- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-487-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03454-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- V. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui J. T., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti santuoką su atsakovu J. T.; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę T.; nustatyti nepilnamečio sūnaus Gerardo gyvenamąją vietą su motina; iš tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui Gerardui nuo 2006-10-15 po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2008-05-17, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu; pripažinti santuokoje įgytą 0,0626 ha žemės sklypą ir pastatą-sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt už AB SEB bankui įvykdytą solidarią prievolę; priteisti iš atsakovo 535,44 Lt kompensaciją už VSDFV Vilniaus skyriui sumokėtą atsakovo įsiskolinimą, susijusį su individualia veikla; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas turi priklausomybę narkotikams, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Atsakovas ne tik savo pajamas skyrė narkotikams įsigyti, bet ir yra pasisavinęs ieškovės pinigus, iš namų dingdavo daiktai. Atsakovas visiškai nustojo rūpintis šeima, neteikė išlaikymo sūnui. Atsakovas bandė gydytis nuo priklausomybės UAB „Vilniaus toksikologijos klinikoje“, tačiau nesėkmingai, nes gan greitai vėl grįžo prie savo žalingo įpročio. Nuo 2008-05-17 sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2000-08-26 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. T. ir V. T., nutraukė. Pripažino kaltu dėl santuokos iširimo J. T. Priteisė iš J. T. neturtinę 2 000 Lt žalą V. T. Nustatė nepilnamečio sūnaus G. T. gyvenamąją vietą su motina V. T. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-05-17, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Padalino santuokoje įgytą turtą 0,0626 ha žemės sklypą ir pastatą-sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant J. T. ir V. T. nuosavybės teisę į 50/100 šio turto dalis. Priteisė iš 50/100 dalių tėvo J. T. turto nepilnamečiui sūnui G. T. išlaikymą turtu – 37/100 dalimis 0,0626 ha žemės sklypo ir pastato-sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pavedant šiuo turtu disponuoti ir jį administruoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei - motinai V. T. Priteisė natūra turtu – 63/100 dalis 0,0626 ha žemės sklypo ir pastato-sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), V. T. Priteisė iš V. T. kompensaciją 18 720 Lt J. T. už jam tenkančias 13/100 dalis nekilnojamojo turto. Priteisė iš J. T. kompensaciją 8 041,46 Lt V. T. už padengtas skolas ir sumokėtas atsakovo baudas iš asmeninių lėšų. Pripažino skolinius įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas“ ir UAB „General Financing“ asmeninėmis J. T. prievolėmis. Priteisė iš J. T. turėtas 2 531,96 Lt bylinėjimosi išlaidas V. T.
Dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo
Teismas konstatavo, kad atsakovas J. T. piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, dėl ko kentėjo šeima. Pats atsakovas nagrinėjant bylą pripažino, kad be sutuoktinės žinios pasisavino pinigus iš žmonos kreditinės kortelės, kuriuos išleido narkotikams, buvo užstatęs žmonos telefoną. Apklausta liudytoja A. K. parodė, kad šalys gyveno jos bute, pinigų atsakovas neduodavo, ji maitinusi visą šeimą, 3 000 Lt buvo davusi atsakovui vykti užsidirbti į Norvegiją, bet jis neišvyko, o pinigus išleido, 2008 metų gegužės mėnesį apsivogė ir išsikėlė iš liudytojos namų. Apklausta liudytoja R. T. patvirtino, kad sūnus turi problemų su narkotikais, bendrų pokalbių su marčia metu buvo tariamasi, kaip jam padėti, marti sakiusi, kad dingsta jos daiktai, pinigai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko nuo 2008-05-17, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, sumokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Lt kas mėnesį. Teismas sprendė, kad atsakovas jau trejus metus nesirūpina šeima ir nevykdo tėvo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Nagrinėjant bylą atsakovas teigė, kad sutuoktinė turinti silpnybę svaigalams, audringiems vakarėliams ir kitiems vyriškiams, tačiau teismas konstatavo, kad įrodymų dėl netinkamo ieškovės elgesio šeimoje nepateikė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. T. kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į santuokos trukmę ir į faktą, kad ieškovė buvo priversta kęsti nederamą sutuoktinio elgesį, neturėjo ramaus ir visaverčio gyvenimo, priteisė jai iš atsakovo 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo priteisimo
Teismas konstatavo, kad nuo 2008-05-17, kai vaiko tėvai pradėjo gyventi skyrium, atsakovas materialiai sūnaus neišlaiko. Atsakovas J. T. nuo 2010-05-31 dirba puse etato UAB „Baltic Master“, gauna 365-370 Lt darbo užmokestį, turi nemažų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas sprendė, kad iš gaunamų pajamų mokėti nepilnamečiui sūnui Gerardui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir dar sumokėti nuo 2008-05-17 susidariusį išlaikymo įsiskolinimą atsakovas negalės, todėl išlaikymą nepilnamečiui sūnui priteisė atsakovui priklausančio turto dalimi. Už laikotarpį nuo 2008-05-17, kai tėvas nustojo vykdyti pareigą išlaikyti savo sūnų, iki 2019-05-31, kai Gerardas sulauks pilnametystės, atsakovas turėtų sumokėti 52 980,65 Lt), o tai sudarytų 37/100 dalis 0,0626 ha žemės sklypo ir pastato-sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 144 000 Lt.
Dėl santuokoje įgyto turto
Šalys santuokoje įgijo 0,0626 ha žemės sklypą ir pastatą-sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 144 000 Lt. Atsakovas sutiko su tokia turto verte. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog turtas įgytas iš asmeninių jai tėvų A. ir J. K. padovanotų lėšų. Nėra byloje įrodymų, kad nekilnojamąjį turtą įsigijo atsakovo motina R. T. už jai priklausančias lėšas. Teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad santuokoje 2002-03-06 įgytas nekilnojamasis turtas - 0,0626 ha žemės sklypas ir pastatas-sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Abu sutuoktiniai paėmė iš AB SEB banko kreditą pastato-sodo pastato pertvarkymui, abu atliko statybos darbus, o tai patvirtina, kad abu sutuoktiniai, o ne tretieji asmenys naudojosi įgytu turtu. Teismas turtą tarp sutuoktinių padalijo lygiomis dalimis, tačiau iš atsakovo J. T. 50/100 dalių turto, 37/100 dalys turto kaip išlaikymas atiteko jo nepilnamečiui sūnui G. T. Už likusias 13/100 dalis turto ieškovė V. T. turi sumokėti atsakovui 18 720 Lt kompensaciją.
Dėl skolinių įsipareigojimų
Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai prisiėmė atsakomybę pagal 2006-03-09 vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku. Gyvendama skyrium ieškovė V. T. iš asmeninių lėšų grąžino skolą ir sumokėjo palūkanas AB SEB bankui, todėl įgijo teisę reikalauti pusę sumokėtos sumos, t.y. 5 880,62 Lt, iš atsakovo. Gyvendama skyrium iš asmeninių lėšų ieškovė V. T. į valstybės biudžetą sumokėjo atsakovui paskirtas baudas ir vykdymo išlaidas, todėl įgijo teisę reikalauti kompensuoti jai 1 893,12 Lt. Pagal suformuotą teismų praktiką J. T. individualios veiklos pajamos, o taip pat ir skolos yra bendros abiejų sutuoktinių. Gyvendama skyrium ieškovė V. T. iš asmeninių lėšų pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą sumokėjo 535,44 Lt skolą, todėl įgijo teisę reikalauti pusę sumos, t.y. 267,72 Lt, iš atsakovo. Visa kompensacijos suma – 8 041,46 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas J. T. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nedalinti santuokoje įgyto turto 0,0626 ha sklypo ir 102,71 kv.m sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2002-03-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VŠ-378 pagrindu. Šį nekilnojamąjį turtą priteisti natūra arba taikyti restituciją atsakovo motinai R. T.; bylinėjimosi išlaidas 2 531,96 Lt priteisti solidariai iš abiejų sutuoktinių, po 1 265,98 Lt; priteisti iš J. T. nepilnamečio sūnaus G. T. išlaikymui 26 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt iki jo pilnametystės 2019-05-31; nepriteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atlygimo V. T.
Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, buvo šališkas, visai neįsigilino į atsakovo pareikštus skyrybų ir su tuo susijusių pasekmių motyvus. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tik ieškovės pateiktais įrodymais ir nurodytais motyvais, nukreiptais tik į atsakovo „nusižengimus“, pažeidžiant atsakovo teises apginti save. Teismas neatsižvelgė į atsakovo priešieškinį, jo liudytojų parodymus, atmetė atsakovo motinos R. T. priešieškinį dėl turto, kuris vienareikšmiškai priklauso jai.
Dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo
Teismas preziumavo tik atsakovo kaltę. Tačiau ir ieškovė nesistengė dėl santuokos išsaugojimo. Jos šaltakraujišką, senai gerai apgalvotą planą, teismas padėjo įgyvendinti. Atsakovas specialiai buvo nuvestas į toksikologijos kliniką, kad vėliau būtų rašytiniai įrodymai, bet moralinės pagalbos ar palaikymo iš sutuoktinės niekada nesulaukė, buvo pastoviai žeminamas ir ignoruojamas. Ieškovė atsakovui nerodė šiltų jausmų, nebuvo ir visaverčio gyvenimo. Atsakovas mano, jog buvo tyčia stumiamas į bėdą, kad vėliau galima būtų užvaldyti turtą, išsiskirti, kaltę primetant tik atsakovui. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovo sutuoktinė mėgo vakarėlius ir grįždavo girta paryčiais, tik atsakovas nepuolė jos filmuoti, kad vėliau tai pateiktų, kaip įrodymą teisme, nes norėjo su ja gyventi ir nesiruošė skirtis. Atsakovas iš ieškovės namų buvo išvarytas, o ne kaip rašoma teismo sprendime, išėjo pats. Tai labai svarbus argumentas, kad šeimos savo noru atsakovas nepaliko, o buvo priverstas palikti. Atsakovas stengėsi palaikyti ryšius su šeima, bet buvo pastoviai ignoruojamas. Atsakovas savo kaltę pripažįsta tik iš dalies.
Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo
Sūnus ir jo motina gyvena ne savo, o ieškovės tėvų namuose. Ieškovė dažnai būna komandiruotėse, todėl sūnaus auklėjimu ir priežiūra rūpinasi seneliai. Viena ieškovė sūnumi pasirūpinti negali, taip nukenčia ir jo auklėjimas. Atsakovas sutinka ir jaučia prievolę išlaikyti savo sūnų. Juo rūpinasi pagal savo galimybes. Perka brangius daiktus, kartu leidžia laisvalaikį. Teismas visai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei esamus įsiskolinimus priteisdamas 400 Lt sūnaus išlaikymui per mėn. nuo 2008-05-17 iki jo pilnametystės. Atsakovas sutinka išlaikyti savo sūnų ir jam kas mėnesį mokėti periodines išmokas nuo 2008-05-17 po 200 Lt iki jo pilnametystės. Atsakovas ilga laiką buvo bedarbis, todėl nesąžininga būtų reikalauti tokių didelių išmokų. Šiuo metu dirba puse etato UAB „Baltic Master“ ir jo darbo užmokestis yra menkas, bet atsakovas intensyviai ieško geriau apmokamo darbo ir ateityje galės geriau pasirūpinti savo sūnaus gerove. Atsakovas taip pat nesutinka, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymas iki pilnametystės būtų priteistas turtu, taip suteikiant dar vieną galimybę ieškovei užvaldyti turtą, nors ji puikiai žino, kad šis turtas priklauso atsakovo motinai. Yra reali grėsmė, kad ieškovė galėdama disponuoti sūnui priteistu turtu, jį panaudos visai kitom reikmėm, o ne sūnaus gerovei bei ugdymui.
Dėl santuokoje įgyto turto
Šioje civilinėje byloje nurodytas nekilnojamas turtas 0,0626 ha sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė apie - 100 000 Lt, ir 102,71 kv.m sodo pastatas, kuris pagal esamą būklę vertas apie - 150 000 Lt, esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 2002-03-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VŠ-378 pagrindu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, vadovaujantis atsakovo 2010-10-27 priešieškiniu ir liudytojų parodymais. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakovo motina R. T., gindama savo teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, 2011-04-12 pateikė teismui priešieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei restitucijos taikymo, tačiau Vilniaus 1 apylinkės teismas 2011-04-20 nutartimi atsisakė priimti. Motina šį nekilnojamąjį turtą pirko, kad galėtų nors vasarą su neįgaliu nuo vaikystės atsakovo broliu pabūti gamtoje, todėl mama ten pastoviai nuo pavasario iki rudens gyveno, augino daržoves ir gėles, tvarkė aplinką, pirko malkų židiniui, supirko visas reikalingas remontui priemones, kitą sodo inventorių. Teismas visai nesigilino į pagrindinius ir esminius motyvus, kad turtą V. T. užvaldė apgaulės būdu. Atsakovo motina, kuri teisėtai įgijo aukščiau minėtą nekilnojamą turtą, visai juo naudotis nebegalėjo nuo 2008 m., kai atsakovas su ieškove apsigyveno skyrium. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pateiktu nekilnojamojo turto įvertinimu (144 000 Lt). Ieškovė sumažindama turto vertę siekia kaip galima daugiau naudos sau.
Dėl skolinių įsipareigojimų
Atsakovas nesutinka su teismo priteistomis, ieškovės turėtomis, 2 531,96 Lt išlaidomis. Mano, kad tai turi būti solidari prievolė. Iš esmės tos prievolės galėjo ir nebūti, jeigu ieškovė būtų grąžinusi nekilnojamą turtą teisėtai jo savininkei R. T. Todėl manytina, kad ši prievolė atsirado tyčia. Taip pat pažymi, kad ne visas atsakovui paskirtas baudas ar kitas prievoles ieškovė sumokėjo pati iš asmeninių lėšų. A. K. pervedė dalį pinigų iš savo sąskaitos, bet jokių įrodymų, kad tuos pinigus davė V. T. nėra. Todėl atsakovas neprivalo atlyginti tai, ko ieškovė nepadarė.
Ieškovė V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-06 sprendimą nepakeistą, o atsakovo J. T. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl teismo šališkumo
Asmens teisė ginti savo pažeistas, ginčijamas teises ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Apeliantas nepasinaudojo nušalinimo teise, o savo skunde nenurodė nei vieno Civilinio proceso kodekso 65 str. nustatytų pagrindų egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu apelianto pasvarstymai bei pamastymai tėra jo subjektyvi nuomonė, kuria remtis priimant sprendimą nėra pagrindo. Taip pat nenustatyta jokių duomenų, kad teisėja būtų pareiškusi išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, būtų kitaip suinteresuota bylos baigtimi ar sąmoningai blogintų atsakovo procesinę padėtį.
Dėl įrodymų vertinimo
Atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismą teigdamas, jog atsakovui buvo draudžiama susitikinėti su sūnumi, tačiau tokie atsakovo teiginiai prieštarauja tiek jo paties teisme prisiekus duotiems parodymams, tiek jo iniciatyva kviestų liudytojų, konkrečiai jo motinos R. T. parodymams. Be to, vertinant pirmosios instancijos teismo poziciją, kuomet pastarasis atsisakė priimti atsakovo raštą, kurį atsakovas vadina priešieškiniu, pilnai atitiko Civilinio proceso kodekso reikalavimus, kadangi tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui taikomi Civilinio proceso kodekso nustatyti reikalavimai (CPK 110 str., 111 str. 114 str.), be to, jis turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu ir pan., kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Taigi, plačiau neanalizuojant aplinkybių, susijusių su atsakovo teiginiu dėl jo priešieškinio nepriėmimo, konstatuotina tik tai, jog atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, šios nutarties neskundė. Vertinant apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovo motinos R. T. pareikšto priešieškinio, konstatuotina tai, kad jie nesusiję su ginčo dalyku, todėl jie atmestini be to atsakovo motina R. T. nėra atsakovė šioje byloje.
Dėl šeimos palikimo
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas neturėjo konkrečios pozicijos dėl jo kaltės išyrant šeimai, vienais atvejais jis savo kaltę pripažino pilnai, kartais iš dalies, kartais apskritai neigė. Faktiškai nuo santuokos sukūrimo ieškovas pradėjo girtauti, kasmet vis labiau į tai įsitraukdamas, jis nepakankamai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, šeimos materialinės gerovės kūrimo, didesnę savo pajamų dalį naudodavo alkoholiui, pradėjo vartoti ir narkotikus. Alkoholio, narkotikų vartojimas tapo jo kasdienybe ir priklausomybe, nuo kurios atsakovas, ieškovės verčiamas, bandė gydytis, bet nesėkmingai. Taigi būtent atsakovo poreikiai, susiję su priklausomybe narkotinėms medžiagoms, o ne atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi pamastymai ir sąlygojo tai, kad atsakovas paliko šeimą.
Dėl išlaikymo formos ir dydžio
Atsakovas, apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu ir forma. Teigia, jog sūnui perka brangius daiktus, bet tuo pačiu teigia, jog jo darbo užmokestis yra menkas ir sutinka nepilnamečio sūnaus išlaikymo skirti po 200 Lt. Pažymėtina, jog atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ne visas pajamas gauna oficialiai, be to, teismo eilę kartų perklaustas sutiko su 400 Lt mėnesinio dydžio išlaikymu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo klausimą, atsižvelgė į atsakovo finansinę būklę ir, spręsdamas išlaikymo klausimą, išlaikymą iš atsakovo priteisė turtu, kas pilnai atitinka Civilinio kodekso 3.196 str. nuostatas. Būtent tai papildomai užtikrins, jog ieškovė, vaiko motina, tinkamai galės pasirūpinti vaiku, suteikti gyvenamą plotą, ir vaikas nebus priverstas visą laiką gyventi su seneliais (ieškovės tėvais).
Dėl santuokoje įgyto turto statuso ir padalijimo
Apeliantas teigia, jog padalintas turtas - žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra šalių jungtinė nuosavybė, todėl negalėjo būti dalijamas. Šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartims, NTR išrašams. Be to, šis motyvas vertintinas, kaip siekis išvengti prievolės išlaikyti sūnų, kurios atsakovas nevykdo jau nuo 2006 metų, dėl ko ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. T. naudai 400 Lt kas mėn. išlaikymą nuo 2006-10-15 iki jo pilnametystės. Apeliantas taip pat teigia nesutinkąs su nustatyta ginčo turto rinkos verte bei tai, jog teismas, tinkamai nenustatė bylos aplinkybių, kadangi bylą išnagrinėjo paskubomis ir neapklausė ankstesniųjų ginčo turto savininkų. Šiuo atveju konstatuotina tai, jog byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgai ir išsamiai, atsakovo prašymu byla buvo nagrinėjama iš naujo atlikus turto vertinimą, tačiau atsakovas niekada neteikė prašymo apklausti ankstesnius ginčo turto savininkus. Kita vertus, pastarųjų parodymai niekaip nebūtų susiję su ginčo byla. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs šalims atlikti turto vertinimą, atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau vertinimą atliko tik ieškovė, atsakovas dėl turto vertinimo jokių veiksmų nesiėmė, su turto vertintojo nustatyta rinkos turto verte teismo posėdyje sutiko. Todėl apelianto motyvai dėl turto vertės ir jo statuso atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad byloje buvo nagrinėjamas tik ieškovės ieškinys ( b.l.2-7), bei patikslintas ieškinys ( b. l. 131- 136) dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susiję reikalavimai, tačiau atsakovo priešieškinys byloje nebuvo pateiktas ir nagrinėjamas, todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nei vienu motyvu neatsižvelgė į jo priešieškinį, bei jo motinos R. T. priešieškinį dėl turto. R. T. byloje teikė priešieškininį pareiškimą ( b. l. 214-217), tačiau teismas jį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje R. T. buvo apklausta kaip liudytoja, ji nėra byloje patraukta atsakove, todėl pateikti priešieškinio negali. Atsakovui turėjo būti žinoma ši teismo nutartis, todėl apeliaciniame skunde jis nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo nagrinėti jo motinos pateiktą priešieškinį.
Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir ieškovės kaltės įrodymų
Atsakovas nurodo, kad jis buvo nuvestas į toksikologijos kliniką tam, kad vėliau būtų rašytiniai įrodymai, tačiau moralinės pagalbos ar palaikymo iš sutuoktinės nesulaukė, nurodė, kad buvo tyčia stumiamas į bėdą. Tai, kad atsakovas nenurodo aplinkybių, jog būtų nepagrįstai nuvestas į kliniką, kad jam nebuvo reikalingas gydymas, leidžia daryti išvadą, kad jo nuvedimas į kliniką ir buvo sutuoktinės rodoma pagalba jam, nes gydymas buvo reikalingas. Atsakovas, teigdamas, kad buvo žeminamas ir ignoruojamas, turėjo nurodyti konkrečius faktus, kurie, jo nuomone, buvo jo žeminimu ir ignoravimu iš sutuoktinės pusės, tik tuomet teismas būtų turėjęs pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės elgesys šeimoje buvo netinkamas, t.y. ir ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog turi būti įrodytas sutuoktinio ar sutuoktinės padarytas pareigų pažeidimas, kad pripažinti, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato pareigas sutuoktiniams būti lojaliems vienas kitam ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai. Atsakovui teigiant, kad sutuoktinė turi silpnybę svaigalams, audringiems vakarėliams ir kitiems vyriškiams, tai turėjo būti įrodyta. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovės netinkamo elgesio, atsakovui nepateikus kartu su apeliaciniu skundu naujų įrodymų dėl jo pateiktų paaiškinimų dėl netinkamo ieškovės elgesio, teismas neturi pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinęs atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, teismas priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, tuo dalinai tenkindamas ieškovės reikalavimą. Nesant pagrindo keisti teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinio kaltės nustatymo, paliktina galioti ir teismo sprendimo dalis, kuria priteista 2000 Lt neturtinės žalos ieškovei CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi atsakovas dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo tik tokius argumentus, kaip ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo buvimas, todėl, nenustačius ieškovės kaltės, nėra pagrindo keisti priteistą neturtinės žalos sumą.
Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo
Teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečiam sūnui Gerardui, gimusiam 2001-05-31, tėvas turi teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, tačiau, atsižvelgęs į atsakovo gaunamą mažą darbo užmokestį, pripažino tenkintinu ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtu, t.y. dalimi atsakovui tenkančio žemės sklypo ir sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė argumentus tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria padaryta išvada, jog sūnaus išlaikymui atsakovas turi teikti paramą, kuri periodinėmis išmokomis sudarytų po 400 Lt per mėnesį, tačiau dėl išlaikymo įsiskolinimo ir mokėtino išlaikymo priteisimo jam priskirtinu nekilnojamuoju turtu, neprieštarauja. Teismo sprendime nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas daro išvadą apie blogą atsakovo finansinę padėtį – jo gaunamas 365-370 Lt darbo užmokestis per mėnesį, nemaži skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, dėl šių motyvų buvimo teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra pagrįstas. Atsakovas teigia, jog rūpinasi sūnumi pagal galimybes, perka brangius daiktus. Asmuo, kurio turtinė padėtis sunki, negali sau leisti pirkti vaikui brangių daiktų, toks elgesys pripažintinas neprotingu. Taigi, atsakovas, tinkamai paskirstydamas gaunamas lėšas, siekdamas gauti darbą visai dienai, turi galimybę teikti išlaikymą vaikui, kuris būtų 400 Lt per mėnesį. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokio dydžio išlaikymas atitinka tik minimalius vaiko poreikius.
Dėl santuokoje įgyto turto
Atsakovas ginčija teismo sprendimo išvadą dėl turto – žemės sklypo ir sodo pastato pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, teigdamas, kad teismas nesigilino į atsakovo nurodytus argumentus, kad ieškovė šį turtą užvaldė apgaulės būdu. Teismas turi pagrindą daryti išvadas dėl sandorio, sudaryto apgaulės įtakoje, ar apsimestinio sandorio, tik esant ieškininiam reikalavimui pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.87 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Toks reikalavimas šioje byloje nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas, todėl atsakovui ar liudytojai nurodžius aplinkybes dėl sudaryto sandorio apgaulės įtakoje, teismas neturėjo vertinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl apgaulės, ar kaip apsimestinio sandorio. Atsakovas prašo apklausti liudytojus dėl sodo pirkimo aplinkybių, tačiau nenurodo liudytojų pavardžių, be to, ir nurodžius liudytojų duomenis, šis prašymas būtų atmestinas dėl to, kad byloje nenagrinėjamos sodo sklypo ir pastato įsigijimo aplinkybės, jos būtų reikšmingos tuo atveju, jei būtų pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Atsakovas, teigdamas, kad byloje pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto vertę yra neatitinkantys rinkos kainos, turėjo teikti įrodymus, pagrindžiančius, kokia turėjo būti nustatyta dalintino turto rinkos kaina. Atsakovas nevykdo pareigos teikti įrodymus dėl aplinkybės, kuria remiasi, tuo nesinaudoja CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, todėl jo paaiškinimas, kad byloje nebuvo nustatyta reali rinkos kaina, atmestinas, kaip nepagrįstas, nors galimybę patvirtinti šį teiginį kitais įrodymais, tokiais kaip kito turto vertintojo išvados, atsakovas turėjo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 2531,96 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepagrįstai skunde teigia, kad visas šias išlaidas sudarė turto vertinimo išlaidos. Teismo sprendime nenurodyta, kokias turto vertinimui išlaidas turėjo ieškovė, tai nenurodyta ir jos atsiliepime į apeliacinį skundą. Patikrinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad turto vertinimo bendrovei „ Tikslo siekis “ buvo sumokėta 484 Lt , todėl šios sumos įtraukimas į bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri buvo paskirstyta proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, yra pagrįstas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti jos turėtas išlaidas atstovo pagalbai, surašant atsiliepimą į skundą ( 600 Lt) apmokėti, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus ( b. l. 284-285), todėl prašymas tenkintinas, CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažįstant, kad byla yra sudėtinga , nes atsakovas ginčija teismo sprendimą beveik visoje apimtyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. T. iš atsakovo J. T. 600 (šešis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.