- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-7176-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00302-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- K. K. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos K. K. T. atstovei pagal įgaliojimą L. J. ir atstovui advokato padėjėjui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jos sutuoktinio Č. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad su Č. T. susituokė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad santuokos liudijime jos kaip ir sutuoktinio pavardė nurodyta „T.“, tačiau pareiškėjos asmens dokumente nurodyta pavardė „T.“. Nurodė, kad su sutuoktiniu bendrų vaikų neturėjo. Pareiškėja iki santuokos su Č. T. susilaukė dukters L. V. (po santuokos – J.). Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno kartu (duomenys neskelbtini), tačiau nepakentusi sutuoktinio gyvenimo būdo, 2003 m. gruodžio mėn. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), pas minėtą dukrą ir nuo to laiko su ja gyvena. Pareiškėjos dukrai, po (duomenys neskelbtini), iš policijos pareigūnų sužinojus, kad Č. T. buvo nužudytas, ji apie tai pranešė pareiškėjai. Ji (pareiškėja) per tris mėnesius po sutuoktinio mirties nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad jokio turto nėra, be to, tiksliai nežinojo ir termino, per kurį būtina kreiptis pas notarą. 2019 m. gegužės 9 d. su dukra aplankiusi sutuoktinio kapą, nuvyko pas buvusią kaimynę G. P., su kuria bendravo gyvenant (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad iš Č. T. nuomavo žemę ir turi žemės sklypų dokumentų originalus, kuriuos atidavė pareiškėjai. Susipažinusi su tais dokumentais, pareiškėja nustatė, kad jos sutuoktinis 2009 m. vasario 2 d. pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (0,20 ha ir 2,80 ha dydžio). Pareiškėja nedalyvavo sudarant minėtą žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir apie jos sudarymą nieko nežinojo, nes jau gyveno pas dukrą. Č. T. apie įsigytus žemės sklypus pareiškėjos neinformavo, o pareiškėja iki 2019 m. gegužės 9 d. nebuvo gavusi jokių šių žemės sklypų dokumentų. Sužinojusi minėtą informaciją ir gavusi iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro pranešimą, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie teisę gauti nuosavybės liudijimą ir praleistą terminą palikimui priimti, pareiškėja, dėl savo sveikatos būklės, įgaliojo savo dukrą vesti paveldėjimo bylą ir spręsti su tuo susijusius klausimus, kuri nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos dėl motinos sutuoktinio palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po Č. T. mirties, perėjimą valstybei ir neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jeigu teismas pripažins, kad pareiškėja palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių (el. b. l. 39-41).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pradėjo paveldėjimo veiksmus ir kreipėsi į notarą, kad išduotų paveldėjimo teisės liudijimą valstybės vardu. Tačiau susipažinus su pareiškimu, suinteresuotas asmuo informuoja, kad neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą. Prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra (el. b. l. 30-32).
Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas bei atstovė pagal įgaliojimą, dukra L. J., teismo posėdyje pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais.
L. J. teismo posėdyje patvirtino, kad motina su ja gyvena apie 15 metų ir nežinojo, kad po jos sutuoktinio mirties yra likęs turtas. 2019 m. gegužės 9 d. nuvažiavus aplankyti motinos sutuoktinio kapo bei nuvykus pas buvusią motinos kaimynę G. P., iš jos sužinojo apie aptariamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
Liudytoja G. P. teismo posėdyje nurodė, kad buvo Č. T. kaimynė. Jis davė jai pasaugoti savo žemės sklypų dokumentus (planą, pirkimo-pardavimo sutartį). Abiem sutuoktiniams gyvenant kartu, jie patys dirbo žemę. Vėliau, pareiškėjai išvykus, ji (liudytoja) naudojo tą žemę, ganė gyvulius, deklaravo. 2019 m. gegužės mėn., atvykus pareiškėjai su dukra, jas informavo apie žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su Č. T. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5, 6-7), bendrų vaikų neturėjo (el. b. l. 8). (duomenys neskelbtini) Č. T. mirė (el. b. l. 9). Širvintų rajono 1-asis notarų biuras 2019 m. gegužės 9 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad mirus jos sutuoktiniui, liko turtas – žemės sklypas, 2,8000 ha ploto, bei žemės sklypas, 0,2000 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja pirko kartu su Č. T., santuokos metu; bei informavo apie teisę paveldėti sutuoktinio turtą teismui atnaujinus terminą palikimui priimti arba nustačius faktą, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu (el. b. l. 18). Iš 2009 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto registro išrašų-pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abu minėti žemės sklypai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir Č. T., pagal 2009 m. vasario 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat pateikta byloje (el. b. l. 10-12, 13-15, 16-17). VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų; dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. l. 23-24).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, mirus sutuoktiniui, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes, pareiškėjos teigimu, ji nežinojo apie turimą turtą, taip pat ir apie įstatyme įtvirtintą terminą palikimui priimti. Iš byloje pateiktų 2009 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto registro išrašų-pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abu minėti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir Č. T., pagal 2009 m. vasario 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, kaip matyti iš dokumento, pasirašė tik Č. T.. Pareiškėjos, jos atstovės pagal įgaliojimą teigimu, pareiškėja nuo 2003 m. gyvena pas dukrą ir apie su sutuoktiniu įgytą bei įregistruotą nekilnojamąjį turtą nežinojo, iki pat 2019 m. gegužės mėn., kai nuvykus aplankyti Č. T. kapo, ir aplankius kaimynę G. P., ši informavo apie abu žemės sklypus. Šią aplinkybę (apie pateiktą informaciją apie žemės sklypus bei perduotus dokumentus) teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja G. P.. Pareiškėjos teigimu, apie įgytus žemės sklypus jos neinformavo nei sutuoktinis, nei jokios valstybės institucijos. Iš Širvintų 1-ojo notarų biuro apie paveldėjimo teisę pareiškėja taip pat gavo 2019 m. gegužės 9 d. pranešimą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad sužinojusi apie sutuoktinio palikimą, pareiškėja nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2019 m. gegužės 13 d. vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinio Č. T. mirties įgaliojo savo dukrą (el. b. l. 19-20). Pareiškėjos kreipimosi į teismą metu kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodžiusi, kad pradėjo paveldėjimo veiksmus ir kreipėsi į notarą, kad išduotų paveldėjimo teisės liudijimą valstybės vardu, ką patvirtina ir byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys (el. b. l. 23), kartu nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja procesinį terminą palikėjo palikimui priimti praleido, nežinodama apie esantį palikimą, ir termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir terminas priimti palikimui, atsiradusiam po Č. T. mirties, atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,
nutaria:
Patenkinti pareiškėjos K. K. T. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai K. K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą Č. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.