Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2014 m. rugsėjo 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 14-IL-30-00261-e “Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentusioji R. T. yra jo sugyventinė, kiekvienoje šeimoje būna nesutarimų. Jis dirba UAB “Regnalda”, įmonės direktorė yra jo sugyventinė. Buvusioje ir dabartinėje darbovietėse yra charakterizuojamas teigiamai. Prašo atsižvelgti, kad jis daugiau kaip dešimt metų yra medžiotojas, turi teisininko kvalifikaciją. Ginklas jam reikalingas darbui, savigynai ir medžioklei.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini), sumušė savo sugyventinę R. T.: 2013-12-01, apie 23.00 val., 2014-01-11 apie 00.00 val. ir 2014-02-05. Šiais veiksmais E. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje. E. Š. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino. Pareiškėjo įvykdyti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, t. y., smurtas artimoje aplinkoje, smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo atlikti pakartotinai (per maždaug du mėnesius trys kartus), todėl pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Mano, kad šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir gali būti laikomi pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. Š. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios bylos šalies atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kyla ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 14-IL-30-00261-e “Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo jam leisti turėti leidimą nešiotis ginklus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK 2013 m. gruodžio 31 d. išdavė pareiškėjui E. Š. leidimą Nr. 0000651 laikyti (nešiotis) ginklus - lygiavamzdį šautuvą IZH 18 EMM, 12x76 kal., Nr. 93107575.

2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo skyriuje gauta informacija, kad E. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00064-14 ir jis pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

2014 m. sausio 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš E. Š. paimtas ginklas ir priduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK ginklų saugyklą (b.l. 6-7, 55).

2014 m. gegužės 9 d. pareiškėjas su prašymu Nr. 14-G-30-02139-e kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jam priklausantį ginklą ir nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo nusikalstamos veikos yra nutrauktas (b.l. 54, 61).

Atsakovas skundžiamu 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 14-IL-30-00261-e nusprendė: panaikinti pareiškėjui E. Š. leidimą Nr. 0000651 laikyti (nešiotis) ginklus; ginklą lygiavamzdį šautuvą IZH 18 EMM, 12x76 kal., Nr. 93107575; savininko lėšomis ir pasirinkimu realizuoti, perdirbti į visiškai netinkamą naudoti ar sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka; apie priimtą sprendimą informuoti E. Š. (b.l. 6-7).

Atsakovas skundžiamą sprendimą motyvuoja tuo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00064-14 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, šį nutarimą 2014 m. balandžio 1 d. patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. Š. 2013-12-01 apie 23.00 val. bute (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinę R. T. - smūgiavo kumščiais, spyrė koja, smaugė, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. Š. 2014-01-11 apie 00.00 vai., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebė sugyventinei R. T. už dešinės rankos ir kita ranka sudavė jai į kairį petį, nuo ko pastaroji nugriuvo, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. E. Š. 2014-02-05 ankščiau minėtu adresu vėl sumušė sugyventinę R. T., sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais E. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). E. Š. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino.

Atsakovas, priimdamas 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 14-IL-30-00261-e, vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B, C kategorijų ginklų, šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis numato leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą, t. y. neveikė ultra vires. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Aukščiau nurodytu Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00064-14 nustatyta ir įrodyta, jog nuo 2013-12-01 iki 2014-02-05, t.y. maždaug per du mėnesius pareiškėjas padarė tris smurtinio pobūdžio veikas; pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pareiškėjas, darydamas smurtinio pobūdžio veikas, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog šiuo atveju per trumpą laikotarpį (maždaug per du mėnesius) pareiškėjas padarė net tris smurtines veikas. Pareiškėjo teigimas, kad jo veikos sugyventinės atžvilgiu nesusijusios su ginklo laikymu, nepaneigia jo grėsmės kėlimo kitų asmenų saugumui.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip minėta, maždaug per du mėnesius padarė tris smurtinio pobūdžio veikas. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014-04-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00064-14 (b.l. 56-60) buvo pakankamas teisėtam sprendimui priimti. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.

Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl naikinti priimto sprendimo bei tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą - leisti laikyti (nešioti) ginklą - nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 14-IL-30-00261-e “Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.