- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-782/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S., A. S. individualios įmonės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovams A. S., A. S. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir A. S. IĮ 2197362,48 Lt skolą, aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-07-18 su trečiuoju asmeniu UAB „Pajūrio viešbučiai“ sudarė kredito sutartį Nr. 031-47391, pagal kurią bankas įsipareigojo UAB „Pajūrio viešbučiai“ kredito sutartyje numatytomis sąlygomis suteikti 2000000 Lt kreditą. UAB „Pajūrio viešbučiai“ įsipareigojo kreditą grąžinti nuo 2009-01-18 kas mėnesį lygiomis dalimis po 84000 Lt, likusią sumą – 68000 Lt UAB „Pajūrio viešbučiai“ įsipareigojo grąžinti termino pabaigoje – 2010-12-18. Tinkamas UAB „Pajūrio viešbučiai“ prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovų A. S. ir A. S. IĮ laidavimais. UAB „Pajūrio viešbučiai“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tinkamai ir laiku nemokėjo kredito įmokų, palūkanų bei delspinigių, todėl ieškovas nuo 2009-01-26 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir informavo laiduotojus, kad bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Ieškovas prašė teismo priteisti skolą solidariai iš laiduotojų, tai yra atsakovų, o skolos dydį nurodė 2197362,48 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-03 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriuo prašė 2009-09-03 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovas yra pradėjęs priverstinio išieškojimo procedūras iš įkeisto turto, šios procedūros nėra baigtos, todėl neaišku kokio dydžio prievolę turės įvykdyti atsakovai. Atsakovai pažymi ir tai, kad preliminarus sprendimas gali pažeisti laiduotojų teises, nes ieškovas visą sumą yra prisiteisęs iš UAB „Pajūrio viešbučiai“.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atsakovų prieštaravimus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-03 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. priėmė byloje galutinį sprendimą ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-03 preliminarų sprendimą, kuriuo teismas priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir A. S. individualios įmonės, 2197362,48 Lt skolą ir aštuonių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2197362,48 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat iš kiekvieno iš atsakovų po 6494 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB bankui „Snoras“.
Teismas nurodė, jog įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (LR CK 6.6 str. 4 ir 5 d.). Pagal LR CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81 str.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai buvo pareikšti tik laiduotojams ir sudarytos laidavimo sutarties pagrindu. Prievolės įvykdymo terminas suėjo, todėl ieškovas, pareikšdamas ieškinį laiduotojams, savo teises gina įstatyme nustatytu būdu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teisė pareikšti reikalavimus pagal savo pasirinkimą tiek pagrindiniam skolininkui, tiek jo laiduotojui negali būti ribojama, nes šie asmenys yra solidarūs skolininkai, todėl atsakovų argumentai, kad yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros iš įkeisto turto bei, kad šios procedūros nėra baigtos, ir dėl to, ieškovas iš laiduotojų neturi teisės prisiteisti skolos, yra nepagrįsti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovai A. S., A. S. IĮ ir trečiasis asmuo UAB „Pajūrio viešbučiai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-05 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priteisdamas solidariai iš atsakovų turto ieškovo naudai visą trečiojo asmens skolą, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas, neįvertino visų teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo, atsakovų ir trečiojo asmens visumos dėl ko netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jeigu tuo pačiu metu būtų vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, bei būtų solidariai priteista iš atsakovų visa trečiojo asmens skola, tai būtų sudaryta prielaida ieškovo naudai išieškoti daugiau, negu trečiasis asmuo yra skolingas.
3. Ieškovo reikalavimas dėl skolos priverstinio išieškojimo iš atsakovų buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui priėmus nutartis už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti, todėl byla turi būti nutraukta, nes tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir tai yra pagrindas bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BAB bankas SNORAS prašo 2012-03-05 Klaipėdos apygardos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp AB banko SNORAS ir kredito gavėjo UAB „Pajūrio viešbučiai“ 2007 m. liepos 18 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-47391, kurios pagrindu kredito gavėjui UAB „Pajūrio viešbučiai“ suteiktas 2000000 Lt kreditas. Prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui 2007 m. liepos 18 d. buvo sudarytos Laidavimo sutartys Nr. L031-47391-02 tarp Banko ir laiduotojų A. S. IĮ ir A. S., kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui. Bylos duomenimis UAB „Pajūrio viešbučiai“ kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. UAB „Pajūrio viešbučiai“ bei laiduotojai minėtomis sutartimis prisiimtų prievolių neįvykdė, todėl ieškovas AB bankas SNORAS kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S. IĮ ir A. S. skolą bei palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, todėl atsakovai A. S. IĮ ir A. S. ir trečiasis asmuo UAB „Pajūrio viešbučiai“ nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, pasisako dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas negalėjo priteisti solidariai iš atsakovų visą trečiojo asmens skolą, kol nėra baigtas išieškojimo procesas iš įkeisto turto ir nėra žinomas atsakovų atsakomybės dydis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, nes neužbaigęs išieškojimo procedūros iš skolininko įkeisto turto siekia pasinaudoti laidavimu. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantų skunduose nurodytais argumentais ir kasacine praktika, kuria remiasi apeliantais nes tarp nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomų bylų yra skirtingos bylų faktinės aplinkybės. Skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004, Nr. 3K-3-435/2008, 3K-7-364/2010, 3K-3-316/2011 buvo keliamas klausimas dėl kreditoriaus, pradėjusio išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, teisės kitoje byloje reikalauti nukreipti išieškojimą į kitą pagrindinio skolininko turtą, tuo tarpu, šioje byloje kreditoriaus reikalavimai yra reiškiami ne pagrindiniam skolininkui, kuris šioje byloje yra trečiasis asmuo, o laiduotojams. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantų argumentais pažymi, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010), nes tai yra bendro pobūdžio taisyklė, o ne skirta vienai konkrečiai bylai atsižvelgiant į tam tikras faktines aplinkybes. Tokios taisyklės taikymas iš esmės konstatuotas ir kasacinio teismo plenarinės sesijos nutarime, kur nurodyta, jog laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), o „kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių užtikrinimo būdu (įkeitimu), nereiškia šio daiktinio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip“. Taigi, tam, kad laiduotojas būtų atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad šalys buvo susitarę, jog kreditoriaus (ieškovo) nepasinaudojimas teise patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto prieš reiškiant reikalavimą laiduotojui reiškia tokios teisės atsisakymą laiduotojo atžvilgiu (CPK 12, 178 str.). Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jeigu tuo pačiu metu būtų vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, bei būtų solidariai priteista iš atsakovų visa trečiojo asmens skola, tai būtų sudaryta prielaida ieškovo naudai išieškoti daugiau, negu trečiasis asmuo yra skolingas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu sutikti negali. Teisėjų kolegija laiko, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
Apeliantų teigimu nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes ieškovo reikalavimas dėl skolos priverstinio išieškojimo iš atsakovų buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui priėmus nutartis už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti, todėl byla turi būti nutraukta, nes tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu sutikti negali.
CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas bylą nutraukia jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apelianto nurodytomis Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis buvo išspręstas skolos išieškojimo klausimas iš pagrindinio skolininko UAB „Pajūrio viešbučiai“ priverstinai realizuojant įkeistą turtą, todėl minėtų nutarčių pagrindu skolos išieškojimas iš atsakovų negalimas. Pažymėtina, nagrinėjamos bylos atveju ieškinį ieškovas yra pareiškęs laidavimo sutarčių pagrindu, tuo tarpu pagrindas priimti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartims buvo įkeitimo sutartys (hipotekos ir įkeitimo lakštai), tai reiškia, jog Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys buvo priimtos kitais pagrindais, todėl apeliantų reikalavimas nutraukti šią civilinę bylą laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo spendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.