- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2YT-2206-1051/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00293-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 50,05 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį 50,05 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo perduotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ar kitiems subjektams nuosavybės teise. Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis yra akivaizdu, kad minėtas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o nuosavybės teisė į jį nėra įregistruota. Iš teismui su pareiškimu pateikiamų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopijų yra akivaizdu, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo pastatytas 1974 metais kaip valstybės nuosavybė, o jo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta valstybės institucijoms dėl to priėmus sprendimus. Taip pat nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas nėra perimtas valstybės institucijų, kaip valstybės nuosavybė, komplikuojasi šio turto valdymas. Šiaulių rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog jis buvo privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šiuo atveju minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas, kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad 50,05 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtą butą nėra registruotos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse. Šiaulių regioninis valstybės archyvas duomenų nesuteikė, kadangi pagal pateiktus duomenis paieška negalima arba reikalaujanti pernelyg didelių žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų. V. P., 2021 m. birželio 10 d. pateikė pareiškėjai informaciją, kad Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982 m. kovo 1 d. išduotu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), šis butas buvo suteiktas D. M. P., kartu su A. P. bei V. P. D. M. P. ir A. P. jau yra mirę, o V. P. nuo buto suteikimo iki šios dienos gyvena šiame bute, tačiau jis neturi galimybės atlikti šio buto įsigijimo nuosavybėn procedūrų, kadangi turtas yra valstybės, tačiau nuosavybės teisės nėra registruotos Registrų centre.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
6. Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių, dokumentų.
7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
8. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.
9. VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruota. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, laikytina, jog minėtas butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe. Duomenų apie tai, kad butas buvo perduotas Šiaulių rajono savivaldybei, nėra. Šiaulių rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, butas nėra įtrauktas į Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šiaulių rajono savivaldybė yra pradėjusi procesus dėl minėto buto perdavimo jai nuosavybės teise.
10. Įvertinus pateiktas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.
11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 50,05 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Juridinis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.