- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- II-10-1039/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13619-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant V. M., Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Laurai Zapolskienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-09-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-09-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-22 V. M. nubausta pagal ATPK 171³ str. 1 d. ir jai paskirta 434 Eur bauda.
Viešųjų pirkimų tarnybos priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos VPĮ (toliau - VPĮ) 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Perkančioji organizacija) vykdyto atviro konkurso „Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“ (2015-04-28 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CPV IS), viešojo pirkimo Nr. 162767) (toliau - Pirkimas) vertinimą. Vertinimo rezultatai įforminti 2016-04-01 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-986 (toliau - Vertinimo išvada). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atliko Pirkimą pagal VPĮ ir Pirkimo sąlygas, patvirtintas perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos (toliau - Komisija) 2015-04-22 posėdyje (protokolas Nr. 2VP-111(21.3), įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros 2020 m. programą ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą (finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramos ir valstybės biudžeto).
Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su Pirkimo sąlygų tvirtinimu, Pirkimo procedūrų vykdymu, Pirkimui pateiktų tiekėjų pasiūlymų vertinimu. Nagrinėjimo metu V. M. pateikė paaiškinimus, kai ministerija buvo kreipusis į VPT, kad gauti pastabas dėl parengtų sąlygų, tačiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Teigia, kad buvo įsitikinusi, jog Pirkimo sąlygos parengtos tinkamai ir teisingai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Nagrinėjimo metu taip pat pripažino, jog protokoluose nebuvo įrašyta informacija apie tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams vertinimą, tačiau komisija tai įvertino, o iš tiekėjų pretenzijų negavo. Taip pat paaiškino, kad 2015-10-26 dieną šis pažeidimas nebuvo padarytas. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pažeidimas gali būti padaromas ir buvo padarytas neveikimu.
2016-08-30 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 4PN-22 surašymo metu, V. M. pateikė 2016-08-29 Paaiškinimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kuriame nurodė, kad „<...> Komisijos posėdyje balsuodama už Pirkimo sąlygų patvirtinimą, buvau įsitikinusi, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos tinkamai ir teisingai <...> Esu įsitikinusi, kad susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos <...> procedūrą atlikome tinkamai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos VPĮ nuostatomis <...> ekspertams tik po to, kai atplėšė antruosius vokus, iškilo abejonių ar tiekėjų siūlomos žiniasklaidos priemonės atitinka techninės specifikacijos reikalavimus <...> priimant sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, Ministerija jau buvo gavusi VPT <...> raštą <...>“ ir išdėstė tai pagrindžiančius argumentus. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. Paaiškinime taip pat nurodė, kad „<...> nuoširdžiai dirbdama savo darbą buvau įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu, sąžiningumu ir atitikimu teisės aktų reikalavimams <...> Komisijos sprendimai buvo priimti ne dėl kaltų Pirkimo komisijos narių veiksmų, bet įsitikinus veiksmų teisėtumu ir siekiant viešųjų pirkimų tikslo <...> sprendžiant mano administracinio teisės pažeidimo bylą prašau įvertinti ir tai, kad padarytų nuostolių nėra padaryta, sutartis laikantis VPT nurodymo nebuvo sudaryta, o aš nuoširdžiai gailiuosi <...>“.
V. M. nagrinėjimo metu pateikė 2016-09-25 paaiškinimus.V. M. taip pat paaiškino, kad dirba kitame darbe, jos darbas tiesiogiai susijęs su viešųjų pirkimų vykdymu, augina tris dukras, yra pasiėmusi paskolą, gailisi dėl susidariusios situacijos, nes yra įsitikinusi, kad pirkimas buvo vykdytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, prašo neskirti baudos.
Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad V. M., būdama Pirkimo komisijos nare, patvirtindama Pirkimo sąlygas, kuriose nereikalaujama pateikti paslaugų dėl informacijos skelbimo papildomai kitose žiniasklaidos priemonėse įkainių, nors tokių paslaugų įsigijimo galimybė Pirkimo sąlygose nurodyta, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas. Taip pat konstatuotina, kad V. M., būdama Pirkimo komisijos nare, atplėšdama tiekėjų vokus, kuriuose nurodytos kainos, nors prieš tai nebuvo patikrinti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys, o tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimas buvo atliekamas tik po vokų su kainomis susipažinimo, pažeidė VPĮ 31 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, V. M., būdama Pirkimo komisijos nare, vertindama tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, neišsiaiškinus būtinos informacijos, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų deklaruojama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, o tiekėjų pasiūlymai - Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo sprendimu V. M. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti administracinio teisės pažeidimo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su baudos skyrimu, arba neskirti administracinės nuobaudos.
Pateiktame skunde V. M. nurodo, kad įstatymo nuostatų pažeidimai nėra padaryti, nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas arba pakeistas. Būdama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Viešojo pirkimo komisijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-832 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo“, nare, dalyvavo vykdant viešojo pirkimo Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos atviro konkurso būdu (pirkimo numeris 162767) procedūras (pasiūlymus vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų).
Pareiškėja pateiktame skunde nesutinka dėl Vertinimo išvadoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytu pažeidimu, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytos kainodaros taisyklės pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar arba jos įgaliotos institucijos nustatytą metodiką ir nebuvo laikomasi Viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau - Kainodaros metodika) 4 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėja teigia, kad vadovaujantis Kainodaros metodikos 4 punkte nustatytais principais, Pirkimo sąlygų 8 priede (Pirkimo sutarties projektas) buvo nustatytos aiškios ir nedviprasmiškos kainodaros taisyklės, kurios atitiko tiek Perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjų interesus. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje yra pasisakyta, kad „esant būtinybei, vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai (pavyzdžiui, sutartyje numatomų atskirų pirkimo objekto dalių kainos gali būti apskaičiuojamos taikant skirtingus būdus)“ (Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga AC-39-1). Sutarties projekto 35 punkte nustatyta, kad atsiskaitymai bus vykdomi pagal įkainius, kuriuos nurodys tiekėjas ,,35.Tiekėjas turės teikti Paslaugas Sutartyje nurodytomis sąlygomis už įkainius, nurodytus Sutarties 3 priede.“ (Fiksuoto įkainio nustatymas, Kainodaros metodikos III skyrius). Toms tiekėjo išlaidoms, kurios yra faktiškai patiriamos sutarties vykdymo eigoje ir tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, bet kurias rengdamas pasiūlymą tiekėjas neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti ir sutarties sudarymo metu negali prisiimti rizikos dėl šių sutarties vykdymo išlaidų dydžio, Perkančioji organizacija 36 punkte numatė taikyti dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimo būdą ir nustatė „36. Užsakovas taip pat pasilieka teisę papildomai skelbti informaciją sutarties 3 priede nenurodytose žiniasklaidos priemonėse, Tiekėjui kompensuojant patirtas išlaidas. Tokių užsakymų kiekis neviršys 5 proc. bendros visos Sutarties vertės. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas tiekėjo pelnas.“ - taip, kaip numatyta Kainodaros metodikos 18 punkte, ir nustatė, kad Tiekėjui išlaidos už informacijos skelbimą ne Tiekėjo pasiūlytose informacijos priemonėse bus kompensuojamos ir, kad į jas negali įeiti tiekėjo pelnas (Dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimo būdas, Kainodaros metodikos V skyrius). Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidų kompensavimo būdas buvo numatytas taikyti tik toms visuomenės informavimo priemonėms, kurių įkainio nebūtų pateikta pasiūlymų pateikimo metu, o poreikis skelbti informaciją šiose priemonėse būtų atsiradęs sutarties vykdymo metu ir tiekėjui informacijos talpinimo išlaidos būtų kompensuojamos pagal pateikiamas sąskaitas - faktūras. Be to, Sutarties projekte buvo numatyta, kad papildomas Paslaugų kiekis bus perkamas pagal poreikį, tačiau tiekėjui pagal sutartį iš viso nebus sumokėta daugiau kaip 797 237,14 eurų su PVM.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygų projektas buvo nagrinėjamas ne viename, o keliuose Pirkimo komisijos posėdžių: 2014 m. gruodžio 9 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP- 344 (21.3)), 2014 m. gruodžio 19 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP- 355 (21.3)), 2015 m. sausio 9 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-8 (21.3)). 2015 m. sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP- 14 (21.3)) nuspręsta patvirtinti Regioninių, vietinių ir tautinių mažumų žiniasklaidos priemonių projektų konkurso organizavimo, įgyvendinimo ir monitoringo paslaugų pirkimo sąlygas ir atsižvelgiant į Pirkimo sudėtingumą teikti jas Viešųjų pirkimų tarnybai prašant kuo skubiau įvertinti ir pateikti pastabas ir pasiūlymus. Tačiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Pirkimo sąlygos toliau buvo svarstomos 2015 m. balandžio 14 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP- 105 (21.3)), 2015 m. balandžio 17 d. posėdyje Nr. 2VP- 109 (21.3). 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP- 111 (21.3)) sąlygos patvirtinamos. Įsitikinti, kurio iš šių posėdžių metu konkrečiai buvo kalbama apie Pirkimo sutarties projektą, kurie Komisijos nariai dalyvavo posėdyje, būtų įmanoma tik jei būtų pateikti ir išklausyti Komisijos posėdžių garso įrašai. Pažymi, kad Komisijos posėdyje balsuodama už Pirkimo sąlygų patvirtinimą, buvo įsitikinusi, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos tinkamai ir teisingai, ir kad jas rengiant buvo vadovautasi Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir kad jos atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl VPĮ 31 str. 2 dalies, 39 str. 7 dalies ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje padarytų pažeidimų skunde pasisako, kad 2015-08-24 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-249 (21.3), atsižvelgdama į tai, kad tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimui reikia specialių žinių, vadovaudamasi VPĮ 16 str. 2 d., Pirkimo komisija paskyrė ekspertus, kurie vertino tiekėjų, kurių kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pasiūlymų techninius duomenis. 2015-10-01 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-316 (21.3) Pirkimo komisija svarstė VPĮ nustatyta tvarka paskirtų ekspertų atliktus tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimus. Posėdyje ekspertai pateikė savo išvadą, kad vienas iš tiekėjų (UAB „M“) su pasiūlymu nepateikė Viešinimo plano įgyvendinimo tvarkaraščio, todėl laikytina, kad jo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ekspertai nustatė ir šiame posėdyje patvirtino, kad kitų tiekėjų pasiūlymai atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, galimų neatitikimų nėra. Atsižvelgiant į šiuos ekspertų vertinimus, Pirkimo komisijos nariai nusprendė priimti galutinį sprendimą dėl ekspertų pateikto pasiūlymų vertinimo patvirtinimo išsiaiškinus, ar tiekėjo atmetimas dėl nepateikto tvarkaraščio nepažeis VPĮ, t. y., priimti galutinį sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų kitame posėdyje. 2015-10-07 posėdyje, vadovaujantis VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., buvo nuspręsta UAB „M“ pasiūlymą atmesti, taip pat nuspręsta patvirtinti ekspertų skirtus balus, kaip tai buvo nustatyta Pirkimo sąlygų 68 punkte, pasikliaujant ekspertų specialiomis žiniomis ir srities išmanymu bei atsižvelgiant į jų 2015-10-01 posėdyje išreikštą patvirtinimą, kad tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, komisija nustatė vokų su tiekėjų pasiūlymų kainomis atplėšimo datą ir laiką, kaip tai nustatyta VPĮ 31 str. 2 d. Sprendimai, patvirtinti 2015-10-07 posėdžio protokolu Nr. 2VP-324 (21.3), nebuvo ginčyti tiekėjų ir nebuvo pakeisti. Pareiškėja Skunde nurodo, kad 2015-10-26 dalyvaudama vokų atplėšimo procedūros posėdyje, neturėjo pagrindo abejoti, kad tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys prieš tai (2015-10-01 ir 2015-10-07 posėdžiuose) nebuvo įvertinti tinkamai (kitu atveju, pasiūlymams, neatitinkantiems Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, balai už techninius duomenis 2015-10-07 posėdyje nebūtų skirti) ir neturėjo pagrindo nevykdyti numatytos vokų su tiekėjų pasiūlymų kainomis atplėšimo procedūros. 2015-11-26 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-377 (21.3)), Komisija vertino tiekėjų pasiūlymus, t. y. tiekėjų pasiūlymų B dalį, kurioje tiekėjai nurodė savo pasiūlymų kainas. Komisijai posėdžio metu kilo klausimų dėl kai kurių tiekėjų pasiūlymų B dalies lentelėje nurodytos informacijos atitikimo Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, todėl, vadovaudamasi VPĮ 39 str. 1 d., Komisija nusprendė kreiptis į tiekėjus, prašydama paaiškinti savo pasiūlymus ir siekdama įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Sis Komisijos sprendimas nebuvo užginčytas ir pakeistas.
Skunde taip pat nurodoma, kad 2016 m. vasario 18 d. Komisijos posėdyje (2016 m. vasario 18 d. Komisijos protokolas Nr. 2VP-18 (21.3) buvo priimti galutiniai sprendimai. Balai už techninius pasiūlymų duomenis nebuvo pakeisti, antrųjų vokų atplėšimas neturėjo reikšmės balų suteikimui. Pirkimo procedūros atliktos tinkamai ir teisėtai, pirkimas buvo didelės apimties ir labai sudėtingas, galutinis sprendimas buvo priimtas tik kreipusis į VPT ir gavus atsakymą 2016-01-26 Nr. 4S-248.
Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei įvertinus Lietuvos teismų praktiką, galima daryti kelias esmines išvadas. Pirma, dėl Pirkimo specifiškumo, tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis vertino ekspertai, nes tokiam vertinimui būtinas dalyko išmanymas ir specifinės žinios. Antra, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, net jeigu ir nėra užfiksuota protokole, kad pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjai informuojami apie jiems suteiktus balus už techninius pasiūlymų duomenis, tai tie pasiūlymai, kuriems balai suteikti, yra laikomi atitinkantys perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju, t. y., jei tiekėjų pasiūlymai su techniniais duomenimis nebūtų atitikę nustatytų reikalavimų, vadovaujantis VPĮ 31 str. 2 d. (,<...> Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka“) ir 39 str. 2 d. 2 p. {„Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“) tiekėjams turėtų būti siunčiamas pranešimas apie pasiūlymo atmetimą ir vokai su jų pasiūlymų kainomis nebūtų atplėšiami. Trečia, įvertinus, jog tiekėjai po pranešimų nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl to, kad vokai planuojami atplėšti neinformavus tiekėjų apie pasiūlymų atitikimą perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams, konstatuotina, kad susidariusi situacija neturėjo jokios įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, ko pasėkoje, pagrindo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimo nėra. Skunde nurodoma, kad Tarnybos išvada dėl Pirkimo procedūros pažeidimo 2015-10-26 posėdyje yra priimta atlikus tik formalų situacijos vertinimą, visiškai neatsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (o konkrečiai į tai, jog atitinkama vertinimą atliko tam tikros srities ekspertai, tiekėjai buvo informuoti tinkamai, tiekėjai nereiškė jokių su tuo susijusių pretenzijų).
Šalies argumentai
Dėl VPĮ 3 str. 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija rėmėsi ekspertų - M. V. informavimo skyriaus specialistų kompetencija, žiniomis ir srities išmanymu. Sprendimas dėl tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams buvo priimtas tik po ilgo ir sudėtingo aiškinimosi su tiekėjais ir leidėjais. Pažymėtina, kad Ministerija 2015-12-28 raštu Nr.2D-6061(21.7) kreipėsi į VPT, prašydama paaiškinti, kaip turėtų būti vertinami pasiūlymai. Tada Viešųjų pirkimų tarnybai nekilo klausimų dėl pasiūlymų vertinimo, nereikėjo aiškintis papildomos informacijos ir 2016-01-27 Ministerija gavo VPT atsakymą (2016-01-26 VPT raštas Nr. 4S-248), kuriame buvo teigiama, kad tiekėjų pasiūlymai, kuriuose nėra siūloma 30 vietinių laikraščių, tai yra, jie neatitinka techninės specifikacijos ir kitų pirkimo dokumentų nuostatų, turėtų būti atmesti vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu kaip neatitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant j VPT raštą, pirkimo iniciatoriaus Visuomenės informavimo skyriaus 2016-01-21 pažymą, Komisija priėmė atitinkamus sprendimus. Priimant sprendimą buvo visiškai įsitikinusi jo teisėtumu ir teisingumu. Taip pat pažymi, kad priimant sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo Ministerija jau buvo gavusi VPT 2016-01-15 įpareigojimą Nr. 4S-116, kuriame buvo nurodyta pateikti su Pirkimu susijusią medžiagą ne vėliau kaip per tris darbo dienas, nustačius pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. Pabrėžtina, kad VPT galėjo iš karto sustabdyti procedūras, vos jai kilo įtarimų dėl pirkimo procedūrų vykdymo teisėtumo, o ne savo neveikimu leisti priimti sprendimus, už kuriuos vėliau pati VPT skyrė sankcijas atskiriems Komisijos nariams.
Nutarime nurodyta, kad V. M. „<...> Paaiškinimuose išdėstyti argumentai nepaneigia Vertinimo išvadoje nustatytų ir <...> Protokole nurodytų VPĮ pažeidimų“ bei pažymi pareiškėjos dalyvavimą 2015-04-22, 2015-10-26 ir 2016-02-18 Komisijos posėdžiuose. Mano, kad išskiriamas pareiškėjos dalyvavimas minėtuose posėdžiuose pats savaime nereiškia, kad ji atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų dėl pareiškėjos veiksmų motyvo ir tikslo, neigiamo požiūrio į visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus. Taip pat Nutarime visiškai nepasisakoma dėl individualių pareiškėjos veiksmų Pirkimo komisijos atliekamo Pirkimo procedūros kontekste. VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. A-143-373-12). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pakartotinai atkreipiamas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija dėl sprendimų, priimtų 2015-04-22 (Pirkimo sąlygų tvirtinimo), 2016-10-07 (techninių duomenų vertinimo rezultatų), 2016-10-26 (vokų su tiekėjų pasiūlymų kainomis atplėšimo) posėdžiuose, tiekėjų pretenzijų negavo. Vadovaujantis VPĮ 8² str. 2 d. 8 p. „ Viešųjų pirkimų tarnybos teisės: Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis“. Nagrinėjamu atveju, Atsakovė skundžiamame Nutarime nustatė, kad pažeidžiau VPĮ nuostatas ir Viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimas surašytas Išvados pagrindu, kurioje buvo nustatytas įpareigojimas Ministerijai nutraukti Pirkimo procedūras, o šį įpareigojimą Ministerija geranoriškai įvykdė. Tarnyba visiškai neatsižvelgė ir nevertino Pareiškėjos individualių veiksmų nagrinėjamos situacijos kontekste, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas, taigi ir neteisėtas Nutarimas.
Skunde taip pat nurodoma, kad Tarnyba skundžiamame nutarime iš esmės įvertino tik Pirkimo komisijos veiksmus in corpore, ir Pareiškėjos atsakomybės neindividualizavo. Apsiribota tik konstatavimu, kad ji dalyvavo Pirkimo komisijos posėdžiuose ir dėl šios priežasties pažeidė VPĮ nuostatas. Pažymėtina, kad Komisija, kurios nare buvo Pareiškėja, rūpestingai ir atsakingai vykdė visas Pirkimo procedūras ir siekė laikytis VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, nuolat bendravo su ekspertais, nuolat konsultavosi su Atsakovės specialistais. Komisijos sprendimai buvo priimti ne dėl kaltų Komisijos narių veiksmų, bet įsitikinus veiksmų teisėtumu ir siekiant viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymi, kad dirbdama Komisijoje buvo nuoširdžiai įsitikinusi, kad jos veiksmai nepažeidžia VPĮ reikalavimų, yra teisėti ir teisingi. Nutarime Tarnyba nepasisakė ir kaip lengvinančios aplinkybės nevertino to, kad Pareiškėja labai gailisi dėl visos su Pirkimu susidariusios situacijos. Vertinant padarytos veikos pobūdį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Ministerija šį Pirkimą nutraukė ir padarinių dėl veikos neatsirado - valstybė žalos nepatyrė. Prašo atkreipti dėmesį, kad nors ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimo sudėtis yra formalioji, tačiau administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinai pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Vilniaus apygardos teismo 2015-08-10 nutartis Nr. ATP-756-190/2015). Be to, parenkant bausmę, visiškai nevertinta Pareiškėjos asmenybė. Dirbant Ministerijoje jos darbas buvo vertinamas tik gerai arba labai gerai, yra gavusi keletą padėkos raštų, Pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos kategorija ir klasė per darbo metus Ministerijoje nuolat kilo. Pažymi, kad ji nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus ar kitus nusižengimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, nebuvo teista, vykdant Pirkimo Procedūras nebuvo kilęs joks interesų konfliktas ir ji negavo jokios asmeninės naudos, tai, kad Pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios ar kaltės, ji neprotegavo nei vieno tiekėjo, o dirbdama savo darbą buvo įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu, sąžiningumu ir atitikimu teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis VPĮ 2 str. 16 d., asmenys, kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal ATPK yra nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, todėl baudos skyrimas turėtų ne tik finansines pasekmes, bet ir sukeltų realią grėsmę netekti darbo dabartinėje darbovietėje (Lietuvos banke), kurioje dirba nuo 2016- 04-14, kadangi negalėtų vykdyti savo tiesioginių funkcijų, t. y., būti viešųjų pirkimų komisijų nare ir pirkimų organizatore. Dėl to faktiškai galėtų susidaryti situacija, kad netektų darbo, o kartu netektų pragyvenimo šaltinio mano šeima, auginanti tris dukras. Atsižvelgiant į tai, baudos skyrimas, ir dėl to teisės dirbti tiesioginį darbą atėmimas, būtų neproporcingas, neatitiktų ATPK 20 str. nustatytų nuobaudos tikslų, sąžiningumo ir protingumo principų, būtų per griežta bausmė Pareiškėjos atžvilgiu. Daug abejonių kyla dėl Atsakovės skirtingo atskirų Komisijos narių atsakomybės vertinimo ir ši aplinkybė turi tiesioginę įtaką Pareiškėjos atsakomybės vertinimui. Vertindama kitų Komisijos narių atsakomybę (R. P.- J., J. L., D. B.), Tarnyba jų bylas nutraukė, nustačiusi, kad šie nedalyvavo 2015-10-07 Komisijos posėdyje, o dalyvavo tik atplėšiant vokus 2015-10-26 Komisijos posėdyje. Nurodoma, kad dalyvavimą tame pačiame epizode Tarnyba įvertinto skirtingai. Pareiškėja nurodo, kad jeigu pažeidimas padarytas 2015-10-26 Komisijos posėdyje, Tarnyba turėjo vienodai tinkamai įvertinti visų asmenų atsakomybę. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal Nutarime išdėstytus teiginius Tarnyba Pareiškėjos dalyvavimą 2015-10-07 posėdyje laiko ta aplinkybe, kuri leidžia teigti, jog būtent dalyvaudama šiame posėdyje ji turėjo žinoti, kad daromas pažeidimas, tačiau asmenų, kurie dalyvavo tik 2016-10-07 posėdyje administracinėn atsakomybėn nepatraukė. Tarnyba, skirdama baudą už tuos pačius pažeidimus, kurie buvo padaryti ankstesniuose Komisijos posėdžiuose, nutraukė administracinių teisės pažeidimų bylas tuose posėdžiuose dalyvavusiems kai kuriems Komisijos nariams arba netraukė juos administracinėn atsakomybėn.
Skunde taip pat nurodoma, kad V. M. 2016-08-02 gavo iš Tarnybos 2016-07-28 raštą Nr. 4S-2540 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“, kuriame be kita ir informuojama apie 2016 m. liepos 7 d. priimtą Procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. PS-2016/07/07-2 (toliau-Procesinis sprendimas). ATPK 282 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje nurodyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai gali būti pratęsiami tik esant šiuose straipsniuose nustatytiems pagrindams, t.y. kai „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo“. Pareiškėja visada turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo niekur ilgam išvykusi, ilgai nesirgo, jos žiniomis, nebuvo paskelbta paieška ir nebuvo jokių kitų priežasčių, dėl ko Pareiškėjos nebūtų buvę galima rasti. Nuo š.m. balandžio 14 d. pradėjusi dirbti Lietuvos banke, buvo užregistruota CVP IS sistemoje, kurią administruoja Tarnyba, ir joje aktyviai dirbo, kiekvieną dieną prisijungdama bent po keletą kartų. Tarnyba turėjo visas galimybes ją rasti ir spręsti administracinės atsakomybės klausimą ir nepratęsdama patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino. Todėl yra įsitikinusi, kad procesinis sprendimas priimtas neturint tam teisinio pagrindo ir nesilaikant ATPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėtumo principo. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...> administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos“, todėl jei Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2016-05-05, tai terminas priimti Procesinį sprendimą buvo 2016-07-05 d., o Procesinis sprendimas buvo priimtas 2016-07-07 d.
Atsiliepimas
Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktame atsiliepime prašoma atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad tiek Vertinimo išvadoje, tiek ATP protokole, tiek ir skundžiamame Nutarime Tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Pareiškėja, būdama Pirkimo komisijos nare, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, jog pirkimo dokumentuose turi būti <...> perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas Nurodo, kad perkančioji organizacija paslaugas gali įsigyti tik pagal viešojo pirkimo metu pateiktus ir vertintus paslaugų įkainius, todėl paslaugų pirkimas tais įkainiais, kurie nebuvo vertinami viešojo pirkimo metu ir nustatyti viešojo pirkimo sutartyje, negalimas. Atsiradus poreikiui įsigyti viešojo pirkimo dokumentuose nenurodytas paslaugas, perkančioji organizacija jas galėtų įsigyti tik įvykdžiusi naują viešąjį pirkimą VPĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. patvirtino Pirkimo sąlygas, kuriose nereikalaujama pateikti paslaugų dėl informacijos skelbimo papildomai kitose žiniasklaidos priemonėse įkainių, nors tokių paslaugų įsigijimo galimybė Pirkimo sąlygose nurodyta, konstatuotina, kad V. M., priimdama sprendimą patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas. Tarnyba tiek Vertinimo išvadoje, ATP protokole, taip pat ir Nutarime akcentavo, kad perkančioji organizacija negali įsigyti paslaugų, kurių įkainių viešojo pirkimo vykdymo metu nevertina. Todėl akivaizdu, kad, priešingai negu teigia Pareiškėja, Tarnyba motyvuotai, aiškiai ir išsamiai nurodė, jog Pareiškėja pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas dėl to, kad nusimatė galimybę įsigyti paslaugas, kurių įkainių pateikti pasiūlymuose iš tiekėjų nereikalavo ir kurių Pirkimo vykdymo metu nevertino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati Pareiškėja Skunde pripažino, jog dalis perkamų paslaugų įkainių Pirkimo vykdymo metu nebuvo vertinami: išlaidų kompensavimo būdas buvo numatytas taikyti tik toms visuomenės informavimo priemonėms, kurių įkainio nebūtų pateikta pasiūlymų pateikimo metu. Pareiškėjos atžvilgiu konstatuotas VPĮ nuostatų pažeidimas sietinas ne su kainodaros taisyklių nustatymu/nenustatymu, kaip bando įrodyti Pareiškėja, o su paslaugų, kurių įkainių nebuvo prašoma nurodyti pasiūlymuose ir kurių įkainiai Pirkimo vykdymo metu nebuvo vertinami, nors juos įvertinti privaloma, įsigijimu.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2015 m. sausio 13 d. posėdyje nuspręsta patvirtinti Pirkimo sąlygas ir atsižvelgiant į Pirkimo sudėtingumą teikti jas Viešųjų pirkimų tarnybai prašant kuo skubiau įvertinti ir pateikti pastabas ir pasiūlymus, tačiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Pirkimo sąlygos toliau buvo svarstomos, 2015 m. balandžio 22 d. posėdyje Pirkimo sąlygos patvirtinamos. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad VPĮ 8² straipsnyje yra aiškiai apibrėžtos Tarnybos kompetencijos ribos ir nurodytos funkcijos, kurias Tarnyba, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti bei VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų laikymosi priežiūrą, kontrolę vykdanti institucija, atlieka. VPĮ Tarnybai numatyta pareiga teikti metodinę pagalbą, rengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti šio įstatymo taikymo gaires (VPĮ 8² straipsnio 1 dalies 4 punktas). VPĮ Tarnybai numatytą pareigą teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ar nustatyti šio įstatymo taikymo gaires Tarnyba tinkamai įgyvendina ir vykdo ne už perkančiąsias organizacijas rengdama viešojo pirkimo dokumentų projektus, bet organizuodama perkančiųjų organizacijų mokymus viešųjų pirkimų vykdymo klausimais, priimdama su VPĮ įgyvendinimu susijusius teisės aktus, taip pat teikdama atsakymus į gaunamus paklausimus, talpindama metodinę medžiagą savo interneto svetainėje ir pan. Akcentuotina, kad VPĮ Tarnybai nėra numatytos pareigos nei peržiūrėti, tikrinti perkančiųjų organizacijų iki viešojo pirkimo paskelbimo parengtus viešojo pirkimo dokumentų projektus, nei jų rengti, koreguoti, kadangi vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 9 dalimi būtent Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba visiškai pagrįstai ir teisėtai, gavusi Perkančiosios organizacijos 2015-01-13 raštą Nr. 2D-143 (21.7) „Dėl pirkimo sąlygų“, 2015-02-09 rašte Nr. 4S-429 „Dėl pirkimo sąlygų“ nurodė, kad „<...> Įstatymo 8² straipsnyje nustatyta Tarnybos kompetencija nenumato funkcijos vertinti perkančių organizacijų rengiamų pirkimo sąlygų projektus <...>“. Papildomai akcentuotina, kad Tarnyba, siekdama tinkamai vykdyti Viešųjų pirkimų įstatyme jai numatytas funkcijas, 2015-02-09 rašte Nr. 4S-429 „Dėl pirkimo sąlygų“ taip pat nurodė, kad „<...> prašome pateikti konkrečius klausimus dėl kariu su paklausimu pateiktų numatomo vykdyti pirkimo sąlygų (nurodant pirkimo sąlygų punktą ir dėl jo kylantį klausimą) <...>“. Nurodo, kad būtent Perkančiosios organizacijos pareiga yra parengti tinkamus, viešųjų pirkimų reikalavimus atitinkančius viešojo pirkimo dokumentus. Atsiliepime nurodoma, nereikšmingi yra aukščiau nurodyti Pareiškėjos teiginiai dėl to, jog Pirkimo sąlygos buvo svarstomos ne viename, o keliuose Pirkimo komisijos posėdžiuose. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukiama dėl to, kad būtent 2015-04-22 vykusiame posėdyje priėmė galutinį sprendimą dėl Pirkimo sąlygų, kurios neatitinka VPĮ nuostatų reikalavimų, patvirtinimo. Būtent po šio Pirkimo komisijos posėdžio, kuriame Pareiškėja patvirtino galutinį Pirkimo sąlygų variantą, Pirkimo sąlygos buvo skelbiamos viešai tiekėjams ir tokiomis sąlygomis vadovaujantis tiekėjai galėjo teikti pasiūlymus Pirkimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja Skunde nurodo, kad „<...> Komisija tikrino pasiūlymų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. <...> Prieš vokų, kuriuose nurodytos kainos plėšimą vykusiuose posėdžiuose buvo atliktos visos pagal eiliškumą būtinos viešųjų pirkimų procedūros <...> Atliktos procedūros tinkamai užfiksuotos protokoluose <...>“. VPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais <...> turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje — vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktu pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėju kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pasai pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymu techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais - ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą <...>“, taip pat Pirkimo sąlygų 51 punkte numatyta, kad „Susipažinimo su pasiūlymų kainomis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktu pasiūlymu techniniai duomenys ir dalyviu kvalifikacija atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymo techninių duomenų, dalyvių kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša visiems dalyviams, kartu nurodo ir antrojo susipažinimo su pasiūlymų kainomis komisijos posėdžio vietą ir datą <...>“ Tiek iš aukščiau nurodytos imperatyvios VPĮ nuostatos, tiek ir iš pačios Perkančiosios organizacijos patvirtintų Pirkimo sąlygų matyti, kad Pirkimo komisija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, procedūras turi vykdyti tam tikrais etapais, t. y. Pirkimo komisija įvertina: i) ar tiekėjų kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus; ii) ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) ir Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; iii) skiria balus tiekėjų pasiūlymams pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, parametrus; iv) susipažįsta su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodyta pasiūlymo kaina ir įvertina visą pasiūlymą bendrai. Taigi, Pirkimo komisija, kurios nare buvo Pareiškėja, vadovaudamasi imperatyviomis VPĮ nuostatomis ir laikydamasi savo pačios iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų, pirmiausia turėjo įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir tik po to vykdyti susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodoma kaina, procedūrą.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime taip pat nurodo, kad įvertinusi visus jai Perkančiosios organizacijos pateiktus su Pirkimu susijusius dokumentus, taip pat CVP IS esančią ir viešai prieinamą informaciją, nustatė, kad: Pirkimo komisija 2015-07-21 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-205(21.3)) atplėšė vokus su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymų duomenys; Pirkimo komisija, kurios nare buvo ir Pareiškėja, 2015-10-07 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-324(21.3)) priėmė sprendimus dėl: i) tiekėjo UAB „M“ pasiūlymo atmetimo, kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentuose nustatytu reikalavimu, t. y. Pirkimo komisija priėmė sprendimą tik dėl šio vieno tiekėjo, tuo tarpu Pirkimo komisijos sprendimų dėl kitų šešių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus Pirkimui, nėra; ii) tiekėjų pasiūlymu įvertinimo pagal Pirkimo sąlygose nustatytus kriterijus „kokybė“ ir „paslaugu valdymas“, t. y. nors, kaip nurodyta aukščiau, nebuvo priimta jokių sprendimų dėl šešių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, Pirkimo komisija visiems šešiems tiekėjams skyrė balus; iii) voku su kainomis atplėšimo posėdžio datos. Pagal Pirkimo sąlygose nustatytą vertinimo kriterijaus „kokybė“ antrąjį parametrą „žiniasklaidos priemonių efektyvumas ir pagrįstumas“ (lyginamasis svoris 0,5), visiems tiekėjams buvo skirti balai (nuo 5 iki 10, nustatytas maksimalus balas - 10). Nei vieno tiekėjo pasiūlymas dėl siūlomų žiniasklaidos priemonių nebuvo pripažintas neatitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimų. Pareiškėja, būdama Pirkimo komisijos nare, 2015-10-26 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 2VP-344(21.3)) atplėšė vokus su tiekėjų pasiūlytomis kainomis, nors iki susipažinimo su tiekėjų pasiūlymų kainomis posėdžio Pirkimui pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktis Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams nebuvo įvertinta. Taigi, susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, procedūra buvo vykdoma neteisėtai, nesilaikant tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek ir pačios Pirkimo komisijos patvirtintose Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atlikus Pirkimo vertinimą buvo nustatyta, kad Pirkimo komisija, kurios nare buvo Pareiškėja, nesilaikė VPĮ 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat Pirkimo sąlygų 51 punkte nustatytos imperatyvios Pirkimo vykdymo tvarkos. Kaip matyti tiek iš aukščiau nurodytų aplinkybių, tiek iš byloje esančios 2015-09-30 pažymos dėl konkurso „Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimas ir įgyvendinimas“ dalyvių pasiūlymų vertinimo Nr. 2VR-62(21.12) (toliau - Pažyma) nei Pirkimo komisija, nei paskirti ekspertai nevertino tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pažymoje matyti tik Pirkimui pateikusių tiekėjų pasiūlymų vertinimas pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijaus parametrus skiriant balus, tačiau niekur neatsispindi Pirkimui pateikusių tiekėjų, išskyrus tiekėją UAB “M”, pasiūlymų techninių duomenų vertinimas pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, nors vėliau, kai jau buvo susipažinta su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, toks vertinimas buvo atliktas. Akcentuotina, kad 2015-10-01 vykusio posėdžio metu Pirkimo komisijos priimtas sprendimas, už kurį balsavo ir Pareiškėja, yra „<...> Kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą telefonu dėl UAB „ M“ pasiūlymo atmetimo galimybių <...>“. Jokio Pirkimo komisijos sprendimo dėl tiekėjų Pirkimui pateiktų pasiūlymų atitikimą/neatitikimą Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams nėra priimta ir užfiksuota nei 2015-10-01, nei vėlesniuose Pirkimo komisijos protokoluose. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pasisakyta, jog „Dėl pasiūlymų vertinimo taip pat pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos, net jei to neįtvirtino pirkimo sąlygose, pasiūlymų vertinimui turi teisę pasitelkti ekspertus, kurie ją konsultuotų specifinių žinių reikalaujančiais klausimais (VPĮ 16 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo pažymėta, kad ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimu dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtu, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo, Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju tai tik asmens, turinčio specialiu žinia vandentvarkos srityje, nuomonė ir tam tikros išvados gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, tai tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialias žinias rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011). Akcentuotina, kad Tarnyba tikrai neginčija perkančiųjų organizacijų teisės vykdant viešųjų pirkimų procedūras pasitelkti ekspertus, tačiau pabrėžtina, kad net jeigu perkančiosios organizacijos tokia teise pasinaudoja, ekspertų išvados, nuomonė, veiksmai nepanaikina viešojo pirkimo komisijos narių pareigos vykdyti viešojo pirkimo procedūras laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir atsakomybės dėl priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad Pareiškėja, 2016-10-26 posėdžio metu vykdydama vokų su kainomis susipažinimo procedūrą nesant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo, pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas, todėl Atsakovė pagrįstai Nutarime konstatavo VPĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimą.
Tarnyba savo pateiktame atsiliepime taip pat pažymi, kad VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, jog perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus“. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog „<...> perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Tai reiškia, kad Pareiškėja, vykdydama Pirkimo procedūras, turi laikytis tiek VPĮ reglamentuojamos griežtos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, tiek ir iš anksto Perkančiosios organizacijos paskelbtų Pirkimo sąlygų. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad VPĮ nuostatų nesilaikymas nėra tik formalus pažeidimas. Pabrėžtina, kad VPĮ pats savaime yra procedūrinis įstatymas, kuriame griežtai reglamentuojama viešųjų pirkimų vykdymo tvarka siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų, įskaitant, bet neapsiribojant skaidrumo, lygiateisiškumo, laikymąsi. Todėl tiekėjų pasiūlymus vertinant pagal ekonominio naudingumo kriterijų taip pat būtina nenukrypti nuo iš anksto visiems tiekėjams viešai paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ir jose įtvirtintos viešojo pirkimo vykdymo tvarkos. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija pradžiai turi įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitikimą viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir tik po to, kai neatitinkantys viešojo pirkimo sąlygų tiekėjų pasiūlymai yra atmetami, perkančioji organizacija gali susipažinti su tiekėjų pasiūlymuose nurodytomis kainomis tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas, objektyvumas, lygiateisiškumas, kad nebūtų elgiamasi nesąžiningai tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu, kai jau žinomos tiekėjų siūlomos kainos ir galima sprendimais daryti įtaką atrenkant viešojo pirkimo laimėtoją Taigi Pareiškėja, 2015-10-07 dalyvaudama Pirkimo komisijos posėdyje neįvertino tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikimo Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad to neatliko ir ekspertai (kurie skyrė ekonominio naudingumo balus) ir balsavo už vokų su kainomis atplėšimo posėdžio datą, bei kitus šio posėdžio metu priimtus sprendimus, kurių nepakako, kad vyktų 2015-10-26 vokų su kainų pasiūlymais posėdis, bei dalyvavo ir priėmė sprendimus 2015-10-26 vokų su kainomis atplėšimo posėdyje, būdama Pirkimo komisijos nare, pažeidė VPĮ 31 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Tarnyba, įvertinusi visus jai Perkančiosios organizacijos pateiktus su Pirkimu susijusius dokumentus, taip pat CVP IS esančią ir viešai prieinamą informaciją, nustatė, kad Vertinimo išvadoje nurodyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su tiekėjų pateiktų pasiūlymų Pirkimui vertinimu. Sprendimai dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, laimėtojo nustatymo ir pasiūlymų eilės nustatymo buvo priimti 2016-02-18 vykusio posėdžio metu (2016-02-18 posėdžio protokolas Nr. 2VP-72(21.3)). Minėtus sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, laimėtojo nustatymo ir pasiūlymų eilės nustatymo priėmė Pirkimo komisija, kurios nare buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiama Pareiškėja.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos skyriaus „Reikalavimai paslaugoms“ 3 punkto lentelės 1.2 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti 5 regioninius laikraščius, o 1.3 punkte - 30 vietinių laikraščių (informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui). 2016-02-18 vykusio posėdžio metu (posėdžio protokolas Nr. 2VP-72(21.3)) Pirkimo komisija, kurios nare buvo ir Pareiškėja, priėmė sprendimą, kad tik tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu (toliau - Tiekėjas), pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir pripažino Tiekėją Pirkimo laimėtoju, o kitų tiekėjų pasiūlymus pripažino neatitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Tačiau akcentuotina, kad tokie sprendimai buvo priimti vadovaujantis laikraščių leidėjų informacija, prieštaraujančia viena kitai (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „(duomenys neskelbtini)“, vietinis laikraštis, o 2016-01-04 rašte nurodyta, kad regioninis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 201511-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „(duomenys neskelbtini)“, vietinis laikraštis, o 2015-10-30 el. paštu pateikta informacija, kad regioninis, VšĮ „Eurokompetencija“ 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „(duomenys neskelbtini)“, yra vietinis laikraštis, o 2015-11-04 el. paštu pateikta informacija, kad laikraštis regioninis, neleidžiančia objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymų ir priimti vienareikšmiškų, pagrįstų sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso turiningieji tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas <...>“ (LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Kasacinio teismo taip pat akcentuota, kad „Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 ir joje nurodyta praktika). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja, kaip Pirkimo komisijos narė, dalyvavo vertinant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams neišsiaiškinus būtinos informacijos, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų deklaruojama informacija Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir balsavo priimant sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, laimėtojo nustatymo ir pasiūlymų eilės sudarymo (šią aplinkybę liudija jos parašas minėtame Pirkimo komisijos 2016-02-18 posėdžio protokole Nr. 2VP-72(21.3)), ji yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, o tokiais savo veiksmais Pareiškėja pažeidė VPĮ reikalavimus ir tokiu būdu padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Tarnyba, dar prieš konstatuodama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimą, kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo prašydama pateikti Pirkimo procedūrų vertinimui būtiną informaciją (Atsakovės 2016-03-15 raštas Nr. 4S-761 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“). Atsakovė 2016-03-23 gavo atsakymą į savo paklausimą (Lietuvos žurnalistų sąjungos 2016-03-23 raštas Nr. D2-20 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo), kuriame nurodyta, kad „<...> bet kuris leidinys, kuris deklaruoja esantis regioniniu, turėtų pateikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, jog jie yra platinami 90 procentų savivaldybių, priklausančių apskričiai. Tarnybos iš Lietuvos žurnalistų gautas atsakymas patvirtina, kad Pareiškėja, būdama Pirkimo komisijos nare, neįsitikino turimos informacijos pagrįstumu, objektyvumu, todėl akivaizdu, kad neturėjo galimybės priimti sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir laimėtojų nustatymo bei pasiūlymų eilės nustatymo, nes turima informacija buvo prieštaringa, deklaratyvi, nepateikta jokių įrodymų.
Atsiliepime taip pat pastebima, kad Pareiškėjos Skunde minimas Tarnybos 2016-01-26 raštas Nr. 4S-248 yra atsakymas konkretų Perkančiosios organizacijos klausimą ir visiškai nesusijęs su Pirkimo komisijos turimos prieštaringos informacijos vertinimu. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis VPĮ 16 straipsnio 1 dalimi Perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti Komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Taigi būtent viešojo pirkimo komisija, jos nariai vykdo viešojo pirkimo procedūras ir jų vykdymo metu priima atitinkamus sprendimus, laikydamasi VPĮ reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos teiginys, jog Tarnyba nustatė elgesio taisykles, kurių Pirkimo komisija, taigi ir Pareiškėja, turėjo laikytis yra visiškai nepagrįstas. Tarnybos kompetencijos ribos yra apibrėžtos VPĮ 8² straipsnyje. Viena iš funkcijų, kurią vykdo Tarnyba yra atlikti perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų vertinimą, todėl būtent vykdydama šią jai priskirtą funkciją Tarnyba įpareigojo Perkančiąją organizaciją pateikti visus su Pirkimu susijusius dokumentus vertinimui. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Tarnyba įpareigojo Pirkimo komisiją, jos narius nustatyti Pirkimo laimėtoją, pasiūlymų eilę nesilaikant Viešųjų pirkimų procedūrų. Pareiškėja netinkamai interpretuoja Perkančiajai organizacijai pateiktą Tarnybos raštą, kad būtent Tarnyba, o ne Pareiškėja priėmė VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus, nors tokie Pareiškėjo teiginiai yra visiškai nelogiški ir neteisingi.
Atsiliepime dėl Pareiškėjos kaltės klausimo nurodoma, kad Tarnyba skundžiamą nutarimą priėmė objektyviai ištyrusi ir įvertinusi visą su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 4PN-22 susijusią medžiagą, bei pagrįstai nustatė, kad egzistuoja ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Nutarime išdėstytos aplinkybės, nurodyti argumentai, nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai, pagrindžia Tarnybos priimto sprendimo skirti baudą teisėtumą. Tarnyba, įvertinusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybes, tiek Vertinimo išvadoje, tiek ATP protokole, tiek nutarime nustatytus VPĮ nuostatų pažeidimus, ATP protokolo surašymo metu Pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu išsakytus paaiškinimus žodžiu, skyrė Pareiškėjai ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą nuobaudą - 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur baudą.
Atsiliepime dėl skunde nurodomo skirtingo atskirų Komisijos narių atsakomybės vertinimo pasisakoma, kad Tarnyba kiekvieno Pirkimo komisijos nario, kuriam buvo taikyta administracinė atsakomybė už VPĮ nuostatų pažeidimą, vertino individualiai, atsižvelgė į kiekvieno asmens pateiktus paaiškinimus, kiekvieno asmens administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ne formaliai, paviršutiniškai, bet išsamiai įvertindama visas aplinkybes ir labai aiškiai išdėstydama motyvus nutarime, kodėl Pareiškėja yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Tarnyba priimdama ginčijamą nutarimą, išaiškino visas bylos aplinkybes, įvertino Pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir teisėtai bei teisingai nustatė, kad egzistuoja ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, kuriems esant asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Dėl nuobaudos paskyrimo pratęsimo atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2 dalimi Tarnyba Pareiškėją administracinėn atsakomybėn turėjo patraukti iki 2016-07-12 (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2016-05-05, įsiteisėjo pasibaigus jo apskundimo terminui - 2016-05-12, nuo kurio skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas). Tarnyba pažymi, kad perkančiosios organizacijos atliekamų viešųjų pirkimų vertinimo ir procedūra ir konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūra nėra tapačios. Tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotojams nustačius VPĮ nuostatų pažeidimus ir surašius viešųjų pirkimų vertinimo išvadą, kuri skirta perkančiajai organizacijai, kaip juridiniam asmeniui, visa medžiaga perduodama Atsakovės Teisės ir personalo skyriaus darbuotojams, kurie sprendžia klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo nebe perkančiosios organizacijos, bet konkretaus asmens atžvilgiu. Akivaizdu, kad sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą privalu ištirti, įvertinti visą turimą medžiagą, nustatyti, ar egzistuoja administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir tik tuomet traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Akcentuotina, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokiais etapais ir kaip Tarnyba turi vykdyti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūrą, t. y. nenustatyta, kiek laiko kiekvienam Tarnybos vykdomam veiksmui turi būti skiriama (per kiek laiko įvertinama turima medžiaga, išsiaiškinami atsakingi asmenys, siunčiamas kvietimas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir panašiai). Svarbiausia, Tarnybos įsitikinimu, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti turimą medžiagą ir tik turint neginčijamų įrodymų patraukti atsakingą asmenį administracinėn atsakomybėn bei skirti administracinę nuobaudą. Tarnyba, tik įvertinusi visus turimus dokumentus, nustačiusi už VPĮ nuostatų pažeidimą atsakingus asmenis, suformavusi Pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą, nusprendė kviesti Pareiškėją į ATP protokolo surašymą. Tarnyba, neradusi Pareiškėjos kontaktinių duomenų Perkančiosios organizacijos svetainėje ir neturėdama informacijos apie Pareiškėjos gyvenamąją vietą, kur galėtų siųsti kvietimą atvykti į ATP protokolo surašymą, 2016-06-15 raštu Nr. 4S-2026 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu nurodyti V. M. asmens kodą arba gimimo datą ir, jei žinoma, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Perkančioji organizacija 2016-06-22 raštu Nr. 2D- 2876 (2.4) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Atsakovei prašomą informaciją. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad nėra galimybės nepratęsus administracinės atsakomybės taikymo terminų patraukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn, 2016-07-07 priėmė procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. PS-2016/07/07-2. Pabrėžtina, kad Procesinis sprendimas priimtas dar nepasibaigus 2 (dviejų) mėnesių administracinės atsakomybės taikymo terminui ir nustačius, kad nėra galimybės nustatytais terminais išspręsti Pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimo bei išnagrinėti Pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. skundą palaikė, paaiškino, kad 2015 metų pradžioje dirbo Žemės ūkio ministerijos teisės departamento teisės santykių ir kooperacijos santykių skyriaus viršininko pavaduotoja. Ji dalyvaudavo viešųjų pirkimų komisijoje, buvo komisijos narė. Nurodytuose posėdžiuose ji taip pat dalyvavo. Tai liudija jos parašas protokoluose, tačiau ginčija tą datą, kurią Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad yra padarytas VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, 31 str. 2 d., 39 str. 7 d. nuostatų pažeidimas, kad viešųjų pirkimų komisija padarė pažeidimus, kai atplėšė vokus su tiekėjų pasiūlymais, antruosius vokus su kainomis. Mano, kad šio posėdžio metu pažeidimas nebuvo padarytas. 2015-04-22 posėdyje, kur buvo galutinai tvirtinamos sąlygas, ji dalyvavo, tačiau sąlygos buvo svarstytos ne viename posėdyje, o keliuose. Perkančioji organizacija (Žemės ūkio ministerija) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydami tas sąlygas patikrinti ir pateikti pastabas ir pasiūlymus, siekdami apsisaugoti nuo galimų klaidų. Sąlygos, pirkimo projektas buvo parengtas, taip, kaip nurodoma ir kaip leidžiama kainos ir kainodaros sudarymo metodikoje, kuri patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu. Įsakymas buvo keistas tik 2014 m. spalio 30 d. Pirkimo sąlygos buvo patvirtintos, bet tvirtindama šias sąlygas, buvo įsitikinusi, kad jos tinkamai parengtos, teisingos, teisės aktų nepažeidžia. 2015-07-21 Komisijos posėdyje atplėšti tiekėjų vokai. 2015-10-07 posėdyje priimtas sprendimas dėl UAB „M“ pasiūlymo atmetimo. Ji dalyvavo šiame posėdyje. 2015-10-26 vokus su kainomis atplėšė administracinėn atsakomybėn traukiama V. M., bet būdama įsitikinusi, kad įvertinus tiekėjų pasiūlymus, apie tai tinkamai informavus tiekėjus Komisija elgėsi teisėtai ir teisingai. Tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti iki vokų su kainomis atplėšimo. Nurodė, kad vokus su techniniais duomenimis pagal įstatymą Komisija privalėjo įvertinti iki vokų su kainomis atplėšimo. Tai ir buvo padaryta. Nesutinka su inkriminuojamais pažeidimais. Dėl 2016-02-18 vykusio posėdžio paaiškino, kad buvo įsitikinusi, jog informacija jai žinoma ir kad tiek sprendimai, kuriuos priėmė šiame posėdyje, yra teisingi ir teisėti. Komisija buvo kreipusis į Viešųjų pirkimų tarnybą, Komisija rėmėsi Žemės ūkio tarnybos visuomenės informavimo skyriaus ekspertų pateikta informacija. Buvo įsitikinusi, kad sprendimai priimami tokie, kokie jie turėtų būti, yra pagrįsti, atitinka VPĮ reikalavimus.
Atsiliepimas
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė L. Zapolskienė teismo posėdžio metu su Pareiškėjos skundu ir paaiškinimais nesutiko, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad pareiškėja 2015-04-22 vykusio posėdžio metu balsuodama už neteisėtą sprendimą patvirtinti pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 24 str. 2 d. 9 p. nuostatas. Pažeidimas yra susijęs su tuo, kad pačiose pirkimo sąlygose, kurias patvirtino pareiškėja, buvo nurodyta, kad užsakovas, t. y. perkančioji organizacija taip pat pasilieka teisę skelbti informaciją sutarties 3 priede nenurodytose žiniasklaidos priemonėse, kas aiškiai parodo, kad vykdant pirkimą, nebuvo vertinamos visos iki galo planuojamos pirkti paslaugos. Kalba eina ne apie kainodarą, o apie tai, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti paslaugas, kurios pirkimo metu neįvertintos ir dėl kurių nebuvo prašoma tiekėjų pateikti pasiūlymų, nei įkainių, nei kur jos bus skelbiamos, t. y. net pačios žiniasklaidos priemonės nebuvo vertintos. Tarnybai buvo siunčiamos jau parengtos pirkimo sąlygos ir buvo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus, o toks prašymas buvo pareikštas, vadovaujantis Tarnybos nuostatais ir atstovė nesutinka, kad turėjo pareigą pateikti pastabas ir pasiūlymus. Tarnyba teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų klausimais, bet būtent konkrečiais klausimais, kylančiais viešųjų pirkimų metu, ir tai padaryta atsakant pareiškėjai 2016-01-26 raštu, kur kilo klausimas dėl pasiūlymo vertinimo. Tačiau Pirkimo sąlygų vertinimas nėra įstatyme numatyta Tarnybos pareiga, pačios perkančiosios organizacijos yra pareiga pasirengti pirkimo sąlygas. 2015-10-26 posėdis negalėjo įvykti, nes techniniai duomenys nebuvo įvertinti. Dėl argumentų, kad vis dėl to buvo vertinami tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys, mano, kad tie techniniai duomenys tikrai nebuvo vertinami, nes 2015-10-01 protokole priimtas vienintelis sprendimas kreiptis į Tarnybą klausimu, susijusiu su tuo vienu tiekėju, kuris vėliau buvo atmestas. Jokių kitų sprendimų, kad likę 6 tiekėjų pasiūlymai atitinka ar neatitinka pirkimo sąlygas, nėra. Dėl trečiojo pažeidimo nurodė, kad Tarnyba neįpareigoja perkančiosios organizacijos ir toje organizacijoje veikiančios pirkimo komisijos priimti sprendimus, kurie neatitinka VPĮ nuostatų, reikalavimų. Jeigu pirkimo komisija, vykdydama pirkimą, mato, kad negali priimti objektyvių sprendimų, jei mato, kad vertinimą reikėjo atlikti anksčiau, visada yra galimybė priimti sprendimą nutraukti pirkimą. Nėra tikslo būtinai nustatyti pirkimo laimėtoją, nesvarbu, ar laikomasi Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų. Ne tarnyba priima už perkančią organizaciją vienokius ar kitokius sprendimus, o pati perkančioji organizacija, joje veikianti pirkimo komisija. Pareiškėja padarė pažeidimus, kadangi ji dalyvavo Komisijos posėdžiuose ir priėmė atitinkamus sprendimus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas laikantis įstatymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. M. skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 301 straispnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėdamas pareiškėjos V. M. skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius faktinius duomenis.
Viešųjų pirkimų tarnybos priimtas nutarimas patraukti administracinėn atsakomybėn V. M. priimtas nepažeidžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminų. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra nustatytas ATPK 12 skirsnyje. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydama nustatyti, ar Perkančiosios organizacijos (Žemės ūkio ministerijos) atsakingų asmenų veiksmuose nėra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (1 t., b. l. 54). Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdyba 2016-05-05 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 51-53). Pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos įsiteisėjimo dienos. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2016-05-05 priimtame nutarime nustatytas jo apskundimo terminas buvo 7 dienos nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Tarnyba nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gavo 2016-05-06 (1 t., b. l. 50). Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos priimtas nutarimas įsiteisėjo 2016-05-12. Pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-05-12 ir nuobauda paskirta iki 2016-07-12d.. Tarnyba 2016-07-07 priėmė procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. PS-2016/07/07-2 vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2016-05-05, t.y. procesinis sprendimas priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (1 t., b. l. 47). Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2016-09-26d.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija vykdė viešąjį pirkimą „Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugos“, kuris 2015-04-28 paskelbtas CPV IS (viešojo pirkimo Nr. 162767). Šis viešasis pirkimas vyko pagal VPĮ, Pirkimo sąlygas, kurias patvirtino Viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo V. M. (Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014-05-28 įsakymas Nr. 3D- 314 „Dėl Žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-832 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“). Iš komisijos 2015-04-22, 2015-10-01, 2015-10-26, 2016-02-18 posėdžių protokolų matyti, kad visuose šiuose posėdžiuose kaip Pirkimo komisijos narė dalyvavo V. M. ir balsavo už šiuose posėdžiuose priimtus sprendimus bei pasirašė protokoluose.
Tarnybos priimtame 2016-09-26 nutarime nustatyta, kad V. M. pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, 31 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, t.y. už tai, kad būdama Pirkimo komisijos nare, patvirtino Pirkimo sąlygas, kuriose nereikalaujama pateikti paslaugų dėl informacijos skelbimo papildomai kitose žiniasklaidos priemonėse įkainių, nors tokių paslaugų įsigijimo galimybė Pirkimo sąlygose nurodyta, be to, atplėšė tiekėjų vokus, kuriuose nurodytos kainos, nors prieš tai nebuvo patikrinti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymų techniniai duomenys, o tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimas buvo atliekamas tik po vokų su kainomis susipažinimo, be to, vertino tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams neišsiaiškinus būtinos informacijos, ar tiekėjų siūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų deklaruojama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, o tiekėjų pasiūlymai - Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.
V. M. kaltinama dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimų pažeidimo. Komisijos patvirtintų Pirkimo sąlygų 8 priede „Sutarties projektas“ 36 punkte nustatyta, kad „Užsakovas taip pat pasilieka teisę papildomai skelbti informaciją sutarties 3 priede nenurodytose žiniasklaidos priemonėse, Tiekėjui kompensuojant patirtas išlaidas. Tokių užsakymų kiekis neviršys 5 proc. bendros visos Sutarties vertės <...>“. VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą reguliavimą, Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentuose turi būti Perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Sutinkamai su VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu reglamentavimu, pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nurodant, kad 2015-04-22 vykusio Komisijos posėdžio metu buvo patvirtintos Pirkimo sąlygas, kuriose nereikalaujama pateikti paslaugų dėl informacijos skelbimo papildomai kitose žiniasklaidos priemonėse įkainių, nors tokių paslaugų įsigijimo galimybė Pirkimo sąlygose nurodyta. VPĮ 18 str. nustatytas reguliavimas įpareigoja paslaugų įsigijimą tik pagal Pirkimo metu pateiktus ir vertintus paslaugų įkainius, todėl paslaugų pirkimas tais įkainiais, kurie nebuvo vertinami Pirkimo metu ir nustatyti Pirkimo sutartyje negalimas. Pirkimo sąlygose numatytas paslaugų dėl informacijos skelbimo žiniasklaidos priemonėse įsigijimas. Pagal Pirkimo sąlygų 8 priede „Sutarties projektas“ 36 punkte pateiktą formuluotę, Pirkimo sąlygose numatyti įkainiai paslaugų, kurių pirkimo Komisija nevertino, t.y. nenurodė žiniasklaidos priemonių, nevertino visų planuojamų įsigyti paslaugų. Atsiradus poreikiui įsigyti viešojo pirkimo dokumentuose nenurodytas paslaugas, perkančioji organizacija jas galėtų įsigyti tik įvykdžiusi naują viešąjį pirkimą VPĮ nustatyta tvarka. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad Pareiškėjos padarytas pažeidimas siejamas ne dėl kainodaros taisyklių nustatymo ar nenustatymo, o būtent dėl paslaugų, kurių įkainių nebuvo prašoma nurodyti pasiūlymuose, ir kurių įkainiai Pirkimo vykdymo metu nebuvo vertinami, nors juos įvertinti privaloma, įsigijimu.
Pirkimo sąlygų 51 punkte numatyta, kad susipažinimo su pasiūlymų kainomis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir dalyvių kvalifikacija atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymo techninių duomenų, dalyvių kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša visiems dalyviams, kartu nurodo ir antrojo susipažinimo su pasiūlymų kainomis komisijos posėdžio vietą ir datą, taip pat laiką. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke su pasiūlymų techniniais duomenimis ir informacija apie dalyvių pateiktus duomenis, atmeta dalyvio pasiūlymą, antro voko su pasiūlyta kaina perkančioji organizacija neatveria. Pirkimo sąlygų 67 punkte nurodyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (1 t., b. l. 132). Pagal VPĮ 31 straipsnio 2 dalį jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį) turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Iš bylos medžiagos, Pirkimo sąlygų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad viešasis pirkimas vyko ir tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pagal VPĮ, Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, Pirkimo Komisija įvertina ar tiekėjų kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus; ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) ir Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; skiria balus tiekėjų pasiūlymams pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, parametrus; susipažįsta su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodyta pasiūlymo kaina ir įvertina visą pasiūlymą bendrai.
Pirkimo komisijos 2015-07-21 posėdyje atplėšti vokai su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymų duomenys, gauti septyni tiekėjų UAB „C.“ ir UAB „A.V.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu; UAB ,I.P“; UAB „M.“ ir VšĮ „Socialiniai partneriai“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu; UAB „M.S“, UAB „L.“ bei UAB „O. A.“, eikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu; UAB „V.“ ir IAB „V.M.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu; UAB „Strateginių komunikacijų centras“ ir UAB „C.M.S.“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties įgrindu, pasiūlymai (1 t., b.l. 105-106).
Iš 2015-10-01 Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad buvo pristatyti ekspertų A. M., B. V., S. P. ir B. Z. atlikti Visuomenės informavimo kompanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo pateiktų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimai ir svarstymo metu iškilo klausimas dėl tiekėjo UAB „M“ pasiūlymo atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams, todėl nutarta kreiptis į Tarnybą telefonu dėl UAB „M“ pasiūlymo atmetimo. Posėdžio metu pirkimo iniciatorių atstovė B. Z. patvirtino, kad pasiūlymai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, daugiau galimų neatitikimų nepastebėta (2 t., b.l. 16).
2015-10-07 Komisijos posėdyje priimtas sprendimas dėl tiekėjo UAB „M“ pasiūlymo atmetimo, kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taip pat šio posėdžio metu atliktas tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas (1 t., b. l. 77). Ekspertų pateiktose pasiūlymų vertinimo lentelėse pagal atitinkamus vertinimo kriterijus ar jų parametrus kiekvienam iš tiekėjų yra skirti ekspertų įvertinimai (1 t., b. l. 79-104). Posėdžio protokole užfiksuoti kiekvieno iš tiekėjo, išskyrus UAB „M“ techninių duomenų įvertinimo balai. Pagal VPĮ nustatytą reglamentavimą, tik patikrinus, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, gali būti nurodoma antro vokų su kainomis atplėšimo posėdžio data. Iš 2015-10-07 Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad sprendimai dėl šešių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, nebuvo priimti, t.y. nepriimtas joks sprendimas dėl to, ar tiekėjų pasiūlymai atitinka techninius reikalavimus, ar ne. Apie įvertinimo rezultatus Komisija privalėjo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Ekspertų pateiktoje medžiagoje matyti tik Pirkimui pateikusių tiekėjų pasiūlymų vertinimas pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijaus parametrus skiriant balus, tačiau neįvykdytas Pirkimui pateikusių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimas pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
V. M. 2016-10-26 posėdžio metu vykdydama vokų su kainomis susipažinimo procedūrą nesant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo, pažeidė imperatyvias VPĮ 31 str. 2d. nuostatas ir tuo pačiu iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, kad susipažinimo su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos pasiūlymų kainos, procedūra atlikta Komisijos 2015-10-26 posėdyje. V. M., kaip Komisijos narė, susipažino su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, nepatikrinusi, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatyme griežtai reglamentuojama viešųjų pirkimų vykdymo tvarka. Pagal šiame įstatyme bei Pirkimo sąlygose nustatytą reglamentavimą perkančioji organizacija turi įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitikimą viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir nustačius, kad tiekėjų pasiūlymai neatitinka viešojo pirkimo sąlygų, ir atmetus juos, perkančioji organizacija gali susipažinti su tiekėjų pasiūlymuose nurodytomis kainomis. Iš bylos duomenų matyti, kad Pirkimo komisija 2015-10-01, 2015-10-07 posėdžių metu neįvertino pasiūlymų techninių duomenų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pirkimo komisijos posėdžių protokoluose nėra priimta tokių sprendimų, t.y. nėra pasisakyta apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitikimą ar neatitikimą Pirkimo sąlygoms. Pažymėtina, kad tiekėjų atitikimo Pirkimo dokumentuose numatytus reikalavimus vertinimas buvo atliktas 2016-02-18 posėdžio metu. Susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, procedūra buvo vykdoma neteisėtai, nesilaikant tiek VPĮ, tiek ir pačios Pirkimo komisijos patvirtintose Pirkimo sąlygose nustatytos imperatyvios Pirkimo vykdymo tvarkos. V. M. paaiškinimai, kad jeigu protokole nėra užfiksuota, jog pasiūlymų techniniai duomenys atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjai informuojami apie jiems suteiktus balus už techninius pasiūlymų duomenis, tai vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu darytina išvada, kad tie pasiūlymai, kuriems balai suteikti, yra atitinkantys Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, šiuo atveju yra nepagrįsti. N. K. posėdyje dalyvavo ekspertai ir priimant sprendimus buvo remtasi ekspertų pateiktomis išvadomis, tačiau pagal VPĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešąjį pirkimą organizuoja ir atlieka Viešojo pirkimo komisija, kuri vadovaudamasi VPĮ nuostatomis priima sprendimus savarankiškai. V. M., būdama Pirkimo komisijos nare, privalėjo vadovautis imperatyviomis viešųjų pirkimo įstatymo nuostatomis, tai yra laikydamasi iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų, turėjo įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, pasiūlymų techninių duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir tik po to vykdyti susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodyta kaina, procedūrą.
VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. 2016-02-18 vykusio Komisijos posėdžio metu buvo įvertinti tiekėjų pasiūlymai, gavus Tarnybos atsakymą dėl pasiūlymų vertinimo vykdant Visuomenės informavimo kampanijos regioninėse, vietinėse, specializuotose ir tautinėms mažumoms skirtose žiniasklaidos priemonėse parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad V. M., kaip komisijos narė, tiekėjų UAB „M.“ ir VŠĮ „Socialiniai partneriai“ veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, UAB „I. P.“, UAB „V.“ ir UAB „V.M.“ pasiūlymus atmetė kaip neatitinkančius Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pirkimą laimėjusiu pripažintas UAB „S.K.C.“ ir UAB „C.M.S.“ pasiūlymas. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos skyriaus „Reikalavimai paslaugoms“ 3 punkto lentelės 1.2 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti 5 regioninius laikraščius, o 1.3 punkte - 30 vietinių laikraščių (informacijos žiniasklaidoje rengimui ir skelbimui). Toks sprendimas priimtas vadovaujantis prieštaringa laikraščių leidėjų informacija. UAB „O.M.“ 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „S.“ vietinis laikraštis 121122, o 2016-01-04 rašte nurodyta, kad regioninis, UAB „S.“ 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „S.“ vietinis laikraštis, o 2015-10-30 el. paštu pateikta informacija, kad regioninis, Všl „Eurokompetenciia“ 2015-11-30 rašte nurodyta, kad laikraštis „Š.“ yra vietinis laikraštis, o 2015-11-04 el. paštu pateikta informacija, kad laikraštis regioninis. Tarnyba kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo prašydama pateikti Pirkimo procedūrų vertinimui būtiną informaciją (2016-03-15 raštas Nr. 4S-761 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo"). Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-03-23 gavo atsakymą į savo paklausimą (Lietuvos žurnalistų sąjungos 2016-03-23 raštas Nr. D2-20 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo), kuriame nurodyta, kad bet kuris leidinys, kuris deklaruoja esantis regioniniu, turėtų pateikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, jog jie yra platinami 90 procentų savivaldybių, priklausančių apskričiai. Taigi V. M. dalyvavo 2016-02-18 posėdyje (posėdžio protokolas Nr.2VP-72 (21.3), vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, balsavo priimant sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo neišsiaiškinusi būtinos informacijos, ar tiekėjų pasiūlymuose ir paaiškinimuose pateikti duomenys bei laikraščių leidėjų pateikta informacija atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.
Pagal VPĮ 16 straipsnio 6 dalį, komisijos narys už savo veiklą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Komisijos narys, pažeidęs VPĮ, atsako įstatymų nustatyta tvarka (VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis). Toks įstatymo reguliavimas suponuoja komisijos nario pareigą savo funkcijas atlikti tinkamai, laikantis viešųjų pirkimų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką, VPĮ nuostatų nesilaikymas nėra tik formalus pažeidimas. VPĮ yra procedūrinis įstatymas, kuriame nustatytu reguliavimu siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų principų, įskaitant, bet neapsiribojant skaidrumo, lygiateisiškumo laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad V. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų , VPĮ straipsnio 31 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatų bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo, tai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d., padarymą.
Teismas dėl V. M. skirtinos nuobaudos rūšies ir dydžio atsižvelgia į tai, kad V. M. charakterizuojama teigiamai, dirba, augina tris vaikus, anksčiau nėra bausta dėl VPĮ nuostatų pažeidimo, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl kitos rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymo (kelių eismo taisyklių pažeidimo, viršijus greitį) sprendžia, kad V. M. skundžiamame nutarime paskirta sankcijos vidurkiui artima bauda ir per griežta. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinat pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Administracinės nuobaudos tikslai, siekiant nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų teisės pažeidimų bus įgyvendinti V. M. paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudą—įspėjimą. Skundžiamas nutarimas keistinas ir V. M. skirtina švelnesnė nuobauda- įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
V. M. skundą tenkinti iš dalies.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-22 pakeisti ir V. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą passkirti švelnesnę nuobaudą- įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.