Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas A. A. ir jo tėvas K. A. gyveno Rusijos Federacijoje, Maskvoje, palaikė artimus ryšius. Pareiškėjo tėvas K. A. (duomenys neskelbtini). mirė, K. A. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Maskvos miesto notarės, savo sūnui pareiškėjui A. A. paliko visą savo vardu turėtą turtą, esantį Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje. K. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje sudaro: 1750/28003 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad pareiškėjas nuolat gyvena Rusijos Federacijoje, siekdamas įgyti tėvo palikimą, nepraleisdamas Rusijos teisės aktuose nustatytų terminų, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Maskvos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kuriuo priėmė testamentu paliktą turtą. (duomenys neskelbtini) A. A. Maskvos miesto notarė išdavė Teisės į palikimą pagal testamentą pažymėjimą. Kaip teigiama, pareiškėjas manė, kad gavus Teisės į palikimą pagal testamentą pažymėjimą, vėliau, siekiant savo vardu registruoti testamentu paliktą turtą Lietuvos Respublikoje, pateikus dokumentus pakaks įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Šiuo tikslu, pareiškėjas A. A. (duomenys neskelbtini) įgaliojo savo brolį A. A., gyvenantį Lietuvoje. Pareiškėjo brolis A. A., siekdamas padėti įregistruoti tėvo paliktą turtą pareiškėjo A. A. vardu, sužinojo, kad tėčio K. A. mirties faktas nėra registruotas Lietuvos Respublikoje ir kad Teisės į palikimą pagal testamentą pažymėjimo, išduoto Maskvoje, neužtenka, todėl dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą Lietuvos Respublikoje. Nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į konsulinę įstaigą Maskvoje su prašymu įregistruoti tėčio K. A. mirtį, mirties faktas Lietuvoje registruotas (duomenys neskelbtini) Įregistravus mirtį, pareiškėjo brolis A. A. kreipėsi į Palangos miesto notarų biurą, kur buvo nurodyta, kad turi kreiptis į Rietavo savivaldybės notarą. Telšių rajono 1-ajame notaro biure (veiksmai atliekami Rietavo savivaldybėje) A. A. buvo išaiškina, kad Lietuvoje esantį turtą pareiškėjas privalėjo priimti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, kad yra praleidęs terminą palikimui priimti ir reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Kaip nurodo, pareiškėjas mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, prašo praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti. Nurodė, kad mirusio tėčio K. A. palikimo niekas nepriėmė, o brolis A. A. neprieštarauja dėl tėvo testamente išreikštos valios vykdymo, o teismui pratęsus terminą palikimui priimti ir pareiškėjui priėmus savo tėvo palikimą nebus pažeistos jokios trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kaip teigiama, terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei devynis mėnesius, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teikiamus rašytinius įrodymus, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, mano, kad pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ištyrus byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas A. A. yra K. A. sūnus. Iš pateikto mirties įrašo matyti, kad K. A. mirė (duomenys neskelbtini)., mirties faktas Lietuvoje registruotas (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad K. A. priklausė: 1750/28003 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaip nustatyta, mirusio K. A. palikimo niekas nepriėmė, o pareiškėjo brolis A. A. neprieštarauja dėl tėvo testamente išreikštos valios vykdymo ir pareiškimo tenkinimo byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimo santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. I-2816, įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d.) 42 straipsnio 2 dalyje. Kadangi palikėjo nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, tai dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais.

Pažymėtina, jog Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas Rusijos Federacijos notaro 2023 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduodamas patvirtinti teises į palikimą, esantį Rusijos Federacijoje nereiškia, kad pareiškėjas tinkamai priėmė tėvo K. A. palikimą, esantį Lietuvos Respublikoje, nes Rusijos Federacijoje veikiantis notaras neturi įgaliojimų spręsti dėl paveldėjimo Lietuvos Respublikoje.

CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Asmuo, praleidęs minėtą terminą priimti palikimą, dėl šio termino pratęsimo turi kreiptis CPK 576 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas palikimui priimti teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas laiku ir tinkamai vykdė savo pareigą – laiku kreipėsi dėl palikimo priėmimo Rusijos Federacijoje ir palikimą priėmė. Kaip nurodė, kad dėl skirtingo šalių teisinio reglamentavimo ir teisinių ypatumų nežinojimo, pareiškėjas manė, kad kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pakaks vieną kartą – Rusijos Federacijoje. Netrukus po Teisės į palikimą pagal testamentą pažymėjimo išdavimo Rusijoje, pareiškėjas ėmė rūpintis turtu Lietuvoje, tačiau susidūrė su kliūtimis – sužinojo, kad tėčio mirtis nėra registruota Lietuvos Respublikoje, o vėliau, kad turi vėl kreiptis į notarą ir kad yra praleidęs terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas aktyviai ėmėsi įgyvendinti palikimo priėmimo procedūras ir akivaizdu, kad palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl Lietuvos Respublikos teisės normų neišmanymo, tai yra, pareiškėjas nesuprato, kad palikimo procedūrą Lietuvoje turi įgyvendinti per 3 mėnesių terminą, ką teismas laiko svarbia priežastimi. Teismas vertina, kad pareiškėjas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, atsižvelgiant į šalių teisinio reglamentavimo skirtumus, termino praleidimo terminas sąlyginai laikytinas trumpu, rodantis, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Kiti asmenys dėl palikimo priėmimo nėra kreipęsi, testamentinių įpėdinių nenustatyta, o pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas. Teismo vertinimu, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, A. A. atnaujintinas terminas Lietuvos Respublikoje esančiam palikimui po tėvo K. A. mirties priimti (CK 5.50, 5.57 straipsniai, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.