Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: G. S. 2025 m. liepos 20 d., apie 19.22 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną su draugu išgėrė 3-4 0,5 l talpos butelius degtinės. Dėl suvartoto alkoholio kiekio visų aplinkybių neprisimena. Neprisimena, kaip sėdo už automobilio vairo. Atsimena, kad važiavo greitkeliu, privažiavo sankryžą, kurioje stovėjusi policija jį sustabdė, alkotesteriu patikrino jo blaivumą, nustatė 2,79 prom. girtumą ir uždarė jį į areštinę. Tą dieną vairavo žmonai priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, žmona važiavo kartu. Gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina blogai. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, dažnai alkoholio nevartoja.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad G. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jas patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos K. S. nurodytos aplinkybės, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. F., R. C., E. M., T. V. duoti parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga – BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys, tarnybinis pranešimas dėl pavojaus eismo saugumui, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, apžiūros protokolas, kuriame buvo aprašyti policijos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo ir garso įrašai, neblaivumo nustatymo akte G. S. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio išrašai, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus G. S. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. S. 2025 m. liepos 20 d., apie 19.22 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl tokia G. S. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltininko G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ir davė išsamius parodymus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltininkui skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę.

G. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltininkas iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikoje buvo teistas du kartus, nors šiuo metu kaltininko atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs, tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo (toliau – ir Išrašas) duomenimis nustatyta, kad G. S. praeityje šešis kartus buvo teistas užsienyje: 2009 m. liepos 10 d. Italijoje nuteistas už neteisėtą asmens vardo arba institucijos pavadinimo pasisavinimą; 2009 m. rugsėjo 18 d. Italijoje nuteistas už vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis; 2010 m. gegužės 7 d. Italijoje nuteistas už vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis; 2015 m. gegužės 8 d. Ispanijoje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų; 2015 m. liepos 21d. Ispanijoje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų; 2017 m. lapkričio 21 d. Italijoje už pabėgimą iš teisėtos įkalinimo vietos.

Viso proceso metu kaltininkas G. S. ginčijo jo atžvilgiu priimtus užsienio valstybių sprendimus ir teigė, kad nebuvo praeityje teistas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, nėra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės, o Italijoje net nėra buvęs. Pripažino gyvenęs Ispanijoje (Valensijoje) praeityje, dabar daugiau nei 7 metai gyvena Lietuvoje. Išraše rodomi užsienio valstybių teistumai, pasak G. S., yra priimti ne jo atžvilgiu. Jis praeityje buvo pasigedęs asmens tapatybės kortelės, oficialioms institucijoms apie tai nepranešė, mano, kad kažkas radęs jo asmens tapatybės kortele pasinaudojo. Vardo ir pavardės nėra keitęs.

Teismas, kruopščiai įvertinęs kaltininko argumentus apie jo atžvilgiu priimtus užsienio valstybių nuosprendžius, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Išraše nurodytais duomenimis ir kaltininko atžvilgiu priimtais užsienio valstybių apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registrą (toliau – ir Gyventojų registras), prašydamas pateikti duomenis, susijusius su G. S. Lietuvos Respublikos sienos kirtimu laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2025 m., asmens dokumentų keitimu, asmens gyvenamosios vietos ir/arba išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimu. Iš Migracijos departamento teismui pateiktų duomenų matyti, kada ir kokie dokumentai (pasas ar asmens tapatybės kortelė) G. S. buvo išduoti ir kokios minėtų dokumentų negaliojimo priežastys (2 t., 180 b. l.). Gyventojų registras pateikė teismui duomenis apie G. S. deklaruotas gyvenamąsias vietas, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. G. S. nebuvo deklaruotas Lietuvos Respublikoje (2 t., 182 b. l.). VSAT atsakė teismui, kad nekaupia ir neturi duomenų, kada asmenys ir kur keliauja per Lietuvos Respublikos sieną (2 t., 194 b. l.). Teismui nekyla abejonių dėl užsienyje kaltininko atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumo, kadangi pats G. S. pripažino gyvenęs Ispanijoje, o 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. liepos 21d. kaltininko atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra būtent toje Ispanijos dalyje, kurioje ir gyveno kaltininkas. Nėra pagrindo abejoti ir kitais kaltininko atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, kadangi Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2006 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. G. S. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, nesikreipė dėl prarastų asmens dokumentų, todėl tikėti kaltininko versija, jog jo asmens tapatybės kortele galėjo pasinaudoti kitas asmuo, nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę teismas įvertina, kad G. S. užsienyje buvo teistas šešis kartus, iš kurių du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, tačiau atsižvelgia į tai, kad apkaltinamieji nuosprendžiai už vairavimą neblaiviam Ispanijoje priimti 2015 m., t. y. prieš daugiau kaip dešimt metų (1 t., 122-133 b. l.). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad G. S. per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas šešis kartus, daugiausiai už KET pažeidimus, paskirtas pinigines baudas yra linkęs sumokėti (1 t., 135-141 b. l.). G. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba, turi nuolatinių teisėtų pajamų. Teismui G. S. teigė, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o iš savo neteisėto elgesio pasimokė. Teismas nustatė vieną kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Duomenų apie kaltininko priklausomybės lygų ir psichikos ligų gydymąsi byloje nėra.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltininkui G. S. sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam bausmės dydžiui. Teismas nemato pagrindo G. S. skirti švelniausią sankcijoje numatytą baudos bausmę dėl kaltininką neigiamai charakterizuojančios kriminalinės patirties, tačiau, teismo vertinimu, G. S. nėra tiek pavojingas, kad jam būtų paskirta prokurorės baigiamosios kalbos metu prašoma ir griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas nustatė, kad G. S. nors praeityje tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje teistas buvo, tačiau jo atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs. Byloje nėra duomenų apie naujus kaltininko atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltininkui paskyrus įpareigojimus ir draudimą, ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus arešto bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos arešto bausmės vykdymas kaltininkui atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir draudimą, kurie tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltininko priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus G. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad G. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltę dėl nusikaltimo padarymo iš esmės pripažino visiškai, gailėjosi, vairavo automobilį Geležinio Vilko g., Vilniuje, kur eismas įprastai būna visada intensyvus, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,79 prom.), kas įrodo įžūlų, pavojingą ir neatsakingą kaltininko požiūrį, jam skirtinas vidurkio (skaičiuotino nuo vienerių iki penkerių metų) dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 21 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto – konfiskavimo taikymo kaltininkui G. S., nustatyta, kad jis, 2025 m. liepos 20 d. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal AB „Regitra“ pateiktus duomenis oficialiai priklauso kaltininko žmonai K. S. (1 t., 18 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. S. pripažino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, įvykio dieną negalėjo sustabdyti G. S., kad jis nevairuotų neblaivus, todėl kartu su vyru važiavo namo. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė K. S. žinojo, jog G. S. įvykio dieną vartojo alkoholį ir vairavo neblaivus. Be to, teismo posėdžio metu pats G. S. pripažino, kad automobiliu naudojasi tik jis, žmona teisės vairuoti neturi. Teismo vertinimu, 2025 m. liepos 20 d. automobilis „Volkswagen“ buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjai. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas patikslintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 114,58 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą G. S..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, G. S. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Teisme vieną posėdį, vykusį 2025 m. rugpjūčio 4 d., kaltininką G. S. gynė advokatas M. Girdiušas, kuris 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateikė teismui orderį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo nuspręsta nutraukti G. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kadangi kaltininkas savo gynėju pasirinko advokatą G. Petukauską. Spręstina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltininko noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. S. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, G. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 20 d., 19.22 val., iki 2025 m. liepos 21 d., 14.31 val. (vieną parą) (1 t., 81-82 b. l.). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į G. S. skiriamą arešto bausmę realaus jos atlikimo atveju įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., 99-111 b. l.) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2025 m. liepos 22 d. iki 2025 m. spalio 22 d. laikinai apribota K. S. nuosavybės teisė į automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (1 t., 115-116 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad minėto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas yra pasibaigęs, teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė pagrindų skirti naują laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, kadangi automobilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, privalo būti konfiskuojamas.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegta 1 t. prie galinio bylos viršelio – paliktina saugoti su baudžiamosios bylos Nr. 1-185-992/2026 medžiaga; G. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtas 1 t. prie galinio bylos viršelio – perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, G. S. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, realios arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką, nuo 2025 m. liepos 20 d., 19.22 val., iki 2025 m. liepos 21 d., 14.31 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilį „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

G. S. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš G. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD laikmeną, prisegtą prie galinio bylos viršelio – palikti saugoti su baudžiamosios bylos Nr. 1-185-992/2026 medžiaga; G. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie galinio bylos viršelio – perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.