Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmu 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties ir skundą grąžino apeliantui.Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (pvz., sutuoktiniui).Teismas pažymėjo, kad skundžiama teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis 2017 m. lapkričio 9 d. buvo įteikta skolininko (apelianto) G. Ž. sutuoktinei K. Ž. pasirašytinai (47 b. l.). Taigi apeliantas turėjo teisę skundą dėl teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pateikti iki 2017 m. lapkričio 17 d., tačiau skundas teismui pateiktas tik 2017 m. gruodžio 1 d., o išsiųstas 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. praleidus terminą atskirajam skundui pateikti. Apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių atnaujinti minėtam procesiniam terminui, todėl skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015 ir kt.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (pvz., sutuoktiniui)Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis buvo išsiųsta pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. lapkričio 9 d. įteikta apelianto G. Ž. sutuoktinei K. Ž. pasirašytinai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas turėjo teisę skundą dėl teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pateikti iki 2017 m. lapkričio 17 d., tačiau skundas teismui pateiktas tik 2017 m. gruodžio 1 d., o išsiųstas 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. praleidus terminą atskirajam skundui pateikti. Be to, apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių atnaujinti minėtam procesiniam terminui.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.