- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 1-1445-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61929-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- V. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. lapkričio 26 d. apie 20.45 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, įvykus tarpusavio konfliktui, peilio ašmenimis tyčia sudavė vieną kartą nuketėjusiajam V. N. į pilvą, šiais savo veiksmais padarydamas pilvo kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su plonosios žarnos pažeidimu, ir taip šiais veiksmais padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, galėjo būti 2017-11-26, apie 20.45 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), Krakių seniūnijoje, Kėdainių rajone, baliavojo su draugu V. N. gėrė alų, išgėrė apie 6-7 litrus. Prieš įvykio dieną irgi kartu su V. N. gėrė gal tris dienas. Peiliu pjaustė dešrą, duoną, susiginčijo su V. dėl dešros ir jis vieną kartą pliaukštelėjo, sudavė ranka kaltinamajam per viršugalvį. Jam pasakė ką čia išdarinėji ir tuo momentu nepajuto kaip jam peiliu, kuriuo pjaustė dešrą įdūrė į pilvą. Pakėlęs baltinius pamatė kraują. Abu buvo neblaivūs. Išsigando, paskambino į greitąją. Labai gailisi, atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiuoju. Dirba Krakių bendrovėje, prie akmenų, pagal kvitus. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, dėl gydymo išlaidų, pripažįsta visiškai. Medikai apžiūrėję nustatė pakaušio nubrozdinimą nuo nukentėjusiojo sudavimo. Pliaukštelėjimas turėjo įtakos tam smūgiui. Tuo metu, kai nukentėjusiajam dūrė, tikriausia jis nieko neturėjo rankose, išskyrus maistą. Gynybos nebuvo, norėjo tik pajuokauti, sureaguodamas į nukentėjusiojo veiksmą.
Gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka:
pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2017-11-26 apie 20.45 val. išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, neblaivus, nustatytas 2,92 promilių girtumas, R. S., peiliu dūrė vieną kartą į pilvą neblaiviam, nustatytas 3,27 promilių girtumas, V. N.. V. N. dėl kiauryminės durtinės žaizdos pilve šiuo metu operuojamas, R. S. sulaikytas (1 t. b. l. 1-2, 11).
apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje ant krosnies rastos kruvinos servetėles. Prie krosnies, ant grindų, yra kruvini tamponai, ant virtuvės grindų linoleumo yra neryškios, galimai išvalytos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos paimta biologinė nuoplova, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l.13-21).
policijos suvestinių išrašu, iš kurio matyti, jog 2017-11-26 21.03 val. į BPC paskambino pranešėjas Raimondas ir pranešė, jog prieš kelias minutes perdūrė su peiliu vyrą (1 t., b. l. 24-27);
Nukentėjusiojo V. N. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad su vaikystės draugu R. S.santykiai geri, gyvena netoliese ir susitikę dažnai bendrauja. Prieš įvykį jis apie mėnesį laiko kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus su R. S. juos vartojo ir 2017-11-25. 2017-11-26 apie 15 val. nuėjęs pas R. S. į namus, Ažytėnų kaime Kėdainių r., kartu su juo vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek prisimena, kartu su jais dar kartu gėrė alų ir R. S. sugyventinė Ž.. Jis, sėdėdamas už stalo, dėl kažko susiginčijo su R. S. ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu atsistojęs R. S. ranka sudavė per viršugalvį ir tuo metu pajuto smūgį į pilvą. Nurodo, kad jam pasidarė silpna, bloga, o kai pamatė kruviną peilį ant stalo, suprato, kad R. S. jį padūrė. Tuo metu virtuvėje daugiau nieko nebuvo: tik jis ir R.. Iš pilvo pradėjo bėgti kraujas, R. S. išsigando, skambino greitajai pagalbai ir kol laukė greitosios, jo prašė nesakyti, kad tai jis padūrė. Su tuo sutiko ir jie susitarė, kad įvykio aplinkybes sumeluos, sakydami, kad jį, V. N., prie parduotuvės padūrė nepažįstami asmenys. Tačiau atvykus policijos pareigūnams, jis V. N.jiems papasakojo teisybę. Įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. R. S. rankoje peilio nematė, tik pajuto smūgį į pilvą, po ko pamatęs kruviną peilį, suprato, kad šis jį padūrė, kadangi prie stalo tuo metu stovėjo tik jie abu. Daugiau kartu su jais nieko nebuvo. R. S. jo atsiprašė, jis jam viską atleidžia, jie susitaikė. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nereiškia, savo draugui jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 29-31, 35).
specialisto išvada Nr. Nr. G21/2018/02/, kurioje nurodyta, kad V. N. nustatyta pilvo kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su plonosios žarnos pažeidimu. Sužalojimo pobūdis ir lokalizacija būdingi daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44);
Savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokole nurodyta, kad LR BPK 98 str. tvarka VšĮ Kėdainių ligoninė priėmimo skyriaus valytoja R. K. pateikė maišą su V. N.rūbais (1 t., b. l.47-48), kurių 2017-12-08 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti V. N.rūbai: vyriškos komufliažinės kelnės ties prakirpu abiejose pusėse yra su panašiomis į kraują pailgomis dėmėmis, šviesiai rudi per galvą įmaunami marškinėliai yra su 13x17 dėmėmis, panašiomis į kraują ir su 1,5 cm skyle virš šios dėmės 17 cm atstumu nuo marškinėlių apačios, juoda trumpa vyriška striukė "Fargo s.Oliver" "L" dydžio su užtrauktukais ir lipdukais, priekyje yra su 3 cm ilgio kiaurymine skyle įpjauta viršutinėje medžiagoje, pašiltinime ir pamušale 27 cm nuo apačios ir 29 cm atstumu nuo kairiojo krašto. Pilkas megztinis "Cozy time" senas, dėvėtas, kurio apatinėje dalyje 23 cm nuo kairiojo krašto yra 10x9 cm dydžio rudos spalvos dėmė, panaši į kraują (1t., b. l.49-59).
liudytojos E. S. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-11-26 21.06 val. kartu su vyriausiuoju patruliu L. D.patruliuojant Kėdainių mieste ir rajone, gavo budėtojo nurodymą vykti į Ažytėnų kaimą, Krakių sen., Kėdainių r., kur yra galimai peiliu sužalotas asmuo. Nuvykus į įvykio vietą, pagrindinėje M. K. gatvėje pasitiko R. S., kuris nuvedė pas save į namus, kur virtuvėje ant grindų, šalia krosnies, gulėjo V. N., kuriam kraujavo iš pilvo ir jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sąmoningas. Paklausus, kas atsitiko V. N. aiškino, kad jį kaime peiliu sužalojo nepažįstamas jaunuolis. Netrukus atvyko ir medikai, kurie suteikė jam pirmąją pagalbą . Būdama virtuvėje, ant krosnies šalia stiklinės pamatė peilį geltona plastikine rankena, ant kurio ašmenų buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. R. S. ji paklausė, ar tai jo peilis, tačiau šis neigė ir sakė, kad tą peilį mato pirmą kartą. Dar klausė ir V. N., ar tai jis atsinešė tą peilį, tačiau ir šis atsakė, kad ne. Name dar buvo stipriai apgirtusi moteris Ž. J., kuri aiškino, kad to peilio nemačiusi ir tas peilis tikrai ne jos. Kadangi tas peilis sukėlė įtarimą, todėl ji paėmė jį nuo krosnies. Jokių duomenų, kad V. N. buvo sužalotas tuose namuose iš pradžių nebuvo. V. N. išsivežė GMP, o jie juos lydėjo, nes taip prašė medikai. Papildomai paklausus V. N., kas jį sužalojo, šis atsakė, kad tas pats R. S., pas kurį namuose buvo. Nuvykus atgal į Ažytėnų kaimą, Krakių sen., Kėdainių r., buvo sulaikytas R. S., kuris prisipažino peiliu sužalojęs V. N.. R. S. buvo pristatytas į komisariatą ir jam nustatytas 2,92 promilių girtumas. Peilis, kuris buvo paimtas nuo krosnies R. S. namuose, pateiktas vyresniajai tyrėjai J. V. (1 t., b. l. 68-79).
Savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokolu, kur nurodyta, kad LR BPK 98 str. tvarka E. S. pateikė peilį su dėmėmis ant geležtės (1 t., b. l. 72-74). 2017-12-04 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pateiktas peilis, paimtas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini)., ir nustatyta, kad jis yra 26,5 cm ilgio, virtuvinis, rankena oranžinės spalvos, plastikinė 14,5 cm ilgio, 3 cm pločio su užrašu "SWIBO", nešvari, geležtė 12 cm ilgio, storiausioje vietoje 2,5 cm pločio, ploniausioje, smaigalyje 0.5 cm. Ant peilio ašmenų yra rudos spalvos panaši į kraują ėmė (1t., b. l. 75-79).
liudytojo A. K. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad dirbant Kėdainių ligonės chirurgijos skyriuje gydytojo chirurgo pareigose buvo pristatytas V. N., kurio apžiūros metu jam diagnozavo pilvo sienos kiauryminį sužalojimą su plonųjų žarnų pažeidimu bei atliko operaciją ir hospitalizavo ir šis bus gydomas ne mažiau 5 dienas, o paskui ambulatoriškai. Nesuteikus med. pagalbos pasekmės galėjo būti mirtinos (1 t., b. l. 85-87).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurio matyti, 2017-11-26 22.29 val. V. N. blaivumo testo rezultatas – 3,27 promilės, 2017-11-26 23.36 val. Ž. J. blaivumo testo rezultatas – 3,28 promilės, 2017-11-27 00.22 val. R. S. blaivumo testo rezultatas – 2,92 promilės, (1 t., b. l. 89, 106);
liudytojos Ž. J. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad gyvena kartu su R. S. jo namuose, esančiuose Ažytėnų kaime Kėdainių rajone. 2017 m. lapkričio 24 d. jie kartu su V. N. vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo ir šeštadienį - 2017-11-25. Vakare, po išgertuvių, V. N. išeidavo į savo namus. Sekmadienį, 2017-11-26 vakare, apie 18 val. atėjus V. N., jie vėl visi trys gėrė alų. Ji išgėrusi nuėjo į kitą kambarį miegoti. Ją miegančią pažadino R. ir pasakė, kad V. blogai, yra problemų. Prabudusi nelabai suprato kas vyksta, todėl atsikėlė ir įėjusi į virtuvę pamatė ant stalo užgulusį V.. Jis buvo susiėmęs už pilvo, iš kur bėgo kraujas. R. S. grįžęs iš policijos jai papasakojo, kad peiliu padūrė V. N.. Mano, kad visa tai padarė per didelio alkoholio vartojimas. Ji negirdėjo ir nematė kaip R. S. padūrė V. N., tuo metu buvo kitame kambaryje ir jau miegojo (1 t., b. l. 95-96).
Specialisto išvadoje Nr. G3552/2017/02 nurodyta, kad R. S. konstatuota odos nubrozdinimas galvoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 110).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur nurodyta, jog R. S.savo parodymus visiškai patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje (3t., b. l. 1-6).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamojo parodymuose nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo sužalojimą yra nuoseklios, logiškos ir iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą ir visus kitus aukščiau aprašytus įrodymus, todėl teismas nemato priežasčių abejoti kaltinamojo parodymų teisingumu. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę sunkiai sutrikdžius V. N. sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvas yra gyvybei svarbi ir labai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smogdamas peiliu kitam žmogui į pilvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).
BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pasireikšti tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvyko netikėtai. Kaltinamasis nukentėjusiajam smogė peiliu po to, kai nukentėjusysis jam sudavė per galvą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų turėjęs išankstinį tikslą sunkiai sužaloti draugą. Kaltinamasis dūrė netikėtai, tik vieną kartą. Teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis kaltinamojo tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į nukentėjusiojo elgesį – smūgio sudavimą kaltinamajam. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, pakankamos gyvenimo patirties, staiga kilusio buitinio konflikto metu smogdamas nukentėjusiajam smailiu ir aštriu peiliu į pavojingą sveikatai pilvo sritį, negalėjo nesuprasti, jog tokie jo veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė. Jį tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius..
Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju santykiai buvo draugiški, prieš dūrimą peiliu, nukentėjusysis sudavė smūgį kaltinamajam, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl dūrė staiga, būdamas susijaudinęs. Tačiau įvertinus visumą bylos duomenų: nukentėjusiojo girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo konfliktiško elgesio pobūdį, aplinkybę, kad nukentėjusysis neturėjo jokių pavojingų įrankių, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo veiksmai prieš kaltinamąjį, neteikė pagrindo jam spręsti, kad kilo pavojus jo sveikatai ar gyvybei, ir atsirado būtinumas gintis, t. y. smogti peiliu nukentėjusiajam į pilvą, taip sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai neatitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygų, nustatytų BK 28 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip padaryto peržengiant būtinosios ginties ribas.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamajam inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jo padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, abu susitaikė (1 t. b. l. 35). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nusikalstamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio. Kaltinamais neteistas, administracine tvarka nebuvo baustas (2 t., b. l. 10, 12), dėl psichinių susirgimų nesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (2 t., b. l. 15), dirba pagal kvitus, šiuo metu renka akmenys (iš jo žodžių), Krakių seniūnija charakteristikoje nurodė, jog dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi nusiskundimų (2 t., b. l. 11, 13). Iš visų šių aplinkybių teismas turi pagrindo spręsti, kad R. S. nėra linkęs nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pranešė apie padarytą veiką atvykusiems pareigūnams, t. y. savo kaltę dėl sužalojimo savanoriškai pripažino, nuosekliai išdėstė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl savo nusikalstamų veiksmų jis nuoširdžiai apgailestavo. Teisme visas aplinkybes kaltinamasis taip pat patvirtino ir pripažino savo kaltę, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam, ką teismas pripažįsta visiškai atitinkant visus bylos įrodymus ir esant teisinga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę, bet išreiškė apgailestavimą dėl padaryto. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016). Iš bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio dieną tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo netikėtai kilo konfliktas, neblaivus nukentėjusysis sudavė kaltinamajam per galvą, padarydamas nežymų sveikatos sužalojimą. Nukentėjusiojo veiksmai buvo gana įžeidžiantys ir agresyvūs. Todėl teismas šiuos nukentėjusiojo tyčinius veiksmus vertina kaip moraliai nepriimtinus, rizikingus, nukreiptus į kaltinamąjį, kurie nulėmė staigią kaltinamojo reakciją ir nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus, kas, teismo nuomone, turėjo didžiausią įtaką konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
Kaltinamasis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė pagalbą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pateikė nusikaltimo įrankį – peilį, teikė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą, tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis visiškai sutiko atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Kitokios turtinės žalos nusikaltimu nebuvo padaryta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, teikiančios pagrindą taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamojo asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskyrus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta. Tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų ir teisingumo principui, nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismo nuomone, bausmės tikslai – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus ir paskyrus švelnesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 62 str. 3 d. 3 p.), nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės dydį ir paskiriant įpareigojimą, kuris galėtų turėti teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką, jis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti nustatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo PSDF biudžetui padarytą 1892,25 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t. b. l. 99-100). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t. b. l. 146-147).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. (1 t. b. l. 111, 144).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis, kuris buvo nusikaltimo įrankis, saugomas Kauno AVPK daiktų saugykloje (1 t. b. l. 81-82), byloje nebereikalingas, prašymų grąžinti peilį nepateikta, jis yra mažavertis, todėl sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, nubausti jį laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti laiką, R. S. išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1892,25 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 25 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį, saugomą Kauno AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš R. S. proceso (pašto) išlaidų – 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) valstybės naudai.
Išaiškinti R. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.