Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį (dėl dvejų nusikalstamų veikų) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. Š. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Iš G. M. priteista V. Š. naudai 500 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atmestas V. Š. prašymas priteisti iš G. M. 50 eurų patirtas proceso išlaidas, susijusias su antstolio teiktų paslaugų apmokėjimu.

Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo atžvilgiu apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent:

(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) prezidentas G. M. (duomenys neskelbtini) Ginčų ir etikos komisijai (toliau – ir Komisija), tiriančiai pareiškėjo 2015-04-02 skundą dėl (duomenys neskelbtini) prezidento G. M. sprendimų ir veiksmų, laikotarpyje nuo 2015-04-02 iki 2015-05-15, pareiškėjui nežinomu laiku, pateikė paaiškinimą (data nenurodyta), tyčia nurodydamas apie pareiškėją V. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą, kad „...tai yra ligonio paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai“, po ko, 2015-05-11, pareiškėjui tiksliai nežinomu laiku, (duomenys neskelbtini) 2015-05-10 išplėstinio tarybos posėdžio protokolas Nr. 2015/05/10 su priedais, tame tarpe ir nurodytu G. M. paaiškinimu (data nenurodyta) Komisijai, buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) oficialioje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu viešai, matant nemažai Lietuvos Respublikos gyventojų ir Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių už Lietuvos Respublikos ribų, tyčia paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją (teiginius), galinčią paniekinti ar pažeminti pareiškėją bei pakirsti pasitikėjimą juo, paniekino ir pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, t. y. sumenkino jo gerą reputaciją visuomenėje, dėl to pakenkė pareiškėjo darbinei veiklai bei pakirto pasitikėjimą juo, dėl ko sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės, nuo jo atsiribojo (duomenys neskelbtini) nariai, kai kurie jo draugai, pažįstami, kolegos, o paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pakenkė ir pareiškėjo asmeniniam, viešam, visuomeniniam, šeimyniniam gyvenimui, nes ją sužinojo pareiškėjo vaikai, giminės, draugai, pažįstami, kolegos ir kiti.

Be to, G. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 metų sausio mėnesį, pareiškėjui tiksliai nežinomu laiku ir vietoje, telefonu kalbėdamas su internetinio naujienų portalo „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), sporto žurnalistu M. A. tyčia pateikė pastarajam apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą, kuri buvo paskelbta 2016-01-21, apie 7.01 val., viešoje erdvėje, visuomenės informavimo priemonėje – internetiniame naujienų portale „(duomenys neskelbtini)“, publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); toliau – ir Straipsnis), iš kurios turinio matyti, jog G. M. viešai, matant nemažai Lietuvos Respublikos gyventojų ir Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių už Lietuvos Respublikos ribų, tyčia paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją (teiginius), galinčią paniekinti ar pažeminti pareiškėją bei pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: G. M. tvirtino internetinio naujienų portalo „(duomenys neskelbtini)“ sporto žurnalistui M. A., kad „Pagal visus simptomus, jam pažeista psichika, jis serga paranoja, sprendžiant iš to, ką išdarinėja, jis tikrai yra ligonis“, be to „ligonis paranojikas, sapnuojantis šviečiant – mėnulio pilnačiai“. „... Be to, jis meluoja, visiems rašinėja, kad yra pasaulio čempionato prizininkas, toks ir anoks....“ ir tokiu būdu, tyčia viešai paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekino ir pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, t. y. sumenkino pareiškėjo gerą reputaciją visuomenėje, dėl to pakenkė pareiškėjo darbinei veiklai bei pakirto pasitikėjimą juo, dėl ko sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės, t. y. nuo jo atsiribojo (duomenys neskelbtini) nariai, kai kurie jo draugai, pažįstami, kolegos, o paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pakenkė ir pareiškėjo asmeniniam, viešam, visuomeniniam, šeimyniniam gyvenimui, nes ją sužinojo pareiškėjo vaikai, giminės, draugai, pažįstami, kolegos ir kiti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl G. M. išteisinimo pagal 154 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - pripažinti G. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus G. M. veiksmus iš BK 154 straipsnio 2 dalies į 154 straipsnio 1 dalį) bei paskirti įstatyme numatytą bausmę; priteisti iš G. M. V. Š. naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; išieškoti iš G. M. 50 eurų proceso išlaidų, apmokant antstoliui S. U. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2 864,15 eurų dydžio išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl G. M. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, padarė įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendyje netinkamai išsprendė G. M. kaltumo klausimą, kadangi jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

1. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios V. Š. garbę ir orumą, paskleidimo (duomenys neskelbtini) Ginčų ir etikos komisijai

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog 2015-05-10 protokolo Nr. 2015/05/10 priedą Nr. 3 paviešino G. M., taip pat, kad jis tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ir nenustačius G. M. kaltės, jo veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, jam pareikšti kaltinimai nėra pagrįsti, todėl kaltinamasis išteisintinas. Nukentėjusysis V. Š. iš dalies sutinka su teismo išvadomis, kad šios bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, jog G. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią V. Š. garbę ir orumą tiesiogine tyčia paskleidė viešai - per (duomenys neskelbtini) oficialią interneto svetainę www.archery.lt, tačiau nesutinka, jog G. M., teikdamas paaiškinimą Komisijai ir jame nurodydamas šią tikrovės neatitinkančią informaciją nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Apeliantas teigia, jog G. M., teikdamas paaiškinimą Komisijai ir jame nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją ,,Apie galimą svarstymą pašalinti V. Š. iš federacijos tai yra ligonio paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai“, tiesiogine tyčia paskleidė šią šmeižikiško pobūdžio informaciją Komisijos nariams M. B. ir A. D. teigdamas, kad V. Š. serga psichikos liga - paranoja. Tarptautinių žodžių žodynas nurodo žodžio paranoja [gr. paranoia - silpnaprotystė] reikšmę - tai psichikos liga, kuriai būdinga pastovios kliedėjimo idėjos. G. M. teiginiai yra aiškūs, juose neišsakytos jokios prielaidos ar abejonės, jų tonas kategoriškas, o žodžiai „tai yra paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai" yra konstatuojamojo pobūdžio. Pažymi, kad šie teiginiai neturi jokio faktinio pagrindo, todėl turi būti traktuojami kaip peržengiantys faktų ir duomenų vertinimo ribas. G. M. paskleista informacija gali būti objektyviai patikrinta kaip egzistuojanti arba ne, o iš šių teiginių konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jais iki tol neišsakyti duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, darytina išvada, kad apie V. Š. buvo paskleista informacija, kuri neigiamai apibūdina kitą asmenį, sumenkina jį visuomenės akyse, gali pakirsti pasitikėjimą juo. G. M. suprato, kad ši informacija gali pakirsti pasitikėjimą V. Š. ir neigiamai paveiks tolimesnę pastarojo veiklą, todėl būtent šių tikslų ir buvo siekiama. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo galimybę konstatuoti, kad G. M. veiksmuose dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios V. Š. garbę ir orumą, paskleidimo (duomenys neskelbtini) Ginčų ir etikos komisijai, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, bei pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, juolab, kad teismas šios privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo teisme metu apie tai, jog G. M. veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, buvo įspėjęs.

2. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios V. Š. garbę ir orumą, paskleidimo internetinio naujienų portalo „(duomenys neskelbtini)“ sporto žurnalistui M. A.

Apeliantas nurodo, kad G. M. paaiškinimai, telefoninio pokalbio metu išsakyti „(duomenys neskelbtini)“ sporto žurnalistui M. A. patvirtina tai, kad G. M. neišreiškia savo nuomonę apie V. Š. psichikos būklę, o kategoriškai tvirtina, jog V. Š. serga psichikos liga. Pažymi, kad G. M. šmeižikiško pobūdžio teiginiai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, t. y. G. M., būdamas (duomenys neskelbtini) prezidentu, Komisijai, tiriančiai V. Š. 2015-04-02 skundą dėl (duomenys neskelbtini) prezidento G. M. sprendimų ir veiksmų, laikotarpyje nuo 2015-04-02 iki 2015-05-15, V. Š. nežinomu laiku, pateikė paaiškinimą, tyčia nurodydamas apie V. Š. analogišką, tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą, kad ,,Apie galimą svarstymą pašalinti V. Š. iš federacijos tai yra ligonio paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai", dar kartą patvirtina tai, jog G. M. šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia - suprato, kad ši informacija gali pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju bei neigiamai paveiks tolimesnę jo veiklą ir būtent šių tikslų siekė, skleisdamas šmeižikišką informaciją. Nukentėjusiojo įsitikinimu, G. M. teiginiai yra aiškūs, juose neišsakytos jokios prielaidos ar abejonės, jų tonas kategoriškas, o žodžiai "... jisai tikrai serga ir jam reikėtų gydytis, jisai pasigydęs yra nuo alkoholizmo, ir jam yra pažeista psichika < ... > tai tikrai ligonis yra" yra konstatuojamojo pobūdžio. Apeliantas pažymi, kad šie teiginiai neturi jokio faktinio pagrindo, todėl turi būti traktuojami kaip peržengiantys faktų ir duomenų vertinimo ribas. G. M. paskleista informacija gali būti objektyviai patikrinta kaip egzistuojanti arba ne, o iš šių teiginių konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jais iki tol neišsakyti duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, darytina išvada, kad apie nukentėjusįjį buvo paskleista informacija, kuri neigiamai apibūdina kitą asmenį, sumenkina jį visuomenės akyse, gali pakirsti pasitikėjimą juo.

Apeliantas teigia, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant tarp G. M. ir žurnalisto M. A. vykusio viso telefoninio pokalbio turinį, šio pokalbio aplinkybes, taip pat atsižvelgus į Kauno šaudymo iš lanko asociacijos 2015-07-10 rašte nurodytą informaciją, pripažintina, kad G. M. pokalbio metu išsakytos frazės teiginiai "... Be to, jis meluoja, visiems rašinėja, kad yra pasaulio čempionato prizininkas, toks ir anoks ..." nėra patvirtinti jokiais įrodymais, tačiau teismas nepagristai daro išvadą, jog šiais teiginiais buvo išreikštas ne noras konstatuoti tam tikrus aiškiai žinomus faktus, o siekis pabrėžti, jog V. Š. olimpinio lanko rungtyje išskirtinių ar žymesnių rezultatų nėra pasiekęs, tačiau save pateikia kaip labai pajėgų sportininką.

G. M., teigdamas, jog V. Š. yra melagis, kadangi visiems rašinėja, jog yra pasaulio čempionato prizininkas, privalėjo pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė, kadangi V. Š. nei viename rašte, adresuotame tretiesiems asmenims, nėra teigęs, jog jis yra pasaulio čempionato prizininkas olimpinio ar (duomenys neskelbtini) rungtyje. Be to, G. M. teisme ir toliau kategoriškai tvirtino, kad V. Š., rašydamas laiškus prokuratūrai ir Olimpiniam komitetui, save pristatė kaip pasaulio čempionato prizininką, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės, o tai patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Šie G. M. teiginiai patvirtina tai, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ sporto žurnalistui M. A. neatsitiktinai teigė, jog V. Š. neva yra melagis, visiems rašinėjantis, kad yra pasaulio čempionato prizininkas.

Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo galimybę konstatuoti, kad G. M. veiksmuose dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios V. Š. garbę ir orumą, paskleidimo „(duomenys neskelbtini)“ sporto žurnalistui M. A., yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių bei pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

3. Dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme

Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme; į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu teismas įspėjo, jog G. M. veiksmai gali būti vertinami BK 154 straipsnio 1 dalies taikymo prasme; į tai, jog nagrinėjant bylą teisme reikšmingos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo, nevaržant kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisių, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog G. M. veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, galėjo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti savo iniciatyva ir G. M. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

4. Dėl civilinio ieškinio, proceso ir advokato padėjėjo darbui apmokėti išlaidų priteisimo

Teismui pripažinus G. M. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį bei įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir pažeminimą, iš G. M. V. Š. naudai prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (civilinio ieškinio pagrindimas nurodytas nukentėjusiojo privataus kaltinimo skunde). Be to, iš G. M. išieškotina 50 eurų proceso išlaidų, apmokant antstoliui S. U. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 99 bei 2 864,15 eurų dydžio išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti į privataus kaltinimo bylą).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. Š. ir jo atstovė advokatė Liucija Jankoitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis G. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas paduoto skundo ribose, t. y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis V. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, pažeidė įrodymų vertino taisykles ir nepagrįstai G. M. išteisino pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas galėjo G. M. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai ar privačiam kaltintojui, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant G. M. kaltės klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. G. M. nekaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra asmens padarytos veikos atitikimas baudžiamajame įstatyme (BK specialiosios dalies straipsnyje) numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Padarius priešingą išvadą, asmens atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Dėl informacijos paskleidimo (duomenys neskelbtini) tinklalapyje

Antstolio S. U. 2015-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad internetinio tinklo adresu (duomenys neskelbtini) atsidariusio (duomenys neskelbtini) puslapyje yra patalpintas (duomenys neskelbtini) išplėstinio tarybos posėdžio 2015-05-10 protokolas Nr. 2015/05/10, o protokolo priede Nr. 3 „M. – etikos ir ginčų komisijos pirmininkui“ 6 p. rašoma „Apie galimą svarstymą pašalinti V. Š. iš federacijos tai yra ligonio paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai“.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. M. nurodė, kad nenorėjo paskleisti apie V. Š. tikrovės neatitinkančios informacijos, rašydamas paaiškinimą (duomenys neskelbtini) Etikos ir ginčų komisijos pirmininkui frazę „tai yra ligonio paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai“ pavartojo kaip metaforą. Be to, jis nemanė, kad šis protokolo priedas bus patalpintas (duomenys neskelbtini) tinklalapyje ir nedavė nurodymo jį ten patalpinti.

Be to, byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išplėstinio tarybos posėdžio 2015-05-10 protokolą ir jo priedus į oficialią (duomenys neskelbtini) internetinę svetainę patalpino (duomenys neskelbtini) sekretorius V. Š., kuris pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad svetainėje patalpino šiuos dokumentus, nes buvo susiklosčiusi tokia praktika. Šiuo atveju priedus prie išvados gavo iš (duomenys neskelbtini) Etikos ir ginčų komisijos. V. Š. patvirtino, kad dėl be reikalo patalpinto priedo Nr. 3 gavo priekaištų. Be to, G. M. nurodė priedus pašalinti, todėl vieną priedą jis pašalino, o kitą paliko, nes pamiršo pašalinti. Priedą Nr. 3 pašalino tik pakartotinai paliepus G. M.. V. Š. pripažino, kad priedas Nr. 3 laiku nebuvo pašalintas dėl jo kaltės.

Iš šių paaiškinimų matyti, kad 2015-05-10 protokolo priedas Nr. 3, kuriame rašoma „Apie galimą svarstymą pašalinti V. Š. iš federacijos tai yra ligonio paranojiko V. Š. sapnai esant mėnulio pilnačiai“, buvo patalpintas (duomenys neskelbtini) tinklalapyje ne vykdant G. M. nurodymą, o gavus šiuos dokumentus iš (duomenys neskelbtini) Etikos ir ginčų komisijos. Be to, minėtas priedas iš (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio buvo pašalintas G. M. pakartotinai pareikalavus.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad 2015-05-10 protokolo priedą Nr. 3 paviešino G. M., taip pat, kad jis tą padarė tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Straipsnyje, be kita ko, paskelbta tokio turinio informacija: „Pagal visus simptomus, jam (V. Š.) pažeista psichika, jis serga paranoja, sprendžiant iš to, ką išdarinėja, jis tikrai yra ligonis“, „ligonis paranojikas, sapnuojantis šviečiant mėnulio pilnačiai“, „....Be to, jis meluoja, visiems rašinėja, kad yra pasaulio čempionato prizininkas, toks ir anoks....“.

Bylos medžiaga nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ portalo žurnalistas M. A., paskelbdamas šiuos Straipsnio teiginius rėmėsi G. M. telefoninio pokalbio metu išsakyta bei (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje buvusia informacija.

G. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad manė, jog vyksta privatus pokalbis ir nežinojo, jog žurnalistas Straipsnyje cituos jo pasakytas frazes.

Byloje esantis garso įrašas patvirtina, jog G. M. pokalbio su „(duomenys neskelbtini)“ portalo žurnalistu M. A. metu be kita ko paaiškino: „...bet jisai (V. Š.) yra iš tikrųjų, žinot aš esu iš medikų šeimos, ir profesoriai yra suprantat ir daktarai mokslų, medikai. Pagal visus šituos simptomus, ką jisai rašinėja, jisai tikrai serga ir jam reikėtų gydytis, ir aš skaitau, kad jam yra pažeista psichika, o šitie visi simptomai, tai tikra paranoja, tik teismas gali kreiptis ar jis stovi įskaitoje dispanseryje, ar nestovi, bet pagal viską, ką jisai išdarinėja tai tikrai ligonis yra. Ir aš apie jį suprantat... ir jisai, ką galiu pasakyti, čia jo, liga ir jisai kaip žmogus biesas žino, nes su juo kartais kalbi normaliai...“. Iš šios pokalbio ištraukos turinio matyti, kad G. M. tik išreiškė savo nuomonę apie V. Š. būklę, o tokią nuomonę pagrindžia savo vertinimu, pažymėdamas „..ir aš skaitau...“. Tuo tarpu žurnalisto M. A. Straipsnyje ši G. M. nuomonė perteikiama klaidingai, neperteikiant paties pokalbio konteksto, nutylint, jog tai yra G. M. pastebėjimai, nuomonė. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas žurnalistas M. A. paaiškino, kad Straipsnis buvo parengtas vadovaujantis viešai prieinama ir (duomenys neskelbtini) tinklapyje buvusia informacija, t. y. (duomenys neskelbtini) išplėstinio tarybos posėdžio 2015-05-10 protokolo priedu Nr. 3. Tačiau apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl šio priedo paviešinimo (duomenys neskelbtini) tinklapyje, todėl mano, kad nėra G. M. kaltės ir dėl šios informacijos paskleidimo Straipsnyje.

Vertinant Straipsnyje nurodytą G. M. pasakytą frazę „... Be to, jis (V. Š.) meluoja, visiems rašinėja, kad yra pasaulio čempionato prizininkas, toks ir anoks. ....“, pažymėtina, kad pokalbio frazės ir posakiai gali turėti keletą reikšmių, o konkretus jų turinys priklauso nuo pokalbio aplinkybių, jo konteksto. Ši frazė buvo pasakyta G. M. telefoninio pokalbio su žurnalistu M. A. metu. Iš pokalbio turinio matyti, kad buvo aptariami įvairūs klausimai liečiantys (duomenys neskelbtini) veiklą, V. Š. dalyvavimą šioje veikloje, sportininkų finansavimą, išsakyta pozicija dėl nevienkartinių ginčų vykdant sportininkų atrankas į varžybas, paaiškinta tokių atrankų vykdymo tvarka, sąlygos, tarp V. Š. ir kitų sportininkų kilusios konfliktinės situacijos varžybų metu, ne kartą pažymėta, kad V. Š. pasiekimai olimpinėje lanko rungtyje yra kuklūs, nes jis labiau specializuojasi (duomenys neskelbtini) rungtyje, aptariamos jo galimybės dalyvauti olimpiadoje, nurodoma, kad jo ambicijos yra nepamatuotos, nes per 8 metus Lietuvos čempionate jis tik vieną kartą buvo užėmęs prizinę II vietą. Iš pokalbio turinio taip pat matyti, kad G. M. ir V. Š. santykiai yra įtemti, konfliktiški. Telefoninio pokalbio metu G. M. vartojo daug epitetų „kraują geria“, „tą pačią dainelę gieda“, užsimindamas, kad šis pokalbis yra privatus „tik tarp mūsų kalbant“.

Taigi, vertinant G. M. ir žurnalisto M. A. viso telefoninio pokalbio turinį, šio pokalbio aplinkybes, matyti, kad G. M. pokalbio metu išsakytais teiginiais tik pabrėžė, jog V. Š. olimpinio lanko rungtyje išskirtinių ar žymesnių rezultatų nėra pasiekęs, tačiau save pateikia kaip labai pajėgų sportininką, todėl Straipsnyje vieną frazę pateikus iš pokalbio konteksto, nėra tiksliai perteiktas jos turinys.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad G. M. informaciją ir būtent tokio turinio, kokia ji pateikiama Straipsnyje, paskleidė tyčia, t. y. siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. M. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, kad G. M. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis kitaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra priežastimi naikinti teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Esant tokioms aplinkybėms G. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (dėl dvejų nusikalstamų veikų) pagrįstai išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Nors apeliantas prašo G. M. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad privatus kaltintojas V. Š. su tuo susijusio patikslinto privataus kaltinimo skundo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo G. M. veiksmų vertinti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. M. gynėjas prašė iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. Š. priteisti išteisintojo naudai 300 eurų jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė tokio dydžio išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą Nr. 881944. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, vertindama tai, kad G. M. yra išteisintas, nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o dėl jo G. M. turėjo pagrįstų proceso išlaidų, daro išvadą, kad nukentėjusysis (privatus kaltintojas) V. Š. turi atlyginti išteisintajam jo apeliaciniame procese turėtas išlaidas (už advokato paslaugas) – 300 eurų. Prašoma priteisti pinigų suma nėra aiškiai per didelė, proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant išteisintąjį apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas tenkinamas ir priteisiama iš V. Š. išteisintajam G. M. 300 eurų jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš V. Š. priteisti išteisintajam G. M. 300 eurų (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.