Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 184 straipsnio 3 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme;

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. K. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. K. paskirta galutinė bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi paskirta 4 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir nuspręsta A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 3 mėnesiams ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 247 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 116,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 48,59 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (48,59 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. K. nuspręsta netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad;

1.1. 2022 m. lapkričio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), už pastato (duomenys neskelbtini) esančiame miške, nusiėmė nuo kojos ir išmetė, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą – įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotą nedidelės vertės turtą – GPS įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 225 Eur, ir apykoję Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 22 Eur, tuo padarydamas įmonei „(duomenys neskelbtini) 247 Eur turtinę žalą;

1.2. 2022 m. gruodžio 1 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš A. K., sudavė jam ne mažiau kaip du kartus kumščiais į veidą, dūrė vieną kartą peiliu į dešinę šlaunį, tuo nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl durtinės – pjautinės dešinės šlaunies žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir dešiniame smilkinyje nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs A. K. kaltu dėl BK 184 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nusprendė už atskiras nusikalstamas veikas paskirti arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Bausmių rūšies ir dydžio parinkimą teismas motyvavo BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos bausmės. A. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, mano, kad buvo nubaustas per griežtai, nors savo kaltę pripažino, gailėjosi, tyrimui netrukdė. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti nuteistajam už BK 184 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtas bausmes.

7. A. K. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nuteistas 40 parų arešto bausme, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 mėnesių. Bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam už šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė griežčiausios rūšies straipsnių sankcijose numatytas bausmes – areštą ir terminuotą laisvės atėmimą, tačiau vien dėl to konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to A. K. buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti.

10. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai patvirtina, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme ir turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, buvo atsižvelgta ir jos tinkamai įvertintos. Nors A. K. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal pirmiau aptartas BK 54 straipsnio nuostatas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelė aplinkybė, vertintina skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tyčinį nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, pagrįstai vertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės bei teistumai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaiko.

11. Buvo atsižvelgta į tai, kad A. K. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis teistas 9 kartus, vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (didžioji dalis teistumų susijusi su sukčiavimu, plėšimu, vagystėmis), taip pat buvo teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais vieną kartą buvo skirta arešto bausmė, likusiais atvejais – terminuotas laisvės atėmimas, kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas pritaikius BK 75 straipsnį. A. K. ne kartą baustas ir administracine tvarka, vyrauja nusižengimai nuosavybei (ne kartą baustas už nedidelės vertės svetimo turto vagystes), paskirtų baudų nemoka, nedirba.

12. Pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip teikiančias pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis išvadų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nuosprendyje nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija su nuosprendyje nurodytais aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymo motyvais sutinka, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui formalaus kaltės pripažinimo ir gailėjimosi nepakanka.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltės pripažinimas yra savanoriškas, o ne nulemtas byloje surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų nustatomas, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju A. K., duodamas parodymus, nebuvo atviras ir nuoširdus, stengėsi neatskleisti kai kurių aplinkybių, o sistemingas nusikalstamų veikų darymas, pastangų keisti savo netinkamą elgesį nebuvimas rodo nekritišką nuteistojo požiūrį bei leidžia daryti išvadą, kad deklaratyvūs teiginiai dėl nuoširdaus gailėjimosi yra formalaus pobūdžio. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam už inkriminuotas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausios rūšies bausmes – areštą ir terminuotą laisvės atėmimą, jų dydį nustatydamas artimą maksimaliam, esant pirmiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, savo elgesį keisti nesistengia, taikytos bausmės jokio poveikio nedaro, bei nustačius nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tokiu sprendimu baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistajam bausmę individualizavo teisingai.

14. Skunde nurodomos aplinkybės dėl D. V. apklausos, nukentėjusiojo A. K. parodymų turinio nuteistajam paskirtai bausmei reikšmės neturi. Visų pirma pažymėtina, kad A. K. pripažinus savo kaltę ir sutikus, kad kiti byloje surinkti įrodymai nebūtų tiriami, byla buvo išnagrinėta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kurio metu liudytojai į teisiamąjį posėdį nėra kviečiami ir tik paskelbiami ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 291 straipsnis). Pats nuteistasis tokiai įrodymų tyrimo tvarkai neprieštaravo, su ja sutiko, po įrodymų paskelbimo, papildomų prašymų nereiškė. Apeliaciniame skunde, nors ir nurodydamas, kad liudytojas teisme nebuvo apklaustas, nuteistasis nenurodė jokių argumentų, dėl ko šį liudytoją reikėtų apklausti, kokias šiai bylai reikšmės turinčias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, jis galėtų nurodyti. Tuo labiau, kad A. K. savo kaltės apeliaciniame skunde neneigia, teismo atlikto įrodymų vertinimo neginčija, prašydamas tik sušvelninti paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BK nuostatas, deklaratyvus nurodymas, kad ikiteisminio tyrimo metu davęs parodymus liudytojas nebuvo apklaustas teisme, nuosprendžiu paskirtos bausmės niekaip neįtakoja. Tokia pati išvada darytina ir dėl A. K. parodymų turinio vertinimo. Nuteistasis, viena vertus tvirtindamas, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir prašydamas į tai atsižvelgti bei sušvelninti bausmę, antra vertus kelia abejones dėl vieno iš įrodymų, kuriuo vadovavosi teismas, patikimumo, nenurodydamas jokių objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstų argumentų, dėl kurių A. K. parodymai turėtų būti vertinami kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų. Nukentėjusiojo A. K. parodymai nuosprendyje yra aptarti ir įvertinti visumoje su kitais įrodymais byloje, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos, todėl vien tik apelianto subjektyvus nukentėjusiojo duotų parodymų interpretavimas ir vertinimas teismo paskirtos bausmės rūšies ir dydžio taip pat neįtakoja.

15. Daroma apibendrinta išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė A. K. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bendrinant bausmes tarpusavyje, taip pat su ankstesne Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi paskirta bausme, BK 63 straipsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

16. Atsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo pakeistos BK 184 straipsnio nuostatos, tačiau teismas dėl šio BK pakeitimo įtakos nuteistojo teisinei padėčiai nuosprendyje nepasisakė, šis klausimas išspręstinas apeliacinėje instancijoje. Šiame kontekste yra aktualus baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką reglamentuojantis BK 3 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

17. Pirmosios instancijos teismas A. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 184 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kurioje buvo nustatytos viešųjų darbų, baudos, arešto bausmės. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK 184 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto iššvaistymą yra nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, kurios sankcijoje nustatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Kadangi 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 184 straipsnio 4 dalyje už baudžiamojo nusižengimo padarymą buvo numatyta papildoma alternatyvi sankcija – laisvės apribojimas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas laikytinas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį, todėl veika perkvalifikuojama pagal naujos redakcijos BK 184 straipsnio 4 dalį. Perkvalifikavus veiką, spręstinas klausimas dėl naujos bausmės, tačiau teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nemato pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, negu ją paskyrė pirmosios instancijos teismas. Nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybės pavojingumą, nėra aiškiai per griežta ir teisingumo principui neprieštarauja, todėl nekeičiama.

18. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K., kurias sudaro 150 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundas, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajam A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, duomenų apie turimą turtą byloje nėra) bei tai, kad A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti.

A. K. nusikalstamą veiką iš BK 184 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paliekant nepakeistą nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų), iš nuteistojo A. K. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.