Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskeltbini), paskirtos bausmės – piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu R. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę R. P. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

R. P. mokėtina bauda yra 36 MGL (1355,76 Eur).

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs 2017 m. liepos 10 d.

Teikimu sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam R. P. paskirtos bausmės – piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą tenkinti ir nuteistajam R. P. paskirtą bausmę – piniginę sankciją perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Baudžiamosiose bylose paskirtos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės, kuriose numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Baudžiamosios bylos duomenimis, R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas jam suprantama kalba, šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos duomenimis, R. P. per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. yra Lenkijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra minėtoje valstybėje. Byloje nėra duomenų, kad R. P. Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą. Nuteistajam paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnyje 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur), nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti bausmę, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - 36 MGL (1355,76 Eur) baudos, vykdymas yra perduotinas Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai.

Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi teismas konstatuoja, kad nuteistajam R. P. vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti, Lenkijos Respublikos kompetentinga institucija gali nuteistajam R. P. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 36 MGL (1355,76 Eur) baudą pakeisti areštu, nustatant, kad maksimali arešto trukmė yra 18 (aštuoniolika) parų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1499-873/2017 nuteistajam R. P. paskirtos ir nesumokėtos 36 MGL (1355,76 Eur) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.