities akte aš nurodžiau, kad vaikui dėl netinkamo tėvo elgesio, dėl tėvo daromo psichologinio smurto aš rekomendavau S. J. mergaitę vesti pas psichologą." Pareiškėjas mano, kad išdėstyti faktai įrodo aplinkybę, kad R. P. paskleidė daugybę tikrovės neatitinkančios informacijos apie Z. Š., norėdama pakenkti Z. Š., siekdama į ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikti kuo daugiau tikrovės neatitinkančios Z. Š. paniekinančios, pažeminačios informacijos, pakirsti pasitikėjimą juo bylą nagrinėsiančių teisėjų akyse. Turi duomenų, kad 2016-09-23 dieną S. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016 padavė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio suma - 30298 Eur. Mano, kad R. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Z. Š., turėdama tikslą padėti S. J. laimėti bylą, nubausti jį neproporcingai didele bausme ir prisiteisti iš jo nepagrįstai didelį turtinės ir neturtinės žalos dydį. Kadangi dėl R. P. paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos apie Z. Š. buvo pakirstas pasitikėjimas Z. Š. bylą nagrinėsiančių teisėjų akyse, pareiškėjas nurodo, jog tai padarė neigiamą įtaką Vilniaus rajono ir Ukmergės rajono apylinkės teismų ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurie priėmė ir ateityje dar gali priimti jam itin nepalankius sprendimus, paskyrė jam kardomąją priemonę – iškeldinimą iš jam priklausančio namo neapibrėžtam terminui, neturėdamas kur gyventi patyrė daug nepatogumų ir pažeminimo, patyrė daug sunkiai pakeliamų išgyvenimų, buvo pažeistos žmogaus teisės, buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, iš esmės žlugo jo verslas, neteko darbo, nukentėjo jo trys vaikai, iš jų 2 mažamečiai, todėl jis ir jo šeima labai nukentėjo ir patyrė 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių Eur) dydžio moralinę žalą.

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog R. P. siekdama turtinės ir kitos naudos, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją duodamas parodymus ikitesminiame tyrime. Nurodo, jog tie parodymai, pareiškėjo vertinimu, melagingi. Tačiau teismas neturi duomenų, jog R. P. yra patraukta atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, .t.y jos atžvilgiu būtų priimtas koks nors įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pats pareiškėjas nurodo, jog baudžiamasis procesas jo minimoje byloje tebevyksta, o kištis į bylą tiriančių pareigūnų ar bylą nagrinėjančio teismo veiksmus yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą Z Š skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.