- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2-7661-713/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02860-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pramoninės metalo konstrukcijos“
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė
dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės thyssenkrupp Materials Poland S.A., Lietuvoje veikiančios per thyssenkrupp Materials Poland S.A. filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pramoninės metalo konstrukcijos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė thyssenkrupp Materials Poland S.A., Lietuvoje veikianti per thyssenkrupp Materials Poland S.A. filialą, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Pramoninės metalo konstrukcijos“ 26 587,37 Eur skolą, 749,02 Eur palūkanas, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: 346,00 Eur žyminį mokestį bei 605,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
Ieškovė nurodė, kad pardavė atsakovei metalo gaminius pagal PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė neatsiskaitė. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, bet atsakovė į ją neatsakė ir skolos neapmokėjo, todėl ieškovė kreipiasi į teismą.
Ieškovė prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas, ieškovė pareikštą reikalavimą grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, pripažintina, kad yra pagrindas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais pardavė atsakovei metalo gaminių 26 587,37 Eur sumai. PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, kad apmokėjimas privalo būti atliktas per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės nepareiškė, tačiau PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė registruota pašto siunta bei el. paštu išsiuntė atsakovei 2019 m. sausio 29 d. pretenziją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko neapmokėtų skolų sumokėjimą ar kitaip reagavo į ieškovės pretenziją.
Išdėstytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti dokumentai: 2018-08-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. LA18001589, 2018-08-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. LA18001624, 2018-09-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. LA18001781, 2018-10-25 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. MA19000002, 2018-10-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. LA19000006, 2018-10-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. LA19000015, 2018-10-25 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. MA19000003, 2018-08-28 važtaraštis Nr. WZ18144734, 2018-08-31 CMR važtaraštis Nr. WW18004085, 2018-09-28 CMR važtaraštis Nr. WZ18004661, 2018-09-28 CMR važtaraštis Nr. WW18004662, 2018-10-02 važtaraštis Nr. WZ19000819, 2019-01-29 pretenzija.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas PVM sąskaitą-faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
Ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. CK 305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę arba vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Ieškovė 2018 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais pardavė atsakovei prekių, pateikdama prekes ir apmokėjimui išrašydama PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl prekių kokybės nepareiškė, tačiau PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 26 587,37 Eur.
Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolinius įsipareigojimus. Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę atsakovė yra pilnai įvykdžiusi, iš atsakovės ieškovei priteistina 26 587,37 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nurodo, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Kadangi atsakovė nustatytu terminu tinkamai neįvykdė savo prievolės, iš jos ieškovei priteistinos 749,02 Eur palūkanos (CK 6.37 straipsnis, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, ši įgijo teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, ieškovės prašymu jai priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimui.
Kadangi atsakovė nustatytu terminu tinkamai neįvykdė savo prievolės, iš jos ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais: 346,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei thyssenkrupp Materials Poland S.A., juridinio asmens kodas 9000061077, Lietuvoje veikiančiai per thyssenkrupp Materials Poland S.A. filialą, įmonės kodas 302943166, buveinės adresas Palemono g. 1A, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninės metalo konstrukcijos“, įmonės kodas 302555060, buveinės adresas Palemono g. 9A, Kaune, 26 587,37 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 37 ct) skolą, 749,02 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 02 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 346,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų) išlaidas už teisines paslaugas.
Reikalavimas atsakovui: per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo, prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.
Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo sprendimą ir bylą nutraukia.
Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.