- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- II-122-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00411-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Renatui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-537-2020 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-537-2020 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį, nes 2019-12-10 apie 16.03 val. Vilniuje, Naugarduko g. 76, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje įėjusį pėstįjį, pravažiuodamas kliudė pėsčiojo vedamą paspirtuką ir jį sugadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta 650 EUR dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 24 mėnesiams.
A. K. J. teismui pateikė skundą, kuriame nurodoma, kad savo kaltę pripažino, pareigūnams paaiškino, kad labai apgailestauja dėl įvykusio incidento, nes vairuoja automobilį jau seniai, nėra patyręs autoavarijų, stengiasi vairuoti atidžiai ir atsakingai. 2019 metų gruodžio 10 dieną, apie 16 val. ( buvo jau prietema ), važiuodamas nedideliu greičiu Naugarduko gatve, prieš pėsčiųjų perėją nepastebėjo, kad ja kažkas eitų ar vestųsi paspirtuką, todėl, nematydamas kliūties, ją pervažiavo. Regėjimas į tolį yra geras, akiniai yra reikalingi tik skaitymui. Kertant perėją išgirdo, kad po ratais kažkas trakštelėjo. Iš karto sustabdė automobilį iš karto po perėjos, apsižvalgęs nieko nepastebėjo, todėl toliau už perėjos sustojo, išlipo ir pradėjo ieškoti, kas galėjo nukentėti, tačiau joks asmuo ar mergina nepriėjo, niekas nepareiškė pretenzijų dėl daikto, kurį netikėtai pervažiavo su savo automobilio ratais, pastovėjęs prie pėsčiųjų perėjos apie 15 minučių, nieko neišsiaiškino, todėl nutarė, kad nieko neatsitiko ir sėdi į automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu nesuprato, kad pažeidė KET taisykles, manė kad nieko reikšmingo neatsitiko, niekas nebuvo automobilio pervažiuotas ( nei naminis gyvulėlis, nei žmogus ), niekas nepareiškė jokių pretenzijų. Policijos pareigūnas, tyręs šį įvykį, paaiškino, kad galimai nepraleido pėsčiųjų perėja paspirtuką vedančios merginos, kuri neva pati spėjo pasitraukti, o paspirtukas pateko po automobilio ratais. Nors mergina nurodė, kad pasirtuką tik vedėsi, mano, kad toks pėsčiosios aiškinimas yra tiesiog nelogiškas - matomai ji riedėjo su paspirtuku per perėją, greičiau nei kiti pėstieji, todėl jos nepastebėjo, o išvydusi automobilį, ji tiesiog nušoko nuo jo paleido jį riedėti. Pėsčioji, nors buvo jau tamsus paros metas, neturėjo šviesą atspindinčių elementų ir nevilkėjo specialios liemenės, todėl ji nebuvo matoma. Mano, kad pėsčioji, įžengdama į perėją, privalėjo įsitikinti, kad eiti saugu, esant blogam matomumui - vilkėti šviesą atspindintį drabužį, vesti šalia savęs paspirtuką, nenumetant jo vidury važiuojamos kelio dalies. Neaišku, dėl kokių priežasčių mergina nepriėjo, kai buvo sustojęs už pėsčiųjų perėjos, nepaaiškino, kodėl paspirtukas atsidūrė po automobilio ratais, nors ieškojo ir laukė nukentėjusiojo asmens, jis nepasirodė. Pamanė, kad kažkas specialiai po ratais numetė nereikalingą, sugadintą paspirtuką. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba sušvelninti paskirtą nuobaudą ir paskirti švelnesnes sankcijas (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktame atsiliepime A. K. J. skundo prašoma netenkinti (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. J. nurodė, kad lėtai važiuoja prieš perėją. Nematė nei pėsčiojo, nei jokios mašinėlės, tik pajuto kažkokį trakštelėjimą. Sustojo ir gal 20 min. klausinėjo kas savininkas, galvojo, kad susitars. Sakė, jog nežino. Padarė kvailystę, jog neiškvietė policijos, kadangi nesurado paspirtuko savininko. Iškart neišvažiavo, ieškojo žmonių. Yra profesorius, važinėja į konferencijas, turi sodybą ir pėsčiomis nenueis. Per 60 metų jokių didelių avarijų neturėjęs, buvo tik pasibraižymai. Prašo teisių neatimti, gali skirti baudą. Prie paspirtuko nebuvo jokio žmogaus. Ieškojo žmogaus, todėl ir nufotografavo. 15-20 minučių buvo. Pasakė, kad kažkas paspirtuką numetė, todėl nusprendė nekviesti policijos. Perėja buvo tuščia.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad apie 16.00 val. dirbo kurjeriu, važiuodamas Naugarduko gatvėje, priešais važiavo vyras su Opel. Matė, kad eina mergaitė per perėją su paspirtuku. Greitis buvo mažas. Matė, kad vyras nestabdė, mergaitė vos spėjo praeiti. Jis sustojo už perėjos, gal už 10 metrų. Sustojo šalia, už perėjos. Vyras nuėjo prie mašinos, pažiūrėjo už liudytojo mašinos, nepriėjo, kur žmonės buvo susirinkę, ten buvo daugiau žmonių ir vyras išvažiavo. Prie paspirtuko nenuėjo. Mergaitė stovėjo kartu su žmonėmis, verkė išsigandusi. Vyras su niekuo nekalbėjo. Sustojo už perėjos gal 5 metrai, šalia mašinų prisiparkavo. Bandė raminti mergaitę. Mergaitė tikrai vedėsi šalia paspirtuką. Vyras užkabino galinį paspirtuko ratą. Tikimybė buvo užkliudyti ir mergaitę. Vyras trumpai pastovėjo, pavažiavo toliau, išlipo. Su lengvąja mašina važiuojant turėjo kiekvienas matyti. Mergina ėjo iš kairės pusės, mašinos važiavo dešinėje pusėje, pusę perėjos jau buvo praėjusi.
Teismas nusprendė neapklausti liudytojos E. B., kadangi ji gyvena užsienyje, dėl esamos situacijos pasaulyje, dėl Covid – 19 viruso bei karantino sąlygų, būtų užtęstas bylos nagrinėjimas.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog institucija sutinka, kad galima mažinti teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui. Dėl baudos sumažinimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Asmuo jau buvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, taip pat baustas už eismo įvykių sukėlimą. Atsižvelgiant, kad vaikas vedė paspirtuką, vairuotojas pervažiavo priekine dalimi, neįmanoma buvo nepastebėti kontakto, kas patvirtina ir tyčinius veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė A. V. nurodė, kad skundą palaiko. A. K. J. yra garbaus amžiaus. Automobilis jam yra būtina susisiekimo priemonė. Jis iki šiol produktyviai dirba. Tyčios, A. K. J. veiksmuose nebuvo. Jis sustojo, apžiūrėjo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas pažymi, jog A. K. J. prašo arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba sumažinti paskirtos nuobaudos dydį ir specialiosios teisės atėmimo terminą.
Nusižengimo faktas dėl ANK 417 str. 4 d. numatyto pažeidimo nėra ginčijamas, pats A. K. J. pripažino, jog nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir kliudė pėsčiojo vedamą paspirtuką. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė nesutinka, kad A. K. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 str. 1 d., t.y. A. K. J. nepasišalino iš eismo įvykio tyčia.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 punktu vairuotoju pripažįstamas asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Ginčo dėl to, kad automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. K. J. byloje nėra.
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 30 punktas nurodo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pajutęs kažkokį trakštelėjimą, jis sustojo už pėsčiųjų perėjos. Gal 20 minučių klausinėjo žmonių, kas paspirtuko savininkas. Ieškojo žmogaus. Jam sakė, kad nežino, sakė, kad kažkas numetė ir nusprendė nekviesti policijos (b. l. 50).
Tačiau šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo V. R. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Liudytojas nurodė, kad A. K. J. užkliudęs paspirtuką, sustojo už perėjos. Išlipęs iš mašinos, jis priėjo prie liudytojo mašinos, pažiūrėjo už mašinos ir išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad įvykio vietoje buvo susirinkę daug žmonių, vyras nei prie paspirtuko, nei prie mergaitės ar kitų žmonių nepriėjo, su niekuo nekalbėjo. Įvykio vietoje stovėję žmonės ramino mergaitę, kuri buvo išsigandusi ir verkė, todėl akivaizdu, kad esant žmonių susibūrimui, verkiančiam žmogui, juolab, kad liudytojas, mergaitė ir kiti žmonės buvo arti įvykio vietos, A. K. J. turėjo atkreipti dėmesį į žmonių susibūrimą. Liudytojas taip pat paneigė Pareiškėjo versiją, jog A. K. J. klausinėjo žmonių, ieškojo paspirtuko savininko. Liudytojas nurodė, kad A. K. J. su niekuo nekalbėjo. Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Draudimo bendrovė padarytą žalą įvertino 200 EUR suma, kas neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad A. K. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagrindo byloje nėra.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo, pripažinus jį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo – taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.
Pareiškėjas savo prašymą grindžia tuo, jog gyvena vienas, neturi artimų asmenų, kurie padėtų tvarkant darbinius reikalus, yra profesorius, važinėja į konferencijas. Taip pat turi sodybą Trakų rajone, kur vasarą praleidžia daug laiko. Nurodo, kad dar gali būti naudingas profesinėje srityje.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
Sprendžiant dėl A. K. J. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, pažymėtina, jog A. K. J. paskirta 650 eurų dydžio bauda yra artima minimaliai baudai pagal 426 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, kad asmuo anksčiau yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 1 d., teismo vertinimu, paskirta 650 EUR dydžio bauda, šiuo atveju nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl ją mažinti nėra pagrindo.
Sprendžiant dėl A. K. J. argumentų, susijusių su specialiosios teisės atėmimo terminu, taip pat teismo nustatytų aplinkybių, teismas mano, jog tai, kad asmeniui nustatytos dvi atsakomybę švelninančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nuostolius), atsižvelgus į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi šiuo atveju nustatomas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Su tuo sutiko ir Institucijos atstovas.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog A. K. J. skundas yra iš dalies pagrįstas ir todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-537-2020.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis
nutaria:
A. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-537-2020 pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi paskirti A. K. J. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-537-2020 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.