Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-20 · Administracinė byla Nr. I-1490-243/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-20
Bylos Nr.
I-1490-243/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00941-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės darbo biržos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1490-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00941-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,

atsakovių Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės darbo biržos, atstovei Ingai Sutulaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės darbo biržos, dėl 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VDD-2549(4.1E) dalies panaikinimo, 306,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. B. skunde ir patikslintame skunde nurodo, jog 2017 metų sausio 13 dieną registruojantis Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, pasinaudojant jo patiklumu, į darbo ieškančiojo kortelę buvo įrašytos pagalbinio darbininko ir vadybininko pareigybės, nežiūrint į tai, kad jis pateikė diplomą ir pageidavo būti registruotas programuotoju. Teigia, jog 2017 metų vasario 10 d. pareikalavo ištaisyti klaidą, atšaukė savo parašus ant darbo ieškančiojo kortelės, nes jo registracija pagalbiniu darbininku neatitiko nei jo išsilavinimo, nei patirties, o pasirašė neperskaitęs ir nepatikrinęs kortelėje nurodytos informacijos. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. gegužės 16 d. jis padavė prašymą nurodydamas, jog yra įgijęs matematiko kvalifikaciją su programuotojo specializacija ir nenori būti registruotas kaip pagalbinis darbininkas ar vadybininkas, nes tai yra priverčiamieji darbai, draudžiami pagal Konstitucijos 48 straipsnį. Pripažįsta, jog 2017 m. birželio 22 d. atsisakė būti siunčiamas dirbti pagalbiniu darbininku. Nurodo, kad 2017 m. birželio 23 d. ginčijamu sprendimu panaikinta jo registracija darbo biržoje šešiems mėnesiams. Teigia jog dėl bedarbio statuso netekimo patyrė 306,00 Eur turtinę žalą, nes 3 mėnesius neteko teisės gauti socialinę pašalpą, ir 600,00 Eur neturtinę žalą, nes 6 mėnesiams neteko teisės registruotis darbo biržoje. Prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VDD-2549(4.1E) 4, 7.5 punktus ir 4 priedo 11 eilutę, priteisti patirtos 306,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-6, 53-55).

Pareiškėjas skundo ir patikslinto skundo argumentų pagrindu prašo juos patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos teritorinė darbo birža ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės darbo biržos, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas 2017 metų sausio 13 dieną įsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje ir jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, suteiktas bedarbio statusas. Paskutinė pareiškėjo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d., kurioje jis dirbo informacinių technologijų mokytoju. Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais pareiškėjui suteikti papildomo rėmimo požymiai - „vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys“ ir „iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbo 2 ir daugiau metų“. Teigia, jog darbo ieškančio asmens kortelėje pareiškėjas nurodė pageidaujantis įsidarbinti pagalbiniu darbininku, verslo paslaugų vadybininku, programuotoju, taip pat nurodė, jog yra 1983 metais baigęs taikomosios matematikos studijas ir įgijęs matematiko kvalifikaciją; 2001 metais įgijęs verslo paslaugų vadybininko kvalifikaciją; 2006 metais įgijęs buhalterio kvalifikaciją. Nurodo, jog atlikus pareiškėjo įsidarbinimo galimybių vertinimą pareiškėjas priskirtas ribotų įsidarbinimo galimybių kategorijai. Pareiškėjui 2017 m. vasario 10 d. sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, pasiūlyta kreiptis į UAB „Avitela“ bei į MB „Ingenium Balticum“ laisvai programuotojo darbo vietai užimti, 2017 m. kovo 30 d. apsilankymo metu suteikta informacija apie laisvas darbo vietas, pasiūlyta teirautis dėl programinės įrangos testuotojo darbo vietos MB „Ignesium Balticum“, 2017 m. gegužės 29 d. aptarti darbo paieškos rezultatai. Pareiškėjas nurodė išsiuntęs gyvenimo aprašymą pasiūlytiems ir kitiems darbdaviams, tačiau įsidarbinti nepavyko. Pareiškėjui 2017 m. birželio 22 d. apsilankymo metu duota rekomendacija įsidarbinti UAB „Klaistvita“ pagalbiniu darbininku įvertinus tai, kad pareiškėjas turi beveik 14 metų darbinės veiklos pertrauką ir pagal pageidaujamą specialybę darbinės praktikos neturi, tai, kad nepavyko įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą bei siekiant sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, tačiau jis atsisakė priimti rekomendaciją, t. y. atsisakė siūlomo darbo, ir nepasirašė darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punktu ir 13 straipsnio 3 punktu, ginčijamu sprendimu panaikintas pareiškėjo bedarbio statusas be teisės registruotis teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius. Argumentuoja, jog ginčijama sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas yra ilgalaikis darbo biržoje registruotas bedarbis, suprato ir žinojo kortelėje nurodomų duomenų sukeliamas teisines pasekmes, kurios jam buvo išaiškintos ir žodžiu. Pareiškėjas ne pirmą kartą analogiškais pagrindais duoda skundus teismui, todėl klaidina teismą teigdamas, jog nesuvokė situacijos. Pažymi, kad pareiškėjas neturi motyvacijos dirbti, nesugeba realiai įvertinti savo galimybių įsidarbinti bei situacijos darbo rinkoje, jo lūkesčiai yra neproporcingi turimai kvalifikacijai, o duomenų, kad būtų dirbęs pagal įgytą programuotojo specialybę, nepateikė. Taip pat prašo atmesti pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teigia, jog pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo, jo argumentai dėl neturtinės žalos nekonkretūs, deklaratyvūs (b. l. 27-31).?

Atsakovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės darbo biržos, atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VDD-2549(4.1E) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo A. B. reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

Skundžiamo Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VDD-2549(4.1E) 4, 7.5 punktais ir 4 priedo 11 eilute panaikintas pareiškėjo A. B. bedarbio statusas ir nurodyta, jog pakartotinai registruotis teritorinėje darbo biržoje jis gali ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (b. l. 7-9).

Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta bedarbio sąvoka – tai nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Bedarbio statuso panaikinimo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalyje. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog bedarbio statusas pareiškėjui panaikintas Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, kuriame numatytas bedarbio statuso panaikinimas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 28 d. rašto Nr. SD-6022(4.2) „Dėl sprendimo priėmimo“ matyti, jog pareiškėjui 2017 m. birželio 22 d. apsilankymo teritorinėje darbo biržoje metu duota rekomendacija įsidarbinti UAB „Klaistvita“ pagalbiniu darbininku, tačiau jis atsisakė priimti rekomendaciją, t. y. atsisakė siūlomo darbo, ir nepasirašė darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės (b. l. 20). Pareiškėjas pripažįsta šias faktines aplinkybes, dėl jų ginčo byloje nekyla. Pareiškėjui argumentuojant, jog siūlytas pagalbinio darbininko darbas neatitiko jo kvalifikacijos, patirties, išsilavinimo ir pageidavimų, t. y. siūlytas darbas nebuvo tinkamas, nurodytina, kad Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta tinkamo darbo sąvoka. Tinkamu darbu laikomas darbas, turintis visus šiuos požymius: 1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį; 2) teritorinė darbo birža nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; 3) vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais ar keltais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų arba kelionės išlaidos neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017 metų sausio 13 dieną pakartotinai įsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje ir jam, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, suteiktas bedarbio statusas (b. l. 32-33). Darbo ieškančio asmens kortelėje nurodytas pageidaujamas darbas – pagalbinis darbininkas, verslo paslaugų vadybininkas, programuotojas. Pareiškėjas argumentuoja pasirašęs darbo ieškančio asmens kortelę nepatikrinęs joje nurodytos informacijos (b. l. 33). Iš pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. liepos 10 d. prašymų matyti, jog jis pageidauja tik programuotojo darbo (b. l. 10-12).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas nuo 1995 m. gegužės 24 d. iki 1995 m. birželio 7 d., nuo 1995 m. rugsėjo 19 d. iki 1996 m. vasario 8 d. bedarbio statusu, nuo 1999 m. lapkričio 19 d. iki 2000 m. balandžio 10 d. dirbančio ir ieškančio darbo asmens statusu, nuo 2000 m. balandžio 11 d. iki 2002 m. rugsėjo 26 d. bedarbio statusu, nuo 2003 m. sausio 3 d. iki 2003 m. rugsėjo 3 d. dirbančio ir ieškančio darbo asmens statusu, nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2004 m. spalio 13 d., nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. bedarbio statusu, nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. gegužės 26 d. netekusiu bedarbio statusu ir ieškančio darbo asmens statusu, nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. sausio 20 d., nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2012 m. birželio 7 d., nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. liepos 13 d bedarbio statusu. Paskutinė pareiškėjo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d., kurioje jis dirbo informacinių technologijų mokytoju. Pareiškėjas 1983 metais baigęs taikomosios matematikos studijas ir įgijęs matematiko kvalifikaciją; 2001 metais įgijęs verslo paslaugų vadybininko kvalifikaciją; 2006 metais įgijęs buhalterio kvalifikaciją. Pareiškėjui 2017 m. sausio 13 d. registruojantis darbo biržoje atliktas jo įsidarbinimo galimybių vertinimas ir nustatyta ribotų įsidarbinimo galimybių kategorija (b. l. 34-36). Įsidarbinimo galimybių vertinimo anketoje nurodyta, jog pareiškėjas nepageidauja dirbti nekvalifikuotą darbą, t. y. atsižvelgta į jo profesiją ir pageidavimus. Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais pareiškėjui suteikti papildomo rėmimo požymiai, nes jis yra vyresnis kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingas asmuo ir iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbo 2 ir daugiau metų.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimą dirbti programuotoju, 2017 m. vasario 10 d. sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, pasiūlyta kreiptis į UAB „Avitela“ bei į MB „Ingenium Balticum“ laisvai programuotojo darbo vietai užimti, 2017 m. kovo 30 d. apsilankymo metu suteikta informacija apie laisvas darbo vietas, pasiūlyta teirautis dėl programinės įrangos testuotojo darbo vietos MB „Ignesium Balticum“, tačiau pareiškėjui įsidarbinti nepavyko (b. l. 39-45). Įvertinus tai, kad pareiškėjas turi beveik 14 metų darbinės veiklos pertrauką ir pagal pageidaujamą specialybę darbinės praktikos neturi, tai, kad nepavyko įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą bei siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje - sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, pareiškėjui 2017 m. birželio 22 d. apsilankymo metu duota rekomendacija įsidarbinti UAB „Klaistvita“ pagalbiniu darbininku, tačiau pareiškėjas jos atsisakė, t. y. atsisakė siūlomo darbo, ir nepasirašė darbo ieškančio asmens apslankymų kortelėje (b. l. 47). Iš atsakovės atsiliepimo duomenų matyti, jog pareiškėjas turėjo pagalbinio darbininko darbo patirties, nes pagalbiniu darbininku dirbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 27 d. iki 2002 m. birželio 27 d. Pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Pareiškėjo A. B. teiginiai, jog pagalbinio darbininko darbas yra priverstinis darbas, nepagrįsti. Įstatymas imperatyviai nenustato, kad bedarbiui, registruotam darbo biržoje turi būti siūlomi tik atitinkantys asmens turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją darbai. Asmeniui, ieškančiam darbo, gali būti suteikiamos galimybės dirbti ir kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą, jeigu nėra galimybės surasti asmens pageidaujamo darbo pasiūlymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-613-525/2015), todėl pareiškėjo įgyta programuotojo specialybė savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog jam negali būti pasiūlyti kitokio pobūdžio ar kitokios (žemesnės) kvalifikacijos darbai. Teismo vertinimu, pagalbinio darbininko darbas, įvertinus ilgalaikį pareiškėjo nedarbą ir ribotas galimybes įsidarbinti, atitiko pareiškėjo turėtą darbo patirtį, todėl laikytina, jog pareiškėjui buvo pasiūlytas tinkamas darbas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos teritorinė darbo birža turėjo teisinį pagrindą Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu panaikinti pareiškėjo bedarbio statusą. Pareiškėjas nepatenka į Įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimčių, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytų aplinkybių, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Ginčijamo Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VDD-2549(4.1E) 4, 7.5 punktai ir 4 priedo 11 eilutė, kuriais panaikintas pareiškėjo A. B. bedarbio statusas ir nurodyta, jog pakartotinai registruotis teritorinėje darbo biržoje jis gali ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo juos panaikinti pareiškėjo nurodytų argumentu pagrindu. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, jame išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, pareiškėjas pasinaudojo teise ginčyti administracinį aktą teisme (b. l. 7-9, 20). Pareiškėjo patikslintas skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 306,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, argumentuodamas, jog dėl bedarbio statuso netekimo patyrė turtinę žalą, nes 3 mėnesius neteko teisės gauti socialinę pašalpą, ir neturtinę žalą, nes 6 mėnesiams neteko teisės registruotis darbo biržoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų Klaipėdos teritorinės darbo biržos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. B. patikslintą skundą dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VDD-2549(4.1E) dalies panaikinimo, 306,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė