Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M., G. K., R. K. ieškinį atsakovams A. Č., I. K., G. K., R. J., B. J., tretiesiems asmenims Valstybinei įmonei (toliau VĮ) „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su atsakovei A. Č. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribas: taško Nr. (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)) pagal matininko V. J. parengtą 2016 m spalio 4 d. Žemės sklypo planą bei prie jo pridėtą koordinačių žiniaraštį;nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su atsakovams I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribas: taško Nr. (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), y koordinatė (duomenys neskelbtini)) pagal matininko V. J. parengtą 2016 m. spalio 4 d. Žemės sklypo planą bei prie jo pridėtą koordinačių žiniaraštį;priteisti ieškovams visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė A. Č. atlikinėjo jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastriniai matavimai šiuo metu yra galiojantys bei nepanaikinti). 2014 m. liepos 14 d. VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas priėmė išvadą dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų patikros Nr. (2.17.10)IP-429, kuria nustatė netikslumus: ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nesutampa su atsakovės A. Č. žemės sklypo ribomis. Nepaisant ieškovų pareikštų pretenzijų kadastrinius matavimus atlikusiam matininkui Z. P., nesutikimo motyvų bei aukščiau nurodytos VĮ „Registrų centras“ išvados, atsakovės A. Č. kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2015 m. gegužės 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius pateikė raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 50SD-686-(14.50.92), kuriuo nurodė, jog, neva, visi matavimai yra atlikti tinkamai bei ieškovų teisės nebuvo pažeistos. 2015 m. liepos 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 155-1915-(10.5), kuriame nurodė, jog: atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos; matavimus atlikęs UAB „AMMP“ matininkas Z. P. neteisingai nurodė kelio plotį, neteisingai nurodė sklypo gretimybę, buvo nustatyta eilė kitų neatitikimų, kuriuos sąlygojo UAB „AMMP“ matininko Z. P. neteisėti veiksmai. Nacionalinė žemės tarnyba negali pašalinti pažeidimų, todėl ieškovai turi kreiptis į teismą dėl ribų pakeitimų. Ieškovams tapo žinoma, jog, atliekant greta esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J., sklypo padalinimą, buvo neteisėtai pakeista ieškovams priklausančio sklypo konfigūracija. 2015 m. rugpjūčio 26 d. ieškovai pateikė pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo nurodė, vykdant gretimo sklypo kadastrinius matavimus, atliktus pažeidimus. 2015 m. lapkričio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2980-(10.5), kuriuo nurodė, jog ieškovams priklausančio sklypo bei atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo besiribojančios kraštinės posūkio taškai turėtų sutapti, tačiau nurodyti kraštinių ilgiai tarp tų pačių kraštinės posūkio taškų neatitinka. Tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų pradiniai duomenys, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai nustato skirtingus posūkio taškus bei žemės sklypų ribas, t. y., žemės sklypų ribos nėra aiškios, o dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų kadastrinių matavimų ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas yra neteisėtai sumažėjęs iki 25 676 m². Pažymėta, jog dėl aukščiau išdėstytų bei esančių neatitikimų neteisėtai apsunkinamas disponavimas ieškovams priklausančiu sklypu, jo išvystymas, lėšų įsisavinimas – ieškovai negalėjo (bei negali) teikti paraiškų ir pretenduoti į Europos Sąjungos fondų skiriamas paramas, patyrė (bei patiria) nuostolius dėl negalėjimo pritaikyti žemės sklypo, jame vystyti ūkinės veiklos, mažėja žemės sklypo plotas, vertė ir kt.

Teismo posėdžio metu ieškovas M. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įsigijo 2,75 ha žemės sklypą, tačiau pamatavus jo plotą faktiškai nustatyta, kad sklypas yra mažesnis. Pagal kaimynų padarytus žemės sklypų planus, jo ir kaimyniniai žemės sklypai dengiasi, ribos neatitinka pirminių dokumentų, todėl prašo teismo nustatyti žemės sklypo ribas pagal matininko V. J. parengtą 2016 m spalio 4 d. Žemės sklypo planą bei prie jo pridėtą koordinačių žiniaraštį. Nurodo, kad atsakovų sklypai padidėjo, o jo sumažėjo po žemės sklypų matavimo procedūrų. Kaimyninių sklypų pirminiai dokumentai nesutampa su įregistruotais kadastriniais matavimais, pagal pirminius dokumentus sklypų ribos neaiškios, kaimynų kadastriniais matavimais nustatytos ribos skiriasi nuo pirminiuose žemės dokumentuose pažymėtų ribų. Nurodė, kad jo žemės sklypas susideda iš vienos dalies, o ne iš dviejų. Pripažino, kad įsigydamas nuosavybėn žemės sklypą, susipažino su įsigyjamo žemės sklypo planu, kuris buvo sudėtinė pirkimo - pardavimo sutarties dalis. Pripažino, jog darė ir sklypo dalies, esančios už kelio, kadastrinius matavimus, tačiau neigė, jog šis žemės sklypo plotas ieškovams priklauso nuosavybės teise, paaiškino, jog už kelio darė matavimus, norėdamas sužinoti ten esantį plotą. Jei teismas tenkintų ieškinį, visi turėtų darytis naujus matavimus, jo sklypas vis tiek liktų mažesnis nei 2,75 ha, o kaimyniniai - proporcingai sumažėtų.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios. Sklypo pirminiuose dokumentuose skiriasi žemės sklypų ribų ilgiai, ieškovo sklypui yra atkirstas praėjimas prie ežero. Atsakovė A. Č. pažeidinėja ieškovo teises. Ieškovui priklausančio sklypo konfigūracija pakeistina apatinėje sklypo dalyje, sklypo kraštinė turi būti 309 m ilgio, šiuo metu - tik 209 m. Už kelio ieškovas neturi žemės sklypo. 2,75 ha dalis yra žemės sklypo plotas iki kelio, o sklypo dalis už kelio yra įbraižyta per klaidą. Šiuo metu yra pažeista žemės sklypo savininkų pusiausvyra, todėl ieškovas siūlo nustatyti žemės sklypų ribas pagal kompromisinį variantą. Nurodo, kad kelio tarp ieškovams priklausančio sklypo ir atsakovės A. Č. sklypo niekada nebuvo ir nėra. Vienintelis kelias – viešo naudojimo kelias. Nurodė, kad plane pažymėtas taškas 1 turi ribotis su ežeru.

Atsakovė A. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, jos interesus teisme atstovauja atstovės Z. Č. ir advokatė. Atstovė Z. Č. ieškinio nepripažįsta, su juo nesutinka, paaiškino, kad ieškovo ieškinys pažeidžia atsakovų žemės sklypų formavimo ir kadastrinių matavimų dokumentus. Žemės sklypas buvo paženklintas 1995 metais. Atsakovė A. Č. gyvena nuo 1955 m. tame žemės sklype. 1995 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,5 ha žemės sklypą. Žemės sklypas įregistruotas 1996 metais. Ieškovams priklausantis sklypas buvo suformuotas 2000 m. J. O. S., šio sklypo ribos buvo derinamos prie A. Č. sklypo. Ginčo dėl sklypų ribų ir dydžio nebuvo. Nesusipratimai prasidėjo J. O. S. sklypą nusipirkus ieškovams. Bendri A. Č. ir J. O. S. sklypų taškai yra suderinti su J. O. S. jos parašu (bendras taškas 3). J. O. S. niekada neturėjo priėjimo prie ežero, tai rodo ir dokumentai. Po kadastrinių matavimų A. Č. sklypas padidėjo 11 arų, tačiau ne ieškovų sklypo sąskaita.

Ieškovai G. K., R. K. į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio laiką ir vietą jiems panešta tinkamai. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta, ieškovų interesus atstovauja advokato padėjėjas.

Atsakovė B. J. prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog 2002 m. įsigijo žemės sklypą iš A. M.. Kadastriniai matavimai jau buvo atlikti. 2002 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo paženklinimo akte yra J. O. S. parašas, taip pat jos parašas yra ant sklypo pasidalijimo plano. J. O. S. ribų neginčijo. 2004 metais sklypas buvo padalintas į 2 sklypus, iš jų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovo sklypu. Padalijus sklypą į du sklypus, išorinės ribos nekito.

Atsakovė I. K. prašo ieškinio netenkinti, nes ieškinys yra nepagrįstas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai G. K. ir R. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad atsakovų žemės sklypai suformuoti tinkamai ir neprieštarauja ieškovo teisėms ir interesams. Ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Alytaus apskrities, Lazdijų rajono, (duomenys neskelbtini)seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 59 - 1318. 2000 m. projekto autorius K. K. parengė ieškovams priklausančio sklypo planą ir ribų nustatymo brėžinį. Atsakovei A. Č. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Alytaus apskrities, Lazdijų rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 59-1318. 1995 m. projekto autorius J. K. parengė A. Č. priklausančio žemės sklypo planą ir ribų nustatymo brėžinį (toliau - abrisas). 2014 m. spalio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus (toliau - Druskininkų skyrius) vedėjas sprendimu Nr. 50SK-(14.50.98.)-514 „Dėl žemės plano (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patikslino atsakovei A. Č. priklausančio sklypo kadastro duomenis. Atsakovams I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atidalijimo būdu. 2002 m. spalio 31 d. Alytaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 15-1773 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto tvirtinimo“, kuriuo 2,01 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemės sklypus: 0,8892 ha ir 1,1208 ha ploto. 2004 m. lapkričio 30 d. Alytaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 15-277 l-Ž „Dėl žemės sklypo pertvarkymo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo“, kuriuo minėtas 1,1208 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 0,4008 ha ploto žemės sklypas ir 0,7200 ha ploto ginčo žemės sklypas, kuriam vėliau suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu buvo patikslinti atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenys. Ieškovai ieškiniu neginčija A. Č. žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrų ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams. Po atliktų kadastrinių matavimų A. Č. žemė sklypo ribos, lyginant su abrisu, pasikeičia taip: kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 85,62 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 85 m (išilgėja 0,62 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 27,21 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 30 m (sutrumpėja 2,79 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 100,26 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 106 m (sutrumpėja 5,74 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 138,77 m., tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 140 m (106 m + 34 m = 140 m) (sutrumpėja 1,23 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 73,58 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 78 m (sutrumpėja 4,42 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 18,88 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 18 m (išilgėja 0,88 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 41,06 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 57 m (sutrumpėja 15,94 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 163,44 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 180 m (sutrumpėja 16,56 m); kadastrinių matavimų plane tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 233,41 m, tuo tarpu Abrise šios linijos ilgis yra 210 m (išilgėja 23,41 m). Kaip matyti iš Kadastrinių matavimų plano ir Abriso palyginimo, linijų ilgiai po kadastrinių matavimų atlikimo iš esmės nepailgėjo, o netgi sumažėjo, tuo tarpu linija tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojanti su natūraliu kontūru - Baltojo Bilso ežeru, buvo patikslinta, minėtos linijos riba yra siejama su ežero krantu, dėl to atsirado minėtas ilgio skirtumas. Natūralus kontūras gali kisti dėl natūralių procesų, t. y., krantų erozija, patvinimai ir kiti veiksniai. Iš Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinio žemėlapio ORTIOLT ortofotografinės nuotraukos matyti, kad nuo 1995 m. iki 2015 m. pakito minėto ežero kranto linija ties A. Č. priklausančiu sklypu. Ieškovai pateiktame ieškinyje savo teiginius dėl pažeidžiamų teisių argumentuoja Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1915-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame buvo konstatuota, kad matininkas Z. P., atlikdamas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, neteisingai nurodė kelio plotį bei padarė kitus pažeidimus, dėl kurių buvo pažeistos ieškovų teisės ir interesai. Ieškovams priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro pažymėjime kelių plotas nėra nurodytas, todėl bendrojo naudojimo kelias negali būti priskirtinas ieškovų žemės sklypui. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus vietovėje, nustatė, kad minėtas kelias yra 6 m pločio su kelio elementais, todėl planuose buvo pažymėta, kad toje vietoje bendrojo naudojimo kelias yra 6 m pločio. A. Č. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, teisės aktų nuostatomis, dėl ko nėra pagrindo keisti kadastrinių matavimų metu nustatytų A. Č. priklausančio žemės sklypo ribų. Ieškovai įrodinėja, kad sumažėjo jų sklypo plotas iki 25 676 m². Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Ieškovams priklausantis žemės sklypas pagal abrisą ir 2000 m. planą yra 2,75 ha ploto ir jį skiria bendrojo naudojimo kelias, todėl, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, formuotini du atskiri žemės sklypai. Ieškovų iniciatyva ir užsakymu matininkė E. G. 2015 m. vasario 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininką skyriui pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje ieškovams priklausantis viso žemės sklypo plotas buvo nurodomas 3,3396 ha ir dėl per sklypą einančio bendro naudojimo kelio buvo formuojamas dviem atskirais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, būtų padidėjęs 0,5896 ha. Atsakovei A. Č. priklausantis žemės sklypas po kadastrinių matavimų padidėjo leistinumo ribose. Atsakovams I. K., G. K., R. J., B. J. priklausantis žemės sklypas suformuotas parengus formavimo pertvarkymo projektą, t. y., 1,1208 ha ploto žemės sklypą padalijant į du atskirus - 0,4008 ha ploto žemės sklypą ir 0,7200 ha ploto žemės sklypą, nebuvo dirbtinai padidintas plotas, todėl abejoti šio sklypo formavimo procedūromis nėra pagrindo. Ieškovai jiems priklausantį žemės sklypą įgijo 2014 m., jau po minėto įsakymo priėmimo, ieškovams priklausančio žemės sklypo ir atsakovams I. K., G. K., R. J., B. J. priklausančio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepersidengia, todėl teigti, jog pažeidžiamos ieškovų teises, nėra pagrindo.

Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo nei į ieškinį, nei į ieškinio patikslinimą nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo, ieškovų atstovo, atsakovų ir jų atstovų, trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams M. M., G. K., R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,75 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo ir 2014 m. birželio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties ART-1788 matyti, kad ieškovai šį sklypą įgijo iš J. O. S.: M. M. -1/2 dalį asmeninėn nuosavybėn, o G. ir R. K. ½ dalį bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Ieškovams priklausantis žemės sklypas, įgyjant jį nuosavybėn, buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, prie 2014 m. birželio 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties buvo pridėtas 2000 metų žemės sklypo planas. Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei A. Č. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurio bendras plotas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis yra 3,6851 ha. Taip pat ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams I. K. ir G. K. (priklauso ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise) bei R. J. ir B. J. (priklauso ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise) priklausančiu žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovai nurodo, kad kaimyninių sklypų ribos neatitinka pirminių žemės sklypų formavimo dokumentų, pažeidžia ieškovų teises, nes atsakovams priklausantys sklypai padidėjo ieškovų sklypo sąskaita, ieškovai prarado priėjimą prie Baltojo Bilso ežero, todėl prašo teismo nustatyti žemės sklypų ribas pagal ieškovų parengtą planą.

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015). Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

Dėl ieškovams priklausančio sklypo formos ir dydžio

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2,75 ha ploto žemės sklypą, kurio forma artima trikampiui ir kuris turi ribotis su Baltojo Bilso ežeru. Ieškovas M. M. teismo posėdžio metu aiškino, kad įsigydamas žemės sklypą jis susipažino su žemės sklypo planu, tačiau pagal pirkimo - pardavimo sutartį jis žemės sklypo dalies už kelio neįgijo. Taip pat aiškino, jog, atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad jo sklypo plotas yra sumažėjęs dėl neteisingai nustatytų kaimyninių žemės sklypų ribų. Atsakovai ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba įrodinėja, kad ieškovams priklauso daugiakampio formos sklypas, kurį kelias dalija į 2 sklypus, iš kurių vienas - savo forma artimas trikampiui, o kitas – netaisyklingam keturkampiui. Teismas konstatuoja, kad įgydami ginčo žemės sklypą ieškovai įgijo tokio dydžio ir formos (ribų) žemės sklypą, kokį nuosavybės teise valdė ankstesnė žemės sklypo savininkė J. O. S.. Visi ankstesnės savininkės veiksmai ir sutikimai formuojant gretimus žemės sklypus ieškovams yra privalomi ir galiojantys.

Iš byloje esančio Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. O. S. atkurtos nuosavybės teisės į 2,75 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. 1990 m. kovo 1 d. Žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktas įrodo, kad paženklinant vietovėje 9 riboženkliais buvo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gretimybėje su A. O. M., A. Č. ir S. M. nuosavybe, bei bendro naudojimo keliu. Šiame akte nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs valstybei priklausantis 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Pažymėtina, jog šiame akte nėra nurodyta, kad sklypas ribojasi su Baltojo Bilso ežeru, ribojimuose nėra pažymėta Vandens telkinių apsaugos juostos, o tik Vandens telkinių apsaugos zona - 200 m. Iš 2000 m. balandžio mėnesio Alytaus apskrities Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad J. O. S. suformuoto žemės sklypo plotas yra 2,75 ha, o jo forma yra netaisyklingo daugiakampio, kurį dalija bendro naudojimo kelias į du sklypus, vieno sklypo forma artima trikampiui, kito - netaisyklingam keturkampiui. Planą yra pasirašiusi sklypo savininkė J. O. S., šis planas patvirtintas Lazdijų rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus ir Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos. Kad J. O. S. suformuotas žemės sklypas buvo netaisyklingo daugiakampio, kurį kelias dalijo į dvi dalis, formos, patvirtina ir Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkės J. O. S. Žemės sklypo abrisas, kuriame pažymėta, kad sklypo plotas yra 2,75 ha, o žemės sklypą dalija kelias į dvi dalis. Iš abriso matyti, kad taškas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atitrauktas nuo Baltojo Bilso ežero ribos ir su jo kranto linija nesutampa. Iš 2014 m. birželio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro A. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovai iš J. O. S. įsigijo 2,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, suformuotą pagal preliminarius matavimus, prie sutarties pridėtas jau minėtas 2000 metų Alytaus apskrities Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame pažymėtas žemės sklypas aiškiai apibrėžtas taškais (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad sklypas ribojasi su sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir per taškus (duomenys neskelbtini) eina bendro naudojimo kelias. Ieškovo M. M. paaiškinimus, jog ieškovai įsigijo tik taškais 1(duomenys neskelbtini) apibrėžtą sklypo dalį, kurios plotas turėjo būti 2,75 ha, patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įvertinęs tai, kad plane žemės sklypas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas taškais (duomenys neskelbtini), o M. M., dirbdamas nekilnojamojo turto agentūroje, turi pakankamai žinių ir patirties, kad suprastų planuose pažymėtą informaciją, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovai įsigijo ne visą sklypą, o tik sklypo dalį, pažymėtą taškais (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas M. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad atliko ir žemės sklypo dalies Alytaus apskrities Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Iš matininkės E. G. 2015 m. vasario 3 d. paaiškinimo dėl VĮ „Registrų centras“ išvados ir padidėjusio ploto matyti, kad atliekant matavimus nustatyta, jog žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) dalija viešo naudojimo kelias, todėl buvo suformuoti du sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,8831 ha, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,5131 ha. Matininkės E. G. paaiškinimus apie du suformuotus sklypus patvirtina ir su pradiniu ieškiniu pateiktas projektinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas bei byloje pateiktas žemės sklypo, kurio plotas yra 8831 m², planas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, kad ieškovai rengė projektinių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, teismas neturi pagrindo tikėti ieškovo M. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad ieškovai neįsigijo sklypo dalies už kelio. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovai pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo 2,75 ha žemės sklypą, kuris 2000 m. balandžio mėnesio Alytaus apskrities Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas taškais (duomenys neskelbtini), kurio forma artima ne trikampiui, o daugiakampiui, susidedančiam iš dviejų sklypų, kuriuos skiria kelias, ir kurio bendras plotas 2,75 ha. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog ieškovo žemės sklypo plotas susideda iš projektinių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovams priklausančios sklypo dalies, apibrėžtos 2000 m. balandžio mėnesio Alytaus apskrities Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane taškais (duomenys neskelbtini), dydis turi būti 2,75 ha ir dėl šiuo metu kadastriniais matavimais nustatytų kaimyninių sklypų ribų sumažėja bendras sklypo plotas. Pažymėtina, kad iš ieškovų pateikto A. B. parengto 2016 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, jog pagal šiuo metu kadastriniais matavimais patvirtintas ribas su kaimyniniais sklypais 2000 m. Alytaus apskrities Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane taškais (duomenys neskelbtini) apibrėžtos sklypo dalies dydis - 2,5676 ha, taigi, įvertinus kitos sklypo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) plotą 0,8831 ha, bendras sklypo plotas yra 3,4486 ha, tai yra ženkliai viršija 2,75 ha. Kad ieškovams priklausantis sklypas atliekant kadastrinius matavimus dalintinas į du sklypus, nes juos skiria viešo naudojimo kelias, patvirtino ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas. Matininkas V. J. 2016 m. spalio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat teismo posėdžio metu, duodamas parodymus kaip liudytojas, parodė, kad atliko ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgdamas į ieškovo M. M. paaiškinimus ir Registrų centro duomenis. Nurodė, kad ieškovai nusipirko trikampį žemės sklypą, nes už keliuko buvo pažymėta valstybinė žemė. Šie liudytojo parodymai atmestini, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams: J. O. S. žemės sklypo abrisui ir 2000 m. parengtam J. O. S. žemės sklypo planui. Pažymėtina, jog iš ieškovo M. M. 2016 m. lapkričio 22 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėse ieškovams priklausančio sklypo ribų klaida jau yra ištaisyta, įbraižius sklypo dalį už kelio. Teismas nesiremia 2016 m. spalio 11 d. J. O. S. rašytiniais paaiškinimais, nes ji nedalyvavo teismo posėdyje ir nepatvirtino nurodytų aplinkybių būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, jos paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog sklypas buvo suformuotas be sklypo dalies už kelio, prieštarauja abrisui ir 2000 metais parengtam ginčo sklypo planui. Be to, J. O. S. sūnus liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jo mama pardavė sklypą ieškovams jau be priėjimo prie ežero. Liudytojas manė, kad priėjimas turėjo būti, kodėl jo neliko, negalėjo paaiškinti, nurodė, kad nesiaiškino, kodėl taip nutiko. Liudytojas Z. P. patvirtino, jog iki Baltojo Bilso ežero ieškovų sklypo riba nesiekia, iki ežero lieka apie 5 metrus atstumas nuo sklypo ribos. Liudytojas V. J., buvęs A. Č. kaimynas, taip pat liudytojai R. P., S. D. teismo posėdžio metu parodė, jog J. O. S. neturėjo priėjimo prie ežero per savo sklypą, paežerė visuomet priklausė A. Č.. Iš rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų teismas daro išvadą, kad ieškovų sklypas faktiškai nesiribojo su Baltojo Bilso ežeru.

Dėl ieškovams priklausančio sklypo ribos su atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančiu sklypu.

Atsakovai I. K., G. K., R. J. ir B. J. dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai I. K., G. K., R. J. ir B. J. 2002 m. gruodžio 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5460 pagrindu iš A. M. įgijo 1,1208 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime. 2003 m. lapkričio 14 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo 11208 kv. m. žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus - 7200 kv. m. ir 4008 kv. m. Šis detalusis planas yra nenuginčytas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. 2002 m. rugpjūčio 23 d. Žemės ribų paženklinimo akte J. O. S. pasirašė, taip sutikdama su A. M. žemės sklypo ribomis. Iš 2002 m. rugsėjo 22 d. M. M. įmonės parengto A. M. žemės sklypo plano matyti, kad J. O. S. pasirašė ant šio žemės sklypo plano, o plane aiškiai pažymėta bendra sklypų riba (duomenys neskelbtini), taškas (duomenys neskelbtini) nutolęs nuo Baltojo Bilso ežero per atstumą (duomenys neskelbtini). Įgyvendinus teritorijų planavimo projektą, atidalijimo būdu buvo suformuoti du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,4008 ha, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,7200 ha ir kuris ribojasi su ginčo sklypu, išorinės šių sklypų ribos nekito. Ieškovai įgydami sklypą įgijo tiek teisių, kiek jų turėjo ankstesnė sklypo savininkė, visi ankstesnės savininkės atlikti veiksmai ir duoti sutikimai yra privalomi naujiesiems sklypo savininkams. Iš šių įrodymų spręstina, jog šiuo metu ieškovams priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams I. K., G. K., R. J., B. J. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aiškios ribos buvo nustatytos atlikus sklypų atidalijimą pagal detalųjį planą ir su tokiomis ribomis sutikus ankstesnei sklypo savininkei J. O. S.. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad atidalinto sklypo ribos buvo aiškios ir suderintos su J. O. S.. Ieškovų argumentai, kad žemės sklypų formavimo pirminiuose dokumentuose – abrisuose nurodyti skirtingi bendros sklypų ribos ilgiai, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes aiškios ribos buvo nustatytos kadastriniais matavimais, kurių ankstesnė savininkė neginčijo net 10 metų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog ieškovams priklausančio ginčo sklypo riba su atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo riba yra aiški, atitinkanti teritorijų planavimo dokumentus, todėl nėra pagrindo jos keisti teismo sprendimu pagal ieškovų pateiktą projektą. Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovų argumentai, kad atsakovų I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo padidėjimas po kadastrinių matavimų lėmė ieškovų sklypo ploto sumažėjimą. Esant šioms aplinkybėms atsakovai pagrįstai nesutinka su ieškovų reikalavimu nustatyti bendrą su ieškovų sklypu ribą pagal ieškovų parengtą planą, nes nustačius ribą pagal planą, sumažėtų atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas nustatyti jiems priklausančio sklypo ir atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančio sklypo bendrą ribą pagal matininko V. J. parengtą planą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl ginčo sklypo ribos su A. Č. priklausančiu sklypu

Ieškovai ginčija ir bendrą jiems priklausančio žemės sklypo ribą su atsakovei A. Č. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. Č. su pateiktu ieškinio reikalavimu nustatyti ribą pagal matininko A. J. parengtą planą nesutinka. Iš byloje esančio Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Č. nuo 1996 m. balandžio 26 d. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, kurio plotas yra 3,75 ha. Iš 1995 m. balandžio 13 d. parengto A. Č. suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), abriso matyti, kad atsakovei priklausantis sklypas ribojasi su šiuo metu ieškovams priklausančiu sklypu, tuo metu laisva valstybine žeme, sudaryta iš atkarpų, kurių ilgiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ieškovams priklausančio žemės sklypo pirminiame dokumente J. O. S. žemės sklypo abrise bendra riba su A. Č. priklausančiu sklypu pažymėta atkarpomis (duomenys neskelbtini). Taigi, pirminiuose dokumentuose nurodytos sklypų ribos nesutampa. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo teismo sprendimu nustatinėti ieškovams ir atsakovei A. Č. priklausančio sklypo bendrą ribą, atsižvelgia į tai, kad J. O. S. žemės sklypas buvo suformuotas vėliau nei A. Č., todėl pagrįstas atsakovės atstovės argumentas, jog J. O. S. formuoto sklypo ribos turėjo būti derinamos prie A. Č. jau suformuoto žemės sklypo ribų, o ne atvirkščiai. Įvertinęs aplinkybes, kad J. O. S. 2002 metais atliekant kadastrinius matavimus pripažino A. M. sklypo padalinimo plane, parengtame 2002 m. rugsėjo 22 d. M. M. įmonės, tašką (duomenys neskelbtini), kaip teisingą, teismas spendžia, jog J. O. S. sklypas nesiribojo su Baltojo Bilso ežeru. Teismas turi pagrindą spręsti, jog A. Č. abrise atkarpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), o J. O. S. abrise pažymėta (duomenys neskelbtini), neatitinka, nes 85 metrų ilgio atkarpa A. Č. abrise apima ribą su dviem sklypais: ne tik su J. O. S. sklypo, bet ir su A. M. sklypo, šiuo metu priklausančio J. ir K., riba. Kaip matyti, atsakovams J. ir K. priklausantis sklypas (pagal 2004 m. kovo 30 d. K. M. parengtą planą) su A. Č. priklausančiu sklypu ribojasi 5,16 metrų atkarpa. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus galimus natūralius Baltojo Bilso ežero pakrantės pokyčius, abrisuose esantis atkarpų neatitikimas laikytinas pateisinamu. Palyginus abiejuose abrisuose pažymėtus bendros ribos atkarpų ilgius teismas sprendžia, kad nesutampa ir atkarpos: A. Č. abrise pažymėta skaičiumi (duomenys neskelbtini), o J. O. S. abrise pažymėta skaičiumi (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės A. Č. atstovės pateikto 2016 m. lapkričio 7 d. situacijos brėžinio, parengto 2012 m. ortofoto medžiagoje matininko Z. P., matyti, kad tarp ieškovams priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. Č. priklausančio sklypo eina viešo naudojimo kelias, pažymėtas (duomenys neskelbtini), vedantis į atsakovei A. Č. priklausančią sodybą. Iš formuojant A. Č. žemės sklypą sudarytos žemės naudmenų eksplikacijos matyti, kad tik 0,03 ha kelio įskaityta į atsakovės A. Č. žemės sklypą, todėl netikėti atsakovės A. Č. atstovės paaiškinimais, kad šis kelias iš esmės yra už atsakovės sklypo ribų, ką patvirtina ir grafinė medžiaga, nėra pagrindo. Iš J. O. S. priklausančio sklypo žemės naudmenų plotų eksplikacijos, sudarytos 2000 m balandžio 7 d., matyti, jog į ieškovams priklausantį žemės sklypą keliai taip pat nepatenka. Nors ieškovas M. M. ir liudytojas V. J. nurodė, kad tarp šių sklypų jokio kelio nėra, faktinį kelio buvimą patvirtina 2016 m. spalio 10 dieną atsakovės A. Č. atstovės advokatės atspausdinta Kadastro žemėlapio ištrauka, taip pat 2016 m. liepos 8 d. antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 01278-16-023 bei prie jo pateiktos nuotraukos Nr. 2, 31, iš kurių matyti faktinis kelias, ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto 1999 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad ieškovų ir atsakovės sklypus natūroje skiria viešo naudojimo kelias, kuris neįskaitytas nei į vieno žemės sklypo plotą, abrisuose nustatyti neatitikimai atkarpose (duomenys neskelbtini) A. Č. abrise ir (duomenys neskelbtini) J.O. S. abrise yra pateisinami ir neįrodo, jog sklypų ribos pagal pirminius dokumentus nėra aiškios. Abrisuose nurodytos atkarpos nebūtinai turi sutapti dėl kelio daromos įtakos. Ieškovai neįrodė, kad kadastriniais matavimais nustatyta A. Č. žemės sklypo riba pažeidžia ieškovų interesus, ir kad nustačius tokias ribas buvo sumažintas jiems priklausančio žemės sklypo plotas. Be to, nustačius ieškovų ir A. Č. sklypų bendrą ribą pagal ieškovų pasiūlytą projektą, atsakovės A. Č. įvažiavimas į sodybą patektų į ieškovų žemės sklypą. Tokio sprendimo būtinybės ieškovas neįrodė. Esant šioms aplinkybėms ieškovų reikalavimas nustatyti jiems ir atsakovei A. Č. priklausančių sklypų bendrą ribą pagal V. J. parengtą planą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovų ieškinys atmestinas, todėl ieškovai privalo atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. Č. 2016 m. lapkričio 21 d. prašymu prašo priteisti iš ieškovų iš viso 860 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 700 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 160 Eur už antstolio konstatavimo protokolo parengimo išlaidas. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga, atsakovės A. Č. atstovė advokatė rengė atsiliepimą, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, teikė įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, mano, kad 700 Eur išlaidų suma yra pagrįsta, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistina atsakovės A. Č. naudai iš kiekvieno ieškovo po 175 Eur, taip pat priteistinos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, t. y., po 40 Eur iš kiekvieno ieškovo atsakovės A. Č. naudai (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atsakovai I. K., G. K., R. J. ir B. J. taip pat teikė atsiliepimą į ieškinį ir už advokato teisines paslaugas I. K. advokatei sumokėjo 500 Eur. Byloje pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai bei prašymas priteisti šias išlaidas. Patirtos išlaidos protingo dydžio, realiai išlaidas patyrė I. K., todėl jos naudai iš kiekvieno ieškovo priteistina po 125 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai lygiomis dalimis turi atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje patirta iš viso 27,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš kiekvieno ieškovo priteistina po 6,92 Eur (CPK93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur už advokato teisinę pagalbą ir po 40 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš viso iš kiekvieno ieškovo priteisti po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei I. K. iš ieškovų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) už advokato teisinę pagalbą iš kiekvieno.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 6,92 Eur (šešis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.