Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-95-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16; 2.1.16.1; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.8; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2016 m. gruodžio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neregistruotas darbo biržoje, dirbantis su pertraukomis pas ūkininką L. Š., išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, 2010-04-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, kaip nepilnamečiui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), kultūros namų kieme – viešoje vietoje, tyčia, elgdamasis įžūliai, spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam V. K. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti kairės krūtinės ląstos pusės VII, VIII ir IX šonkaulių lūžiai, taip nukentėjusiajam V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad visiškai nesutinka su kaltinimu. Jis grįžo iš darbo vėlai, gal 22 ar 24 valandą, nes buvo darbymetis ir ilgai dirbo pas ūkininką, už 18 kilometrų nuo namų, dirbo su traktoriumi. Į namus parvažiavo su mašina, nes parveždavo žmones, mašiną pasistatė netoli savo buto durų ir nuėjo miegoti. Gal apie 3 ar 4 valandą jį pažadino žmona, kad eitų į lauką pasižiūrėti, nes dar prieš tai girdėjo, kad kultūros namų aikštelėje šūkavo, o dabar kažkas šūkauja prie darbinės mašinos. Jis nežino, kas vyko kultūros namuose. Atsikėlė, buvo apsirengęs tik su „triusikais“, išėjo be batų ir pradaręs duris, durų rankenos nepaleidęs iš rankų, atsistojo ant buto laiptų, nuo laiptų net nebuvo nulipęs ir pamatė, kaip A. G. paėmė kelti V. K., kuris kažką šnekėjo, kad vems ir kuris nelabai galėjo stotis, o Z. kažkur už kampo šūkavo. Jis pasakė, kad nešūkautų po langais, kad nepažadintų mažametės dukros, nes šūkavo garsiai, uždarė duris ir įėjo atgal į kambarį. Rytą anksti atsikėlęs išvažiavo į darbą. Įvykio naktį namuose buvo žmona, dukra ir jis. Jam išėjus prie lauko durų, jie buvo netoliese, o jis išėjo pasižiūrėti, kad ko nors nepadarytų mašinai. Nežino, kodėl K. jį kaltina. Aplamai po tų įvykių byloje, kur jis buvo kaltinamas dėl A., nes išgėręs tikrai yra agresyvus, neneigia to, yra „nuskambėjęs“ dėl muštynių, bet tą vakarą buvo visiškai blaivus. Gal jį kaltina dėl to, kad girdėjo jo balsą. Stovėdamas ant laiptų jis matė A. G. ir V. K., o Z. K. nematė, tik girdėjo, kaip ji atėjo nuo aikštelės ir šūkavo, atpažino ją iš balso. Matė juos visus ant to keliuko, kur išeiti į kelią, A. G. paėmęs už pažastų bandė kelti V. Sekmadienį policija paėmė jį iš darbo, išvežė į Pakruojį, o po to į Šiaulius, uždarė, pirmadienį apklausė ir paleido. Su . piktumų jis neturi, neturi jokių paaiškinimų, kodėl K. taip kalba. Jis išgerdavo daug, būdavo išgėrimų, išgėręs būdavo agresyvus, tačiau įvykio naktį buvo blaivus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, nes gyvena kaimynystėje, piktumo neturi. Įvykio vakarą kultūros namuose vyko vakaronė, susitikimas su tais, kurie buvo išvykę į Švediją. Apie 3 valandą nakties su žmona jie išėjo į namus, žmona turėjo prožektorių ir einat laikė jį už rankos. Jo viena koja yra traumuota, nes turėjo atvirą kaulų lūžį, einat kryptelėjo ir jis suklupo, tai buvo gal 15 ar 20 metrų nuo kultūros namų, tiksliai nepasakys. Pripažįsta, kad buvo išgėręs ant linksmumo. Jam suklupus, žmona nuėjo į kultūros namus pagalbos. Žmonai nuėjus, gavo smūgius į šoną, pakėlęs galvą, pamatė šalia stovintį B., paklausus „už ką“, gavo dar smūgį, kiek pamena, gavo kokius tris smūgius, o daugiau atsijungė. Atėjo žmona su G., kad padėtų jį pavesti, jis nepamena, kaip jį paguldė kultūros namuose ant sofkutės. Žmona išėjo į namus. Ryte prabudęs negalėjo pasijudinti, nes skaudėjo šoną. Anksti ryte atbėgusi žmona, paklausė kas yra, jis pasakė, kad dėl šono negali pasijudinti. Iškvietė greitąją, atvažiavo policija ir greitoji jį išvežė į Pakruojį. Pakruojyje jį peršvietė, pripažino, jog lūžę trys šonkauliai. Po to marti jį parvežė į namus, dvi savaites negalėjo net išlipti iš lovos. Viskas įvyko 2015 m. rugsėjo 26 dienos naktį, vakaronė prasidėjo 25 dienos vakare, apie 19 val. vakaro, o namo kai ėjo, jau buvo 26 dienos naktis. Tai buvo pagyvenusių žmonių vakaronė. Kultūros namai nuo jų namų gal 200 metrų atstumu, o B. gyvena prie pat kultūros namų daugiabutyje. Einant namo žmona švietė su prožektoriumi, nuo kultūros namų buvo paėję gal 15 metrų, mašinų stovėjimo aikštelėje, tiesiai prieš B. buto langus, eidamas ne taip pastatė koją (nes ir kieme pargriūna) ir suklupo, kadangi prieš porą metų kojai buvo atviras lūžis, jaučiasi pasekmės, sunku vaikščioti. Gal ir būtų atsikėlęs, tačiau su ta koja negalėjo atsiremti. Iki B. namo kiemo jie nebuvo priėję. Žmona palikusi jį, grįžo į kultūros namus pasikviesti pagalbos, kadangi viena negalėjo jo pakelti, nes kultūros namuose dar buvo likę G., su kuriais jie kartu pasilikę po vakaronės tvarkė salę. Kol atėjo žmona, aikštelėje pargriuvęs buvo gal kokias 7 minutes, nešaukė, pagalbos nekvietė, nes laukė, kol grįš žmona. Nežino iš kokios pusės atsirado E. B., pajuto spyrį su koja į kairį šoną, dar juto kokius tris smūgius su koja į tą patį šoną, nes suklupęs gulėjo ant dešinio šono. Matė, kas spyrė, nes pakėlęs galvą pamatė B. E., šaukė „už ką“, Bet B. nieko nesakė, o paskui jis „atsijungė“ ir nebematė, kur B. nuėjo. Neatsimena, kaip buvo nuneštas į kultūros namus. Tik ryte žmona pasakė, kad pasikvietė G. ir nutempė jį į kultūros namus. Žmona jam sakė, kad matė B., kuris dar net koliojosi ant žmonos, o paskui nubėgo. Jam buvo lūžę šonkauliai, nuo pažasties iki pat kojos kelio kūnas buvo mėlynas. Nežino, kodėl iš karto žmona neiškvietė greitosios, gal pasimetė, o jis tik rytą suprato, kas įvyko. Ligoninėje negulėjo, tik Pakruojo ligoninės priėmime jį peršvietė, apžiūrėjo chirurgas ir išleido į namus gydytis. Namuose gulėjo lovoje 2 savaites, o po to pradėjo po truputį vaikščioti. Po įvykio su B. nebendravo, jo neatsiprašė, žalos neatlygino. Jam suniokojo kostiumą, pirko vaistus, mokėjo už transportą, nes važiavo pas daktarus, samdė vairuotoją, reiškia 500 eurų ieškinį. Kostiumas buvo pirktas seniai, vestuvinis, pirktas už rublius. Neturi nei vaistų pirkimo kvitų, nei kuro pirkimo kvitų, neišsaugojo, nežinojo, kad reikės. Į 500 eurų sumą įeina turtinė ir neturtinė žala. Moralinė žala 200 eurų, o turtinė žala 300 eurų. Jam 73 metai. Neįgalumo dėl buvusio kojos lūžio neturi. Įvykio vakarą buvo išgėręs ant linksmumo, paskutinį kartą išgėrė apie 2 val. nakties, o įvykis buvo 4 val. nakties. Einant namo jautėsi vos apsvaigęs, jautėsi ir šiek tiek pavargęs. Vedamas prilaikomas žmonos ir suklupęs, krisdamas nesusitrenkė, nes aikštelėje yra asfaltas, akmenukų nebuvo, asfalto danga šiurkšti, neslidi, nebuvo tokių objektų ant kurių būtų galėjęs susižaloti, susmuko ir nukrito. Kodėl žmona nešaukė pagalbos, neprašė pagalbos, nes kultūros namų durys buvo uždarytos ir niekas nebūtų išgirdęs, viduje muzika nebegrojo. E. B., kuris yra posėdžio salėje, spardė jį į šoną, smūgiai buvo suduoti trys, tikriausiai buvo suduoti į tą vietą, kitos kūno dalys nebuvo sužalotos. Spardant tikriausiai jis vartėsi, negulėjo, kaip stulpas, todėl veidą galėjo ir pats apsibrozdinti. Kai atsibudo ryte, jo veidas buvo nubrozdintas, matomai, nuo jo ant kostiumo užlašėjo kraujo. Nuo susmukimo, atsigulimo negalėjo nusibrozdinti veido į asfaltą. Iki įvykio sužalotas nebuvo, vakaronėje nesimušė. Įvykio metu buvo naktis, tamsu, B. matė puikiai, matė jo veidą, nes nuo kultūros namų lemputės sklido šviesa, B. buvo su „triusikais“, o kojos nuogos, buvo apsiavęs, bet kuo nepasakys, kojos ne basos, apsivilkęs ar „maikę“, ar marškinėlius nepasakys, bet buvo ne plikas, spalvos neatsimena. Apkalbėti B. pagrindo jis neturi, nemeluoja. Ryte atėjusi žmona pasakė, kad naktį matė B., kuris nueidamas nuo jo dar „koliojosi“. Žmona B. matė jau nueinantį nuo jo. B. gyvena visai šalia kultūros namų keturių butų name, antrame namo aukšte, jo buto langai yra tiesiai į aikštelę, pro langą B. galėjo matyti, kaip jis susmuko. Turtinė žala yra 100 eurų, nes sugadino kostiumą, pirko vaistus, kurą, tačiau oficialių dokumentų neturi, neišsaugojo, nes nežinojo, kad reikės. Neturtinė žala yra apie 200 eurų, kadangi skaudėjo šoną, dvi savaites nepasikėlė iš lovos. Kaltinamasis neatsiprašė. Jeigu būtų atėjęs ryte ir atsiprašęs, nebūtų net bylos užvedęs. Rytą žmona buvo nuėjusi pas B., kad atsiprašytų, kad nereikėtų turėti reikalų su policija, tačiau jo buto durys buvo užrakintos, todėl iškvietė policiją. Reiškia 200 eurų moralinei žalai atlyginti ir 100 eurų turtinei žalai atlyginti. B. matė gerai, buvo apsirengęs taip, kaip išlipęs iš lovos, o kuo buvo apsiavęs nepastebėjo, buvo prieblanda, graži naktis. Jie nuo B. namo gyvena gal už 200 metrų. B. pažįsta, nes jis gimęs ir užaugęs jų kaime, gerai pažįsta jo tėvus, su B. nėra susipykę, vienas kitam nėra pasakę blogo žodžio. Su B. tėvu gerai sueidavo, pasidėdavo vienas kitam, su seneliu taip pat sueidavo, pasisėdėdavo. Rytą žmona ėjo pas B. išsiaiškinti, kad nereikėtų kviesti policijos, bet jo nerado namuose, o gal neįsileido. Baigiamosiose kalbose nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinės žalos bei 600 eurų turtinės žalos atlyginimo pagal naujai paruoštą ir teismui pateiktą ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės. Įvykio vakarą buvo jų ansamblio vakaronė, kurią švęsti pradėjo nuo 7 valandos vakaro, turėjo gėrimo, tačiau girtų nebuvo nė vieno. Pasibaigus vakaronei, jie liko su vyru ir abu G., nes reikėjo sutvarkyti salę, stalus. Viską susitvarkius, abu su K. išėjo, o J. su A. su dviračiais ruošėsi važiuoti į M. kaimą. Jiems išėjus, vyras jai „susimakalavo“, susviro ir pargriuvo, nes turi problemų su koja. Ji pasakė, kad keltųsi, bet nesikėlė, pagalvojo, ko čia tampysis, eis pasikvies A. ir su A. V. parves. Ji nuėjo į kultūros namus, gal 15 žingsnių, minučių reikalas, A. ir J. jau vilkosi liemenes, paprašė A., kad padėtų parvesti V. Jiems su A. išėjus iš kultūros namų, išgirdo triukšmą, pašvietė su prožektoriumi, pamatė B., V. vaitojo. B. stovėjo su „triusikais“, apsiavęs kedais, staiga liovėsi spardyti, apsisuko ir rėkdamas, „ko jūs čia po mano langais voliojatės“ nuėjo už kampo. Nueinančiam matėsi, kad kedai su kažkokiais raudonais, matydavo apsiavusį tokiais kedais, nespėjo jam nė žodžio pasakyti. Abu su A. suėmė . už pažastų ir per žemę vilko link kultūros namų, nes tuo metu nežinojo, kad gali būti lūžę šonkauliai. Atvilko prie kultūros namų, pasiguldė ant laiptų, pailsėjo, J. atidarė duris ir įvilko į savo kabinetą, pasodino. V. buvo pramušta kakta, kruvinas veidas, drabužiai apsitaškę krauju. Nuvalė veidą, paguldė ant sofos, užklojo, pasėdėjo, palaukė ir išėjo namo, nes jau buvo 4 valanda. Atsikėlusi rytą nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad jis nebesikelia, neapsiverčia ant šono, paskambino sūnui A., kuris netrukus atvažiavo su marčia, marti pasižiūrėjusi pasakė greičiau kviesti greitąją ir policiją, paskambino. Dar prieš tai ji buvo nubėgusi pas B., beldė į duris, kad ateitų pasižiūrėti ką padarė, kad atsiprašytų, bet nesileido į kambarį. Atvažiavo policija, greitoji. Greitoji suleido vaistų ir išvežė V. į Pakruojį, peršvietė, buvo lūžę šonkauliai ir išleido į namus. Pirmadienį negalėjo net lovoje pasiversti, visas šonas buvo juodas ir kirkšnis. Negalėjo suprasti už ką jį taip suspardė. Buvo toks įvykis B. name, antrame namo aukšte, kai užmušė A. A. Kai A. gulėjo kraujo klane, ją pakvietė kaimynai, ji pamačiusi, kad žmogus merdintis, atėjusi į kultūros namus paskambino 112. Jos nuomone, kad B. ėjo mušti ne K., o jos, bet jos nerado, todėl primušė K., matomai jis galvojo, kad ji paliko K. gulintį ir išėjo namo, būtų buvę kaip tam A. A. B. jų neatsiprašė, tyčiojosi iš jos, sakydamas „pasižiūrėk į veidrodį, koks tavo snukis, tu dieną nieko nematai, ką tu matei naktį“, kad yra žliba. Ji visą gyvenimą buvo trumparegė, bet niekada niekam neužkliuvo. Kiek B. yra suspardęs „bomželių“, per langą matosi, kaip plaunasi kruvinas rankas, kaip suspardė K., žmogus pabėgo net dviratį palikęs. V. pargriuvo, nes jam yra blogai su koja, nes namuose pjaunant žolę, papuolė skaldos gabaliukas, kuris trenkė į koją, nulaužė abu kaulus, sutrupino, net gydytojai netikėjo, kad nuo skaldos gabaliuko gali taip sužaloti, pusantrų metų koja buvo metaluose. Pasekmės yra, vaikšto sukrypęs, jeigu kiek įkaušta ir pargriūna. Ji vedė jį už parankės, laikė, bet jis sviro, sviro ir pargriuvo. Pargriuvo ant šono, ne kniūpščias. Jos paliktas jis matomai bandė atsikelti, nes kai ji atėjo su A., V. jau buvo netoli prie beržiuko, kokie du žingsniai į priekį, vaitojo, nieko nesakė. B. gyvena dviaukščiame name, antrame aukšte, netoli kultūros namų ir jo virtuvės langai į mašinų stovėjimo aikštelės pusę, matosi kultūros namų kiemas, baigiasi aikštelė ir už kokių 3 metrų yra namas, kuriame gyvena B., o pirmame aukšte yra parduotuvė. Ji matė B. su „triusikais“, su kedais, plikomis kinkomis, kuris rėkė, keikėsi. Kaip ji nepažins B., girtas, keikėsi, sakydamas „ko čia voliojatės po mano langais“, sakė dar ir „k...“ ir „b...“. Pamatęs, kad jie ateina su prožektoriumi, liovėsi, tik stovėjo K. ties galva, keikėsi, rėkė, staiga liovėsi, apsisuko ir nuėjo į kambarį. Kadangi K. tik vaitojo ir nieko nesakė, nutarė jo į namus nebevilkti, nes pats nepaėjo, džiaugėsi atvilkę į kultūros namus, nes arčiau buvo iki kultūros namų. Kodėl iš karto nekvietė greitosios? Buvo vidurnaktis, buvo renginys, nesinorėjo pasigarsinti. Kas žinojo, kad taip baisiai bus. Apspardė, apspardė, nežinojo, kad bus taip smarkiai suspardytas. Atvilkę į kultūros namus paguldė. Matėsi, kad buvo praplėšta kakta, kruvinas, tik rytą atvažiavus felčerei pamatė, kad raudonas šonas, suleido vaistus nuo skausmo. K. buvo supurvinti drabužiai, be to, jie ir patys vilkdami per asfaltą išpurvino, švarkui buvo kruvina rankovė, priekis. Iš pradžių mėlynių nebuvo, buvo paraudę, o pirmadienį atsirado didžiulės mėlynės, apie savaitę negalėjo net lovoje pasijudinti, vėliau pradėjo atsikelti, kokias tris savaites jautė skausmą, nieko negalėjo dirbti. Pasisamdė advokatą M., kuriam sumokėjo 400 eurų, pirko nuskausminamus vaistus, tepalus, buvo sugadintas švarkas šviesios spalvos, pirktas seniai, bet geras. Dokumentų, patvirtinančių išlaidas, neturi, negalvojo, kad jų reikės. Jeigu B. būtų atėjęs ir atsiprašęs K., čia nieko nebūtų buvę, būtų susitarę, nes nenorėjo jokių policijų. Vyras su B. piktumų neturėjo, nes yra nekonfliktiškas, šoka, dainuoja, su niekuo nėra susipykęs. B. arinėdavo daržus, B. šieną pasidėdavo pas juos. V. nekerštingas, atlaidus, negeriantis. Kai vyko vakaronė, ji dar dirbo meno vadove, o dabar nuo Naujų metų nebedirba. Vyras tą vakarą su A. buvo išgėrę butelį degtinės. Tvarkant stalą, buvo bendruomenės pirmininkė D. G. ir ji turėjo gal 300 gramų „Raudonos devynerios“, gal jie dar ir tą išgėrė, kol jos tvarkėsi. Renginyje nebuvo nė vieno girto, jų pačių renginys, jų vyrai irgi buvo blaivūs, tik tvarkant stalus vyrai „laižė“. Ji buvo išgėrusi gal porą „čierkelių“ „Raudonos devynerios“. Vyras būdamas blaivus, kartais nukrenta dėl tos kojos, nes yra „minkšto“ kūno. Aikštelės asfaltas lygus, einant ji vyrą laikė, jis slydo ir nuslydo, nuo tokio nuvirtimo jis negalėjo taip susižaloti, nes negriuvo visu ūgiu, nebuvo už ko užkliūti, lygi vieta. Kodėl ji nekvietė pagalbos? Kadangi G. buvo kultūros namų kambariuke, lauko durys uždarytos ir jeigu būtų kvietusi pagalbą, jie nebūtų išgirdę. Nueinant nuo vyro pagalbos iki kultūros namų ir sugrįžus atgal galėjo praeiti kokios 5 minutės. Apart B. niekas kitas negalėjo atsirasti prie jos vyro ir įspirti, nes visi buvo išsivažinėję, žmonės miegojo, tik B. buvo. Matomai, kai jie ėjo su vyru, B. išgirdo, kad jie eina, nes vyrui nugriuvus, gal kokią minutę ji pasitampė su vyru. B. lėkė keršyti jai, už ką jis muš V., bet kadangi ji buvo nuėjusi, „pasiuto“ mušti V., B. girtas yra „berazumis“. B. nueidamas sakė „ko čia jūs voliojatės po mano langais“ ir su keiksmažodžiais, iš balso tikrai atpažino B., švietė su prožektoriumi, matė jį, pašvietė į jo plikas „kinkas“. Jeigu nebūtų buvę tokių pasekmių, nebūtų kreipęsi į policiją. Iš pat pradžių nesinorėjo kreiptis, kadangi renginys vyko kultūros namuose, o čia muštynės, nuskambėsi ant viso Pakruojo, kas to norės, J. dar pasakė kam reikia tokio „šišaro“. Dėl įvykio ji jaučiasi nukentėjusi, nes suspardė jos vyrą, o po to dar ir šmeižė, niekada gyvenime ji jam nedovanos už tokius pasakytus žodžius. Dėl materialinės žalos tai jai gaila tų 400 eurų sumokėtų advokatui M., kuris buvo žadėjęs parašyti civilinį ieškinį dėl 1500 eurų moralinei ir materialinei žalai atlyginti, tačiau vėliau nebeparašė. Ji palaiko civilinį ieškinį, paruoštą dabar juos atstovaujančio advokato, dėl 1500 eurų neturtinės ir 490 eurų turtinės žalos atlyginimo, ir prašo jį priteisti iš kaltinamojo. Prašo teismo priimti tokį sprendimą, kuris sutramdytų kaltinamąjį B.

Liudytojas A. G. parodė, kad prieš metus, rugsėjo mėnesį buvo vakaronė, vidurnaktį visi pradėjo skirstytis į namus, o jis su žmona ir K. pasiliko sutvarkyti stalų. Kultūros namuose jis dirba darbininku, kūriku. Pasibaigus vakaronei viską apžiūrėjo, sutvarkė stalus. K. su K. išėjo į namus, jie su žmona dar pasiliko ir ruošėsi važiuoti namo. Grįžo K. ir pasakė, kad pargriuvo K., susipainiojo koja ir pargriuvo, paprašė padėti pakelti K. ir parvesti į namus. Nuėjo į aikštelę, kur K. gulėjo pargriuvęs ant dešinio šono aikštelėje prie kultūros namų. Parsivedė K. į kultūros namus ir paguldė. K. atvedė į kultūros namus todėl, kad jis nebepaėjo, kultūros namai yra arčiau, o K. namai yra toliau. Vedant K. nieko nesakė tik vaitojo, jo veidas buvo kruvinas. K. abu su K. jie vedė paėmę už pažastų, nes pats jis nėjo, kultūros namuose paguldė ant sofos, K. apvalė jam veidą. K. buvo apsirengęs šviesiu kostiumu, kuris buvo išpurvintas, priekis kruvinas, kruvini marškiniai. K. sakė, kad matė stovintį B., matė nueinančio plikas blauzdas, lyg su šortais. K. jis sakė, kad žmogui blogai, kad kviestų greitąją, bet ji nekvietė, o jis su žmona išvažiavo namo. Jis B. nematė, tik girdėjo, kad kažkur kieme „koliojosi“, sakė, „kiek čia po mano langais triukšmausi“. Jis nežino, iš kur atsirado B., atseit ėjo žiūrėti mašinos, kuri stovėjo kažkur už namo, ten kur buvo nugriuvęs K., B. mašinos nebuvo. Toje vietoje, kur gulėjo K. šviesos nebuvo, buvo tamsu, prie kultūros namų ant laiptų yra lemputė 40 vatų, užstoja krūmai, tamsu, nėra jokio apšvietimo. Vakaronės metu jis buvo išgėręs alaus ir 200 gramų degtinės, jautėsi šiek tiek išgėręs, bet viską gerai atsimena, girtumas jam nesutrukdė viską prisiminti ir įsidėmėti. Jis gyvena M. kaime. B. pažįsta iš matymo, pažįsta jo tėvus, senelius. Tik kitą dieną jis sužinojo, kas vyko, kad kvietė greitąją, kad sulaužyti šonkauliai. Pirmadienį aplankė K. ir matė, kad jam buvo mėlynas visas šonas, juoda kirkšnis. K. verkdamas sakė, kad per 70 metų niekam neužkliuvo, sakė, kad jį sumušė, suspardė B. Vakaronės metu paskutinį kartą jis vartojo alkoholį apie 24 valandą. Tiek, kiek jis išgėrė, tai jam nėra daug. Matė, kad nukentėjusysis tą vakarą gėrė alaus, o kiek išgėrė negali pasakyti. K. pažįsta gerai, kaip bendradarbės vyrą. Nematė, kad K. būtų labai girtas. K. nuvedus jį į kultūros namus prašė „paguldykite, man blogai, paguldykite, pagulėsiu tada pareisiu į namus“. B. balsą jis žino. Kai atėjo į kultūros namus, Z. sakė „ar nematei, kad B. stovėjo“. Daugiau kaime B. nėra, jis vienintelis (parodo į kaltinamąjį). Jis atsimena, kad pusę nakties B. bute degė šviesa, nes vakaronės metu jis išeidavo į lauką ir matė, nes B. buto langai yra tiesiai į aikštelę. K. sveikata jis domėjosi, žino, kad kokius du mėnesius jam skaudėjo, jautėsi prastai, sakė „kaip gali mane daužyti, 70 metų niekam neužkliuvau“. K. su B. nekonfliktavo. K. su kaimo žmonėmis nekonfliktavo.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. rytą, būdama savo namų kieme, pamatė prie kultūros namų brolio sūnų ir policiją, atvažiavo greitoji pagalba. Pamatė, kad iš kultūros namų su neštuvais išnešė jos brolį ir greitoji jį išvežė. Paskambino brolio sūnui ir paklausė, kas nutiko, pasakė, kad B. prispardė tėvą. Pirmadienį nuėjo aplankyti brolio ir išsigando, pamačiusi visą mėlyną koją nuo pat šonkaulių lūžio iki pat kelio, koja juoda iš vidaus, kirkšnis juodas. Nukentėjusysis V. K. yra jos brolis. Gyvena ji netoli kultūros namų, skersai kelio, o B. gyvena prie kultūros namų dviaukščiame name, skersai kelio nuo jų. Žinojo, kad iš vakaro kultūros namuose vyko vakaronė, ji joje nedalyvavo. Kai aplankė brolį, jis jai pasakė, kad einant iš vakaronės jį suspardė B. Nežino, kokiu laiku brolis ėjo iš vakaronės namo. Z. papasakojo, kad abu išėjo iš kultūros namų, ėjo aikštele, brolis pargriuvo pats, ji nuėjo prašyti pagalbos, V. paliko vieną, o kai grįžo atgal pamatė sumuštą, sakė, kad matė B. Brolį ji aplankė pirmadienį, prieš pietus, kai jau buvo grįžęs iš Pakruojo, dejavo, negalėjo pasijudinti, labai skaudėjo šoną, koją, sakė, kad lūžę šonkauliai, atrodė susijaudinęs, sakė „už ką jis man taip padarė“. Visi kaimo „pijokėliai“ yra B. primušti, bet bijo pasiskųsti. B. mušasi gal dėl to, kad veikia alkoholis, žino jį, kaip konfliktišką asmenybę. Tarp jos brolio ir B. nesutarimų, piktumų nebuvo, brolis niekada nėra sakęs, brolis yra ramus žmogelis, nekonfliktuoja. B. chuliganizmai pasireiškia kitų žmonių daužymu, žmonės nesiskundžia, nes nuperka pakuotę alaus, išgeria kartu ir nesiskundžia. Jų kaime yra tik vienas B., turi brolį, bet jo brolis čia negyvena. Jos brolis negalingas buvo tol, kol sugijo šonkauliai. Šoną, koją jam skaudėjo gal 3 savaites, dabar praėjo baimė, skausmas, vis kartojo, už ką jį suspardė. Broliui prieš kokius 4 metus buvo lūžusi koja, pjovė pievutę ir atšokęs akmuo trenkė į koją, kuri lūžo. Su ta koja nesijaučia tvirtas, šlubuoja ir iki to įvykio su koja nesijautė sveikas.

Liudytoja G. M. parodė, kad buvo 4 valanda ryto, ji miegojo ir nuo triukšmo pabudo, nes jos langai yra į aikštutės pusę. Pagalvojo, kad po to sambūrio žmonės skirstosi namo, buvo tamsu, nieko nesimatė. Rytą pamatė, kad atvažiavo policija, greitoji pagalba, o išvažiavus policijai, Z. K. paklausė, kas nutiko naktį, kad buvo toks triukšmas, pasakė, kad B. primušė V. Sambūris vyko kultūros namuose, o ji gyvena prie pat kultūros namų, daugiabučiame name, pirmame aukšte ir jos buto langai yra tiesiai į kultūros namų pusę, aikštelę, kurioje išgirdo triukšmą, riksmus, keiksmus. Buvo tamsu, matėsi, kad vaikšto žmonės, bet kas tokie, nesimatė, neatpažino žmonių, pagalvojo, kad eina iš sambūrio ir barasi. Ji nuėjo toliau miegoti, nes triukšmas vyko neilgai. Policiją ir greitąją pamatė tik ryte. Išvažiavus policijai, Z. K. pasakė, kad B. sumušė K. B. gyvena tame pačiame name, kaip ir ji, tik antrame namo aukšte. Sumušto K. ji nematė. Triukšmo metu buvo tamsu, šviesa nedegė, tik su prožektoriumi kažkas pašvietė, ar nuo kultūros namų švietė lemputė, nepasakys, atrodo, kad švietė, bet šviesu nebuvo. Prožektoriaus šviesa nuo jos lango buvo gal 20 metrų, nematavo, girdėjo, jog kažkas keikėsi, buvo vyriškų ir moteriškų balsų (girdėjo, kaip vieną kartą suriko moteriškas balsas), o vyriškų balsų buvo daugiau, nebesiklausė ir nuėjo miegoti. Nekreipė dėmesio, kokioje vietoje buvo balsai. Virš jos buto niekas negyvena, o B. gyvena antrame aukšte virš parduotuvės. Jeigu kaimynas eina lauk iš savo buto pas ją nesigirdi, ar tą naktį B. ėjo iš savo buto į lauką ji negirdėjo. Kai nubudo, kad kas grįžtų į namą negirdėjo, tiesiog nekreipė dėmesio, pasižiūrėjo pro langą ir nuėjo miegoti, nes ne pirmas ir ne paskutinis kartas kai būna triukšmai. Kai rytą iš K. sužinojo, kad B. sumušė K., labai nustebo, dėl ko mušti seną žmogų, invalidą. K. yra geras žmogus, prie jumoro, pats užsikabinti negalėjo, ramus žmogus. B. jeigu nenaudoja alkoholio, yra normalus žmogus, jei ko paprašai, padeda, o kai išgeria, asmeniškai jos niekada nėra užkabinęs, bet kiek girdisi, tai vieną, tai kitą yra sumušęs.

Liudytoja J. G. parodė, kad po renginio, kai visi išsiskirstė su Z. ir savo vyrais pasiliko sutvarkyti salės. Sutvarkius salę Z. su V. išėjo namo, o ji su vyru pasiliko, kadangi reikėjo išjunginėti šviesas. Gal po kokių trijų minučių sugrįžusi Z. pasakė, kad pargriuvo V. ir paprašė A., kad padėtų parvesti į namus. Ji pasakė, kad liks kultūros namuose ir palauks kol A. sugrįš, tegul padeda parvesti. Po kurio laiko išgirdo, kad jie prie kultūros namų durų, atidariusi duris pamatė V. gulintį ant žemės, veidas kruvinas, vaitoja, kad skauda šonkaulius, skauda visą šoną. Paklausus, kas nutiko pasakė, kad „mane suspardė, suspardė, man spyrė, spyrė“ ir tada V. įvedė į kabinetą ir paguldė, apvalė veidą, Z. pasiliko, o ji su vyru išvažiavo į namus. Z. sakė, kad spyrė B., nes matė B. Tą vakarą kultūros namuose vyko vakaronė. E. B. gyvena name šalia kultūros namų. Ji dirba kultūros namuose vadove. Matė, kad K. buvo veidas kruvinas, buvo išsitepęs, į drabužius per daug nekreipė dėmesio. Policijos, greitosios iš karto nekvietė, nes galvojo, kad nieko baisaus, nepagalvojo, kad gali būti baisiai sumuštas. V. ji pažįsta nuo pat vaikystės, jis yra ramus, linksmas, dainuojantis, šokantis, visiems padedantis. Kitą dieną jai paskambino Z. ir pasakė, kad V. išvežė į ligoninę, šonkauliai sudaužyti. V. aplankė pirmadienį ir matė, kad šonas buvo raudonas su juodumais, prie kirkšnio irgi juoda. Vakaronės metu buvo vartojamas alkoholis. Nukentėjusysis ir kiti vyrai vakaronės metu gurkšnojo tik šampaną ir vyną, o po vakaronės, dar buvo likučių, gal V. su A. ir išgėrė. Išeinant K. su V. namo, ji nepastebėjo, kad jis būtų labai apsvaigęs nuo alkoholio, nes būnat kompanijoje K. yra labai smagus žmogus, kartais ji net nesupranta, kada jis išgėręs, kada blaivus. Namo jis „neišropojo“, išėjo pats. Kai Z. sugrįžo pirmą kartą, pasakė, kad V. pargriuvo ir paprašė, kad padėtų parvesti jį namo, sakė, kad matyt ta koja pakrypo ir jis jai išslydo. Kol papasakojo ir kol jos vyras išėjo į lauką su K., galėjo užtrukti gal 3 minutes, o gal ir mažiau. Kai jie išėjo, ji negirdėjo, kad lauke būtų kokie riksmai, ar balsai. Kai K. atvedė, jam buvo kruvina kakta, galvojo, kad galėjo susižaloti nuo griuvimo, tai buvo daugiau, kaip nubraukta, jeigu jį spardė, tai galėjo galvą nusibrozdinti į asfaltą.

Liudytojas M. A. parodė, kad visko nebeprisimena, atsimena, kad įvykis buvo P. kaime. Atsimena, kad buvo sumuštas žmogus, lyg kieme, esančiame prie bendruomenės namų, sakė, kad tame kieme buvo sumuštas. Atsimena, kad policija buvo kviesta ne iš karto po įvykio, o vėliau, ryte, o įvykis buvo naktį. Atsimena, kad nukentėjusysis (parodo į K.) nurodė, jog jį sumušė B. vaikas (.B.) Po to jis sutvarkė reikiamus dokumentus. Nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė B. Atsimena, kad bendravo su nukentėjusiu ir su kitu asmeniu (parodo į K.), kad jie tvirtino, jog kaltininkas B., nurodė aplinkybes, lyg jie buvo kaltinami dėl triukšmo, ar tai kažką šventė (gerai nebeatsimena), todėl išėjus į lauką buvo sumuštas. Ar matėsi žmogui sužalojimai? Atsimena, kad žmogus atrodė silpnai, negali pasakyti ar matėsi išoriniai sužalojimai. Neatsimena, ar ėjo ieškoti B. Perskaičius liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad K. papasakojo, kaip K., vedamas namo, kultūros namų kieme nuvirto, o ji nuėjo kviesti pagalbos, kad pareinant atgal prie vyro K., ji pamatė nuo jo nueinantį B., kuris jai dar kažką pasakė, tik gerai nepamena ką, kad vyrą parvedė ir paguldė kultūros namų patalpose esančioje lovoje, kad ryte atėjusi pamatė, jog vyras blogai jaučiasi, kad K. taip pat nurodė, jog jį spardė B., kad abu K. buvo labai susijaudinę, kalbėjo „kiek tam B. galima dovanoti“, kad jis apžiūrėjo K. nurodytą įvykio vietą – prie kultūros namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje nepastebėjo žymių, panašių į kraują. Liudytojas perskaitytus parodymus patvirtino, nurodydamas, jog jie teisingi, bei papildė, kad apžiūrint įvykio vietą, jau buvo praėjęs laiko tarpas iki policijos atvykimo nuo sumušimo, buvo praėję kokios 3 ar 4 valandos.

Specialistas L. J. paaiškino, kad 2015 m. spalio 12 d. atliko ekspertizę iš medicininių dokumentų dėl nukentėjusiojo K. sumušimo. Surašytą išvadą tvirtina. Dėl nubrozdinimų Pakruojo ligoninės apžiūroje nebuvo parašyta. Kaip dabar buvo pasakojama, kad buvo griuvimas ant dešinio šono, tuomet kairės pusės šonkauliai lūžti neturėjo dėl griuvimo. Šonkauliai buvo lūžę kairėje krūtinės ląstos pusėje, tai galėjo būti nuo spardymo koja. Vedamas už parankės jeigu išslydo, tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Medicininiuose dokumentuose nubrozdinimas nebuvo užfiksuotas, todėl nieko negali pasakyti. Gali būti, kad kai nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant dešinio šono, kai jį spardė, kakta nuo spyrių galėjo atsitrenkti ir nusibrozdinti, tiek nuo tiesioginio trauminio poveikio, tiek gulint galėjo nusibrozdinti. Kuo konkrečiai padaryti smūgiai nėra galimybės nustatyti, kad galėjo spirti koja, tokia tikimybė yra. Nustatyta, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, kaip 10 dienų. Šonkaulių lūžiai galimi ne tik smūgiuojant į juos, bet ir griuviminės traumos metu, tai yra nukrentant. Lokalizacija ar būna tokia pati tiek krentant, tiek smūgiuojant, priklauso nuo to, kaip krito, ar į kažką atsitrenkė. Šiuo atveju žmogus krito, nuslydo ant asfalto, todėl tikėtina, kad nuslydus tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Šonkaulių sugijimas trunka apie 3 savaites, tačiau vyresniam žmogui ilgiau, priklausomai nuo sveikatos būklės, nuo mitybos, gali trukti iki mėnesio. Šonkaulių lūžiai kiekvienam žmogui būna individualiai. Kai kurie gali ir dirbti, sugijus per 2 savaites, jeigu nelieka pašalinių reiškinių, gali nieko nebebūti. Dvi savaites būna skausmingas kvėpavimas, skausminga, kuomet juda krūtinės ląsta, todėl kiekvienas dirginimas yra skausmingas. Tas dvi savaites žmogui būna prastas miegas, judėjimas ribotas. Kiekvienam žmogui tokiu atveju skausmas būna individualiai, yra tokių, kurie net nejaučia, net gali dirbti. Šonkaulių lūžiams specialaus gydymo nėra, yra nuskausminamieji vaistai, pasirinkimas individualus, pagal kainą, o kiek laiko juos naudoti, žiūrint, koks yra žmogaus skausmo slenkstis. Priešuždegiminių vaistų pasirinkimas yra labai platus, yra labai pigių ir labai brangių, vaistus nebūtinai turėjo naudoti. Skirtumo dėl smūgių nėra, ar buvo smūgiuojama plika koja, ar su kedais.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., 57 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam V. K. užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku buvo padaryti kairės krūtinės ląstos pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai, kad jie padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kad galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje, kietu buku daiktu paveikus kairę krūtinės ląstos pusę, kad dėl šių sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl VII, VIII, IX šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką su foto lentelėmis (1 t., 25-32 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) – asfaltuotas (duomenys neskelbtini) kiemas, kuris buvo apžiūrėtas ir nieko neįprasto nepastebėta.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su priedu ir foto lentelėmis (1 t., 69-76 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis V. K. patvirtino savo duotus parodymus įvykio vietoje.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų su schema, priedu ir foto lentelėmis (1 t., 88-92, 100-102, 103-109 b. l.) matyti, kad liudytoja Z. K. per kelis kartus patvirtino visus savo duotus parodymus įvykio vietose.

Iš daiktų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir pakvitavimo (1 t., 93-97 b. l.) matyti, kad liudytoja Z. K. pateikė apžiūrai nukentėjusiojo V. K. švarką, sugadintą įvykio metu, kuris buvo apžiūrėtas ir po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų su priedu ir foto lentelėmis (1 t., 124-126, 129-136 b. l.) matyti, kad liudytojas A. G. patvirtino visus savo duotus parodymus įvykio vietose.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kultūros namų kieme, tyčia, elgdamasis įžūliai, spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam V. K. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti kairės krūtinės ląstos pusės VII, VIII ir IX šonkaulių lūžiai, tai yra, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamojo E. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad (duomenys neskelbtini) kiemas yra viešoji vieta. Kaltinamasis E. B. šiame kieme, įžūliu elgesiu, tyčia, spirdamas ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, smurtavo prieš jį, padarydamas trijų šonkaulių lūžius ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužalotas žmogus, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamasis pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jis šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiojo nuo smūgių V. K., nukentėjusiosios Z. K., išgyvenusios dėl sumušto vyro, teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, visiškai neaišku, kokiu tikslu atsikėlęs naktį ir neapsirengęs išėjęs į lauką, anot jo, kad pasižiūrėti, jog ko nors nepadarytų darbinei mašinai bei apraminti, jog nešūkautų po langais ir nepažadintų mažametės dukros, būdamas daug stipresnis už garbingo amžiaus nukentėjusįjį V. K., nukentėjusįjį gulintį spardęs kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. B. tiek nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, tiek ir pažeidė viešąją tvarką, veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jeigu jie padaromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą.

Kaltinamojo E. B. kaltės nepripažinimas ir duoti parodymai, kad jis nukentėjusiojo V. K. nemušė, kad apie 3 ar 4 valandą jį pažadino žmona, kad eitų į lauką pasižiūrėti, nes kažkas šūkauja prie jo darbinės mašinos, kad jis atsikėlęs, tik su „triusikais“, be batų išėjęs prie lauko durų, jas pradaręs, nepaleidęs iš rankų durų rankenos, atsistojęs ant laiptų, matė, kaip A. G. paėmė kelti V. K., kuris kažką šnekėjo, kad vems ir kuris nelabai galėjo stotis, o Z. K. kažkur už kampo šūkavo, pasakęs jiems, kad nešūkautų po langais ir nepažadintų mažametės dukros, nes šūkavo garsiai, uždarė duris ir įėjo atgal į kambarį, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų V. K. ir Z. K. parodymai, kuriuose nukentėjusysis V. K. iš karto nurodė, kad jį pargriuvusį ant žemės, vedamą žmonos už parankės iš vakaronės namo, žmonai nuėjus kviesti pagalbos jį pakelti, iš šalia esančio daugiabučio namo išėjęs E. B. spyrė jam kojomis į kairį šoną, o nukentėjusioji Z. K. nurodė mačiusi, kaip B. liovęsis spardyti, nuo jos vyro nueina už kampo, link savo namų, ir nueidamas dar garsiai keikėsi bei šaukė, ko jie čia po jo langais voliojasi. Abu nukentėjusieji nurodė, jog E. B. pažįsta nuo pat vaikystės ir gerai jį atpažino tą naktį. Nukentėjusiajam V. K. padarytus būtent tuo laiku ir tokiomis aplinkybėmis sužalojimus patvirtino specialisto išvada bei specialisto L. J. duotas paaiškinimas teisme, kad nuo pargriuvimo nukentėjusiajam šonkauliai sulūžti negalėjo, o ar jam buvo spirta basomis kojomis, ar su kedais, skirtumo dėl smūgių nėra. Nukentėjusiųjų nuoseklius parodymus patvirtino nuoseklūs liudytojų A. G. ir J. G. parodymai, kadangi jie tuojau po įvykio matė kaip atrodė nukentėjusysis V. K., kas jam buvo sužalota, kaip jis jautėsi, A. G. patvirtinimas, kad ten kur buvo nugriuvęs K., B. mašinos nebuvo, taip pat D. K. parodymai, kuri matė sužalotą nukentėjusįjį kitą dieną po įvykio, kaip jam buvo mėlynas visas šonas, kaip jis blogai jautėsi. Visi šie liudytojai taip pat patvirtino, jog V. K. ir Z. K. sakė, kad V. K. taip sumušė E. B.. Liudytoja G. M. patvirtino naktį girdėjusi kažkokį triukšmą, bet per daug nekreipusi dėmesio, nes galvojo, kad po vakaronės iš kultūros namų skirstosi žmonės, o kitą rytą po įvykio pamačiusi prie kultūros namų greitąją ir policiją, iš Z. K. sužinojo, kad jos daugiabučio namo kaimynas E. B. sumušė V. K.. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė parodymus, prisiekę teismui bei įspėti dėl atsakomybės. Kaltinamojo parodymus visiškai paneigia ir byloje esančios foto lentelės bei schemos, pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie parodymų patikrinimo vietoje protokolų, iš kurių aiškiai matyti, jog kultūros namų kiemas ir vieta jame, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis V. K., yra priešingoje daugiabučio namo pusėje, negu šio daugiabučio durys, pro kurias išėjęs ir nuo jų neatsitraukęs, teigia viską matęs ir girdėjęs kaltinamasis. Be to, tiek nukentėjusieji, tiek pats kaltinamasis nurodė, jog jokių piktumų tarp kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo V. K. nėra buvę ir apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusieji jokio pagrindo neturi.

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. B. teisiamas antrą kartą, tačiau teistumo neturi (1 t., 161-162 b. l., 3 t., 15-17 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (1 t., 163-166 b. l., 3 t., 7-14 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), iš gyvenamosios vietos seniūnijos jį charakterizuojantys duomenys nepateikti, dirba pas ūkininką L. Š. ir charakterizuojamas teigiamai (3 t., 5 b. l.), nukentėjusiųjų neatsiprašė, neatlygino nei nukentėjusiesiems padarytos žalos, nei civiliniam ieškovui – teritorinei ligonių kasai pareikšto civilinio ieškinio, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nukentėjusieji prašo nubausti jį pagal įstatymą ir atlyginti padarytą žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam E. B. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 27 d., 10.30 val. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., 14.00 val. (BK 66 str.).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam E. B. paliktinos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Nukentėjusysis V. K. šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog jam buvo sugadintas (sukruvintas ir išpurvintas) kostiumas 200 eurų vertės ir jis turėjo išlaidų dėl kuro ir vaistų už 300 eurų, pagal kurį buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau civilinio ieškinio nepateikė (1 t., 66, 67, 68 b. l.). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl savo pareikšto 500 eurų civilinio ieškinio, nukentėjusysis V. K. parodė, kad jo kostiumas buvo pirktas seniai, dar už rublius, kad jis pirko vaistus, kad samdė transportą ir vairuotoją važiuoti pas daktarus, tačiau neturi jokių pirkimo kvitų, nes jų neišsaugojo, bei patikslino, kad į 500 eurų sumą įeina ir turtinė, ir neturtinė žala, tai yra, neturtinė žala 200 eurų, o turtinė žala 300 eurų. Galutinai savo duodamuose parodymuose teisme patikslino, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės žalos ir 100 eurų turtinės žalos (2 t., 98-99 b. l.). Prieš baigiant baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą, liudytoja Z. K. pateikė teismui prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja, nes jai nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala, ir apsvarsčius pateiktą prašymą Z. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja, bei buvo tenkintas jos prašymas daryti bylos nagrinėjime pertrauką, kad ji galėtų gauti ir pasinaudoti valstybės teikiama antrine teisine pagalba (2 t., 95, 110 b. l.). Po teisiamojo posėdžio pertraukos teismui buvo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Z. K. ir V. K., kuriais juos atstovauti, kaip nukentėjusius, paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas, kuris pateikė teismui abiejų nukentėjusiųjų V. K. ir Z. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. B. (2 t., 131-132, 133-134, 136-137 b. l.). Nors nukentėjusysis V. K., būdamas pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo metu, formaliai laikantis įstatymo nuostatų, privalėjo pateikti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, tačiau teismas, įvertinęs garbingą nukentėjusiojo amžių, neturėjimą jokios patirties baudžiamajame procese ir kvalifikuoto teisinio atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nutarė pateiktą civilinį ieškinį priimti ir nagrinėti.

Nukentėjusiojo V. K. 200,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už drabužių sugadinimą neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį ir vertę (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo V. K. 400,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už pagalbą advokatui V. M. pagal pridėtą prie civilinio ieškinio banko sąskaitos išrašą (2 t., 135 b. l.), atmestinas, kadangi advokatui sumokėti pinigai už teisines paslaugas, kaip nurodyta mokėjimo paskirtyje, nėra turtinė žala, o yra advokato darbo apmokėjimo išlaidos, priskiriamos prie proceso išlaidų (BPK 103 str., 105 str., 106 str.). Tačiau šiuo atveju advokatui V. M. sumokėtos 400,00 eurų išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, tai yra, byloje nėra jokių duomenų, jog advokatas V. M. būtų atstovavęs nukentėjusįjį V. K., nes nėra nei advokato orderio, nei atstovavimo sutarties, nei kokių kitokių duomenų apie šio advokato dalyvavimą šioje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusiosios Z. K. 490,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už raminamųjų vaistų sau pirkimą, už automobilio samdymą vykimui į Pakruojo polikliniką, vykimui į Šiaulius, už vaistų vyrui pirkimą, neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį ir vertę (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiųjų V. K. 3000,00 eurų ir Z. K. 1500,00 eurų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir tenkinami iš dalies, priteisiant juos iš kaltinamojo E. B., kadangi ši žala jiems buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Byloje nustatyta, kad V. K. dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje jis negulėjo, po apžiūros ligoninės priėmimo skyriuje dėl sulaužytų šonkaulių gydėsi namuose, kelias savaites jautė skausmą, negalėjo judėti, normaliai kvėpuoti, miegoti ir valgyti, iki šiol jaučia skausmą, baimę ir nerimą, nes buvo sumuštas be jokios priežasties, dėl ko buvo labai išgąsdintas ir patyrė stresą. Z. K. dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamų veiksmų taip pat patyrė neturtinę žalą, nes matydama vyro sumušimą, jo kančias dėl skausmo, išgyvendama dėl jo sveikatos, patyrė šoką, jautė pastovų stresą, naktimis pabusdavo dėl vyro dejonių arba klausydavo, ar jis kvėpuoja, tai yra, visą tą laiką, kol vyro sveikata nepagerėjo, buvo nuolatinėje įtampoje. Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. B. dirba pas ūkininką su pertraukomis, jo gaunamų pajamų dydis nežinomas, yra išsituokęs, bet privalo išlaikyti mažametę dukrą (LITEKO duomenys). Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į aukštesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, todėl mažintini ir iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiajam V. K. priteistina 1500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, Z. K. priteistina 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o likusios nukentėjusiųjų ieškinių dalys – nukentėjusiojo V. K. 1500,00 eurų ir Z. K. 1000,00 eurų atmestinos (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 15,88 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. K. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Pakruojo ligoninėje po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo E. B. (1 t., 39-41 b. l., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo E. B. į valstybės pajamas priteistinos 254,76 eurų išlaidos už nukentėjusiesiems suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (3 t., 28 b. l.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui bei per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką nuteistajam įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 27 d., 10.30 val. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., 14.00 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam E. B. palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K. 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų ir nukentėjusiajai Z. K. 500,00 (penkis šimtus) eurų.

Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis V. K. dėl 600,00 (šešių šimtų) eurų turtinės žalos ir dėl 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų neturtinės žalos bei Z. K. dėl 490,00 (keturių šimtų devyniasdešimties) eurų turtinės žalos ir 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo V. K. gydymą 15,88 eurų (penkiolika eurų 88 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš nuteistojo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį, 254,76 eurų (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiųjų V. K. ir Z. K. atstovavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.