- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- II-376-298/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00461-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Gitana Šinkūnienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant pareiškėjos E. M. atstovei advokato padėjėjai Gitanai Šinkūnienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei Lilijai Krezub, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-708-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu (toliau- Nutarimas) E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 110 straipsnio 1 dalį paskirta 430 eurų bauda, už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau- Skyrius) specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, Skyriuje 2020-11-23 gauto 2020-10-16 prašymo (reg. Nr. 48FP-5319) pagrindu, 11.00 val. atliko, dalyvaujant A. A., nedalyvaujant E. M., valstybinės žemės tarpo skirto pravažiavimui, esančio tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą vietoje ir surašė Skyriaus 2020-11-30 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-488-(14.48.78.) (toliau - Aktas). Akto dalyje „Faktinė situacija“ nurodyta, jog žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kai pagal valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis E. M. yra šio žemės sklypo bendrasavininkė) (Žemės sklypas), juosianti tvora patenka į laisvą valstybinę žemę. Akto dalyje „Nuostatų reikalavimų laikymasis“ pažymėta, jog nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio, o dalyje „Nustatyti pažeidimai“ nurodyta, kad užimta laisvos valstybinės žemės dalis. Akto Priede Nr. 2 „Matavimų schema Ml:500“ schematiškai (grafiškai) pavaizduota, kad Žemės sklypo rytinėje pusėje tvoromis užimta laisvos valstybinės žemės dalis, kurios plotas sudaro 0,0012 ha (t. y. 12 kv. m).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. rugpjūčio 11 d. gautas pareiškėjos E. M. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau- Institucija) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-708-2021. Skundu pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Nutarimas priimtas, objektyviai neįvertinus ir nenustačius visų reikšmingų ginčijamo pažeidimo faktinių aplinkybių; nenustačius pažeidimo fakto ir nusižengimo sudėties (veikos ir kaltės); pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (Nutarimas grindžiamas išskirtinai Akte, vienašališkai nustatytais duomenimis, neįvertinus ir nepalyginus šių duomenų su (eitais reikšmingais duomenimis (įregistruotų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis); neįvertinus galimų, leidžiamų matavimo duomenų paklaidų; nepašalinus byloje esančių prieštaravimų; neįvertinus Pareiškėjo pateiktų argumentų ir jų net nesiteikiant išnagrinėti (akivaizdžiai juos ignoravus); formaliai (neindividualizuojant) taikant teisės normas (ANK 110 str. 1 d.).
Skunde nurodoma, kad 2001-07-08 UAB Korporacija „(duomenys neskelbtini)“ atlikto žemės sklypo ribų ženklinimą, 2005-08-03 UAB Korporacija „(duomenys neskelbtini)“ atliko kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. 2006-04-04 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Nr. 2.3-3689-41 buvo patvirtinti UAB Korporacija „(duomenys neskelbtini)“ atlikti kadastriniai matavimai. 2006-08-24 kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“. 2006 metais rugpjūčio mėnesį buvo aptvertas sklypas pagal matininko nužymėtus riboženklius, kurie nustatyti vietinės koordinačių sistemos kadastrinių matavimų metodu, t. y. tvora buvo pastatyta prieš žemės sklypo dovanojimo sandorį. 2006-09-18 žemės sklypo buvo padovanota pareiškėjai. Pareiškėja skunde teigia, kad Institucija, priimdama Nutarimą, nenustatė visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Taip pat, skunde nurodo, kad aukščiau minėtų kadastrinių matavimų duomenys, kurie įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ ir kurių pagrindu buvo įrengta tvora, nėra nuginčyti ar pakeisti, nėra jokių duomenų, jog dėl jų būtų pradėti kokie nors teisminiai ginčai. 2020 m. lapkričio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-483- (14.48.78) nurodyti duomenys nėra tikslūs ir aiškūs. Matavimai atlikti neįvertinus galimų matavimų paklaidų, neatlikus būtinų nužymėjimo taškų, neatlikus viso Žemės sklypo ir šalia esančio žemės sklypo bei tarp šių sklypų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kelio) matavimų ir nenustačius tikslių visų šių sklypų ribų. Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Nutarimą priėmusi Institucija neįrodė, kad jos veiksmuose yra tyčia užvaldyti valstybinę žemę. Skunde pažymima, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte duomenys surašyti pagal valstybinę koordinačių sistemą, tačiau Institucija net nepasidomėjo ir nenustatinėjo pagal kokią koordinačių sistemą atlikti kadastriniai matavimai. Dėl koordinačių sistemų (valstybinės ir vietinės) skirtumo galėjo atsirasti 12 kv. m. laisvos valstybinės žemės sklypas užėmimas, tačiau Institucija neįvertino galimų paklaidų, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad Institucija, priimdama Nutarimą, neįvertino Pareiškėjos padėtį gerinančių aplinkybių: padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, nepadaryta turtinė žala, Pareiškėja anksčiau administracinėn atsakomybėn už analogiškus administracinius nusižengimus traukiama nebuvo, Pareiškėjo žemės sklypo dalimi kaip keliu naudojasi kaimyninių sklypų savininkai ir kt.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė skundo nagrinėjimo teisme metu skundą palaikė ir nurodė, kad pažeidimo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis, turi būti įrodytas. Prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad nesutinka su skundu, Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas užima 12 kv. m. laisvos valstybinės žemės. Buvo įsitikinta, kad tvora pastatyta ne pagal VĮ ,,Registrų centre“ įregistruotas ribas. Galima matavimų paklaida- 1,7 kv. m. Atstovė pažymėjo, kad pagal galiojančią tvarką, teismai neatsižvelgia, kas pastatė tvorą, žemės sklypo savininkas turi žinoti žemės sklypo ribas. Pareiškėja turėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, žemės sklypas įgytas senokai. Žemės naudojimo patikrinimo metu, specialistas schemą parengė pagal VĮ ,,Registrų centre“ įregistruotas ribas, nustatė, kad rytinė žemės sklypo dalis patenka į valstybinę žemę, taip pat nustatyta, kad padidėjęs žemės sklypas. Institucijos atstovė nurodė, kad rūpestingas žmogus turi žinoti žemės sklypo ribas. Institucijos atstovė mano, kad buvo pagrindas surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir priimti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
E. M. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).
Pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismo vertinimu, Institucijos nutarimas, kuriuo Pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame iš esmės nėra atlikto jokio įrodymų vertinimo, nenurodyti nusižengimo kvalifikavimo motyvai, neaišku kokiais įrodymais remiamasis, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios išvados jais remiantis darytinos, nenurodyti jokie motyvai. Teismo vertinimu tokiu būdu Institucija visiškai apribojo ne tik Pareiškėjos teisę žinoti, kokie faktiniai duomenys liudija, kad pareikšti kaltinimai buvo pagrįsti ir įtikinami, kokie bylos įrodymai rodo, kad ji suvokė ir norėjo pažeisti įstatymų reikalavimus. Teismas, negali patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo, nes iš esmės nėra jo aprašomosios-motyvuojamosios dalies. Be to, pažymėtina, kad Institucija nenustatinėjo Pareiškėjos kaltės, nors būtent Institucijai tenka pareigia įrodyti patraukto atsakomybėn asmens kaltę.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2001-07-08 UAB Korporacija „(duomenys neskelbtini)“ atlikto žemės sklypo ribų ženklinimą, 2005-08-03 UAB Korporacija „(duomenys neskelbtini)“ atliko kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. 2006-04-04 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Nr. 2.3-3689-41 buvo patvirtinti UAB Korporacija „(duomenys neskelbtini)“ atlikti kadastriniai matavimai. 2006-08-24 kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“. 2006 metais rugpjūčio mėnesį buvo aptvertas sklypas pagal matininko nužymėtus riboženklius, kurie nustatyti vietinės koordinačių sistemos kadastrinių matavimų metodu, t. y. tvora buvo pastatyta prieš žemės sklypo dovanojimo sandorį. 2006-09-18 žemės sklypo buvo padovanota Pareiškėjai. Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nepaneigė Pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad tvora, juosianti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 4110/0800:342, buvo pastatytą, remiantis 2005-08-03 atliktais kadastriniais matavimais, kurie 2006-08-24 įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“. Institucijos teiginiai, kad Pareiškėja turėjo žinoti jam priklausančio žemės sklypo ribas ir suprasti, kad ji savavališkai užima laisvą valstybinę žemę nepagrįsti. Kadastrinių matavimų duomenys, kurie įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ ir kurių pagrindu buvo įrengta tvora, nėra nuginčyti ar pakeisti, todėl jie laikomi teisingais. Nors Institucija teigia, kad Pareiškėja privalėjo žinoti jai priklausančio žemės sklypo ribas, tačiau nepateigia jokių duomenų, patvirtinančių, kad VĮ ,,Registro cente“ nurodyti Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai netikslūs ir keistini. Be to pažymėtina, kad Institucija, priimdama Nutarimą neatsižvelgė į tai, kad VĮ ,,Registrų centre“ įregistruoti kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje prieš 15 metų, o 2020 m. lapkričio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo metu matavimai buvo atlikti naudojant GPS imtuvą, t. y. minėto patikrinimo metu buvo naudojamos naujos, daug pažangesnės ir tikslesnės matavimo priemonės, dėl ko galėjo atsirasti neatitikimų.
Kaip jau minėta, administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo privalo suprasti, kad jis savavališkai užima valstybinę žemę ir ja naudojasi neteisėtai ir nori taip veikti. Teismas, įvertinęs Nutarimą ir jam pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, iš esmės rėmėsi tik 2020 m. lapkričio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-483- (14.48.78) ir formaliai nustatė, kad padarytas administracinis nusižengimas, tačiau nevertino, ar Pareiškėjos veiksmuose yra visi būtini ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad Pareiškėja suprato, kad ji savavališkai užima laisvą valstybinę žemę ir norėjo taip veikti. Kaip jau minėta, Institucijai kyla pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir pašalinti visus neaiškumus ir abejones kaip to reikalauja iš nekaltumo prezumpcijos išlaukiantis in dubio pro reo principas.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nutarimas priimtas neteisėta ir nepagrįstai, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių Pareiškėjos tyčią savavališkai užvaldyti laisvą valstybinę žemę, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
E. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-708-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį E. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.