Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei,

žodinio proceso tvarka viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės G. R. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės pareiškimą dėl bylos nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o taip pat atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija, Inspekcija arba institucija) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui A. R. dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės G. R. atstovė advokatė Angelė Ikasalienė 2020-09-05 pareiškimu prašo nutraukti civilinę bylą, atsakovui panaikinus skundžiamus administracinius sprendimus. Priteisti iš Statybos inspekcijos G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), patirtas bylinėjimosi išlaidas 75 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur už advokato paslaugas.

Nurodo, kad atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodo, jog neliko ginčo, kadangi institucija pati panaikino skundžiamus aktus. Ieškovė sutinka, kad institucijai pačiai panaikinus skundžiamus aktus, ginčo neliko, byla nutrauktina. Nurodo, kad sprendimas panaikinti skundžiamus aktus priimtas po to, kai atsakovas gavo ieškinį ir rengė atsiliepimą, t. y. sužinojęs, kad jo priimti teisiniai dokumentai apskųsti teismui. Ieškinys teisme gautas 2020-08-04, priimtas 2020-08-05, atsakovui įteiktas 2020-08-07. Ieškovės įsitikinimu, būtent tas faktas, kad ji kreipėsi į teismą, įtakojo atsakovo veiksmus, kuriais buvo panaikinti skundžiami aktai. Jokia vadinama papildoma medžiaga iš Kultūros paveldo departamento neturėjo reikšmės Inspekcijos veiksmams, visas ieškovės namo nuotraukas Inspekcija jau turėjo, šis argumentas išgalvotas, nes kelia abejonių ir tai, kad Inspekcija nepaaiškina, kokiu pagrindu Kultūros paveldo departamentas po bylos iškėlimo, atseit, pateikia Inspekcijai ieškovės namo nuotraukas. Nagrinėjamu atveju teismas nutraukdamas bylą ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turės nustatyti ar ieškovė po bylos iškėlimo atliko kokius nors veiksmus, įtakojusius atsakovo poziciją panaikinti skundžiamus aktus ar atsakovas po bylos iškėlimo tai padarė savo iniciatyva. Ieškovės atstovės manymu po bylos iškėlimo, gavęs ieškovės ieškinį, atsakovė savo iniciatyva panaikino skundžiamus aktus. Šiuo atveju atsakovas privalo pilnai atlyginti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pripažino, kad savo administracinius sprendimus panaikino kaip neteisėtus. Reiškia, atsakovas savo neteisėtais veiksmais, priimdamas neteisėtus administracinius sprendimus, sukūrė ieškovei pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis) ir patirti bylinėjimosi išlaidas, kurias privalo jai atlyginti.

Statybos inspekcija 2020-09-14 teismo rūmuose gautais rašytiniais paaiškinimais (atsiliepimu į 2020-09-05 pareiškimą) teismo prašo ieškovės pareiškimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nesutinka su pareiškimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ji ieškovei surašė savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą bei privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų. Prieš tai Inspekcija užfiksavo, jog „<...> žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime), 2020-06 mėn. pradėtas ir vykdomas II grupės nesudėtingojo pastato – gyvenamojo namo rekonstravimas: pakeistos (keičiamos) susidėvėjusios medinės šlaitinio stogo laikančiosios konstrukcijos naujomis medinėmis keičiant buvusio stogo išmatavimus (aukštinant stogą) ir priestato 1a1ž stogo formą. Nauja stogo danga dar neįrengta. Vadovaujantis Google maps duomenimis (vizualiai palyginus ir paskaičiavus proporcijas), buvęs pastato aukštis prieš rekonstravimą buvo maždaug 6,17 m aukščio nuo žemės paviršiaus, dabar faktiškai patikrinus rekonstruojamo pastato – 7,70 m. Pastato ilgis ir plotis nepakeisti. Inspekcija, 2020-08-13 gavusi Kultūros paveldo departamento 2020-08-11 elektroninį laišką su pridėtomis iki rekonstravimo buvusio namo nuotraukomis ir turėdama teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą, inicijavo savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo bei privalomojo nurodymo nevykdyti darbų panaikinimo procedūrą. Atitinkamai, Inspekcijos vyriausiojo patarėjo 2020-08-19 potvarkiu Nr. P1-63 „Dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-200721-00083, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-200721-00083, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200721-00082 panaikinimo“ (toliau – potvarkis) savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas ir privalomasis nurodymas nevykdyti darbų buvo panaikinti. Inspekcija tikrai ne dėl to, jog ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, panaikino savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą bei privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų, bet dėl to, kad buvo gauta papildoma, nauja informacija ir, atitinkamai, pagal Priežiūros įstatymo ir konsoliduoto reglamento nuostatas buvo surašyti nauji administraciniai sprendimai. Taigi ieškovės teiginys, jog potvarkio priėmimą sąlygojo tik jos pareikštas ieškinys, yra niekuo bei visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju tiek potvarkiu panaikintų savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo ir privalomojo nurodymo nevykdyti darbų, tiek ir Inspekcijos 2020-08-31 priimtų administracinių sprendimų surašymą sąlygojo išimtinai ieškovės priešingas teisei elgesys, t. y. ieškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo namą – stogą (stogo kraigą) paaukštino 1,04 m. Ir tokie ieškovės veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos apibrėžimą. Tai reiškia, jog Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, veikė teisės aktų – Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir konsoliduoto reglamento nustatyta tvarka ir pagrįstai ieškovei surašė savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą bei privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų. Ta aplinkybė, jog Kultūros paveldo departamentas 2020-08-11 pateikė papildomos informacijos, niekaip nepaneigia paties fakto, jog namas yra rekonstruotas savavališkai. Priešingai, naujai gauti įrodymai tik dar labiau patvirtino savavališko rekonstravimo faktą, t. y. kad namo stogas (stogo kraigas) paaukštintas 1,04 m. Inspekcija pagrįstai savavališkos statybos aktu, privalomuoju nurodymu konstatavo, kad ieškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo namą. Ta aplinkybė, jog vėliau, jau po savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo bei privalomojo nurodymo nevykdyti darbų surašymo Kultūros paveldo departamentas pateikė papildomos informacijos, t. y. iki rekonstravimo buvusio namo nuotraukas, nepaneigia savavališko rekonstravimo fakto.

Statybos inspekcija 2020-09-14 teismo rūmuose gautu prašymu prašo priteisti Inspekcijos patirtas 16,42 Eur dydžio kelionės išlaidas, vykstant dalyvauti 2020-09-15 parengiamajame teismo posėdyje, iš ieškovės. Nurodo, kad Inspekcija patyrė su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro Inspekcijai atstovaujančio darbuotojo, kurio darbo vieta yra Kaune, kelionės į 2020-09-15 parengiamąjį teismo posėdį išlaidos. Atstumas (Kaunas-Varėna) į abi puses yra apie 243 km, buvo vykstama lengvuoju automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Civilinė byla nutrauktina. Tenkintinas ieškovės atstovės prašymas priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Atmestinas atsakovės prašymas priteisti jos bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Nustatyta, kad byloje neliko ginčo dėl ieškinio dalyko, kadangi institucija pati panaikino skundžiamus aktus. Šią aplinkybę pripažįsta abi bylos šalys, atitinkamai, neprieštarauja bylos nutraukimui. Ieškovės atstovė prašo nutraukti civilinę bylą, tačiau nenurodo koks nutraukimo atvejis turi būti taikomas. Tai nėra kliūtis nagrinėti prašymo, nes šalis neprivalo nurodyti savo reikalavimų teisinio pagrindo, teisės normą turi surasti ir pritaikyti teismas. Nagrinėjamu atveju faktinė bylos situacija atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktą, t. y. ieškovės ieškinio atsisakymą, kurį teismas priima. Bylos nutraukimo teisinės pasekmės šiuo atveju galios tos pačios.

Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę, pateikdamas rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, atsisakyti pateikto ieškinio. Įstatymai nenumato kokiais atvejais ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio. Šiuo atveju ieškovės G. R. ieškinio atsisakymas priimtinas, nes teismas nenustatė, kad tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Taikant įstatymo analogiją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 243 straipsniui, laikytina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovams yra žinomos civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, nes šalis atstovauja asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nepaisant to, šalims nutartyje išaiškintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalies turinys.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Kaip teigia atsakovė, ji – Statybos inspekcija ne dėl to, jog ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, pasinaikino 2020-07-21 savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą bei privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų, bet dėl to, kad buvo gauta papildoma, nauja informacija ir, atitinkamai, pagal Priežiūros įstatymo ir konsoliduoto reglamento nuostatas buvo surašyti nauji administraciniai sprendimai. Teismo vertinimu šiuo atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teisiškai yra svarbesnė ne priežastis dėl kurios Inspekcija pasinaikino savo surašytus individualius administracinius teisės aktus, o procesinio pobūdžio priežastis dėl kurios ieškovė turėjo kreiptis į teismą ir kodėl šiuo atveju yra nutraukiama civilinė byla. Nustatyta, kad ieškinys teisme gautas 2020-08-04, priimtas 2020-08-05, atsakovui įteiktas 2020-08-07, o potvarkis priimti skundžiamus dokumentus priimtas 2020-08-19. Tai ir yra pagrindinė priežastis dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų (jos išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos ieškiniui parengti). Paminėtina ir tai, kad ieškovei nieko nedarant, skundžiami teisės aktai būtų įsiteisėję ir ieškovei sukeltų tam tikras neigiamas teisines ir kitas pasekmes. Šiuo atveju ieškovei nebebuvo kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), o tai susiję su patirtomis išlaidomis. Nagrinėjamu atveju iš esmės svarbus pats skundžiamų dokumentų pasinaikinimo faktas, dėl ko tolimesnė bylos eiga tapo negalima, o ne konkreti priežastis dėl ko tai buvo padaryta. Pats skundžiamų dokumentų pasinaikinimo faktas jau savaime įrodo panaikintų dokumentų neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Ta aplinkybė, kad Inspekcija 2020-08-13 gavo Kultūros paveldo departamento 2020-08-11 elektroninį laišką su pridėtomis iki rekonstravimo buvusio namo nuotraukomis teismo vertinimu parodo tik tai, kad tai galimai buvo vienas iš skundžiamų dokumentų naikinimo inicijavimo pagrindų, tačiau neįrodo, kad Inspekcijai buvo kokios nors kliūtys tą reikalingą informaciją Kultūros paveldo departamento gauti anksčiau ir atitinkamai priimti kitokio (tinkamo) turinio individualius teisės aktus, kurių nereikėtų naikinti.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes atsakovė yra visiškai atsakinga už priežastis (dėl to, kad jos atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys), dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl iš jos priteisiamas ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (18,75 Eur – dalis sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur už advokato paslaugas). Byloje nustatytomis aplinkybėmis atmetamas atsakovės prašymas priteisti jos patirtas 16,42 Eur dydžio išlaidas iš ieškovės, nes pastarosios išlaidų susidarymo priežastį lėmė pačios atsakovės (jos darbuotojų) klaidos surašant skundžiamus 2020-07-21 dokumentus. Paminėtina, kad pagal įstatymo analogiją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 daliai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės, neatsižvelgiant į tai, kad jie būtų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalims (šiuo atveju ieškovei) turi būti grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsniu, 290 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti ieškinio atsisakymą, kuriuo ieškovė G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai atsisako savo ieškinio dėl 2020-07-21 savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atžvilgiu.

Civilinę bylą Nr. e2-5342-445/2020 dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 218,75 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovei G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur žyminio mokesčio. Tam, kad žyminis mokestis būtų grąžintas, ieškovė turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Faktiškai negrąžintas žyminis mokestis gali būti įskaitytas už naują procesinį dokumentą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 6 dalis.

Atmesti atsakovės prašymą priteisti jos patirtas 16,42 Eur dydžio išlaidas iš ieškovės.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.