Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“ (toliau – BUAB ,,ADPF“) ieškinį atsakovei M. J., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Šalys 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė paprastos rašytinės formos susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, pagal kurį šalys susitarė įskaityti atsakovės ieškovės atžvilgiu turimą reikalavimo teisę 2 057 Eur sumai į atsakovės ieškovei mokėtiną 10 000 Eur sumą. Šalių susitarimu, atlikus įskaitymą, atsakovės ieškovei pagal 2019 m. balandžio 17 d. parkingo pirkimo – pardavimo sutartį mokėtina suma sumažėjo iki 7 943 Eur, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. balandžio 17 d. Ieškovės teigimu, atsakovė šios sumos ieškinio pareiškimo dieną (2020 m. rugsėjo 22 d. ) nėra sumokėjusi.

7. Be to, 2020 m. gegužės 19 d. atsakovė bankroto administratoriui pateikė pirminį, o vėliau – 2020 m. birželio 11 d., ir patikslintą prašymą dėl kreditorinio atsakovės reikalavimo, kilusio dėl netinkamo ieškovės 2019 m. kovo 22 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, ieškovės bankroto byloje patvirtinimo. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas. Nei su pirminiu, nei su patikslintu prašymu atsakovė apie nurodytą 2020 m. sausio 6 d. atsakovės ir ieškovės susitarimą net neužsiminė. Ieškovei apie nurodytą susitarimą atsakovė pirmą kartą nurodė tik ieškovei šioje byloje pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo.

9. Be to, ieškovės nuomone, 2019 m. balandžio 17 d. parkingo pirkimo - pardavimo sutartis yra notarinė, todėl visi jos pakeitimai, tame tarpe - ir dėl kainos sumažinimo, privalėjo būti sudaryti notarine forma. To nepadarius susitarimas dėl įskaitymo yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Be kita ko, teismas nepagrįstai atsakovės nenaudai įvertino aplinkybę, jog atsakovė susitarimo nepateikė anksčiau, nes tai lėmė tuometės jos atstovės ir bankroto administratoriaus pozicija, jog toks susitarimas yra negaliojantis dėl notarinės formos nesilaikymo. Tai, jog 2020 m. balandžio 25 d. atsakovės pretenzijoje ieškovei, taip pat 2020 m. birželio 11 d. atsakovės prašyme patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, atsakovė nurodė 2019 m. rugpjūčio 6 d. susitarimą, kuris taip pat nebuvo notarinės formos, lėmė, būtent, skirtingas šių susitarimų turinys ir, atitinkamai, dėl to skirtinga bankroto administratoriaus pozicija šio susitarimo galiojimo atžvilgiu.

23. Apeliantės vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės pateiktas 2020 m. sausio 6 d. susitarimas yra suklastotas, šis susitarimas byloje nebuvo pripažintas negaliojančiu, todėl yra galiojantis, o šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra įvykęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme formos ir kitų procesinių prašymų

30. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

31. Apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš esmės apeliavo į tai, kad byloje būtina pašalinti prieštaravimus, atskleisti bylos esmę, apklausti liudytoją S. P. . Teisėjų kolegija, nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka civilinėje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei padaryti išvadą, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendžiant dėl apeliantės pateikto prašymo apklausti liudytoją S. P. (buvusį įmonės vadovą) pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsisakė liudytojo apklausos, po to, kai ieškovės atstovė pateikė duomenis apie atliktus veiksmus siekiant iškviesti liudytoją į teismo posėdį. Nustačius šias aplinkybes, apeliantės prašymas netenkinamas, o apeliaciniame skunde nurodyti neva procesiniai pažeidimai dėl liudytojo neiškvietimo, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, nes viena vertus toks prašymas nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teismui, kita vertus, nepagrindžiant objektyvaus būtinumo pasitelkti ekspertą siekiant nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. tarp ieškovės UAB ,,ADPF“ ir atsakovės M. J. buvo sudaryta požeminio parkingo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3-3197, pagal kurią atsakovė iki sutarties pasirašymo sumokėjo 14 000 Eur, o likusią nesumokėtą kainos dalį – 10 000 Eur, įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. balandžio 17 d. Šalių susitarimu sulygta dėl pardavėjo suteikiamo papildomo 10 dienų termino, kainai sumokėti, taigi galutinis įvykdymo terminas suėjo 2020 m. gegužės 4 d.

35. 2019 m. rugpjūčio 6 d. šalys sudarė paprastos rašytinės formos susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, pagal kurį šalys susitarė įskaityti atsakovės ieškovės atžvilgiu turimą reikalavimo teisę 2 057 Eur sumai, kilusią iš netinkamų ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal kitą - 2019 m. kovo 22 d. tarp šalių sudarytą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkimo – pardavimo sutartį, vykdymo, į atsakovės ieškovei mokėtiną 10 000 Eur sumą. Likusi nesumokėta kainos dalis sudarė – 7 943 Eur.

36. Byloje pateiktame M. J. 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškime nurodoma, kad M. J. nori vesti derybas dėl likusios mokėtinos sumos, atsižvelgiant į pardavėjo netinkamai vykdymus įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, pažymint, kad turi būti išskaičiuojama žymiai didesnė nei 2 057 Eur suma ir papildomai patirtos išlaidos turi būti įvertintos atliekant priešpriešinius mokėjimus. Nurodė, kad iki 2019 m. rugsėjo 12 d. apskaičiavo 1 560 Eur baudos, pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.9. punkto nuostatas. Pažymėta, kad nėra atlikti vandens ir šildymo kolektoriaus įrengimo bei bandymo darbai, bei neištaisyti langų defektiniai trūkumai.

37. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „ADPF“ iškėlimo. Atsakovė, 2020 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti ir 2020 m. vasario 4 d. teismui pateiktu atsiliepimu, prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Kartu su atsiliepimu pridėtame debitorių sąraše nurodytas M. J. įsiskolinimas 7 943 Eur sumai.

38. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „ADPF“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d. Nemokumo administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus ir nustatęs, kad M. J. nėra atsiskaičiusi pagal aukščiau nurodytą parkingo pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. birželio 2 d. pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo.

39. BUAB „ADPF“ vyr. finansininkė el. laišku 2020 m. spalio 29 d. pateikė įmonės debitorių sąrašą, sudarytą 2020 m. vasario 18 d., kuriame be kita ko nurodomas 7 043 Eur M. J. debitorinis įsiskolinimas.

40. M. J. 2020 m. balandžio 25 d. pranešime ieškovės direktoriui, nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-2256, o 2019 m. balandžio 17 d. parkingo prikimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-3197. Pažymėjo, kad ieškovė tinkamai neatliko buto vėdinimo įrengimo darbų, šių darbų atlikimo kaštai teko M. J. . Todėl, 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašytiniu šalių susitarimu buvo sulygta, kad M. J. 2 057 Eur patirtų išlaidų suma, vėdinimo sistemai įrengti, bus įskaityta į mokėtiną kainą už įsigytą parkingą. Be to, M. J. nurodė, kad patyrė ir daugiau savarankiškų išlaidų kurios turėtų būti įvertintos, o būtent nurodė patyrusi papildomai 907,50 Eur vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaštų, bei 3 449,30 Eur buvo apmokėta už įsigytas prekes, taigi nurodė viso patyrusi 6 413,80 Eur išlaidų. M. J. pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu buvo nurodžiusi dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį Nr. 3-2256, tačiau jokio atsakymo negavo. Nurodė, kad rašte buvo pažymėjusi apie ieškovės neatliktus darbus, kurie rašto rengimo dieną buvo sekantys: automobilių liftai, nepajungta šildymo sistema, nėra apsaugos sistemos, neatiduoti bendros teritorijos durų raktai, išskyrus buto raktus, neįrengtas fontanas, vaizdo stebėjimo kameros. Teigė, kad remiantis Sutarties 8.1. punkto nuostatomis, įgijo teisę reikalauti iš pardavėjo baudos, kurios dydis iki 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarė 1 560 Eur, o baudos suma iki 2020 m. balandžio 25 d. sudaro 4 950 Eur. Taigi, anot M. J., atsižvelgiant į jos patirtas 6 413,80 Eur patirtas išlaidas ir apskaičiuotą 4 950 Eur baudą, iš viso susidaro 11 363,80 Eur suma. Atėmus likusią mokėti sumą pagal parkingo pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjo mokėtina pirkėjai suma yra 1 363,80 Eur.

41. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė patirtos išlaidos 3 449,30 Eur sumai pagal 2019 m. spalio 25 d. PVM s/f, ir 907,50 Eur sumai, pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. PVM s/f.

42. Patikslintu 2020 m. birželio 11 d. prašymu nemokumo administratoriui, dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, M. J. nurodė, kad be įskaitytos 2 057 Eur sumos, įvertinus jos papildomai patirtas išlaidas 4 356,80 Eur (3 449,30 Eur už įsigytas prekes ir 907,50 Eur už vėdinimo sistemos darbus), bei apskaičiuotą 3 945 Eur baudą, prašo patvirtinti 8 301,80 Eur kreditorinį reikalavimą.

43. Nemokumo administratorius M. J. kreditorinio reikalavimo neginčijo ir pateikė teismui jį tvirtinti. BUAB „ADPF“ bankroto byloje, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, patvirtintas antros eilės M. J. kreditorinis reikalavimas 8 301,80 Eur.

44. Pagal byloje pateiktą 2020 m. sausio 6 d. susitarimą dėl turto kainos sumažinimo, sudarytą tarp UAB „ADPF“ ir M. J., šalys sulygo, kad į pirkėjos mokėtiną 10 000 Eur sumą įskaitomi pirkėjos reikalavimai pardavėjui dėl netinkamai įvykdytų prievolių pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytą neatliktų darbų sąrašą (2 057 Eur už vedinimo sistemos įrengimo įrangą ir įrengimo darbus; 907,50 Eur už papildomus vėdinimo sistemos montavimo darbus; 3 449,30 Eur už įsigytas prekes) iš viso 6 413,80 Eur. Taip pat, įskaityta pardavėjo prievolė sumokėti 3 285 Eur baudą. Nurodant kad galutinė pirkėjos prievolė pardavėjui sumažėjo iki 301,20 Eur sumos.

45. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovės atstovas pateikė reikalavimą nemokumo administratoriui dėl debitorinės skolos sumažinimo ir pašalinimo iš kreditorių sąrašo. Tačiau į šį reikalavimą nebuvo atsižvelgta. Ieškovė pateikė 2020 m. spalio 6 d. atsakymą, kuriuo atsakovės prašymą tenkinti atsisakė.

Dėl įskaitymo (ne)galiojimo ir skolos priteisimo

46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą.

47. Prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovė turėjo priešpriešinsiu vienarūšius reikalavimus, t. y. atsakovė turėjo sumokėti likusią turto kainos dalį pagal parkingo pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovė netinkamai įvykdžiusi buto prikimo – pardavimo sutartį, turėjo padengti atsakovės patirtas išlaidas ir sumokėti baudą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pastarasis atsakovės reikalavimas nėra ginčijamas, be kita ko sutinkant ir su atsakovės pareikštu kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje, kurį kaip minėta sudarė 3 449,30 Eur už įsigytas prekes ir 907,50 Eur už vėdinimo sistemos darbus, bei apskaičiuota 3 945 Eur bauda, iš viso 8 301,80 Eur. Byloje, tai pat nekilo ginčo, dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų galiojimo, vykdytinumo ir apibrėžtumo. Pažymėtina, kad ieškovė pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį visus darbus turėjo atlikti iki 2019 m. gegužės 31 d. Be kita ko, byloje nebuvo ginčo ir dėl aplinkybės, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. paprastos rašytinės formos susitarimu dėl įskaitymo, šalys įskaitė 2 057 Eur sumą, ir likusi atsakovės nesumokėta suma pagal parkingo pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 7 943 Eur.

49. Kaip nurodyta aukščiau, pagal teisinį reguliavimą, prievolė gali pasibaigti vienos iš šalių pranešimu dėl priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriam nereikia antros šalies pritarimo ir/ar valios išraiškos pasirašant atitinkamą susitarimą.

50. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130–6.140 straipsniai), nėra tokių nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. Pažymėtina, jog CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 35 punktas).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog įskaitymo faktas CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme gali būti patvirtintas išimtinai tik juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiuose dokumentuose užfiksuotais faktiniais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 36 punktas).

52. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad pranešimų apie įskaitymą neapskaitymas buhalterinės apskaitos dokumentuose gali lemti išvadą, kad įskaitymo faktas neįvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai dėl reikalavimų įskaitymo notarinės formos, stokoja faktinio ir teisinio pagrįstumo. Viena vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad įvykdant atsakovės prievolę sumokėti kainą įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus buvo pakeistos notarinės sutarties sąlygos dėl konkrečios kainos sumokėjimo, kita vertus, įstatymas nenustato įskaitymo notarinės formos.

53. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

54. Nagrinėjamu atveju, atsakovei atsikertant į ieškinio reikalavimus ir nurodžius, kad 2020 m. sausio 6 d. rašytiniu susitarimu buvo įskaityta 7 641,80 Eur suma (907,50 Eur už papildomus vėdinimo darbus, 3 449,30 Eur už įsigytas prekes ir 3 285 Eur bauda), todėl atėmus 2 057 Eur sumą įskaitytą 2019 m. rugpjūčio 6 d. susitarimu, likusi mokėtina suma pagal parkingo pirkimo – pardavimo sutartį sudaro 301,20 Eur, ieškovė įrodinėjo, kad 2020 m. sausio 6 d. susitarimas sudarytas atgaline data, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant imperatyvias JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl yra niekinis ir negalioja.

55. Ieškovės pozicijai pirmosios instancijos teismas pritarė, konstatuodamas, kad atsakovės prievolė sumokėti likusią 7 943 Eur kainą nepasibaigė įskaitymu. Su teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

56. Kaip minėta, sprendžiant dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, be kita ko atsižvelgiant į ieškovei iškeltą bankroto bylą, svarbu nustatyti, kad iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo šalys turėjo apibrėžtų vykdytinų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (dėl to byloje ginčo nėra) ir atsakovės pasirinktu įforminimo būdu aiškiai atspindėta jos valia įskaityti prievolę.

57. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovės pareiškimų dėl įskaitymo formos ir turinio, bei valios išraiškos, negali būti vertinamas išimtinai vien tik 2020 m. sausio 6 d. susitarimas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėtų teisinį išsilavinimą ir/ar apskritai suprastų kokių konkrečius pranešimus formos ir turinio prasme ji turėjo pateikti. Kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžio metu, šiam tikslui ji kreipėsi į profesionalią teisininkę advokatę ir veikė vadovaudamasi jos nurodymais. Kita vertus, iš atsakovės paaiškinimų seka, kad ji aiškiai suprato, jog jos patirtas išlaidos atliekant buto įrengimo darbus, turi būti sudengiamos su jai tenkančia prievole sumokėti likusią kainą, ir tokią valią išreiškė.

58. Byloje nustatyta, kad po 2019 m. rugpjūčio 6 d. įskaitymo 2 057 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešime atsakovė nurodė, kad pagal sutarties nuostatas skaičiuoja baudą po 15 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną ir yra patyrusi papildomų išlaidų, kurių panaudojimas „turi būti vertinamas atliekant priešpriešinius mokėjimus“. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė aiškiai išreiškė valią, jog jos patirtos išlaidos, dėl ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų, bei skaičiuojama bauda turi būti įskaitytos į atsakovės mokėtiną sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės valios išraiškos negali paneigti netikslių formuluočių naudojimas, ir ar kitos sandorio šalies pasyvumas siekiant suderinti įskaitytinas sumas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas savaime negali paneigti atsakovės valios išraiškos iki bankroto bylos iškėlimo dėl reikalavimų įskaitymo, juolab, remiantis vien tik formos ar pranešimo turinio trūkumais.

59. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad įskaitymo teise atsakovė pasinaudojo po nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo. Todėl, ieškovės reikalavimas tenkintinas dalyje priteisiant 301,20 Eur skolą, atitinkamai apeliacinį skundą tenkinant iš dalies ir pakeičiant teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (3,80 proc.), priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 80,20 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 7,25 Eur valstybės naudai, teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsakovė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra pateikusi. Atmetus 3,80 proc. apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 45,60 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 172,20 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Sudengus šias sumas, iš ieškovės administravimo lėšų atsakovės naudai priteistina 126,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (atsakovės) M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ADPF“, juridinio asmens kodas 300603275, 301,20 Eur (tris šimtus vieną eurą 20 cnt) skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (301,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,20 Eur (aštuoniasdešimt eurų 20 cnt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,25 Eur (septynis eurus 25 cnt) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“, juridinio asmens kodas 300603275, administravimo lėšų atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 126,60 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.