Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. S. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo jam mirus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis D. S. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese skolininką A. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad antstolis D. S. neteisingai nurodo faktinę situaciją, kadangi Turto bankas 2017 m. gegužės 17 d. tik kreipėsi į notarę E. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po šiai dienai šis liudijimas nėra išduotas ir dar nėra aišku ar bus išduotas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mirusysis skolininkas A. Š. negali būti pakeistas į Lietuvos Respubliką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas miręs skolininkas vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. S. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 1304,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“. Skolininkas A. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą priėmęs asmuo - Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė „Turto bankas“ palikimo priėmimo data -2017 m. gegužės 22 d., palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas 2017 m. gegužės 23 d., 15.16 val. Antstolis D. S. 2015 m. balandžio 15 d. priėmė turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas skolininkui priklausęs nekilnojamasis turtas - pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), išieškotojos UAB „Gelvora“ reikalavimų užtikrinimui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-295-652/2008. Tai patvirtina ir 2015 m. balandžio 15 d. Centrinės hipotekos įstaigos pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre.

10. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. CK 5.50 straipsnio 6 dalis reglamentuoja notaro pareigą per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos pranešti Testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą.

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, jei įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

17. Pagrindas, kuriuo remdamasis notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, priklauso nuo įpėdinio pasirinkto palikimo priėmimo būdo. Tai gali būti atitinkamai įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatytas paveldimo turto valdymo faktas, arba pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, sisteminis paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareiga palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nurodytas aplinkybes, teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, išreiškusi valią priimti palikimą, nesant kitų įpėdinių, išreiškusių valią per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta terminą priimti palikimą, yra skolininko teisių ir pareigų perėmėja, o neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas šio fakto nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.