Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1950 m. birželio 13 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2014 m. spalio 14 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), N. K. namuose tyčia viena ranka suėmęs spaudė kaklą Z. M., tuo nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis A. V. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2014 m. spalio 14 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), N. K. namuose, sakydamas savo seseriai Z. M. „užmušiu aš tave“, paėmė molinę vazą ir trenkė ja Z. M. į galvą, po to tris kartus kumščiu sudavė jai į kairę veido pusę, ranka sugriebęs pešė plaukus ir viena ranka suėmęs spaudė kaklą, taip sudarė nukentėjusiajai Z. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. spalio 14 d. svečiavosi pas dukterėčią N. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Į svečius atėjo ir jo sesuo Z. M., kuri buvo neblaivi. Jis su seserimi Z. M. kalbėjosi apie paveldėtą motinos žemę, palikimą, sesuo pradėjusi jį užgaulioti dėl tėvo, priekaištauti dėl įvairiausių praeities dalykų, tarp jo ir sesers vyko žodinis konfliktas, jie pykosi. Konfliktai su seserimi tęsiasi senai, iš pykčio jam galėjo išsprūsti žodžiai, kad užmuš, bet tokių ketinimų jis neturėjęs. Jis jautėsi įžeistas ir grasinančio pobūdžio žodžius galėjęs pasakyti, tačiau jokio smurto prieš seserį nenaudojo, jos nemušė, už plaukų netampė, su vaza nesudavė, paėmęs ją už pečių papurtė ir liepė jai liautis. Į dukterėčios N. K. namus jis buvo atvykęs nuosavu automobiliu. Jis įsitikinęs, kad į kiemą įėjusi Z. M. matė jo automobilį, be to, girdėjo, kaip N. K. atidariusi duris, sakė Z. M., kad jis svečiuojasi pas N. K.. Jo įsitikinimu, Z. M. tyčia išprovokavo konfliktą, išsigalvojo nebūtų dalykų, norėdama jam pakenkti, nes konfliktai tarp jo ir sesers tęsiasi seniai, jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Z. M. pareiškimą dėl jos sumušimo.

Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad kaltinamasis A. V. yra jos brolis, jie susipykę. 2014 m. spalio 14 d. vakare ji atėjusi į dukterėčios N. K. namus pakviesti į mamos mirties metines. Kieme stovėjo 3 ar 4 mašinos, ar tarp jų buvo A. V. automobilis, ji negali pasakyti, nes tikslai kokiu automobiliu naudojasi jos brolis, nežino. Atidariusi duris N. K. pakvietė ją prie stalo, kur sėdėjo ir A. V.. Svečiuose buvo ir N. K. sesuo A. A. su vyru ir vaiku. Ji daugiausia kalbėjosi su N. K., bet į jų pokalbį įsikišdavo ir A. V.. N. K. stovėjo prie virtuvinio komplekto, ji su A. V. sėdėjo prie stalo, A. V. sėdėjo jai iš kairės, ji buvo nuo A. V. nusisukusi, kai pajuto smūgį į galvą. Kuo A. V. jai trenkė, nematė, tačiau, pamačiusi ant žemės vazos šukes, suprato, kad smūgis jai į galvą buvęs vaza. Po šio smūgio A. V. atsistojo ir jai sėdinčiai trenkė tris smūgius kumščiu į kairę galvos pusę, po to pradėjo smaugti – kaire ranka sugriebęs už plaukų atlošė jos galvą, o dešine sugriebęs už kaklo smaugė. Smaugdamas A. V. sakė, kad ją užmuš. Pribėgusi N. K. nustūmė A. V. į šoną, N. K. ir A. A. davė jai atsigerti vandens, kažkokių vaistų. A. V. atsisveikino, kaip nieko nebuvę, išeidamas pasakė, kad jos sūnus už viską atsiims. Kai A. V. ją mušė, N. K. namuose buvo ir A. A. su vyru Ž. A., ar A. A. tuo metu buvo tame kambaryje, kur vyko konfliktas, negali pasakyti, Ž. A. žiūrėjo televizorių. N. K. parvežė ją namo, ji tą patį vakarą paskambino policijai, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo nuvežta į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur ji buvo mediciniškai apžiūrėta ir išleista namo. Konflikto metu ji buvo blaivi, tik po konflikto grįžusi namo išgėrė brendžio. Ji įsitikinusi, kad liudytojos A. A. ir N. K. ją apkalba.

Liudytoja N. K. parodė, kad 2014 m. spalio 14 d. pas ją į svečius atvažiavo sesuo A. A. su vyru ir vaiku, dėdė A. V., apie 18 val. atėjo teta Z. M.. Ji žinojo, kad teta su dėde nuolat konfliktuoja, todėl, išėjusi į lauką pasitikti Z. M., perspėjusi ją, kad yra atvažiavęs Antanas. Z. M. pasakiusi, kad žino tai ir įėjo į vidų. Įėjusi Zita pasisveikino, A. V. pasakė, kad papirko visą Kelmės policiją ir tarp jų įsiplieskė konfliktas. Z. M. kalbėjo garsiai, pakeltu balsu. A. ir Ž. A., bijodami, kad triukšmas neišgąsdintų jų kūdikio, išvažiavo. Jie liko trise, dėdė su teta toliau diskutavo apie paveldėtą mamos turtą, žemę, tėvystę, aiškinosi, kodėl A. V. Z. M. neleidžia važiuoti per jos M. žemę, jų balsų tonacija kilo. Ji Z. M. du kartus paprašė išeiti iš jos namų, nebekelti triukšmo, bet ji į tai nereagavo, toliau šūkavo, jų konfliktas tęsėsi, tačiau jokio susistumdymo tarp jų ji nemačiusi. Vaza buvo ant stalo krašto, kokiu būdu ji nukrito ir sudužo, ji taip pat nematė, vazos šukės buvo priešingoje stalo pusėje nei sėdėjo Z. M.. Ji vaikščiojo po kambarį, kuris yra sujungtas į vieną patalpą su virtuve, prie konfliktuojančių giminaičių nesėdėjo. Nematė A. V. smaugiant, tempiant Z. M. už plaukų. Ji tik matė, kaip A. V., stovėdamas prie stalo, buvo uždėjęs ranką Z. M. ant peties ir liepė jai ramintis. Z. M. isterikavo, ji davė jai tabletę raminamųjų vaistų. Z. M. jai sakė, kad ją A. V. smaugė. Ji nei iš vieno negirdėjo sakant, kad užmuš. Ji Z. M. parvežė į namus, važiuojant ji niekuo nesiskundė, jokių smaugimo žymių ji nematė, Z. M. jai nerodė. Kadangi apie smaugimą ji buvo girdėjusi iš Z. M., matė A. V. padėjusį ranką Z. M. ant peties, todėl apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės ji pagalvojusi, kad A. V. puolė smaugti Z. M., tačiau faktiškai ji nematė, kad V. V. smaugtų Z. M.. Z. M. ji į namus parvežė dėl to, kad smarkiai lijo lietus, Z. M. nesiskundė, kad po konflikto su A. V. blogai jaustųsi. Jos namuose A. V. ir Z. M. alkoholio nevartojo, veždama Z. M. namo, užuodė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2014 m. spalio 14 d. vakare ji su šeima – vyru ir vaiku - atvažiavo pas seserį N. K.. Sesers namuose svečiavosi jos dėdė A. V., neužilgo, apie 18 val. 30 min atėjo ir teta Z. M.. A. V. buvo blaivus, Z. M. geriančios alkoholinius gėrimus nematė, tačiau užuodė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Z. M. pakvietė visus į močiutės metines. Atsisėdusi prie stalo Z. M. ėmė pasakoti A. V. apie tai, kas jo tikrasis tėvas. Z. M. ir A. V. kalbėjo itin garsiai, todėl ji, bijodama, kad neišsigąstų jos vaikas, apie 19 val. atsisveikino ir išvažiavo namo. Jokio konflikto tarp A. V. ir Z. M. ji nematė ir negirdėjo, vaistų ir vandens Z. M. ji nepadavė. Tuo metu, kai atėjo Z. M. ji sėdėjo prie stalo, tačiau jai atsisėdus prie stalo, ji persėdo ant sofos ir neužilgo išvažiavo.

Liudytojas Ž. A. parodė, kad 2014 m. spalio 14 d. vakare jis su žmona Aiste ir vaiku svečiavosi pas žmonos seserį N. K.. Jiems atvykus, A. V. jau buvo N. K. namuose, besikalbant atėjo Z. M., kuri prisėdo prie stalo ir pradėjo kalbėtis su A. V.. Kai jie pradėjo ginčytis, jis su žmona nusprendė išvažiuoti. Z. M. ir A. V. aiškinosi tarpusavio santykius, dėl ko jie ginčijosi, jis neprisimena, tačiau jie abu kalbėjo pakeltu tonu, garsiai. Vėliau iš N. K. jis sužinojo, kad, jiems išvažiavus,Z. M. ir A. V. susipyko, tačiau jis tuo konfliktu nesidomėjo, nesigilino į konflikto aplinkybes. Jiems išeinant iš N. K. namų, Z. M. ir A. V. sėdėjo už stalo, A. V. sėdėjo Z. M. iš dešinės.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (13 b. l.) matyti, kad Z. M. greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini) kvietė 2014 m. spalio 15 d. 0 val. 13 min, šios pagalbos kvietimo priežastis – buvo užpulta, sužalojimai kakle.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (10 b. l.) matyti, kad remiantis Z. M. apžiūra, atlikta 2014 m. spalio 17 d., ir medicininių dokumentų duomenimis – VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortele, Z. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, blyškiai melsvai-violetinės poodinės kraujosruvos : kakle - 2,5 cm į kairę nuo vidurio linijos ir 5 cm aukščiau jungo duobės, ovalo formos, 1 cm x 1,5 cm dydžio; kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje 6 cm x 4 cm dydžio; kairės plaštakos nugarinio paviršiaus antro delnakaulio kūno projekcijoje 2,5 cm x 1,5 cm dydžio. Kitose nukentėjusiosios nurodytose kūno srityse matomų išorinių sužalojimo žymių nėra. Teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą : remiantis Z. M. apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, Z. M. nustatytas kairiojo apatinio žandikaulio kampo srities sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kakle, kairio peties srityje, kairėje plaštakoje; sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairio peties srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, poodinė kraujosruva kairio peties srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; Z. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku; nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (10 b. l.). Atlikus papildomą tyrimą medicinos ekspertas pateikė išvadą (18 b. l.), kad remiantis Z. M. teismo medicinos apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, Z. M. nustatytas kairio apatinio žandikaulio kampo srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kakle, kairio peties srityje, kairėje plaštakoje; sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairio peties srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, poodinė kraujosruva kairio peties srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių pasekoje; kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui; neatmetama galimybė, kad Z. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku; nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš specialisto išvadų (10, 18 b. l.,) matyti, kad Z. M. Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje alkotesteriu 1 val. 52 min nustatytas 0,59 promilės girtumas.

Teismo medicinos ekspertas T. Š. išvadas dėl Z. M. nustatytų kūno sužalojimų patvirtino teisme.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad praėjus kelioms valandoms po konflikto su A. V. nukentėjusioji Z. M. kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą, buvo pristatyta į VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose, kurie aprašyti medicinos specialisto išvadoje (10 b. l.), matyti, kad nukentėjusioji Z. M. nurodė, kad ją brolis smaugė, vaza sudavė į galvą. Apžiūrėjus Z. M. gydymo įstaigoje Z. M. kakle rastos dvi kraujosruvos, galvos srityje jokių sužalojimų nenustatyta. Iš specialisto išvados (10 b. l.), teismo medicinos eksperto parodymų teisme matyti, kad apžiūrėjęs Z. M. ir remdamasis medicinos įstaigos įrašais, ekspertas nustatė ne tik dvi kraujosruvas kakle, bet ir kraujosruvą kairiojo peties srityje, kairės plaštakos srityje, apatinio žandikaulio minkštųjų audinių patinimą, konstatavo apatinio žandikaulio sumušimą.

Kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai vaza į galvą, kumščiais į veido sritį, ją sugriebęs už plaukų pešė, viena ranka smaugė, parodė tik nukentėjusioji. Kaltinamasis kaltės nepripažino, smūgių sudavimą nepatvirtino toje pačioje patalpoje buvusi ir liudytoja N. K.. Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, todėl negali būti laikomi patikimu, neginčijamu įrodymu baudžiamojoje byloje. Iš protokolo pareiškimo (5 b. l.), tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (6-7 b. l.) matyti, kad šie dokumentai surašyti 2014 m. spalio 15 d. 0 val. 20 min – 0 val. 45 min Z. M. namuose (duomenys neskelbtini), pareigūnams atvykus į jos namus. Juos surašant nukentėjusioji nurodė, kad A. V. ją smaugė rankomis, vaza trenkė vieną kartą į galvą, dėl ko ji patyrusi fizinį skausmą. Tokias įvykio aplinkybes Z. M. nurodė ir medicinos įstaigose, kurios aprašytos specialisto išvadoje, skiltyje „medicininių dokumentų duomenys“ (10 b. l.). Apie smūgių sudavimą į veido sritį kumščiais, plaukų pešimą nukentėjusioji nei medicinos darbuotojams, nei pareigūnams, atvykusiems į jos namus, nenurodė. Apklausiant Z. M. liudytoja ikiteisminio tyrimo tyrėjai ji nurodė, kad po to, kai dukterėčia A. A. su savo vyru išvyko, jos brolis A. V. perpykęs priėjo prie jos ir jai sėdinčiai ant kėdės, sakydamas užmušiu aš tave, paėmęs molinę vazą trenkė per galvą, po šio smūgio jis vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairę veido pusę, pataikydamas į apatinį žandikaulį, po to jis viena ranka sugriebęs už kaklo pradėjo ją smaugti (43 b. l.). 2014 m. lapkričio 10 d. liudytojos papildomos apklausos metu (44 b. l.) Z. M. nurodė, kad A. V. jai sudavė tris smūgius į kairę galvos sritį, pataikydamas į galvą ir smakrą, sudavęs minėtus smūgius, viena ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti, kita ranka sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. 2014 m. gruodžio 8 d. papildomos apklausos metu Z. M. papildomai nurodė dar vieną įvykio aplinkybę, kad tuo metu, kai A. V. kumščiai pradėjo ją mušti, ji bandė nuo smūgių gintis kaire ranka, bandė užsidengti galvą, dėl to jai ant rankos galėjo likti sumušimo žymių, tačiau, ar jai A. V. sudavė į ranką, negali pasakyti. Teisme Z. M. parodė, kad ji nemačiusi, kaip A. V. sudavė jai vaza į galvą, nes tuo metu buvo nusisukusi. Ikiteisminio tyrimo metu Z. M. nurodė, kad A. V. jai sudavė po to, kai jos dukterėčia A. A. su vyru iš N. K. namų išvyko, tačiau teisme nukentėjusioji tvirtino, kad A. A. buvo N. K. namuose, po A. V. smurtinių veiksmų davė jai atsigerti vandens, vaistų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismą abejones vertinti kaltinamojo naudai.

Iš aptartų įrodymų ir aplinkybių visumos darytina išvada, kad neginčijamai įrodyta, jog A. V. buvo sugriebęs ranka už kaklo nukentėjusiajai ir spaudė kaklą. Pats kaltinamasis patvirtino papurtęs savo seserį, kad ši liautųsi kalbėjusi nesąmones. Kaltinamąjį, stovintį šalia nukentėjusiosios, padėjusį ranką ant nukentėjusios peties, matė ir liudytoja N. K., kuri, kaip nurodė teisme, net pagalvojusi, kad A. V. smaugė savo seserį. Sugriebimą už kaklo, kaklo spaudimą, nukentėjusios žodžiais tariant, smaugimą, patvirtina ir atsiradusios kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, kairio peties srityje. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini smurtiniais, tokių veiksmų pasekoje padarytas nežymus kūno sužalojimas – kraujosruvos, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Smūgių sudavimas į galvą moline vaza objektyviais įrodymais nėra patvirtintas. Kaip matyti iš specialisto išvadų (10, 18 b. l.), Z. M. dėl galvos sumušimo buvo nuosekliai apžiūrėta ir tirta Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje, tačiau jokių tokio smūgio sudavimo žymių ir pasekmių galvoje nenustatyta. Be to, teisme pati nukentėjusioji patvirtino, kad nematė, kaip jai A. V. sudavė vaza į galvą, liudytoja N. K. nurodė, kad vazos šukės buvo priešingoje stalo pusėje nei sėdėjo Z. M.. Apie veido sumušimą nukentėjusioji pareigūnui, atvykusiam į jos namus, nenurodė, veido sumušimo žymės, plaukų pešimas tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo nenurodyti, ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrint nukentėjusiąją iš karto po įvykio veido sumušimas taip pat nenustatytas. Kraujosruvų nukentėjusios kairėje plaštakoje atsiradimo būdas ir mechanizmas kaltinime aplamai nenurodytas. Esant tokioms aplinkybėms, nesant objektyvių, neabejotinai kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų, atsiradusių pasekmių patvirtinančių įrodymų, iš kaltinimo išjungiamas smūgio sudavimas moline vaza į galvą, smūgių sudavimas kumščiu į veidą, plaukų pešimas, kairiojo apatinio žandikaulio kampo srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvų padarymas kairėje plaštakoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti. Nustatant grasinimo realumą, būtina, kad kaltininko elgesys nukentėjusiojo būtų teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltininko ketinimų ir kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.

Iš aptartų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo seseriai pasakyti grasinančio pobūdžio žodžiai „užmušiu“ buvo realūs. Kaltinamasis pripažino, kad grasinančio pobūdžio žodžius jis galėjo pasakyti dėl sesers Z. M. išsakytų jo atžvilgiu įžeidžiančių žodžių apie tėvą, Z. M. išprovokuoto žodinio konflikto. Iš nukentėjusiosios, liudytojų N. K., A. A. parodymų matyti, kad patalpoje, kurioje vyko konfliktas tarp Z. M. ir A. V., nukentėjusioji buvo ne viena, smurtiniai veiksmai kaltinamojo buvo trumpi, žodinį konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, kaltinamasis iš įvykio vietos išvyko pirmiau nei nukentėjusioji, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo grasinančio pobūdžio pasakyti žodžiai buvo tik emocionaliai išreikštas pyktis, o ne realūs ketinimai, todėl tokie žodžiai negali būti laikomi nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nepritaria praktikai, kai bet kokie tarp asmenų kilę konfliktai kvalifikuojami kaip nusikaltimai, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis A. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (22-23 b. l.), prašė priteisti iš kaltinamojo 272,17 Lt už nukentėjusiajai Z. M. suteiktas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sveikatos priežiūras paslaugas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (24 b. l.) matyti, kad už Z. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 272,17 Lt, kas sudaro 78,83 Eur. Pripažinus kaltinamąjį A. V. kaltu dėl Z. M. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios gydymo išlaidos.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. V. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimą, pensininkas, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, su ja nesusitaikė, jam skirtina vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Kadangi iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusios parodymų matyti, kad konfliktai tarp jų vyksta nuolatos, todėl siekiant kaltinamąjį perauklėti, kad jis ateityje nenusikalstų ir būtų pasiekti bausmės tikslai, tikslinga jam paskirti įpareigojimą – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti nuteistąjį A. V. per 8 (aštuonis) mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. V. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 78,83 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 83 euro centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.