- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-248-516/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.21
NUTARTIS
2008 m. balandžio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui A. R.
atsakovui V. R.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo; tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų S. G. R., A. B. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. R. kreipėsi į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. R. ir, patikslinęs ieškinį (b.l.107-111) prašė: a) atidalinti jam ir atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) , ir priteisti ieškovui šias patalpas patalpas: 1) gyv. namo lA2/p antrame aukšte esantį butą Nr. 2, kurio bendras naudingas plotas-20,49 kv.m., patalpos: 2-1(9,76); 2-2(3,98); 2-3(3,09); 2) tame pačiame name esantį butą Nr. 3, kurio bendras naudingas plotas - 66,39 kv.m., patalpos: 3-1(3, 57); 3-2(15,45); 3-2a(0,33); 3-3(25,44); 3-4(8,80); 3-5(5,69); 3-6(2,60); 3-7(2, 26); 3-8(2, 25); 3) tame pačiame name esantį butą Nr. 4, kurio bendras naudingas plotas - 38,80 kv.m., patalpos: 4-1(2,52); 4-la(l,32); 4-2(10, 28); 4-3(16-77); 4-4(5,50); 4-5(1,46); 4-6 (0,95); 4)tame pačiame name esantį butą Nr. 12, kurio bendras naudingas plotas - 33,71 kv.m., patalpos: 12 - 1(6,22); 12-la(3,22); 12-2(15,04); 12-3(3,78); 12-4(5,45); 5) tame pačiame name esantį butą Nr. 17, kurio bendras naudingas plotas - 62,73 kv.m., patalpos: 17-1(4,77); 17-2(9,44); 17-3(16,16); 17-4(9,87); 17-5(19, 02); 17-5a(0,45); 17-6(3-02); 6) tame pačiame name esantį butą Nr. 18, kurio bendras naudingas plotas - 43,00 kv. m., patalpos: 18-1(7,80); 18-2(9,66); 18-3(16,29); 18-4(6,25); 18-5(3,00); 7) to paties namo lA2p palėpės patalpas, kurių bendras plotas - 95,82 kv.m; 8) gyv. namo lA2/p biuro patalpas, pažymėtas Nr.19, kurių bendras naudingas plotas - 117,46 kv.m., patalpos: 19-1(11,14); 19-2(2,99); 19-3 (26,77); 19-3a(0,65); 19-4(7,63); 19-5(4,10); 19-6(2,99); 19-7(18,52); 19-8(9,23); 19-9(16,02); 19-10(11,30); 9) gyv. name 2A3/p esantį butą Nr. 5a, kurio bendras naudingas plotas - 29,96 kv.m., patalpos: 5a-l(10, 50); 5a- la(l, 50); 5a-2(2,99); 5a-3(14, 65); 5a-3a(0,32); b) atsakovui V. R. prašė priteisti šias patalpas:1) gyvenamojo namo lA2/p pirmame aukšte esantį butą Nr.l, kurio bendras naudingas plotas 54,20 kv. m., patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1(5,64); 1-2(21,74); l-2a(0,47); 1-3(17,03); 1-4(6,72); 1-5(2,60); 2) tame pačiame name pirmame aukšte esantį butą Nr. 1a, kurio bendras naudingas plotas 65,52 kv.m., patalpos: 1a-l(3,59); 1a-2(5,07); 1a-3(6,70); 1a-4(2,60); 1a-6(27,18); 1a-6a(0,60); 1a-6b(0,36); 1a-7(9,42); 1a-7a(0,45); 1a-8(9,08); 1a-8a(0,47); gyv. name 2A3/p esantį butą Nr. 5, kurio bendras naudingas plotas 60,07 kv. m., patalpos: 5-1(2,91); 5-2(14,98); 5-3(22,71); 5-4(9,10); 5-5(6,13); 5-6(4,24); 3) tame pačiame name esantį butą Nr. 6, kurio bendras naudingas plotas 49,63 kv. m., patalpos: 6-1(4,51); 6-2(7-22); 6-3(12,72); 6-4(18,13); 6-5(6,07); 6-6(0,98); 4) tame pačiame name esantį butą Nr. 7, kurio bendras naudingas plotas - 92, 56 kv.m., patalpos: 7-1(14,41); 7-2(14, 57); 7-3(24,42); 7-4(8,65); 7-5(5,31); 7-6(21,68); 7-6a(0,40); 7-(1,18); 7-8(1,94); 5) tame pačiame name esantį butą Nr. 8, kurio bendras naudingas plotas - 53,39 kv.m., patalpos: 8-1(5,60); 8-2(7,69); 8-2a(0,40); 8-3(13,58); 8-4(18,42); 8-5(5,27); 8-6(0,70); 8-7(1,73); 6) tame pačiame name esantį butą Nr. 9a, kurio bendras naudingas plotas - 13,57 kv.m., patalpos: 9a-l(3,50); 9a-2(8,65); 9a-3(l,42); 7) tame pačiame name esantį butą Nr. 10, kurio bendras naudingas plotas 57,01 kv.m., patalpos: 10-1(5,48); 10-2(7,69); 10-3(15,94); 10-4(20,24); 10-5(5,16); 10-6(0,70); 10-7(1,80); 8) namo 2A3p palėpės patalpų 821/1000 dalis, kurių bendras plotas - 75,56 kv.m.; c) nustatyti naudojimosi namo 1A2/p rūsyje esančiais sandėliukais ir kitomis pagalbinėmis patalpomis tvarką: ieškovui A. R. paskirti naudotis sandėliukais 20-1 (6,12); 20-3 (1,29); 20-7 (2,18), bendras jų plotas 9,59 kv.m., o atsakovui V. R. paskirti naudotis sandėliukais 20-2 (1,79); 20-4 (1,40); 20-5 (5,04); 20-6 (1,33), bendras jų plotas 9,56 kv.m.; d) nustatyti naudojimosi tvarką 2693/3657 žemės sklypo dalimis: ieškovui A. R. paskirti naudotis sklypo dalį, plane pažymėtą raide ,,C“ ir skaičiais 1-2-9-10, o atsakovui paskirti naudotis sklypo dalį, plane pažymėtą raide ,,B“ ir skaičiais 2-3-4-5-6-17-16-15-8-9. Kartu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad kartu su savo broliu atsakovu V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo dalintiną nekilnojamąjį turtą, kuriais naudojasi pagal notaro patvirtintos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sutarties sąlygas. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro turto valdymo, kurio taikiai išspręsti nepavyksta, todėl remiantis Civilinio kodekso 4.80 str. 1-2 d. nuostatomis, yra pagrindas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsižvelgiant į tai, kaip šalys šiuo metu realiai naudojasi turtu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jam ir ieškovui 1992 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) , ir 1994 m. jie pasirašė susitarimą, kaip tuo turtu naudosis. Nuo susitarimo pasirašymo nebuvo iškilę jokių ginčų dėl bendro turto valdymo, visus klausimus spręsdavo vadovaudamiesi interesų derinimo, pasitikėjimo, proporcingumo ir savitarpio supratimo principais. Ieškovo iškeltas ginčas yra menamas, jis nori savo turto dalį parduoti tretiesiems asmenims už nepalankią kainą. 2006-07-24 buvo beveik sutarta, kad atsakovas įsigis iš ieškovo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau sandoris neįvyko, nes ieškovas atsisakė turtą parduoti. Be to atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas atidalinti nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės praktiškai nerealizuojamas be neproporcingos žalos turto paskirčiai, todėl prieštaraujantis LR CK 4.80 str. 2 d.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2007-11-26 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsižvelgdamas į tai, kad nors ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog nesutaria su atsakovu dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, iš tiesų į bylą nepateikė jokių rašytinių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, jog šalys laikosi nustatytos naudojimosi tvarkos, apie ginčus ir nesutarimus dėl šių aplinkybių byloje įrodymų nepateikta. Į bylą pateiktas preliminarias sutartis, susirašinėjimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto dalies pardavimo atsakovui pirmumo teise, 2006-10-24 liudijimą Vilniaus miesto 28-ajame notaro biure teismas vertino kaip patvirtinančius aplinkybę, jog ieškovas A. R. siekia bet kokiais būdais išvengti jam priklausančios turto dalies pardavimo pirmenybės teise atsakovui V. R. , manipuliuojant ikisutartiniais santykiais su trečiuoju asmeniu A. B. , bei neargumentuotai keičiant nuomonę dėl parduodamo turto vertės ir pardavimo kainos. Teismas darė išvadą, jog ieškovas siekia atsidalinti turto dalį dėl to, kad galėtų parduoti tretiesiems asmenims, o tokius atsidalinimo motyvus laikė darančiais žalą visam nekilnojamojo turto objektui, bei pažeidžiančiais atsakovo, kaip bendrasavininkio, turinčio pirmumo teisę pirkti iš ieškovo jo turto dalį, teises (Civilinio kodekso 4.79 str.). Teismas pažymėjo, jog kuo didesnės vieno nekilnojamojo objekto dalies sutelkimas vieno asmens nuosavybėje išlaiko turto vertę didesnę, nei jo išskaidymas skirtingiems savininkams, be to, namų valdos bendrosios komunikacijos, šiluminis mazgas ir kt., pagal ieškovo siūlomą atsidalinimo tvarką, liktų atsakovo valdomoje nekilnojamojo turto objekto dalyje, o ieškovas nori atsidalinti savo turto dalį neišmokėdamas ieškovui jokios kompensacijos, neįvertindamas tų aplinkybių, kad atsakovo namo dalyje liekančios komunikacijos turto vertės prasme, daro žalą jo paskirčiai (Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d.). Netenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl naudojimosi sandėliukais, pagalbinėmis patalpomis ir žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šios teisės įgyvendinimui įstatymas nenumato jokių papildomų sąlygų, priešingai nei kreipiantis į teismą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, kuomet įstatymas nurodo, jog į teismą kreiptis galima tik esant bendraturčių nesutarimui. Atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, todėl, nepripažįstant asmeniui tokios teisės, grubiai pažeidžiama nuosavybės teisė. Įrodymų, patvirtinančių nesutarimus dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, nepateikimas nėra labai reikšmingas atsidalijimo teisės įgyvendinimui, o be to, pats kreipimosi į teismą faktas liudija esant nesutarimus. Atsidalinimo motyvai negali daryti žalos pačiam nekilnojamojo turto objektui, žala daiktui galėtų būti padaroma nebent pačiu padalijimu, jei dėl tokio padalijimo nekilnojamojo turto nebebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Apelianto teigimu, ginčo atveju pažeidžiama ne atsakovo pirmumo teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo turto dalį, o ieškovo nuosavybės teisės, atsakovui piktnaudžiaujant pirmumo teise. Atsakovo piktnaudžiavimą patvirtina tai, jog atsakovas kartu su ieškovu yra sutarę parduoti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims (b.l. 163); atsakovas, pasinaudojęs pirmumo teise, kartą jau pirko iš ieškovo nekilnojamąjį turtą, už kurį neatsiskaitė, todėl teismo sprendimu pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir taikyta restitucija (b.l. 157-162); atsakovas, antrą kartą siekdamas pasinaudoti pirmumo teise pirkti turtą iš ieškovo, nepateikė reikiamos banko garantijos, kas buvo būtina sandorio sąlyga, ir dėl šios priežasties sandoris nebuvo patvirtintas notaro. Tokiu būdu atsakovas piktnaudžiauja savo pirmumo teise ir varžo ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimą (Civilinio kodekso 1.137 str. 3 d.). Apeliantas pažymi, jog ginčo objektą sudaro atskiri butai, administracinės ir kitos patalpas, kurių valdymas ir administravimas reikalauja intelektinių ir finansinių resursų. Jis yra garbino amžiaus, jo dukra neįgali, todėl jis neturi galimybių tinkamai rūpintis turtu ir yra priverstas parduoti savo dalį, kad galėtų įsigyti tinkamą gyvenimui būstą sau ir savo dukteriai, kurio šiuo metu jie neturi. Apeliantas nurodo, jog padalinant daiktą natūra tam tikra proporcinga daikto paskirčiai žala yra leidžiama, fiziškai padalinus nekilnojamąjį turtą jo tikslinė paskirtis nepasikeičia, todėl galimas padalijimas natūra pagal ieškovo pateiktą padalinimo variantą (Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d., LAT 2007-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-459/2007). Toks padalinimo būdas atitinka nusistovėjusią tarp šalių praktiką, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nedaro neproporcingos žalos dalinamam turtui bei jo paskirčiai. Apeliantas pažymi, kad nors atsakovas prieštaravo ieškovo pasiūlytam atidalinimo variantui, tačiau nepateikė kito varianto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jokių nesutarimų tarp ginčo šalių dėl turto valdymo nebuvo. Bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovas nepažeidžia jokių teisėtų ieškovo interesų. Pažymi, jog tikrasis ieškovo tikslas yra atsakovo sąskaita turėti asmeninės naudos iš dalies turto pardavimo tretiesiems asmenims su jais susitarus, o ieškinys tėra spaudimo priemonė, naudojama piktnaudžiaujant teise (Civilinio kodekso 1.2 str., 1.137 str.). Iki kreipimosi į teismą, ieškovas nebuvo pateikęs jokių konkrečių pasiūlymų, o teisminio ginčo metu jis kategoriškai atsisako taikiai spręsti savo paties inicijuotą ginčą, nors jam buvo siūlytos įvairios išeitys, juo labiau, kad atidalinimas be žalos visam nekilnojamojo turto objektui nėra galimas. Paaiškina, kad su ieškovu buvo sutarę kartu parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau atsiradus pirkėjams ieškovas neargumentuotai atsisakė tai padaryti ir, kaip paaiškėjo vėliau, vienašališkai sudarė sutartis su trečiuoju asmeniu A. B. , iš kurių paaiškėjo, jog jis už savo turto dalį turėjo gauti 800 tūkst. litų didesnę kainą nei atsakovas už savąją, nors jų dalys yra vienodos- po 1/2. Atidalinimas pagal ieškovo pasiūlytą variantą, pasak atsakovo, nėra galimas, kadangi neatskirtos namo komunikacijos ir vidiniai inžinieriniai tinklai, butai nėra suformuoti kaip atskiri kadastriniai vienetai, nenumatyti žemės sklypo servitutai atsakovui patekti į savo patalpas, atidalinimo sąlygos yra blogesnės negu patvirtinta naudojimosi tvarka, nenumatyta žemės sklypo ir bendros paskirties patalpų naudojimosi tvarka. Paaiškina, jog savo atidalinimo varianto atsakovas nepateikė, kadangi ieškovas apskritai nerodo jokio noro ginčą spręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ne tik ieškinyje įvardintas nekilnojamasis turtas t.y. gyvenamasis namas, plane žymimas indeksu lA2p, gyvenamasis namas, plane žymimas indeksu 2A3p ir 0,3657 ha. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , bet ir kiti nekilnojamieji daiktai toje pat vietoje- gyvenamasis namas, plane žymimas indeksu 3A2p bei ūkinis pastatas, plane žymimas indeksu 4I1p (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai- b.l. 36, 39, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-11 sprendimas- b.l. 157-162). Ieškinys pareikštas tik dėl dalies turto atidalinimo, t.y. gyvenamojo namo (indeksas lA2p) ir gyvenamojo namo (indeksas 2A3p) padalinimo tarp bendraturčių. Kadangi tiek ieškinio pareiškimo, tiek teismo sprendimo priėmimo metu teisme vyko ginčas dėl kitų dviejų objektų- gyvenamojo namo, plane žymimo indeksu 3A2p bei ūkinio pastato, plane žymimo indeksu 4I1p ir dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, situacija, kai prašoma atidalinti kitus du atskirus nekilnojamuosius vienetus, būtų iš principo galima. Tačiau šių dviejų objektų atidalinimo pasėkoje neturi likti jokių bendrosios nuosavybės objektų būtent tuose dviejuose statiniuose (1A2p ir 2A3p). Nors ieškovas ir jo atstovė laikosi pozicijos, kad turtas gali būti atidalinamas ieškinyje nurodytu būdu, t.y. priskiriant kiekvieno iš bendraturčių nuosavybėn butus, kaip atskirus turtinius vienetus, tokia pozicija nėra pagrįsta: butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nėra suformuoti, todėl, nors jie fiziškai egzistuoja, ką patvirtina patalpų plotų eksplikacijos, kaip tokie, negali būti atsidalinimo objektais. Be to, ieškovo pasiūlyto atsidalinimo varianto išdavoje gyvenamajame name 1A2p bendrosios nuosavybės teise lieka rūsio patalpos, kas reiškia, jog iš esmės tėra nustatoma nauja naudojimosi patalpomis tvarka, o ne atliekamas turto atidalinimas iš bendrosios nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-459/2007). Šiuo atveju, po ieškovo siūlomo atsidalinimo ne tik kad liktų neišspręstas bendrojo naudojimo objektų (rūsių, laiptinių ir pan.) atsidalinimo klausimas, bet taip pat ir bendrojo naudojimo komunikacijų tolesnio eksploatavimo klausimai, kadangi siūlomame atsidalinimo variante visiškai nesprendžiami šilumos mazgo, vandentiekio tinklų atskyrimo ir kiti klausimai.
Apeliantas remiasi jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-10-31 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-459/2007 išdėstyta pozicija, jog daiktas bus laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį, tačiau šioje nutartyje būtent ir kalbama apie kiekvieną padalyto daikto dalį, galimybę ją toliau naudoti pagal buvusią paskirtį, tuo tarpu ieškovo reikalavimai pareikšti ne dėl konkrečios turto dalies atidalinimo, o dėl objektų, neturinčių atskiro nekilnojamojo turto vieneto statuso ir sudarančių tik dalį prašomos atidalinti turto dalies, todėl faktinė situacija nagrinėjamoje byloje yra skirtinga nuo tos, kuri buvo vertinama minimoje kasacinės instancijos teismo nutartyje.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas, kaip bendraturtis turi teisę atsidalinti (atskirti savo dalį) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu ir jo motyvai šiam veiksmui atlikti nėra teisiškai reikšmingi, tačiau atidalinimas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus nėra galimas, nes toks veiksmas neatitiktų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisinio ir faktinio turinio, kadangi po jo liktų visa eilė bendrų nekilnojamojo turto objektų, kas reikštų bendrosios dalinės nuosavybės statuso išsaugojimą.
Apelianto argumentai, jog netenkinant reikalavimų dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės, pažeidžiamos jo, kaip savininko teisės laisva valia valdyti savo turtą bei juo disponuoti, yra nepagrįsti: savo teisę disponuoti turtu jis gali realizuoti ir būdamas dalies turto savininku, nes įstatymas nedraudžia parduoti dalį bendrojoje nuosavybėje, o tai, jog ši teisės įstatymu yra ribojama bendraturčių pirmenybės teise pirkti, negali būti vertinama kaip ieškovo teisių pažeidimas: visų pirma, Civilinio kodekso 4.37 str., apibrėžiančiame nuosavybės teisės sampratą, numatyta, jog nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, jog netgi nuosavybės teisė nėra absoliuti; antra, bendraturčio pirmenybės teisė pirkti taipogi nėra absoliuti: ieškovas turėtų teisę parduoti jam priklausančią turto dalį ne atsakovui, o kitam asmeniui, jeigu bendraturtis nesutiktų pirkti turtą pardavėjo (šiuo atveju- ieškovo) siūlomomis sąlygomis (Civilinio kodekso 4.79 str.). Taigi, ieškovas turi galimybę realizuoti savo, kaip turto savininko, teisę disponuoti turtu, jį parduodamas, dviem būdais: parduodamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje bendraturčiai arba kitam asmeniui, jeigu bendraturtis nesutiktų turto pirkti ieškovo nurodomomis sąlygomis arba atsidalindamas savo dalį iš bendrosios nuosavybės tokiu būdu, kad po atsidalinimo neliktų bendrosios nuosavybės objektų. Todėl, jeigu tam tikros turto dalys yra nedalios (kaip nurodo ieškovas- rūsiai), atsidalinimas gali būti sprendžiamas teisingo kompensavimo būdu.
Remdamasi pasakytu, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas A. R. ieškinio, iš esmė teisingai išsprendė kilusį ginčą, nors kai kurie argumentai, kaip minėta, ir negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant atsidalinimo klausimus. Nenustačius teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Nors atsakovo V. R. atsiliepime prašoma priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme buvo turėta, atsakovas nepateikė, todėl šio klausimo kolegija nesvarsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.