Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2A-256-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-08
Bylos Nr.: 2A-256-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01285-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartaškienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Trečiasis asmuo: Telšių rajono savivaldybės
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Telšių autobusų parkas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-256-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01285-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.9.10.10; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartaškienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6062-1117/2019 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių autobusų parkas“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių autobusų parkas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimo Nr. 7 panaikinimo ir jo atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini)prašė panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Telšių autobusų parkas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimą Nr. 7 dėl jo atšaukimo iš UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigų ir pripažinti jo atšaukimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į buvusias UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., 1-6 b. l.).

2. Ieškinyje nurodė, jog laimėjęs Telšių rajono savivaldybės viešai paskelbtą konkursą, nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. pradėjo eiti UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas. Darbo sutartis tarp jo ir darbdavio sudaryta 2017 m. rugsėjo 22 d. 2019 m. rugsėjo 20 d. UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos sprendimu buvo atšauktas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnio 1 dalimi. Toks atleidimo pagrindas nurodytas darbo sutartyje, tačiau valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad jo atšaukimas grindžiamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3, 4 dalimis, DK 104 straipsnio 1, 2 dalimis, praradus pasitikėjimą. Valdyba privalėjo teisingai ir motyvuotai parinkti jo atšaukimo iš pareigų teisinį pagrindą, tačiau to nepadarė, todėl neaišku, kuriuo būtent teisės aktu ir kuriuo straipsniu vadovaujantis jis yra atšauktas iš pareigų. Tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Ši pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje. Be to, valdyba nesilaikė darbo sutarties 10 p. numatytų įspėjimo terminų, t. y. neatsižvelgė į tai, kad jis augina dvejų metų vaiką ir išlaiko vieną nepilnametį vaiką, todėl jam turėjo būti taikyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 19 d., 13 val. 30 min., buvo pakviestas atvykti pas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (duomenys neskelbtini). Atvykus jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru nuo rytojaus, bendru sutarimu, sumokant vieno mėnesio atlyginimo išeitinę išmoką. Paklausus, kokie yra šio pasiūlymo motyvai, jam tik buvo trumpai žodžiu užsiminta, kad dėl nedalyvavimo pavėžėjimo konkurse ir kad jo vadovavimo metai „praėjo tuščiai“. Atsisakius pasiūlymo išeiti iš darbo savo noru, buvo pasakyta, kad rytoj bus kviečiama valdyba ir „mes vis tiek jau esame nutarę tave atleisti“. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 15 val., gavo pranešimą, kad 2019 m. rugsėjo 20 d., 13 val., kviečiama valdyba. Darbotvarkės klausimai du: 1) valdybos pirmininko rinkimai; 2) direktoriaus atšaukimas iš užimamų pareigų. Netrukus to paties posėdžio metu nutariama jį atšaukti iš direktoriaus pareigų, neišdėstant jokių motyvų, tiesiog pareiškus, kad prarado pasitikėjimą. Jis prašė paaiškinti tokio sprendimo priežastis ir motyvus, tačiau paaiškinta nebuvo. Dar prieš 13 valandos posėdį, apie 11 val., valdybos narė (duomenys neskelbtini) paskambino vienai iš darbuotojų ir nurodė ruošti atleidimo dokumentus. Tai dar kartą patvirtina, jog viskas jau buvo nuspręsta dar prieš valdybos posėdį, o posėdis tik formalumas.

3. Teigia, jog jam nebuvo paaiškinti atleidimo motyvai, nebuvo suteikta galimybė diskutuoti ar paaiškinti galimas priežastis savo veiksmų ar neveikimo, kuriais neva prarastas pasitikėjimas juo. Valdyba, atšaukdama iš pareigų, privalo motyvuotai išdėstyti, kodėl yra prarastas pasitikėjimas direktoriumi, pateikti faktus ir aplinkybes, tačiau jie to nepadarė, nors to buvo prašoma ir valdybos posėdžio metu. Ieškovas buvo lojalus, savo pareigas atliko sąžiningai. Valdyba nei karto, niekur nepateikė raštu jokių atsiliepimų, pretenzijų, pasiūlymų, nepasisakė dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms ir kitais klausimais. Jis nei karto nebuvo baustas, neturėjo jokių įspėjimų. Valdyba dirbo nesant patvirtinto valdybos darbo reglamento. Dėl atšaukimo iš pareigų patyrė neturtinę žalą, kadangi jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo. Apie jo atšaukimą yra eskaluojami straipsniai spaudoje, sudaroma neigiama nuomonė apie jo asmenį, dėl to jis ir jo šeima patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus. Buvo pažeminta ne tik jo, kaip asmens, dalykinė reputacija, bet suteršta ir kaip Akmenės rajono tarybos nario politinė reputacija, galinti nulemti tolimesnę politinę karjerą. Toks jo atšaukimo iš pareigų viešumas ženkliai sumažina galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Telšių autobusų parkas“ su ieškiniu nesutiko (I t., 45-47 b. l.). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Būtent pasinaudodama šia absoliučia teise UAB „Telšių autobusų parkas“ valdyba atšaukė ieškovą iš įmonės direktoriaus pareigų kaip praradusį pasitikėjimą ir toks valdybos sprendimas yra teisėtas. Nesutiko mokėti ieškovui prašomų priteisti išmokų už priverstinės pravaikštos laiką.

5. Trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko (I t., 39-44 b. l.). Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Pradėdamas eiti pareigas ieškovas turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, jis bet kada gali būti atšauktas iš pareigų. Šiuo atveju atšaukimo priežastys visiškai nėra svarbios, užtenka to, kad (duomenys neskelbtini)prarado pasitikėjimą. 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos sudėtis buvo pakeista, ji papildyta vienu nariu, nes buvusi valdybos sudėtis neatitiko įmonės įstatų. Pasinaudodama absoliučia teise atšaukti direktorių iš pareigų, UAB „Telšių autobusų parkas“ valdyba atšaukė (duomenys neskelbtini)iš įmonės direktoriaus pareigų kaip praradusį pasitikėjimą ir toks valdybos sprendimas yra teisėtas, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino UAB „Telšių autobusų parkas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimą Nr. 7 dėl ieškovo (duomenys neskelbtini)atšaukimo iš UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigų ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu; grąžino (duomenys neskelbtini)į UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas nuo 2019 m. gruodžio 17 d.; priteisė iš atsakovės UAB „Telšių autobusų parkas“ ieškovui (duomenys neskelbtini)vidutinį darbo užmokestį iki mokesčių (bruto) už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (60 darbo dienų) – 5 775,60 Eur. Į priteistą pinigų sumą įskaitė ieškovą atšaukus iš pareigų atsakovės jam priskaičiuotas vieno mėnesio dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumas, t. y. bendrą 3 263,21 Eur sumą. Privalomus sumokėti mokesčius įpareigojo apskaičiuoti ir sumokėti UAB „Telšių autobusų parkas. Priteisė iš UAB „Telšių autobusų parkas“ valstybei žyminį mokestį - 175 Eur. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ABĮ 34 straipsnio 16 dalis numato, jog valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog UAB „Telšių autobusų parkas“ valdyba dirbo ir rengė posėdžius neturėdama pagrindinio jų veiklą reglamentuojančio teisės akto, t. y. valdybos darbo reglamento. Šios aplinkybės nei šalys, nei trečiasis asmuo neginčijo.

8. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 35 straipsnio 7 dalį, valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais. Šiuo atveju imperatyvi ABĮ 35 straipsnio 7 dalies nuostata buvo pažeista, ieškovas, kaip UAB „Telšių autobusų parkas“ vadovas, buvo pakviestas į valdybos posėdį, tačiau jam nebuvo pateikta jokia informacija darbotvarkės klausimais, nenurodoma, dėl kokių konkrečių priežasčių bus svarstomas jo atšaukimo iš pareigų klausimas.

9. Teismas darė išvadą, jog siunčiant pranešimą apie įvyksiantį valdybos posėdį elektroniniu paštu, rūpestingas ir sąžiningas siuntėjas pateikia ir visą reikiamą informaciją, kad ją gavę asmenys galėtų ne tik priimti sprendimus, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises. Nagrinėjamu atveju medžiagos nepateikimą teismas vertino kaip rūpestingo ir sąžiningo elgesio ribos pažeidimą, nes pažeista pareiga suteikti visą reikiamą informaciją valdybos posėdyje numatytais svarstyti klausimais. 2019 m. rugsėjo 20 d. UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos posėdis buvo organizuojamas netinkamai, bendrovės vadovui (duomenys neskelbtini)nebuvo sudarytos galimybės išsamiai susipažinti su šaukiamo posėdžio medžiaga, galimais sprendimais, ir taip pasiruošti susirinkimui, buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota bendrovės vadovo teisė išreikšti savo poziciją darbotvarkėje numatytais klausimais. Be to, nesant valdybos darbo reglamento, neaišku, kokiais terminais turėjo būti sušauktas valdybos posėdis ir, teismo vertinimu, mažesnis nei 24 valandų laikotarpis (nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., 15 val., iki 2019 m. rugsėjo 20 d., 13 val.) nuo pranešimo apie būsimą valdybos posėdį iki jo surengimo, yra neprotingai trumpas, atsižvelgiant į jame numatytų svarstyti klausimų svarbą.

10. Teismas nurodė, kad valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas (ABĮ 35 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdyje ieškovas išsakė prašymą nusišalinti dviem valdybos nariams, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau į tokį (duomenys neskelbtini)prašymą sureagavo tik (duomenys neskelbtini), nurodęs, jog nemato pagrindo nusišalinti, o (duomenys neskelbtini) į ieškovo prašymą nusišalinti apskritai nereagavo (garso įrašo 0.13 – 9.20 min.) (I t., 64, 70 b. l.). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tam tikrais veiksmais, t. y.: (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)pasikvietimu neformaliam pokalbiui valdybos posėdžio išvakarėse, kurio metu buvo siūlyta ieškovui išeiti iš darbo savo noru, o (duomenys neskelbtini) - pokalbiu su UAB „Telšių autobusų parkas“ vyr. finansininke dėl įmonės reikalų perdavimo, sukėlė ieškovui abejonių nešališkumu ir valdybos posėdžio metu šiems nariams būtų buvę tikslinga nusišalinti nuo klausimo svarstymo.

11. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio protokole įvardinta, jog ieškovas atšaukiamas iš direktoriaus pareigų vadovaujantis ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3, 4 dalimis, DK 104 straipsnio 1, 2 dalimis kaip praradęs pasitikėjimą; nuspręsta jam išmokėti vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės ir sprendimas išmokėti vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką rodo, kad ieškovo atšaukimo iš pareigų nelėmė jokie jo kalti veiksmai, nes priešingu atveju pagal DK 104 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka nebūtų mokama. Ieškovo nuogirdos ir liudytojo (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad viena iš (duomenys neskelbtini)atšaukimo iš pareigų priežastimi tapo įmonės nedalyvavimas pavėžėjimo konkurse, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kad ankstesnės sudėties valdyba turėjo nusiskundimų ieškovo darbo kokybe, teismo vertinimu, nėra aktualūs šios bylos kontekste, kadangi šalys neįrodinėjo ieškovo kaltų veiksmų buvimo ir ieškovas iš pareigų buvo atšauktas DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip tai nurodyta darbo sutartyje.

12. Teismas sutiko su atsakovės bei trečiojo asmens pozicija, jog nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbu pats pasitikėjimo praradimo faktas, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendė, kad ieškovo darbo sutartyje buvo numatyti įspėjimo terminai, t. y. darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal DK 55-57, 59, 61 ar 62 straipsnių nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-258-313/2018). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai, kad darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne darbo kodekso, o specialiojo ABĮ įstatymo įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei ir bendrovės vadovui susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių galiojančiai teisei, arba atskirai aptarti tam tikrų sąlygų ypatumus. Teismas vertino, jog būtent ieškovo kaltės atšaukiant jį iš direktoriaus pareigų nenurodymas suponuoja išvadą, kad valdyba, atšaukdama ieškovą iš pareigų šiam praradus pasitikėjimą, turėjo laikytis darbo sutarties 10 punkte nustatytos tvarkos. Darbo santykiai tarp šalių tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, iš gimimo įrašo matyti, kad ieškovas turi 2 metų vaiką, todėl, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, jam turėjo būti taikytas 3 mėnesių įspėjimo terminas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai nebuvo įspėtas apie atšaukimą iš pareigų, ir tai jam leido spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista sutartinė absoliučios teisės atšaukti vadovą iš pareigų įgyvendinimo tvarka. Šiuo atveju darbdavys pats atsisakė teisės atšaukti ieškovą iš pareigų be įspėjimo, kitaip susitardamas darbo sutartyje. Nors valdyba šiuo atveju neturėjo įstatyme nustatytos pareigos pagrįsti atšaukimo priežasties, tačiau buvo saistoma sutartinio įsipareigojimo tai padaryti tam, kad galėtų pasinaudoti darbo sutartyje nustatyta atšaukimo, netaikant įspėjimo termino, tvarka.

13. Teismas darė išvadą, jog sprendimas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų buvo priimtas pažeidžiant ABĮ 34 straipsnio 16 dalies (dėl valdybos darbo reglamento nebuvimo), 35 straipsnio 6 dalies (dėl valdybos narių nenusišalinimo), 35 straipsnio 7 dalies (dėl informacijos darbotvarkės klausimais nepateikimo), darbo sutarties 10 punkto, numatančio įspėjimo termino taikymą, nuostatas bei protingumo ir sąžiningumo principus.

14. Teismas sprendė, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas bei išmokos priteisimas laikytinas pakankamu pažeistų teisių gynimo būdu, nepriteisiant prašomo neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl atšaukimo iš pareigų jam buvo konstatuoti kokie nors sveikatos sutrikimai, atsirado sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai, sumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Be to, straipsniai žiniasklaidoje buvo skelbiami ir paties ieškovo iniciatyva, nes jis pats išplatino „laišką“, vėliau perspausdintą žiniasklaidos priemonėse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., 34-38 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas, vertindamas ieškovo atšaukimą iš pareigų kaip praradusį pasitikėjimą, nepagrįstai tai vertino kaip atšaukimą iš pareigų be kaltės, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią akcinės bendrovės vadovo kaltę lemia ir nepasitikėjimo praradimas, todėl valdybos sprendimu atšaukus ieškovą iš direktoriaus pareigų kaip praradusį pasitikėjimą, laikytina, kad ieškovas atšauktas iš pareigų dėl jo kaltės.

15.2 . Teismas, konstatuodamas, jog ieškovo atžvilgiu turėjo būti taikomi įspėjimo terminai, nepagrįstai vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje suformuota teisės taikymo taisykle, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Teisinė situacija civilinėje byloje nėra analogiška teisinei situacijai nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuria teismas vadovavosi kaip teismo precedentu: minėtoje nutartyje teismas pasisakė dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą ir šioje nutartyje nurodytos teisės taikymo taisyklės taikomos atšaukiant viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, kai šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl akcinės bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų. Todėl minėtoje nutartyje nustatytos teisės taikymo taisyklės dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo, negali būti taikomos akcinės bendrovės vadovo atžvilgiu atšaukiant jį iš pareigų.

15.3 . Valdybos sprendimu ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų kaip praradęs pasitikėjimą, t.y. dėl jo kaltės, todėl jokie įspėjimo terminai jo atžvilgiu netaikomi. Pagal kasacinio teismo praktiką, santykiai, grįsti pasitikėjimu, jį praradus nebegali toliau tęstis, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo grąžinti valdybos pasitikėjimą praradusį ieškovą į buvusias pareigas. Valdybos posėdžio metu valdybos pirmininkas įvardijo vieną iš priežasčių, kodėl bendrovės vadovas prarado valdybos pasitikėjimą: paskyrus į UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini), pastarasis pažadėjo pateikti savo vizijas, matymus, pasiūlymus dėl UAB „Telšių autobusų parkas“ ateities, šios bendrovės perspektyvų, tačiau tai nebuvo padaryta (garso įrašas nuo 5.28 min. iki 6.55 min.).

15.4 . Tai, kad atšaukiant ieškovą iš direktoriaus pareigų, jam buvo išmokėta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nesuponuoja, jog ieškovas buvo atšauktas iš pareigų kaip praradęs pasitikėjimą be kaltės, nes šiuo atveju paprasčiausiai buvo nuspręsta gera valia išmokėti išmoką.

15.5 . Ieškovo darbo sutarties 10 punktas nenumato jokių įspėjimo terminų jo atšaukimo atveju, todėl šis darbo sutarties punktas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas. Darbo sutarties 10 punktas numato įspėjimo terminus nutraukiant darbo sutartį DK nustatyta tvarka, o šiuo atveju ieškovas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų pagal ABĮ.

15.6 . Valdybos posėdžio sušaukimo laikas niekaip nėra susijęs su akcinės bendrovės vadovo prarastu pasitikėjimu, nes praradus pasitikėjimą santykiai nebegali tęstis. Valdybos darbo reglamento nebuvimas negali būti priežastimi pripažinti valdybos sprendimą neteisėtu, nes toks ribojimas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui pastarajam praradus valdybos pasitikėjimą. Apribojus valdybos teisę atšaukti bendrovės vadovą pastarajam praradus pasitikėjimą laiko atžvilgiu, objektyviai tampa neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų, tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus bei tuo pačiu bendrovei gali būti daroma žala.

15.7 . Ieškovas prieš dieną jau žinojo apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl jo atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą, ir tai nelaikytina neprotingu terminu, nes pradėdamas eiti tokias pareigas ieškovas turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų.

15.8 . Valdyboje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų praradusį pasitikėjimą. Šis klausimas niekaip nesusijęs nei su valdybos pirmininko (duomenys neskelbtini) veikla ar jo atsakomybės klausimu, nei su valdybos narės (duomenys neskelbtini) veikla ar jos atsakomybės klausimu. Teismo netinkamas ABĮ 35 straipsnio 6 dalies aiškinimas ir taikymas šioje byloje lėmė, kad ši aplinkybė buvo pripažinta viena iš kelių aplinkybių, lėmusių neteisėto valdybos sprendimo priėmimą. Ieškovo subjektyvus vertinimas dėl valdybos narių nusišalinimo, nebuvo teisinis pagrindas minėtiems valdybos nariams nusišalinti nuo klausimo sprendimo.

15.9 . Teismas sprendė, kad neva buvo nepateikta medžiaga, kai jokios daugiau medžiagos ir nebuvo. Nėra įmanoma pateikti medžiagą, kai jos nėra. Niekas neapribojo ieškovo teisės prieš valdybos posėdį ar valdybos posėdžio metu išreikšti savo poziciją darbotvarkėje numatytais klausimais.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini)prašo apeliacinį skundą atmesti (II t., 42-43 b. l.). Atsiliepime nurodo, jog palaiko visus argumentus ir teisinius motyvus, išdėstytus skundžiamame teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, jog UAB „Telšių autobusų parkas“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), ABĮ, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat įstatais. Bendrovės organus sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas; valdyba, sudaroma iš 5 narių, renkamų 4 metų laikotarpiui; vadovas (Įstatų 13 punktas) (I t., 58-62 b. l.). Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog vienintelis UAB „Telšių autobusų parkas“ akcininkas yra Telšių rajono savivaldybė (I t., 76-80 b. l.). Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)pakeistas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl uždarosios akcinės bendrovės Telšių autobusų parko valdybos sudarymo“ 1 punktas, ir sudaryta UAB „Telšių autobusų parkas“ valdyba: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(I t., 67 b. l.).

19. Iš UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolo nustatyta, jog ieškovą (duomenys neskelbtini)nuspręsta priimti į UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. (I t., 9 b. l.). 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos pirmininkas (duomenys neskelbtini)sudarė su ieškovu (duomenys neskelbtini)neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir darbo sutartis), kuria ieškovas buvo priimtas eiti UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas. Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. rugsėjo 20 d., pagrindas: UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 7, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnio 1 dalimi (I t., 10-13 b. l.). Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos posėdžio protokolo nustatyta, jog posėdyje antru klausimu svarstytas (duomenys neskelbtini)atšaukimas iš UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigų ir, vadovaujantis ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3, 4 dalimis, DK 104 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta atšaukti 2019 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini)iš UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigų kaip praradusį pasitikėjimą; išmokėti UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriui (duomenys neskelbtini)vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat nutarta įpareigoti (duomenys neskelbtini)iki 2019 m. rugsėjo 20 d. darbo laiko pabaigos perduoti UAB „Telšių autobusų parkas“ reikalus techniniam direktoriui S. Š. (I t., 14-15 b. l.).

Dėl ginčo esmės

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės įmonės vadovo atšaukimą iš pareigų pripažinimo neteisėtu, aiškinimo ir taikymo.

21. Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos. Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu, o tai reiškia, kad bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdamas eiti tokias pareigas asmuo turi žinoti, kad, nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų. Akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

22. Pažymėtina, jog fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala.

23. Ieškovo (duomenys neskelbtini)atleidimo metu (nuo 2017 m. liepos 1 d.) galiojusiame DK, skirtingai nei iki tol galiojusiame, yra įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis). Iki to laiko, t. y. 2017-07-01, vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas, atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas).

24. Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

25. Pažymėtina, kad esant nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms (DK 3 straipsnis).

26. DK VII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, 104 straipsnis numato, jog be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Minėta teisės norma neišskiria, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, vadovo atšaukimą kalbama, taigi, ši norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams.

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), vertinant tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš esmės turi priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo, kadangi atšaukimas lemia darbo santykių pabaigą (darbo sutarties nutraukimą), o motyvavimas siejamas su atšaukiamo vadovo kalte ar kaltės nebuvimu. Kitaip tariant, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi absoliučią teisę atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų praradus pasitikėjimą juo be jokios motyvacijos, tačiau nemotyvuotas sprendimas dėl vadovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą vertintinas kaip vadovo atšaukimas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl tokiu atveju atšaukiamas iš pareigų asmuo išsaugo visas garantijas, o motyvavus tokį sprendimą ir įrodžius kaltus vadovo veiksmus, atšauktas vadovas netenka visų garantijų (DK 104 straipsnio 2 dalis).

28. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas iš pareigų atsakovės UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo atšauktas vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi nesant jo kaltės, t. y. praradus pasitikėjimą, plačiau tokio sprendimo nemotyvuojant. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ieškovas buvo atleistas esant jo kaltei, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentais apeliantė šio savo teiginio nepagrindė.

29. Pirmosios instancijos teismo analizuoti liudytojų parodymai būtų aktualūs sprendžiant klausimą dėl ieškovo atšaukimo iš vadovo pareigų praradus pasitikėjimą esant jo kaltei, t. y. sprendžiant kaltės klausimą, tačiau jo kaltės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, t. y. kaltės klausimas nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės ABĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatyto valdybos darbo reglamento nebuvimas, juolab tai nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų vertinant nagrinėjamo ginčo aspektu. Ta aplinkybė, kad ieškovui prieš posėdį pagal ABĮ 35 straipsnio 7 dalį nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais, taip pat vertintina tik kaip formalus pažeidimas, juolab kad vienintelis klausimas, susijęs su ieškovu, ir buvo jo atšaukimo iš pareigų svarstymas. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstu laiko ir pirmosios instancijos teismo motyvą, jog mažesnis nei 24 valandų laikotarpis nuo pranešimo apie būsimą valdybos posėdį iki jo surengimo, yra neprotingai trumpas, atsižvelgiant į jame numatytų svarstyti klausimų svarbą. Kaip jau minėta, posėdžio metu buvo svarstomas ieškovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą klausimas, neįrodinėjant jo kaltės, taigi, laiko pasiruošti posėdžiui buvo pakankamai. Be to, prieš pradėdamas eiti tokios įmonės vadovo pareigas, ieškovas turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, jis gali bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui, nepriklausomai nuo jo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, būti atšauktas iš pareigų. Taigi, vertinant valdybos sprendimo dėl atšaukimo iš pareigų teisėtumą nagrinėjamos bylos kontekste, neturi reikšmės laikotarpio nuo pranešimo apie būsimą valdybos posėdį iki jo surengimo vertinimas.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, valdybos sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015). Taigi, aukščiau paminėti pirmosios instancijos teismo analizuoti ABĮ teisės normų pažeidimai neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi jie nesukelia neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos vieninteliam akcininkui Telšių rajono savivaldybei ar viešajam interesui. Be to, šių pažeidimų nebuvimas neįtakotų priešingo valdybos sprendimo priėmimo.

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABĮ 35 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl valdybos narių nenusišalinimo, kadangi valdyboje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą, ir šis klausimas niekaip nebuvo susijęs nei su valdybos pirmininko (duomenys neskelbtini), nei su valdybos narės (duomenys neskelbtini) veikla ar jų atsakomybės klausimu.

33. DK 104 straipsnyje, kurio pagrindu apeliantas atšauktas iš pareigų, nenustatyta pareiga įspėti apie atšaukimą, nėra įspėjimo terminų. Bendrovės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis ABĮ įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. ABĮ taip pat nenumatyta pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Tačiau kartu pažymėtina, jog sudarant darbo sutartį, šalims neatimama galimybė susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti vadovą įgyvendinimo sąlygų.

34. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal DK 55-57, 59, 61 ar 62 straipsnių nuostatas. Atsižvelgiant į tai iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties Nr. e3K-3-258-313/2018 išaiškinimu, vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, dėl ko turėtų būti taikomas įspėjimo terminas. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, DK 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių įspėjimo terminas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstai ilgas ir pažeistų akcininko (valdybos) teisės atšaukti įmonės vadovą absoliutumą, tuo pačiu bendrovei gali būti daroma žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas aukščiau minėtoje nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad, atsižvelgiant į teisės atšaukti įmonės vadovą absoliutumą, konstatavus, jog egzistavo pagrindas atšaukti vadovą, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

35. CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežastys, sudarančios pagrindą juridinio asmens organų sprendimą teismui pripažinti negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimą Nr. 7 dėl ieškovo (duomenys neskelbtini)atšaukimo iš UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigų nepagrįstai pripažino neteisėtu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo apeliantei priteisiamos 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių autobusų parkas“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių autobusų parkas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio sprendimo Nr. 7 panaikinimo ir jo atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 111101724, iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,25 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė