Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-871-254/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-31
Bylos Nr.: e2A-871-254/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00283-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: M. M., G. K., R. K.
Atsakovas: Z. Č., O. Č., V. K., E. U., I. K., G. K., R. J., B. J.
Trečiasis asmuo: Valstybinė įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-871-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00283-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M., G. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M., G. K. ir R. K. ieškinį atsakovams Z. Č., O. Č., V. K., E. U., I. K., G. K., R. J., B. J., tretieji asmenys Valstybinė įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su atsakovei A. Č. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribas: taško Nr. (duomenys neskelbtini) (x koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)) pagal matininko V. J. parengtą 2016 m spalio 4 d. Žemės sklypo planą bei prie jo pridėtą koordinačių žiniaraštį; 2) nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su atsakovams I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribas: taško Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini)) pagal matininko V. J. parengtą 2016 m. spalio 4 d. Žemės sklypo planą bei prie jo pridėtą koordinačių žiniaraštį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė A. Č. atlikinėjo jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2014 m. liepos 14 d. VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas priėmė išvadą dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų patikros Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nesutampa su atsakovės A. Č. žemės sklypo ribomis. Nepaisant ieškovų pareikštų pretenzijų kadastrinius matavimus atlikusiam matininkui Z. P., nesutikimo motyvų bei aukščiau nurodytos VĮ „Registrų centras“ išvados, atsakovės A. Č. kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gegužės 11 d. ir yra galiojantys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius pateikė raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, jog visi matavimai yra atlikti tinkamai bei ieškovų teisės nebuvo pažeistos. 2015 m. liepos 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos; matavimus atlikęs UAB „AMMP“ matininkas Z. P. neteisingai nurodė kelio plotį, neteisingai nurodė sklypo gretimybę, buvo nustatyta eilė kitų neatitikimų, kuriuos sąlygojo UAB „AMMP“ matininko Z. P. neteisėti veiksmai. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba negali pašalinti pažeidimų, todėl ieškovai turi kreiptis į teismą dėl ribų pakeitimų.

4. Ieškovams tapo žinoma, jog atliekant greta esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J., sklypo padalinimą, buvo neteisėtai pakeista ieškovams priklausančio sklypo konfigūracija. 2015 m. rugpjūčio 26 d. ieškovai pateikė pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo nurodė, vykdant gretimo sklypo kadastrinius matavimus, atliktus pažeidimus. 2015 m. lapkričio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, jog ieškovams priklausančio sklypo bei atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo besiribojančios kraštinės posūkio taškai turėtų sutapti, tačiau nurodyti kraštinių ilgiai tarp tų pačių kraštinės posūkio taškų neatitinka. Tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų pradiniai duomenys, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai nustato skirtingus posūkio taškus bei žemės sklypų ribas, t. y., žemės sklypų ribos nėra aiškios, o dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų kadastrinių matavimų ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas yra neteisėtai sumažėjęs iki (duomenys neskelbtini) m².

5. Dėl aukščiau išdėstytų bei esančių neatitikimų neteisėtai apsunkinamas disponavimas ieškovams priklausančiu sklypu, jo išvystymas, lėšų įsisavinimas – ieškovai negalėjo (bei negali) teikti paraiškų ir pretenduoti į Europos Sąjungos fondų skiriamas paramas, patyrė (bei patiria) nuostolius dėl negalėjimo pritaikyti žemės sklypo, jame vystyti ūkinės veiklos, mažėja žemės sklypo plotas, vertė ir kt.

6. Pradinė atsakovė A. Č. nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė patikslintą ieškovų ieškinį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

6.1. Ieškovai nepagrįstai savo ieškinį grindžia tuo, kad jiems priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra tik iki bendro naudojimo kelio ir jiems nepriklauso žemės sklypo dalis, esanti kitoje bendro naudojimo kelio pusėje. Tai paneigia 1990 m. kovo 1 d. (turi būti 2000 m. kovo 1 d.) ieškovų žemės sklypo, tuo metu priklausiusio J. O. S., žemės sklypų paženklinimo - parodymo akto 3 punktas, 2000 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininko(ų) J. O. S. žemės sklypo abrisas, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. plotas (duomenys neskelbtini) ha, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, 2014 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio ištrauka. Atsakovė nurodė, kad ieškovai privalo vykdyti savo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir vadovaujantis preliminariais matavimais paženklintomis ribomis – atlikus tokius kadastrinius matavimus ieškovų žemės sklypo plotas būtų net didesnis negu 2,75 ha. Visuose ieškovų pateiktuose žemės sklypo planuose jų žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti skirtingai, ribos nustatinėjamos ne vadovaujantis teisės aktais, bet išimtinai ieškovų interesais.

6.2. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinio matyti, kad atsakovės žemės sklypo ribos, nustatytos kadastriniais matavimais, tik labai neženkliai skiriasi nuo ribų, nustatytų pagal 1995 m. balandžio 13 d. žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą bei abrisą, be to, skirtumas yra tokio pobūdžio, kad tam tikra dalis pirminiais dokumentais suformuoto atsakovės žemės sklypo atitenka ieškovams. Kadastriniais matavimais nustatytas atsakovės A. Č. žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, nustatytas sklypo ploto padidėjimas yra leistinumo ribose, gauta paklaida sudaro (duomenys neskelbtini) ha, leistina maksimali ploto paklaida yra 0,1700 ha (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas ir 1 priedas).

6.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. spalio 30 d. parengė išvadą apie žemės sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas. Ieškovai prašo nustatyti šio žemės sklypo ribas atsakovės A. Č. žemės sklypo sąskaita, toje dalyje, kurią ji valdo ir teisiškai, ir faktiškai. Ieškovai, reikšdami teismui reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribas kitaip negu jas yra suderinusi pirmoji žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. O. S., kvestionuoja tas ribas ir tuo pačiu nesilaiko minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 8.7 punkte įtvirtintos nuostatos.

Atsiliepimas

7. Atsakovai I. K., G. K., R. J. ir B. J. (toliau 9 p. – atsakovai) ieškinio reikalavimą jų atžvilgiu prašė atmesti šiais argumentais:

7.1. Atsakovai, siekdami įvertinti ar naujai teikiamu žemės sklypo planu bus keičiamos jų žemės sklypo ribos, kreipėsi į matininką Z. P.. Palyginus atsakovų įregistruoto žemės sklypo ribas su matininko V. J. parengtu 2016 m. spalio 4 d. žemės sklypo planu, akivaizdžiai matyti, kad atsakovų žemės sklypo plotas mažėja. Ieškovų žemės sklypo ribos ne sutampa su atsakovų žemės sklypo riba, o įeina į jų žemės sklypą. Atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos įregistruotos viešajame registre, todėl jos negali būti keičiamos, mažinant atsakovų žemės sklypo plotą. Ieškovų žemės sklypas suformuotas tik (duomenys neskelbtini) atlikus preliminarius matavimus ir kadastriniai matavimai nebuvo atliekami.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 26 d. su prašymu (skundu) kreipėsi į NŽT teigdamas, kad darant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, neteisėtai buvo pakeista jų sklypo konfigūracija, vakarinės kraštinės ilgis sutrumpėjo nuo (duomenys neskelbtini) m (nurodytų abrise) iki (duomenys neskelbtini) m. Į šį skundą M. M. NŽT 2015-11-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad buvo įvertinti ir privatizavimo metu (1999 m.) parengti atsakovų žemės sklypo abrisas bei planas ir nustatyta, kad atsakovų žemės sklypo rytinės ribos (kuri turėtų sutapti su ieškovo sklypo vakarine riba) linijos ilgis yra (duomenys neskelbtini) m. Ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentuose (abrise ir plane) vakarinės greta atsakovų žemės sklypo ribos linijos ilgis yra (duomenys neskelbtini) m. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų žemės sklypo ribos posūkio taške Nr. (duomenys neskelbtini) ir mūsų žemės sklypo pietinėje pusėje esantis posūkio taškas pažymėti prie B. B. ežero kranto ir turėtų sutapti. Ieškovų prašymu vykdytojas UAB „AMMP“ pateikė kadastro tvarkytojui atlikti ieškovų žemės sklypo išankstinę patikrą, kuri, remiantis Kadastro nuostatų 9.9 punktu, nėra privaloma ir laikinajame nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio sluoksnyje pažymėtos žemės sklypų ribos, atlikus išankstinę patikrą yra tik informacinio pobūdžio. Teisės aktuose nėra numatyta, kad, atlikus žemės sklypų plano arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą, NŽT turi teisę pakeisti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išankstinės patikros metu buvo nustatyti netikslumai, kad paties ieškovų naujai pateikiamos žemės sklypo ribos nesutampa su jo paties registre jau įregistruoto žemės sklypo ribomis.

7.3. Ieškovai įrodinėdami savo ieškinio pagrįstumą, kaip pagrindiniu dokumentu vadovaujasi matininko A. B. 2016 m. balandžio 12 d. paruoštu žemės sklypo planu, kuris paruoštas pažeidus įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius šių planų sudarymo tvarką bei reikalingas atlikti privalomas procedūras. Jau minėta, kad tik tinkamai surašius privalomą žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentą - Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, gali būti rengiamas žemės sklypo planas. Matininkas A. B. nerašė jokio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, nekvietė atsakovų dalyvauti nustatant ribas, neinformavo apie savo plano rengimą. Pagal teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, nuostatas, žemės sklypų ribų paženklinimo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant nuginčyti atsakovų sklypo ribas, kurios nustatytos atlikus sklypo kadastrinius matavimus, būtina ginčyti ir administracinius aktus, kurie įregistruoti viešajame registre ir kuriais patvirtintas atliktų kadastrinių matavimų teisingumas. Ieškovai 2003 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti viešajame registre ir kuriais vadovaujantis patvirtintas detalusis planas, K. M. įmonės parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto neginčija. Be to, ieškovų pateiktas planas nėra teisingas, kadangi atsakovams bus atimta teisė turėti įvažiavimą į jų teisėtai įsigytą sklypą – šis keliukas nubraižytas kitoje vietoje, negu yra realiai.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą šiais argumentais:

8.1. Nurodė, kad atsakovų žemės sklypai suformuoti tinkamai ir neprieštarauja ieškovo teisėms ir interesams. Pagal A. Č. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planą, (duomenys neskelbtini) ir jo Abrisą, linijų ilgiai po kadastrinių matavimų atlikimo iš esmės nepailgėjo, o netgi sumažėjo, tuo tarpu linija tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojanti su natūraliu kontūru - B. B. ežeru buvo patikslinta, tačiau minėta linija sietina su ežero pakrante, todėl atsirado šios linijos ilgio skirtumas. Tarp ribos posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybė yra nurodyta B. B. ežero krantas t. y. natūralus kontūras - B. B. ežero pakrantės juosta, kuri gali kisti dėl natūralių procesų, t. y. krantų erozijos ir kt. veiksnių. Aplinkybę dėl ežero pakrantės kitimo, patvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos orto fotografinio žemėlapio ORTIOLT aerofotografinės nuotraukos, kuriose matyti, kad nuo 1995 m. iki 2015 m. pakito minėto ežero kranto linija ties minėtu žemės sklypu. Atlikus kadastrinius matavimus ir patikslinus sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, linijos ilgis ties ribos posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) pakito, lyginant su matmenimis nurodytais Abrise, dėl to, kad atliekant kadastrinius matavimus naudojamos tikslesnės nei ankstesnių matavimų priemonės, minėta linija yra siejama su natūraliu kontūru - ežero krantu, todėl šios linijos ilgis nebuvo dirbtinai keičiamas.

8.2. Ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro pažymėjime kelių plotas nėra nurodytas, todėl bendrojo naudojimo kelias negali būti priskirtinas šiam žemės sklypui. Minėtą bendrojo naudojimo kelią priskyrus žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pabloginama ieškovų padėtis, nes kelias būtų priskirtas A. Č. priklausančiam žemės sklypui. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos, kelio griovių išorinių kraštų. Matininkui atlikus kadastrinius matavimus vietovėje nustatyta, kad toje vietoje bendrojo naudojimo kelias yra 6 m. pločio.

8.3. Ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti 0,4000 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 0,3000 ha turi sudaryti ariamos žemės plotas, 0,1000 ha turi sudaryti pievų ir natūralių ganyklų plotas. Ieškovų pateiktame MB „Geolinkas“ matininko parengtame šio sklypo plane nurodyta, kad ariamos žemės plotas iš viso sudaro 0,6287 ha, o pievų ir natūralių ganyklų plotas iš viso sudaro 0,1028 ha. Ieškovai jiems priklausantį žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) m., po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, todėl jie turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą elgtis protingai, apdairiai (CK 1.5 straipsnis) – pasidomėti, kur yra perkamo žemės sklypo ribos, ar Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimi žemės sklypai nepersidengia, apžiūrėti perkamą žemės sklypą vietovėje. Tinkamai atliekant žemės sklypo, priklausančio ieškovams, kadastrinius matavimus ir kartu matuojant sklypo dalį ties ribos posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini) (žiūrint sklypo abrise ir plane), tuomet ieškovams ploto trūkumo neatsirastų, jo plotas padidėtų. Ieškovai savo reikalavimą grindžia pagal MB „Geolinkas“ matininko V. J. parengtą žemės sklypo planą, kuris turėtų būti komplektuojamas su visa kadastro duomenų byla, tačiau jokia kadastro duomenų byla nebuvo pateikta kompetentingai valstybės institucijai patikrai.

9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei A. Č. iš ieškovų M. M., G. K., R. K., po 175 Eur už advokato teisinę pagalbą ir po 40 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš viso iš kiekvieno ieškovo po 215 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei I. K. iš ieškovų M. M., G. K., R. K., po 125 Eur už advokato teisinę pagalbą iš kiekvieno; priteisė valstybės naudai iš ieškovų po 6,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų žemės sklypo formos ir dydžio, nustatė, kad įgydami ginčo žemės sklypą ieškovai įgijo tokio dydžio ir formos (ribų) žemės sklypą, kokį nuosavybės teise valdė ankstesnė žemės sklypo savininkė J. O. S., todėl visi ankstesnės savininkės veiksmai ir sutikimai formuojant gretimus žemės sklypus ieškovams yra privalomi ir galiojantys. J. O. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs valstybei priklausantis (duomenys neskelbtini) m pločio bendro naudojimo kelias. Akte nėra nurodyta, kad sklypas ribojasi su B. B. ežeru, ribojimuose pažymėta Vandens telkinių apsaugos zona – 200 m. Iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ir sklypo abriso matyti, kad J. O. S. suformuoto žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, o jo forma yra netaisyklingo daugiakampio, kurį dalija bendro naudojimo kelias į du sklypus, vieno sklypo forma artima trikampiui, kito - netaisyklingam keturkampiui. Planą pasirašė sklypo savininkė, jis patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos. Plane pažymėta, kad žemės sklypas aiškiai apibrėžtas taškais duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad sklypas ribojasi su sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir per taškus (duomenys neskelbtini) eina bendro naudojimo kelias. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovai įsigijo tik sklypo dalį, pažymėtą taškais (duomenys neskelbtini).

12. Atliekant matavimus nustatyta, jog žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) dalija viešo naudojimo kelias, todėl buvo suformuoti du sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha. Teismas sprendė, kad ieškovai pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kuris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas taškais (duomenys neskelbtini), kurio forma artima ne trikampiui, o daugiakampiui, susidedančiam iš dviejų sklypų, kuriuos skiria kelias, ir kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėse ieškovams priklausančio sklypo ribų klaida jau yra ištaisyta, įbraižius sklypo dalį už kelio. Iš rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų teismas sprendė, kad ieškovų sklypas su B. B. ežeru nesiribojo.

13. Teismas dėl ieškovams priklausančio sklypo ribos su atsakovams I. K., G. K., R. J. ir B. J. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas ir nebuvo nuginčytas atsakovų (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigyto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus - (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m. Šio žemės sklypo plane aiškiai pažymėta bendra sklypų riba (duomenys neskelbtini), taškas (duomenys neskelbtini) nutolęs nuo B. B. ežero per atstumą (duomenys neskelbtini). Įgyvendinus teritorijų planavimo projektą, atidalijimo būdu buvo suformuoti du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha ir kuris ribojasi su ginčo sklypu, išorinės šių sklypų ribos nekito. Ieškovai įgydami sklypą įgijo tiek teisių, kiek jų turėjo ankstesnė sklypo savininkė. Su sklypo ribų nustatymu sutiko ankstesnė sklypo savininkė, byloje esančių įrodymų pagrindu abejoti faktu, kad sklypo ribos aiškios ir suderintos su ankstesne savininke, teismas nenustatė.

14. Pasisakydamas dėl ginčo sklypo ribos su A. Č. priklausančiu sklypu, teismas nustatė, kad A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra (duomenys neskelbtini) ha. Iš (duomenys neskelbtini) parengto A. Č. suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), abriso matyti, kad atsakovei priklausantis sklypas ribojasi su šiuo metu ieškovams priklausančiu sklypu, tuo metu laisva valstybine žeme, sudaryta iš atkarpų, kurių ilgiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančio žemės sklypo pirminiame dokumente J. O. S. žemės sklypo abrise bendra riba su A. Č. priklausančiu sklypu pažymėta atkarpomis (duomenys neskelbtini). Pirminiuose dokumentuose nurodytos sklypų ribos nesutampa. Teismas konstatavo, kad J. O. S. formuoto sklypo ribos turėjo būti derinamos prie A. Č. jau suformuoto žemės sklypo ribų, kadangi J. O. S. žemės sklypas buvo suformuotas vėliau nei A. Č.. J. O. S. sklypas nesiribojo su B. B. ežeru, kadangi ji (duomenys neskelbtini) m. atliekant kadastrinius matavimus pripažino tašką (duomenys neskelbtini) teisingu. Teismas, konstatuodamas abrisuose esantį atkarpų neatitikimą, atsižvelgė ir į galimus natūralius B. B. ežero pakrantės pokyčius. Grafinė bylos medžiaga patvirtino, kad tarp ieškovams priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. Č. priklausančio sklypo eina viešo naudojimo kelias, pažymėtas (duomenys neskelbtini), vedantis į atsakovei A. Č. priklausančią sodybą, todėl konstatuota, kad minėtas kelias yra už atsakovės sklypo ribų. Kadangi ieškovų ir atsakovės sklypus natūroje skiria viešo naudojimo kelias, kuris neįskaitytas nei į vieno žemės sklypo plotą, abrisuose nustatyti neatitikimai atkarpose (duomenys neskelbtini) A. Č. abrise ir (duomenys neskelbtini) J. O. S. abrise yra pateisinami ir neįrodo, jog sklypų ribos pagal pirminius dokumentus nėra aiškios. Abrisuose nurodytos atkarpos nebūtinai turi sutapti dėl kelio daromos įtakos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – apeliantai) prašo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą ir tenkinti tapačius ieškinyje išdėstytus reikalavimus; netenkinus pirmojo reikalavimo, dėl teismo atliktų procesinių teisės normų pažeidimų, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus atlikęs matininkas Z. P. pažeidė kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas – neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų vykdymo metu jau įregistruotus duomenis, planus bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį ir tai nustatė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos, kas sąlygojo išdėstytų neatitikimų tarp žemės sklypų ribų atsiradimą. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Kai žemės sklypo riboženkliai išnykę, atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Kadangi tarp atliktų matavimų ir žemės sklypų planų yra prieštaravimų, tai žemės sklypo ribos yra neaiškios ir todėl gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis ieškovų NTR ir NTK įregistruotais duomenimis, matavimais bei NTK žemėlapiu.

15.2. Teismas padarė procesinius teisės pažeidimus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo užkirsta galimybė ieškovams visomis teisės aktų leistinomis priemonėmis įrodinėti ginčo aplinkybes, kadangi esminę reikšmę bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui turėjo šiuo metu ieškovams priklausančio ankstesnės žemės sklypo savininkės J. O. S. paaiškinimai, o teismas nusprendė atmesti ieškovų prašymą ją apklausti kaip liudytoją. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo remtasi aplinkybe, kad su ankstesne savininke buvo suderintos ribos, tačiau ji ieškovams yra nurodžiusi, kad jokių žemės sklypo ribų nederino, nepasirašė, jokios žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje procedūros nebuvo organizuotos bei ši jose nedalyvavo. Atsakovui pateikus prašymą minėtą asmenį apklausti kaip liudytoją, ieškovai tam neprieštaravo ir buvo nutarta J. O. S. iškviesti į teismo posėdį liudytoja. 2016 m. lapkričio 21 d., likus dienai iki 2016 m. lapkričio 22 d. posėdžio, liudytoja pateikė teismui paaiškinimą dėl negalėjimo jame dalyvauti ir nurodė, kad neprieštarauja būti apklausta kitais įmanomais ir teismui tinkamais būdais. 2016 m. lapkričio 22 d. apklausus visus į teismo posėdį atvykusius liudytojus, išklausius šalių paaiškinimų, paaiškėjo neabejotinas poreikis apklausti šią liudytoją dėl jos rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų ir teismo posėdžio metu nurodomų aplinkybių prieštaravimo, dėl priešingų žemės sklypų įgijimo bei padalinimo aplinkybių, dėl aplinkybių apie faktinį žemės sklypų valdymą, kai žemės sklypo savininkė buvo ji, dėl žemės sklypo ribų tariamo derinimo ir dėl žemės sklypo ploto bei išdėstymo, konfigūracijos neatitikimų. Teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovų prašymą apklausti šią liudytoją todėl, kad jos apklausa būtų perteklinė ir, kad teismo medžiagos yra pakankamai. Ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas, teismas, priėmęs minėtą sprendimą pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, teisę į nešališką teismą, ieškovų teisę į įrodinėjimą, prioritetą neteisėtai suteikdamas proceso koncentracijai.

15.3. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų ir A. Č. žemės sklypų ribų nepagrįstai prioritetą suteikė dokumento parengimo datai. Teismas nustatė, kad A. Č. žemės sklypas buvo suformuotas anksčiau negu J. O. S., todėl pastarosios sklypo ribos turėjo būti derinamos prie A. Č. žemės sklypo ribų. Tačiau sprendžiant netikslių žemės sklypo ribų CK 4.45 str. pagrindu klausimą, pirmumas parengiant žemės sklypo planą ne tik, kad nėra laikomas prioritetiniu kriterijumi, tačiau visiškai nelaikytinas teisiškai reikšmingu kriterijumi, sprendžiant žemės sklypo ribos nustatymo klausimą. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra vertinama, ar konkrečios ribos nustatymas nesuponuos gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalanso, ar konkrečios ribos nustatymas nereikš, jog teisiniu požiūriu ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sąskaitą, taip pat, ar riba bus nustatyta taip, kad vienodai suvaržys kiekvieno iš savininkų teises. Ieškovų siūlomas žemės ribų nustatymas vienodai suvaržo visų žemės savininkų interesus. Bylos medžiagoje esantys įrodymai, pateikti palyginamieji planai, akivaizdžiai parodo, jog A. Č. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo nustatytas paisant išskirtinai asmeninių atsakovės interesų.

15.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovams priklauso (ir/ar turėtų priklausyti) žemės sklypo dalis, esanti kitoje kelio pusėje. Pradinė savininkei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) ha sudarantis žemės sklypas, žemės sklypo konfigūracija artima trikampio geometrinei formai ir matininkui įvertinus jo plotą, pirminiuose dokumentuose nurodytus kraštinių ilgius tapo akivaizdu, kad ji įgijo žemės sklypą, kuris yra žemės plote iki kelio. Už kelio esantis žemės plotas („garnakalnis“) niekada ieškovams nepriklausė, o jį įskaičius, žemės sklypo plotas padidėtų iki (duomenys neskelbtini) ha. Pirminiuose dokumentuose pavaizduota žemės ploto dalis, esanti už kelio, yra žemės sklypo plano rengėjų klaida, o ieškovai nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) ha. sudarantį žemės sklypą, esantį vienoje kelio pusėje. Jie nėra suinteresuoti asmeninėmis lėšomis įsigyti žemės plotą ((duomenys neskelbtini)) ir/ar asmeninėmis lėšomis šioje teritorijoje išpirkinėti viršplotį. Žemės plotas, esantis greta (duomenys neskelbtini) ežero, yra kur kas vertingesnis žemės plotas nei žemės plotas esantis kitoje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini)), ieškovai turi lūkestį žemės sklypo ploto sumažėjimą kompensuoti žemės plote, esančiame greta šio ežero. Ginčą nagrinėjęs teismas nepagrįstai suabsoliutino išskirtinai žemės ploto kriterijų, neatsižvelgdamas į tai, jog, formuojant ieškovų ir atsakovės A. Č. žemės sklypus skiriančią ribą, privalėjo būti paisoma abiejų žemės sklypų savininkų interesų, siekiant šioje žemės ploto teritorijoje įgyvendinti žemės sklypų plotų trūkumus ir/ar viršpločius.

15.5. Dėl žemės sklypo ribos taško neatitikimo tarp ieškovams ir atsakovams I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro adresas Nr. (duomenys neskelbtini), priežasčių apeliantai nurodė, kad vadovaujasi matininko V. J. 2016 m. spalio 6 d. paaiškinimais. Akivaizdūs bei nepašalinti neatitikimai, nustatyti ir NŽT, patvirtinantys, jog žemės sklypo ribos yra neaiškios bei tikslintinos. Nors žemės sklypų riba turėtų sutapti, tačiau kraštinių ilgiai tarp tų pačių posūkio taškų yra skirtingi: pagal atsakovus kraštinės ilgis sudaro (duomenys neskelbtini) m., pagal ieškovus – (duomenys neskelbtini) m., o pagal dabartines nustatytas bei ginčijamas ribas – ieškovų kraštinės ilgis sutrumpėjęs iki (duomenys neskelbtini) m. Atstačius pirminiuose dokumentuose esančius duomenis bei taikant interesų pusiausvyros principą, net ir tokiu atveju tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypo riba pailgėja, jokio atsakovų teisių pažeidimo, tenkinus ieškovų pareikštus reikalavimus, nėra.

Atsiliepimas

16. Atsakovės A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyminės įpėdinės Z. Č., O. Č., V. K. ir E. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. A. Č. žemės sklypo ribos buvo paženklintos, parengtas ribų nustatymo brėžinys (abrisas), parengtas žemės sklypo planas, atkurtos nuosavybės teisės į jį bei žemės sklypas įregistruotas NTR ir NTK gerokai anksčiau negu J. O. S., todėl pastarosios žemės sklypas buvo formuojamas gretimybėje su A. Č. žemės sklypu. (duomenys neskelbtini) m. vasarą buvo atlikti kadastriniai matavimai, pagal kuriuos tik tam tikra dalis pirminiais dokumentais suformuoto jai priklausančio sklypo atitenka apeliantams. O apeliantai siekia priartėti prie A. Č. priklausančių namų valdos statinių, mažinant jos namų valdos kiemą, tiek galiojančius kadastrinius matavimus. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Kadastriniais matavimais nustatyta atsakovės žemės sklypo paklaida yra leistinose normos ribose – 0,1151 (leistina 0,1700). NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius patvirtino matininko Z. P. parengtą planą kaip teisingą ir nurodė, kad turi būti tikslinamas besiribojančio ieškovų žemės sklypo planas. Kadastriniais matavimais nustatytos A. Č. žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Šalies argumentai

16.2. Apeliantai teigdami, kad gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai, neginčydami atsakovų žemės sklypų kadastro duomenų, remdamiesi CK 4.45 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismo prašo naujai nustatyti žemės sklypų ribas. Visų atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl jų priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai, kurie byloje yra prima facie įrodymai.

16.3. Apeliantai niekada nesiekė, kad J. O. S. būtų apklausta liudytoja. 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose apeliantai prašė atmesti atsakovės prašymą dėl šios liudytojos apklausos ir teigė, kad nėra tokių aplinkybių, kurias reikia aiškintis su J. O. S., nurodė, kad visas aplinkybes žino sūnus, bendravo tiesiogiai su J. O. S., lankė ją namuose, žinojo kokia yra jos sveikatos būklė, patys siūlė atsakovams pasinaudoti notaro pagalba ir apsiklausti ją namuose, tačiau patys tokiu būdu nepasinaudojo, kategoriškai neigę būtinumą ją apklausti, staiga kardinaliai pakeitė nuomonę, todėl apeliantų motyvas dėl lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo nepagrįstas.

16.4. Apeliantai neteisingai nurodo, kad jiems nepriklauso žemės sklypas už kelio ir siekia visiškai naujo ribų nustatymo. Pažeisdami galiojantį teisinį reglamentavimą, visą žemės sklypo, esančio abipus bendro naudojimo kelio, plotą – (duomenys neskelbtini) ha, apeliantai siekia suformuoti vienoje žemės sklypo dalyje iki bendro naudojimo kelio ir net neslepia, kad tai daro siekdami priėjimo prie B. B. ežero ir dėl to, kad žemė besiribojanti su ežeru yra vertingesnė. Apeliantai skaičiuoja tik dalį žemės sklypo ploto, būtent tos dalies, kuri yra iki bendro naudojimo kelio ir teigia, kad jiems nepriklauso žemės sklypo dalis, esanti kitoje bendro naudojimo kelio pusėje. Šiuos teiginius paneigia (duomenys neskelbtini) apeliantų žemės sklypo, tuo metu priklausiusio J. O. S., žemės sklypų paženklinimo - parodymo akto (duomenys neskelbtini) punktas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininko(ų) J. O. S. žemės sklypo abrisas, skl. Nr. (duomenys neskelbtini). skl. plotas (duomenys neskelbtini) ha, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, parengtas (duomenys neskelbtini), suderintas tuometinio (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktas, oficiali VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio ištrauka, VĮ Registrų centro Alytaus filialo išvada. Apeliantai nevykdė savo žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatyta tvarka, neskaičiavo žemės sklypo ploto senomis ribomis, nerodė žemės sklypo kitoje bendro naudojimo kelio pusėje, nors jų nuosavybės teisės dokumentai – pirkimo – pardavimo sutartis su planu, pirminės savininkės dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad dalis jų žemės sklypo yra už bendro naudojimo kelio.

16.5. Pagal apeliantų pateiktą žemės sklypo planą, 2016 m. spalio 4 d. parengtą matininko V. J. žemės sklypo ribų nustatyti negalima, nes planas parengtas nesilaikant Kadastro nuostatų, neatlikus pagal nustatytą tvarką kadastrinių matavimų, nesilaikant visų procedūrų ir pažeidžiant reikalavimą žemės sklypo plotą apskaičiuoti, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones. Kadastro nuostatų (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Kadastro nuostatų (duomenys neskelbtini) priede.

16.6. Ribų posūkio taškas - Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės A. Č. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovų R. ir B. J., I. ir G. K. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą, Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus suderintame žemės sklypo plane, yra bendras visiems trims žemės sklypams. Pirmoji sklypo savininkė J. O. S. yra parašu patvirtinusi atsakovų R. ir B. J., I. ir G. K. žemės sklypo iki padalijimo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane, kad sutinka su riba taškuose (duomenys neskelbtini). Šis ribų posūkio taškas Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau niekada nekito, atsakovės A. Č. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ribų posūkio taškas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai tapatus ribų posūkio taškui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovų R. ir B. J., I. ir G. K. kadastrinių matavimų planą. Apeliantai prašo šį ribų posūkio tašką perkelti arčiau ežero, tokiu būdu kvestionuodami žemės sklypų ribas, kurios egzistuoja nuo pat žemės sklypų paženklinimo, buvo suderintos visų trijų žemės sklypų savininkų, įskaitant ir pirmąją žemės sklypo savininkę J. O. S.. Apeliantai neturi teisės kvestionuoti žemės sklypų ribų, kurias yra suderinusi J. O. S..

16.7. Atsakovės A. Č. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti senomis preliminariais matavimais paženklintomis ribomis, vadovaujantis pirminiais žemės sklypo formavimo dokumentais - abrisu ir žemės sklypo planu, bei atsižvelgiant į faktinį naudojimą. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinio matyti, kad atsakovės žemės sklypo ribos, nustatytos kadastriniais matavimais, tik labai neženkliai skiriasi nuo ribų nustatytų pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą bei abrisą. Be to, skirtumas yra tokio pobūdžio, kad tam tikra dalis pirminiais dokumentais suformuoto atsakovės žemės sklypo atitenka apeliantams. Apeliantai prašo nustatyti jų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsakovės A. Č. žemės sklypo sąskaita, toje dalyje, kuri jai priklauso pagal sklypo formavimo dokumentus ir kurią ji nuolat faktiškai naudojo.

Atsiliepimas

17. Atsakovai I. K., G. K., R. J. ir B. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime, pasisakydami dėl antrojo jiems aktualaus ieškinio reikalavimo, nurodo šiuos argumentus:

17.1. Prieš atsakovams įsigyjant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Žemės ribų paženklinimo akte buvusi žemės sklypo, kuris dabar priklauso ieškovams, savininkė J. O. S. pasirašė ir sutiko su A. M. žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso atsakovams, ribomis. Iš (duomenys neskelbtini) M. M. įmonės parengto A. M. žemės sklypo plano matyti, kad J. O. S. pasirašė ant šio žemės sklypo plano, o plane aiškiai pažymėta bendra sklypų riba (duomenys neskelbtini), taškas (duomenys neskelbtini) nutolęs nuo B. B. ežero per atstumą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad atidalinto sklypo ribos buvo aiškios ir suderintos su J. O. S.. Ieškovų argumentai, kad žemės sklypų formavimo pirminiuose dokumentuose - abrisuose nurodyti skirtingi bendros sklypų ribos ilgiai, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes aiškios ribos buvo nustatytos kadastriniais matavimais, kurių ankstesnė savininkė neginčijo net 10 metų. Atsakovų sklypo ribos yra aiškios, sklypą atsakovai įsigijo su atliktais kadastriniais matavimais, o apeliantai įsigydami savo žemės sklypą įgijo tiek teisių, kiek jų turėjo ankstesnė sklypo savininkė, o visi ankstesnės savininkės atlikti veiksmai ir duoti sutikimai yra privalomi pagal įstatymą naujiesiems sklypo savininkams.

17.2. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nenurodo jokio argumento dėl ko ši civilinė byla turėtų būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl apeliantų reikalavimas bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra visiškai nepagrįstas.

18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime trečiasis asmuo sutiko su visomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir ieškovams priklausančio sklypo formos, ploto ir ribų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo itin svarbią aplinkybę, kuri patvirtina, kad ieškovų žemės sklypą dalija bendro naudojimo kelias į du sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini) sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovai iš J. O. S. įgijo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, prie šios pirkimo – pardavimo sutarties buvo pridėtas planas. Iš plano matyti, kad ieškovų žemės sklypas apibrėžtais taškais Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties taškais Nr. (duomenys neskelbtini) eina bendro naudojimo kelias. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad J. O. S. apklausimas kaip liudytojos nebūtų turėjęs reikšmingos įrodomosios galios, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas minėtam asmeniui yra baigtas, ieškovams priklausančio žemės sklypo daiktinės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, byloje neginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ar atlikti įrašai viešajame registre, todėl šios liudytojos parodymai nebūtų turėję įtakos ginčo situacijos teisiniam vertinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

20. Byloje nustatyta, kad apeliantai M. M. ir R. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi iš žemės sklypo savininkės J. O. S. įgijo po ½ dalį (duomenys neskelbtini) ha. žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantams šiuo metu priklausantis žemės sklypas buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo abrisą, kurį savo parašu patvirtino J. O. S. ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, kuris (duomenys neskelbtini) taip pat buvo suderintas su žemės sklypo pirmine savininke, parengė projekto autorius K. K.. Šis planas su (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriumi buvo suderintas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pirminei savininkei buvo atkurtos natūra J. Č. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha. žemės sklypą. Iš (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priedo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo bendrą plotą sudaro (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų ir (duomenys neskelbtini) ha miško. Pažymėtina, kad apeliantams priklausantis žemės sklypas suformuotas ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas NTR ir NTK atlikus tik preliminarius matavimus.

21. Byloje nustatyta, kad NTK žemėlapyje apeliantų žemės sklypas pietrytinėje dalyje ribojasi su atsakovei A. Č. priklausančiu žemės sklypu. Šiai atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos vietovėje buvo paženklintos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktu, parengtas ribų nustatymo brėžinys – abrisas (autorius VAĮ „Hidroprojektas“ inžinierius L. P.). (duomenys neskelbtini) parengtas šio žemės sklypo planas, kurį (duomenys neskelbtini) suderino (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos tarnyba. (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) ha žemės. (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atstatymo ir žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims (duomenys neskelbtini) rajone“, A. Č. buvo suteiktas naudotis natūra (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo" patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB “AMMP” matininko Z. P. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Kadastriniais matavimais nustatytas A. Č. žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, nustatytas sklypo ploto padidėjimas yra leistinumo ribose, gauta paklaida sudaro (duomenys neskelbtini) ha, leistina maksimali ploto paklaida yra (duomenys neskelbtini) ha (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas ir 1 priedas).

22. Įvertinus šios nutarties 20 ir 21 punkto duomenis akivaizdu, kad apeliantų žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas ir ženklinamas gretimybėje su atsakovei A. Č. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio formavimo ir ženklinimo dokumentai yra pirmesni. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nekonstatavo apeliantų žemės sklypo sumažėjimo dėl atsakovės A. Č. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, taip pat nebuvo nustatyti juos atlikusio UAB “AMMP” matininko Z. P. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo ir plano neatitikimai pirminiams dokumentams, kurie būtų kliūtis atlikti suderinimą. Šiame rašte be kita ko yra nurodyta, jog pagal matininkės E. G. (duomenys neskelbtini) pateiktą (duomenys neskelbtini) ha. ploto žemės sklypo kadastro duomenų bylą kadastrinių matavimų patikrai, po atliktų kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad jos pateiktuose žemės sklypo planuose plotas yra (duomenys neskelbtini) ha., todėl po atliktų kadastrinių matavimų ieškovams priklausantis žemės sklypas padidėja (duomenys neskelbtini) ha. Ši matininkė, (duomenys neskelbtini) teikdama paaiškinimą dėl VĮ „Registrų centras“ išvados ir padidėjusio ploto nurodė, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas ploto pasikeitimas yra neleistinumo ribose.

23. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir apeliantų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte buvo akcentuota, kad pagal LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktą, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba neaiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, apie kuriuos jau paminėta šiame punkte. Tokiu atveju apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė (suabsoliutino) į paminėtą teisinį reglamentavimą, darydamas išvadą dėl vėlesnio jų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir ženklinimo, gretimybėje su A. Č. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neduoda pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisingu.

24. Apeliantai nurodo, kad NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuoti UAB „AMMP“ matininko Z. P. padaryti pažeidimai – neteisingai nurodytas kelio plotis ir pirminiuose dokumentuose gretimų ribų neatitikimai, todėl sklypų ribos yra neaiškios. Teisėjų kolegija dėl šių apeliantų argumentų remiasi tos pačios institucijos atsiliepimo į apeliantų apeliacinį skundą argumentais, kuriais yra paaiškinta neatitikimų atsiradimo priežastys, kurias pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. Č. priklausantis žemės sklypas ribojasi su apeliantams priklausančiu žemės sklypu ir atsakovės žemės sklypo abrise bendra riba su ieškovų žemės sklypu sudaryta iš atkarpų, kurių ilgiai (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovų žemės sklypo abrise bendra riba su atsakovės žemės sklypu sudaryta iš atkarpų, kurių ilgiai (duomenys neskelbtini). A. Č. priklausančio žemės sklypo abrise atkarpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), o J. O. S. tuo metu priklausiusio žemės sklypo abrise pažymėta (duomenys neskelbtini), neatitinka todėl, kad (duomenys neskelbtini) metrų ilgio atkarpa A. Č. abrise apima ribą su dviem sklypais: ne tik su J. O. S. sklypo, bet ir su žemės sklypo, tuo metu priklausiusio A. M., o šiuo metu priklausančio atsakovams J. ir K. riba, nes jų žemės sklypas, pagal (duomenys neskelbtini) K. M. parengtą planą, su A. Č. priklausančiu sklypu ribojasi (duomenys neskelbtini) metrų atkarpa. Todėl NŽT prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime nurodė, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, galimus natūralius B. B. ežero pakrantės pokyčius, minėtuose abrisuose esantis atkarpų neatitikimas, laikytinas pateisinamu. Dėl (duomenys neskelbtini) m. ilgio ribos A. Č. abrize ir (duomenys neskelbtini) ilgio ribos, pažymėtos ieškovų abrise teismas nustatė ir institucija su tuo sutinka, kad natūroje šiuos sklypus skiria bendro naudojimo kelias, todėl šios abrisuose nurodytos atkarpos nebūtinai turi sutapti dėl kelio daromos įtakos. Apeliantai dėl šiame punkte nurodytų neesminių neatitikimų atsiradimą paaiškinančių pirmosios instancijos teismo motyvų savo argumentų nenurodė. O jie atsirado atliekant kadastrinius matavimus A. Č. priklausančio žemės sklypo tomis pačiomis pirminėmis ribomis, tik naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones. Apeliantų žemės sklypas, kaip jau minėta pirmiau, suformuotas apliekant tik preliminarius matavimus.

25. Dėl apeliantų argumentų, kuriais jie nesutinka dėl kelio, jų žemės sklypą dalinančio į du sklypus. Atsakovai ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovams priklauso daugiakampio formos sklypas, kurį kelias dalija į 2 sklypus, iš kurių vienas - savo forma artimas trikampiui, o kitas – netaisyklingam keturkampiui. Ieškovų iniciatyva ir užsakymu matininkė E. G. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje ieškovams priklausantis viso žemės sklypo plotas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini) ha ir dėl per sklypą einančio bendro naudojimo kelio buvo formuojamas dviem atskirais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ši matininkė, (duomenys neskelbtini) teikdama paaiškinimą dėl VĮ „Registrų centras“ išvados ir padidėjusio ploto nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalija viešo naudojimo kelias, todėl buvo suformuoti du sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su viešo naudojimo keliu bei su sklypais, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, todėl šio sklypo ribos buvo priderintos prie esamos padėties. Taigi, dėl apeliantų žemės sklypą dalijančio į dvi dalis kelio, byloje yra duomenys ne tik iš atsakovų atsikirtimą pagrindžiančių įrodymų.

26. Teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovų įsigytą žemės sklypą dalija kelias, kuomet jie yra paremti dar ir šių duomenų visumos įvertinimu: pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), J. O. S. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pagal (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktą, paženklinant vietovėje riboženkliais buvo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gretimybėje su A. O. M., A. Č. ir S. M. nuosavybe bei bendro naudojimo keliu; akte nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs valstybei priklausantis (duomenys neskelbtini) m pločio bendro naudojimo kelias; akte nėra nurodyta, kad sklypas ribojasi su B. B. ežeru, ribojimuose nėra pažymėta Vandens telkinių apsaugos juostos, o tik Vandens telkinių apsaugos zona - (duomenys neskelbtini) m; pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, J. O. S. suformuoto žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, o jo forma yra netaisyklingo daugiakampio, kurį dalija bendro naudojimo kelias į du sklypus, vieno sklypo forma artima trikampiui, kito - netaisyklingam keturkampiui; kad žemės sklypą dalija kelias į dvi dalis patvirtina ir (duomenys neskelbtini) ūkininkės J. O. S. žemės sklypo abrisas; iš abriso matyti, kad taškas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atitrauktas nuo B. B. ežero ribos ir su jo kranto linija nesutampa. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų teiginiai, kad iš pirminių dokumentų matyti, jog ieškovų žemės sklypo konfigūracija artima trikampio geometrinei formai ir, kad J. O. S. žemės sklypas ribojosi su B. B. ežeru, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsnis). Taip pat iš paminėtų dokumentų akivaizdu, kad apeliantų argumentai, jog už kelio esantis žemės plotas (duomenys neskelbtini) niekada ieškovams nepriklausė, yra tik jų pasirinkta pozicija byloje, nes nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantais, kad pirminiuose dokumentuose pavaizduota žemės ploto dalis, esanti už kelio, yra žemės sklypo plano rengėjų klaida, o ieškovai nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) ha. sudarantį žemės sklypą, esantį vienoje kelio pusėje.

27. Iš apeliantų su pirmine žemės sklypo savininke J. O. S. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, suformuoto pagal preliminarius matavimus, pirkimo - pardavimo sutarties priedo – (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, matyti, kad žemės sklypas aiškiai apibrėžtas taškais (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad sklypas ribojasi su sklypais (duomenys neskelbtini), o šio plano dalyje, kur atskirai nurodomi gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai), nurodyta gretimybė su bendro naudojimo keliu ir jis atžymėtas plane toje vietoje, kaip ir pirminiuose dokumentuose. Iš ieškovų pateikto matininko V. J. parengto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plano, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti žemės sklypų ribas, matyti, kad žemės sklypo konfigūracija visiškai neatitinka pirminių savininkei J. O. S. suformuoto ir preliminarių matavimų pagrindu įregistruoto žemės sklypo duomenų - nei dėl žemės sklypo konfigūracijos, nei dėl gretimybės su bendro naudojimo keliu.

28. Dėl apeliantų argumentų, kad jie nėra suinteresuoti asmeninėmis lėšomis įsigyti žemės plotą (duomenys neskelbtini) ir/ ar asmeninėmis šioje teritorijoje lėšomis išpirkinėti viršplotį konstatuotina, kad pagal (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. O. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, esantį priedu prie apeliantų žemės sklypo nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo - (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, šį žemės plotą ieškovai jau yra įsigiję ir jo išsipirkinėti, neaišku iš ko, jiems nereikia. O net ir palaikant apeliantų nuomonę, kad žemės plotas, esantis greta (duomenys neskelbtini) ežero galėtų būti vertingesnis žemės plotas nei žemės plotas esantis kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), pripažinti jų lūkestį žemės sklypo ploto sumažėjimą, kuris be to yra tik pagal ieškovų pasiūlytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo planą, parengtą matininko V. J., neatitinkantį pirminių žemės sklypo formavimo dokumentų, kompensuoti žemės plote, esančiame greta šio ežero, teisėtu lūkesčiu teisėjų kolegija negali. Ši išvada daroma pagal tai, kad ribų posūkio taškas - Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės A. Č. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovų R. ir B. J., I. ir G. K. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą, Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus suderintame žemės sklypo plane, yra bendras visiems trims žemės sklypams. Pirmoji sklypo savininkė J. O. S. savo parašu atsakovų R. ir B. J., I. ir G. K. žemės sklypo iki padalijimo kadastrinių matavimų plane (duomenys neskelbtini), kuris vėliau nekito, yra patvirtinusi, kad sutinka su riba taškuose (duomenys neskelbtini). A. Č. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ribų posūkio taškas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai tapatus ribų posūkio taškui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovų R. ir B. J., I. ir G. K. kadastrinių matavimų planą. Į šį ribų posūkio tašką, egzistuojantį nuo pat žemės sklypų paženklinimo, kuris suderintas visų trijų žemės sklypų savininkų, neatsižvelgti tik todėl, kad ieškovai, įsigydami žemės sklypą iš pirminės savininkės turėjo lūkestį prieiti prie ežero, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Būtina dar atkreipti ieškovų dėmesį į jų liudytojo, J. O. S. sūnaus, G. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jo mama pardavė sklypą ieškovams jau be priėjimo prie ežero. Apeliantai taip pat nekvestionavo skundžiamame teismo sprendime nurodytų liudytojų V. J., buvusio A. Č. kaimyno, taip pat liudytojų R. P., S. D. parodymų, kad pirminė savininkė neturėjo priėjimo prie ežero per savo sklypą, paežerė visuomet priklausė A. Č.. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovų sklypas nesiribojo su B. B. ežeru.

29. Prie pirmiau jau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija dar papildo, kad be aplinkybių dėl matininko V. J. parengtame ieškovų žemės sklypo plane nepagrįstai perkelto ribų posūkio taško arčiau ežero ir aplinkybių dėl gretimybės su bendro naudojimo keliu plane nebuvimo, ieškovų žemės sklypas pagal šį planą sudaro tik (duomenys neskelbtini) ha, nors (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi jie įsigijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, t. y. tokio dydžio, kokio (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pirminei savininkei buvo atkurtos natūra J. Č. nuosavybės teisės. Taigi, būdami ne pirminiai formuojamo žemės sklypo savininkai, pateiktu planu dėl ribų nustatymo keičia žemės sklypo plotą. Šios nutarties 20 punkte jau minėta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pirminei savininkei buvo atkurtos natūra J. Č. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha. bendro ploto žemės sklypą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų ir (duomenys neskelbtini) ha miško. Pagal matininko V. J. parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, miškas sudarytų (duomenys neskelbtini) ha. ir (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų, kas duoda pagrindą išvadai, kad žemės sklypo ribų nustatymo planu ieškovai siekia įgyti ir visai kitokios kokybės nekilnojamąjį daiktą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Ši teisminė praktika taip pat neleidžia pripažinti teisingu ieškovų pasiūlymą dėl ribų, kurį jie grindė matininko V. J. (duomenys neskelbtini) parengtu planu.

30. Dėl apeliantų argumentų dėl žemės sklypo ribos taško neatitikimo tarp ieškovams ir atsakovams I. K. ir G. K. bei R. J. ir B. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro adresas Nr. (duomenys neskelbtini), priežasčių. Apeliantai nurodė, nors žemės sklypų riba turėtų sutapti, tačiau kraštinių ilgiai tarp tų pačių posūkio taškų yra skirtingi: pagal atsakovus kraštinės ilgis sudaro (duomenys neskelbtini) m., pagal ieškovus – (duomenys neskelbtini) m., o pagal dabartines nustatytas bei ginčijamas ribas – ieškovų kraštinės ilgis sutrumpėjęs iki (duomenys neskelbtini) m. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovai I. K., G. K., R. J. ir B. J. dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisę įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš A. M.. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Žemės ribų paženklinimo akte yra pasirašiusi ieškovų žemės sklypo pirminė savininkė, kas reiškia, kad ji su jomis sutiko. Ji taip pat pasirašė ir ant (duomenys neskelbtini) matininko M. M. įmonės parengto A. M. žemės sklypo plano. Jame yra aiškiai pažymėta bendra sklypų riba (duomenys neskelbtini), taškas (duomenys neskelbtini) nutolęs nuo B. B. ežero per atstumą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus, o įgyvendinus teritorijų planavimo projektą, atidalijimo būdu buvo suformuoti du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha., ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha., kuris ir ribojasi su ginčo sklypu, išorinės šių sklypų ribos nekito. Taigi, šių sklypų kadastriniai matavimai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, o jų nenuginčijus, kvestionuoti pirminės savininkės suderinimus, kurių ji pati neginčijo, o ribų ilgius lyginti su ieškovų pasiūlymo pagrindu parengtu planu, dėl kurio ydingumo jau pasisakyta, nėra jokio pagrindo.

Dėl ieškovų teisių įrodinėjimo procese pažeidimo

31. Apeliantai nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovų prašymą apklausti liudytoja J. O. S. pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, teisę į nešališką teismą, ieškovų teisę į įrodinėjimą, neteisėtai prioritetą suteikdamas proceso koncentracijai, tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti apeliantų nurodomų procesinės teisės pažeidimų. Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija toliau vertins aptariamu aspektu byloje nustatytas aplinkybes.

32. Byloje nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme buvo vykdomas byloje paskiriant parengiamuosius teismo posėdžius (CPK 228 straipsnis). Būtent pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu šalys pateikia turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai bei galutinai suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštą reikalavimą. Nustatyta, kad parengiamųjų teismo posėdžių metu šios bylos šalys nurodė įrodymus ( t.t. ir liudytojus), kuriais grįs savo ieškinį bei atsikirtimus į jį, t. y. suformulavo savo poziciją byloje ir jų teisės šiuo aspektu nebuvo varžomos, apeliantai dėl to jokių argumentų nenurodė. Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytojos J. O. S. apklausos prašė ne ieškovai, o atsakovės A. Č. atstovė ir jos prašymas teismo buvo patenkintas. Ieškovų atstovas nepalaikė atsakovės atstovės prašymo, tačiau tam ir neprieštaravo bei nurodė, kad savo poziciją dėl analogiškų aplinkybių įrodinėjimo grįs J. O. S. sūnaus G. S. parodymais, o dėl šios liudytojos apklausos nurodė, kad ji liudyti teisme negali dėl to, kad sunkiai ateis į teismą, teisme susijaudins, todėl turi būti atsižvelgta į jos sveikatos būklę. Be to nurodė, kad neprisiims su šios liudytojos apklausa susijusių išlaidų ir akcentavo, kadangi šios liudytojos apklausos prašo atsakovė, todėl ji turi prisiimti ir su tuo susijusias išlaidas, pvz. dėl notaro iškvietimo į liudytojos namus.

33. 2016 m. lapkričio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovų atstovas sutiko, kad byla parengta nagrinėti teisme ir byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2016 m. lapkričio 22 d. Iki šio teismo posėdžio pradžios, 2016 m. lapkričio 18 d. prašymu, liudytoja J. O. S. raštu teismui paaiškino, kad gavo šaukimą atvykti į teismą liudyti, tačiau dėl prastos sveikatos būklės negali savarankiškai judėti ir atvykti duoti parodymų. Ji nurodė, kad neprieštarauja ir išreiškia norą būti apklaustai kitais įmanomais ir teismui tinkamais būdais. 2016 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje atsakovės A. Č. atstovė (teismo posėdžio garso įrašo 3:05 – 3.06 , 4:47:58 – 4:50:00) šios liudytojos apklausos atsisakė, bylą nagrinėti šiai liudytojai neatvykus prašė ir ieškovų atstovas (teismo posėdžio garso įrašo 2:47 min. : 2.50 min.). Tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovų atstovas jau prašė šią liudytoją apklausti, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės dėl jos parašų tikrumo, kokius dokumentus ji pasirašinėjo, kaip dalinosi savininkai žemės sklypus. Byloje dalyvaujantys asmenys nepritarė ieškovo prašymui, o atsakovės A. Č. atstovė, kurios prašymu ši liudytoja buvo kviečiama, nurodė, kad ieškovai tokiu prašymu vilkina bylos išnagrinėjimą.

34. Įvertinus aplinkybes, susijusias su aptariamais apeliantų argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovų atstovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir prašymo apklausti liudytoją J. O. S., nes jis buvo pareikštas bylą išnagrinėjus iš esmės ir tai neabejotinai užvilkintų bylos išnagrinėjimą – tektų atidėti teismo posėdį, spręsti dėl liudytojos apklausos ne teismo patalpose (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Ieškovų prašymas dėl šios liudytojos apklausos pagrįstai netenkintas dar ir todėl, kad ieškovai jos apklausą siejo su aplinkybėmis, susijusiomis su liudytojos veiksmais formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo procese, atliekant derinimus gretimų sklypų ribų dėl kadastrinių matavimų, pagal bylos duomenis atitinkančių teritorijų planavimo dokumentus, ir dėl kurių įregistravimo priimti kompetentingų institucijų sprendimai, neginčijami šioje byloje. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visus nurodytus pirminės savininkės veiksmus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir prie civilinės bylos prijungta medžiaga. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl šališko teismo, lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimo kaip nepagrįstus.

Dėl bylos baigties

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas nenuginčytas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje netenkinant apeliantų apeliacinio skundo, jiems lieka jų turėtos išlaidos bei iš apeliantų atsakovėms, pradinės atsakovės A. Č. įstatyminėms įpėdinėms: Z. Č., O. Č., V. K. ir E. U. iš apeliantų priteisiamas po 100,00 Eur kiekvienai jų turėtų išlaidų advokatės pagalbai už apeliacinio skundo parengimą atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Lygiomis dalimis apeliantams paskirstytinos 17,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovėms Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus 33 ct.) iš kiekvieno apelianto ir kiekvienai atsakovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš apeliantų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei po 5, 92 Eur (penkis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis