Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., dirbantis, baigęs aukštesnįjį mokslą, nevedęs, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje ir 153 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. 2012 m. gegužės 02 d., apie 17 valandą, Pasvalio mieste bei rajone, teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje teritorijoje, važinėdamas jam priklausančiu automobiliu OPEL FRONTERA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paeiliui su mažamečiais nukentėjusiaisiais J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, automobilyje OPEL FRONTERA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tvirkinamuosius veiksmus: rankomis lietė bei glostė jų kojas, lytinius organus.

Kaltinamasis J. V. 2011 metų vasarą, teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paeiliui su mažamečiais nukentėjusiaisiais J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, automobilyje OPEL FRONTERA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tvirkinamuosius veiksmus: rankomis lietė bei glostė jų kojas, lytinius organus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. savo kaltę prisipažino visiškai. Parodė, kad 2012 m. gegužės 2 dieną su vaikais susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, Pasvalio mieste. Vaikai sulipo į jo mašiną ir važiavo pasivažinėti. Iš jų pažįsta tik M. M.. Kiti buvo M. M. draugai. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vaikams davęs pavažiuoti paeiliui. Pirmas važiavo M. M.. Vaikai atsisėsdavo jam ant kelių. Viena ranka perjunginėjęs automobilio bėgius, o antrąja laikęs vaiką. Vaikai rankas laikė ant vairo. Kai vairą laikė M., rankas padėjo ant vaiko kelių, t.y. ant šlaunies, su pirštais liesdavo vaiko šlaunis, kirkšnį, atrodo, kad lytinių organų nelietęs. Po M. vairavo L.. Jam taip pat uždėjo ranką kaip M. Po L. vairavo J.. Jam daręs tą patį. Vaikus lietė su kaire ranka. Po to, jiems paprašius, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nupirko sidro. Vaikams buvo devyni, dešimt ir dvylika metų. Grįžus į Pasvalį, juos išleidęs prie MSV parduotuvės ir išsiskyrė. Kaip viskas vyko 2011 metais, gerai nepamena. Buvo pasiėmęs tuos pačius vaikus: M., L. B. ir J. K.. Įsisodinęs juos važinėjo. Vaikams pasikeičiant, davęs pavažiuoti. Važiuojant, jie sėdėdavo ant kelių. Vaikai paeiliui vairuodavo, jis prilaikydavo, perjunginėjo bėgius ir taip pat ranką uždėdavo, judindavo pirštus. Taip atliko su visais vaikais. Kodėl taip elgėsi, nežino.

Atsakydamas į advokato R. B. klausimą kaltinamasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakęs, jog glostė M. M. šlaunis, jų vidines puses, lietė lytinį organą, paskui berniukai pasikeisdavo, tačiau jokio malonumo nejautęs. Ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus ir juos tvirtinąs ir dėl visko gailisi. M. atlyginęs 2 tūkstančių litų neturtinę žalą. Kitų nukentėjusių prašoma priteisti suma per didelė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. V. parodė, kad 2012-05-02 apie 17.30 val., važiuodamas iš darbo, užvažiavo į parduotuvę „HURONAS“ esančią Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, apsipirkti. Prie parduotuvės stovėjo trys jam iš ankščiau pažįstami vaikai - vienas iš jų M. M., kitų dviejų vardų ir pavardžių jis nežino, juos pažįsta nuo 2010 metų, nes su jais bendraudavo. M. M. pažinojo kaip bendradarbio sūnų. Pradėjus bendrauti, M. atsivesdavo pasivažinėti ir savo draugus. Jam sustojus prie parduotuvės, visi trys vaikai sulipo į jo automobilį OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikai žinojo, kad jiems galima lipti į jo automobilį, nes jis juos vežiodavo, ir jie žinojo, kad leis pasivažinėti. Vaikai jo neklausė kur važiuojama, nes tai jau darė nekartą. Nuvažiavo už Pasvalio m. prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančio miškelio, kur yra nuošalus keliukas, nes tas keliukas patogus vaikams pavairuoti automobilį. Tada jis visiems trims berniukams paeiliui leido vairuoti savo automobilį, sėdint vaikams jam ant kelių. Pirmą ant kelių pasisodino M. M., kuris jam sėdėdamas ant kelių vairavo automobilį, o jis tik spaudė pedalus. Taip bevažiuojant jis kartas nuo karto savo rankomis paglostydavo vaikams kojas - šlaunis, jų vidines puses, glostė vaiko lytinį organą. Paskui berniukai pasikeisdavo, jam ant kelių sėsdavo kitas berniukas ir jis su juo darydavo tuos pačius veiksmus. Tądien jis taip darė su visais trimis berniukais. Jis per kelnes lietė bei glostė berniukų lytinius organus, po drabužiais rankų nekišo. Jis juos lietė ir glostė todėl, kad jam tai buvo malonu, jis nuo to seksualiai pasitenkindavo, jam tokie veiksmai sukelia malonumą. Vaikai jam dėl to nieko nesakė, nes žinojo iš ankščiau, kad jie iš jo gaus saldainių, ledų ar dar kažko. Vaikai tam neprieštaravo. Grįžtant į namus, jis kaip visada berniukų paklausė, ko jiems nupirkti. Berniukai paprašė sidro. Jis sustojo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje ir nupirko 2 litrų talpos kažkokio sidro. Važiuojant visi trys berniukai sidrą pradėjo gerti. Grįžus į Pasvalio miestą apie 18.30 val. berniukai išlipdami išsinešė sidrą, o jis nuvažiavo namo. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis taip važinėjosi su šiais berniukais, jiems sėdint jam ant kelių ir kol jie vairuodavo, jis lietė jų lytinius organus. Kiek tiksliai kartų jis taip darė vaikams, nepamena, tikrai tai buvo keletas kartų. Taip darė 2011 metų vasarą, tačiau kokiu laiku ir kiek tiksliai kartų nepamena. Alkoholį 2012-05-02 pirko pirmą kartą už tai, kad jie jam leidžia juos glostyti ir taip jam pasitenkinti, ankščiau pirkdavo ledus, saldainius ar dar ko nors, ko jie norėdavo. Kai jie paprašydavo, kelis kartus yra davęs smulkių pinigų. Jis supranta, kad tai, ką darė, tai yra lietė vaikų lytinius organus, pasitenkindamas seksualiai pats dėl šių veiksmų, yra negerai, tai yra neteisėta vaikų atžvilgiu, tačiau jis taip darė, nes jam tai buvo malonu. Dabar jis dėl tokio elgesio labai gailisi (b. b. l., 122-123, 127-128).

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. V. nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: kaip laikydavo ant kelių pasisodinęs vaikus, iš kurios vietos juos pasiėmė, kelią kuriame duodavo vaikams pavairuoti, parduotuvę, kurioje pirko alkoholinio gėrimo sidro (I t., b.l. 130-135).

Teisiamojo posėdžio metu mažamečio J. K. atstovė pagal įstatymą R. L. parodė, kad kaltinamasis J. vaikus pradėjo vežioti 2010 metais. Pati jo nepažįsta, tačiau sūnus pasakojo, kad dėdei J. plovė mašiną ir jis davė pinigų. Supratusi, kad kažkas yra negerai. 2011 metais pas sūnų atėjus draugams, sužinojo, kad jie važiuos su dėde J. maudytis, kad dėdė juos moko plaukti, kad gręžia „triusikus“. Parašiusi pareiškimą policijai. Rezultatų nebuvo. Pati pradėjusi sekti. Policija liepė nesikišti į visą tai, kad nepakenkti tyrimui. Tuomet tuo viskas ir pasibaigė. Jau 2012 metais socialinė miesto darbuotoja pasakė, kad J. vežiojo vaikus, pirko jiems sidrą. Šiuo reikalu susidomėjo Vaikų teisių tarnyba, vaikų mokytojos. Buvo kreiptasi į policiją. Sūnus ėmė kalbėti, kad ilgai negyvens, kad jis „berniukas už pinigus“, prašo išsikelti gyventi kitur. Paguldžiusi į Panevėžio ligoninę, jis lanko psichologą, važiuos į sanatoriją. Geria vaistus. Dar nesimoko. Prašo priteisti 20.000,00 litų neturtinei žalai atlyginti, nes vaikas dėl patirtos traumos bus ilgai gydomas.

Teisiamojo posėdžio metu atstovė pagal įstatymą L. M. parodė, kad nukentėjusysis M. M. yra jos sūnus. Apie vaikų tvirkinimą sužinojo iš mokyklos psichologės, vėliau iš R. L.. Sūnus ta tema kalbėjo su tėvu. Apie važinėjimąsi su mašina jis nepasakojo. Vyras su kaltinamuoju J. V. yra dirbęs „M“. Sūnaus būklė nebloga, mokosi gerai, tik pernai metais gegužės mėnesį skundėsi, apie savaitę laiko jam skaudėjo lytinį organą. Pas medikus dėl sūnaus nusiskundimo nesikreipė. Sūnus nesakė, kad mokykloje yra erzinamas. Kaltinamasis atlygino padarytą žalą. Nuo civilinio ieškinio atsisako.

Teisiamojo posėdžio metu atstovas pagal įstatymą D. M. parodė, kad su kaltinamuoju yra dirbęs vienoje darbovietėje. Tada sūnus M. ir susipažino su J. V.. Jis sūnų pavežiodavo, tuomet sūnui buvo gal 5 metai. Pavežiojęs sūnų grįždavo po valandos ar pusantros. Apie vaikų tvirkinimą sužinojęs iš K.. Sūnus buvo persigandęs, pasakė, kad kaltinamasis juos vežiojo, liesdavo lytinius organus. Sūnaus būklė šiuo metu nėra gera, mokyklą lanko, tačiau tapo nervingas, anksčiau to nebuvo. Kaltinamasis žalą atlygino. Civilinio ieškinio atsisako.

Teisiamojo posėdžio metu atstovė pagal įstatymą atstovė L. V. parodė, kad jos sūnus L. B. išėjęs į kiemą, grįždavo apie septintą ar aštuntą valandą vakaro. Kai paklaususi kodėl taip ilgai negrįžta namo, sūnus pasakęs, kad juos vežioja dėdė J.. Pati mieste sulaukusi to J. ir paklaususi kur vežioja jis vežioja sūnų. Iš R. L. sužinojusi, kad vaikai kiekvieną vakarą po penktos valandos lekia laukti J.. Vieną dieną paskambinusi mokytoja pasakė, kad L. nėra mokykloje. Sūnus L. pasakė, kad buvo su J. jis jiems pirko sidrą, sakė, jog J. grabaliojo, kad „net pimpė buvo atsistojusi“. Sūnus pasakojo, kad J. mokydavo juos maudytis, plaukyti, gręždavo „triusikus“, grabaliojo už „pimpių“. Prašo priteisti 20 tūkstančių litų neturtinę žalą padarytą sūnui. Pirko sūnui nereceptinius raminamuosius, pakeitė gyvenamąją vietą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta mokytoja J. V. parodė, kad L. B. mokino iki 2012 m. rugsėjo mėnesio. Kartą, L. neatėjus į mokykla, paaiškėjo, kad jis ir M. M. gėrė sidrą, kad kažkoks dėdė juos vežiojo ir vaikus „graibė“. Kai L. atvyko į mokyklą, jai papasakojo, kad dėdė vežiojo su džipu, už pasivažinėjimą davė pinigų, leido nusipirkti ledų, saldainių, nupirko sidro. M. M. pasakė „L., tu sakei, kad sėdėjai ant kelių, dėdė graibė taip, kad net pasistojo“. Po šio įvykio kreipusis į socialinę pedagogę, buvo pranešta policijai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta mokytoja R. O. parodė, kad 2012-05-03 sužinojusi, jog mokiniai M. M., L. B. ir J. K. gėrė sidrą ir rūkė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai M. atėjo į pamoką, prašė parašyti paaiškinimą kodėl 2012-05-02 nebuvo prailgintoje grupėje. Paaiškinime jis parašė, kad sidrą ir cigaretes gavo iš dėdė J., kad dėdė J. juos vežiojo ant džipo stogo, kad M. su J. K. sėdėjo prie vairuotojo sėdynėje, o dėdė J. L. laikė ant kelių, kad jį ten lietė. M. lytinius organus vadino „kurmiu“, ir sakė, kad jam lietė „prie kurmio“. M. mokina nuo pirmos klasės. Pirmoje klasėje jis buvo labai mielas, mandagus vaikas, išsiskiriantis paslaugumu, mandagumu. M. ketvirtokas. Antroje klasėje išaiškėjo mokymosi sunkumų, sunkiau sekėsi skaityti, rašyti. Mokinys lankosi pas logopedę, buvo kreiptasi į psichologinę pedagoginę tarnybą, nustatyti sutrikimai, pagal tai jis buvo mokomas. Jo programa neadaptuota, tik pritaikyta vaikui. M. daug grubesnis, žiauresnis, pasidarė užmaršus dėl kokių priežasčių nežino. Tėvao vaiku rūpinasi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja R. K. parodė, kad vaikų ir paauglių psichiatrijos Panevėžio apskrities konsultacinėje poliklinikoje yra vaikų ligų skyriaus gydytoja. 2012 m. lapkričio 14 d. konsultacijų poliklinikoje konsultavo J. K.. Įvertinus jo psichinę būklę, nusprendė jį skubiai paguldyti į Panevėžio ligoninės psichosomatinio profilio skyrių. J.K. buvo gydomas 2 savaites. Pastebėtos sutrikusios vaiko emocinės reakcijos, impulsyvus, neadekvatus, nenuspėjamas elgesys. Berniukas buvo linkęs grasinti, kad gali ką nors sau pasidaryti. Atlikus psichologinius tyrimus, buvo įtarta seksualinė prievarta. Buvo pastebėti specifiniai požymiai, būdingi patyrusiems seksualinę prievartą: berniukas atsisakė nusirengti, atsisakė masažo, atsisakė, kad jį liestų. Atliktose psichologinėse metodikose pasikartojo seksualinis turinys, kuriame yra pasibjaurėjimo, daug nesaugumo, t.y. trauminio turinio. Išrašytas pagerėjusios būsenos: geriau susikaupdavo, buvo ramesnis, labiau laikydavosi taisyklių, susitarimų, geriau koncentruodavo dėmesį, nuotaika buvo lygesnė, pasitvarkė miegas, tačiau visiškai nepasveiko. Jam reikalingas tolesnis ambulatorinis gydymas, galintis trukti kelis mėnesius, kartais kelis metus, kartais liekamieji reiškiniai tęsiasi visą gyvenimą. Berniukui reikalinga ilgalaikė psichologo, psichiatro pagalba, tikslingas medikamentinis gydymas, reikalinga reabilitacija.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad yra Pasvalio (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos psichologė. Žino, kad J. K. yra jų mokyklos mokinys. Apie jo elgesį nieko negali pasakyti, nes į ją nei vaikas, nei auklėtoja, nei tėveliai, nesikreipė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. B. parodė, kad ji yra mokyklos socialinė pedagogė. Su J. K. tėvais bendravo. Vaiku rūpinamasi. Po įvykių J. K. elgesys pasikeitė. Ką vaiko bepaklausi, jis šypsosi, galvą nuleidžia, susinervina, nekalba.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. Ž. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, J. K. klasės auklėtoja nuo penktos klasės. Mokinys neišsiskyrė judriu, agresyviu, nedrausmingu elgesiu, tačiau visada mėgsta palaikyti judrių berniukų juokelius, kad jiems būtų draugas. Per pamokas dirba labai mažai, nesusikaupia, dažnai būna susimastęs. Pernai mokėsi žymiai geriau. Pirmąjį pusmetį jis baigė su 5 nepatenkinamais pažymiais. Praleido daug pamokų, nes gulėjo ligoninėje, mėnesį buvo sanatorijoje.

Be kaltinamojo J. V. parodymų, liudytojų parodymų, jo kaltė baudžiamojoje byloje pagrįsta dokumentine bylos medžiaga.

Be kaltinamojo, liudytojų parodymų, J. V. kaltė baudžiamojoje byloje pagrįsta ir dokumentine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju teisme apklaustas nukentėjęs mažametis L. B. gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jam yra aštuoneri metai. Gyvena Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam būnant su K., M., Ž., vairuotojas J. nupirko sidro ir „čipsų“. Jie važiavo su J. automobiliu. J. yra vairuotojas, dirba statybininku, jį atpažįsta iš veido. M. ir jo tėvai J. pažįsta, jie M. nedraudė važinėti su J.. Su J. vairuotoju jis susipažino prieš penkis mėnesius, lauke, kartu su juo buvo ir K., Ž. M.. M. M. tėvas dirba su J. vairuotoju. Jis, K. ir M. važiavo su J. mėlynos spalvos džipu. J. yra nupirkęs sidro dar du kartus. J. M. ir K. pavežiojo ant automobilio stogo. Jis matė, kad J. turi pinigų, kurie buvo padėti prie lango. Jis važiavo prie vairo, sėdėdamas J. ant kelių. Jis laikydavo vairą, o J. vairuotojas laikė rankas ant jo kojų. Viena J. ranka buvo jam ant šlaunies. Dar J. K. ir M. J. vairuotojas dėjo rankas ant šlaunies. Jis nežino, kodėl J. vairuotojas dėdavo jiems rankas ant šlaunies Jam J. vairuotojas rankas ant šlaunies dėjo tik vieną kartą. Automobilį pavairavo visi trys. Kai važinėjo užsikabinę už automobilio stogo, jie gėrė sidrą. Kai eidavo maudytis, J. vairuotojas mokė juos gręžti „triusikus“, jį mokė plaukti, laikydamas jį per juosmenį. Maudytis su J. vairuotoju važiavo gal kokius keturis ar penkis kartus, kartu buvo K. ir M.. Tai buvo vasara. J. vairuotojas jam nelabai patinka. J. vairuotojas jam yra davęs keturis litus, jis duodavo jam pinigų tada, kai jis paprašydavo. Apie J. vairuotoją jis yra papasakojęs mamai, klasės mokytojai. Kai mokytojos klausinėjo, jis joms yra sakęs teisybę. Mokytojos žino, kad J. jiems perka sidrą, kad jis juos mokė vairuoti ir vežiojo ant stogo. Mokytojos klausinėjo ir M.. Jis ir M. mokytojoms sakė tiesą. J. juos praeitą vasarą yra vieną kartą nufotografavęs automobilyje, jie buvo apsirengę ir su drabužiais (b. l. 14-20).

Priede prie apklausos protokolo, nupieštame žmogaus atvaizde, liudytojas L. B. pažymėjo vietą, kur dėdė J. dėjo ranką (b. b. l., 14-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju teisme apklaustas nukentėjęs mažametis J. K. gim. (duomenys neskelbtini) , parodė, kad jam yra 12 metų, jis gyvena Pasvalyje, (duomenys neskelbtini). Teisme jis dėl dėdės J. J. juos vežiodavo su mašina, kartais vežiodavo ir ant stogo. Kartais J. jiems nupirkdavo ir alkoholinių gėrimų. Kai vežiodavo J. su automobiliu, jis jam padėdavo rankas ant šlaunies. Kai vasara veždavo maudytis, gręždavo „triusikus“. J. yra „V“ vairuotojas, važinėja su „fura“. Jo pavardės jis nežino. J. pažįsta jo draugas M., kuris jį pakvietė, sakydamas einam į „furą“, nes veš maudytis. J. buvo M. tėtės draugas. Su dėde J. jis susipažino užpraeitą vasarą - 2010 metais. Su dėde J. važiuodavo maudytis, jis jiems duodavo pinigų. Jie atsisėsdavo J. ant kelių, o J. perjungdavo tik bėgius. Kai juos vežiodavo J. savo rankas dėdavo jiems tarp kojų, tuomet jis jausdavosi prastai. Jam atrodo, kad J. M. rankas yra uždėjęs tarp kojų. Šiais metais su J. jis važiavo du kartus. Vieną kartą prieš du mėnesius, o antrą kartą prieš dvi savaites. J., veždamas į (duomenys neskelbtini), nupirko alkoholinių gėrimų „JAMAICA“, o grįžus išleido prie miškų ūkio, davė 3 litus. Kai važiavo prie vairo, jis sėdėjo J. ant kelių ir vairavo, nors nelabai jis to norėjo. Tada važiavo M., o vėliau L.. Pavairuoti jam dėdė J. yra davęs apie 9-10 kartų. Dėdė J. visiems vaikams yra davęs pinigų, po 2-3 litus. Nuvažiavus maudytis ir sušlapus „triusikus“, J. juos išgręždavo. Kad jie važinėjasi su J., buvo paslaptis. M. jam yra sakęs, kad jam J. yra uždėjęs ranką tarp kojų (b.l.27-31).

Priede prie apklausos protokolo, nupieštame žmogaus atvaizde, liudytojas J. K. pažymėjo vietą, kur dėdė J. dėjo ranką. (b. b .l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju teisme apklaustas nukentėjęs mažametis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jam yra 10 metų, gyvena Pasvalyje, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas J. juos vežiojo su mašina. Važiuodavo jis, J. K. ir L.. Jie paprašė, kad J. nupirktu sidro, rūkyti. Dėdė J. yra davęs pavairuoti ir davęs pinigų. Dabar dėdė J. nebevežioja, nes sėdi kalėjime už tai, kad jiems pirko sidrą ir lietė „pelytę“. Jis žino, kad dėdė J. dirba „V“. 2010 metais J. dirbo su jo tėvu statybose. Tėtis jį supažindino su J., pasakė jo vardą. Tuo metu J. važinėdavo su „fura“. Šiais metais, kai J. buvo nupirkęs sidro, jis pradėjo liesti jo šlaunis. L. sakė, kad po tokių lietimų jam buvo pasistojusi „pelytė“. J. „pelytę“ pradėjo liesti nuo balandžio mėnesio. Jie visi trys –jis, J. K. ir L. su J. susitiko prie parduotuvės HURONAS ir važiavo J. automobiliu. J. pavairuoti pirmam leido J. K., tada jam, o vėliau L. Kai jis sėdėdavo J. ant kelių ir vairuodavo automobilį, J. jam ranką uždėdavo ant „pelytės“, jo ranka drebėdavo. Jis liesdavo jo „pelytę“, o jam tai nepatiko. Dėdė J. taip rankas dėdavo ir J. ir L. Kai jam uždėjo ranką J. ant „pelytės“, jis patylėjo, o J. liepė žiūrėti į kelią. Jam ranką uždėjęs ant „pelytės“ laikė apie 10 min. Jis matė, kaip laikė uždėjęs ranką J. ir L. Jam apie tris kartus yra uždėjęs rankas ant „pelytės“. Pernai metais du kartus, ir vieną kartą šiemet. Kai pernai metais važiavo maudytis, J. buvo taip pat uždėjęs ranką ant „pelytės“. T. J. buvo atvažiavęs su raudona mašina. Kartu su J. važiavo ir D., L., M., J. K., jie turėjo matyti kaip J. buvo uždėjęs rankas ant „pelytės“. J. veždavo ir maudytis, o kai sušlapdavo išgręždavo „triusikus“ (b. b. l. 40- 44).

Priede prie apklausos protokolo, nupieštame žmogaus atvaizde, liudytojas M. M. pažymėjo vietą, kur dėdė J. dėjo ranką. (b. b .l.45).

2012-07-03 apžiūrėtas automobilis Opel Frontera valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikalstamų veikų padarymo vieta, priklausantis J. V. (I t., b.l. 87-93).

Tokiu būdu kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikaltimus. Jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 153 str., 153 str. Kaltinamasis J. V. atliko mažamečių asmenų, tai yra L. B., J. K., M. M. tvirkinimo veiksmus, pasireiškusius lietimu bei glostymu rankomis mažamečių kojų, lytinių organų. Nusikaltimai baigti, padaryti esant tiesioginei kaltinamojo tyčiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. M.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik esant neginčijamiems įrodymams, ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

J. V., būdamas anksčiau neteistas, padarė du nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nusikaltimai padaryti pakartotinai, trijų mažamečių vaikų atžvilgiu, daro jo veikas pavojingesnėmis. Nusikaltimais nukentėjusiesiems padaryto neturtinė žala. Atlyginta tik vienam nukentėjusiajam. Žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. M. pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančias nuobaudas (I t.b.l. 148-153), jam Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariate 2012 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 151¹ straipsnio 2 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos trukmė nustatytina remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamasis J. V., charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 161, 1 t.) įsidarbino ir dirba (2t.,b.l.55-56), anksčiau neteistas, tai yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Remiantis LR BK 75 str. 2 d.6 p.,8 p., kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Mažamečio nukentėjusiojo L. B. atstovė pagal įstatymą L. V. pareiškė 20.000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1500.00 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo J. K. atstovė pagal įstatymą R. L. pareiškė 20.000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 2 000,00 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Įstatymas numato, kad nusikalstama veika padarytą žalą atlygina asmuo, padaręs šią veiką. J. V. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus visiškai įrodyta ir nukentėjusieji turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, iškentėtus skausmus ir kt..

Byloje nustatyta, kad mažamečiai nukentėjusieji L. B. ir J. K. dėl nusikaltimų, padarytų jų atžvilgiu, patyrė neigiamus fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus ir jiems turi būti atlyginta neturtinė žala.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį sumažina iki 6.000,00 litų. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jo sukeltų padarinių.

Nukentėjusiojo L. B. atstovės pagal įstatymą L. V. reikalavimas priteisti 1500.00 Lt advokato paslaugoms apmokėti pagrįstas ir tenkintinas (2 t.,b.l.12) tenkintinas.

Nukentėjusiojo J. K. atstovės pagal įstatymą R. L. reikalavimas priteisti 2 000,00 Lt advokato paslaugoms apmokėti pagrįstas ir tenkintinas (1t., b.l.192, 2 t., b.l.6) tenkintinas.

Mažamečio nukentėjusiojo M. M. atstovams pagal įstatymą D. M. ir L. M. atsisakius nuo civilinio ieškinio (I t., b.l. 206), civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

J. V. turtas: automobilis OPEL Frontera TD valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilis VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini), 651,83 (šeši šimtai penkiasdešimt vienas litas, aštuoniasdešimt trys centai) Lt, paimti 2012-05-10 kratos metu pas J. V., konfiskuotini ir nukreiptini nukentėjusiųjų J. K., L. B., jų atstovų pagal įstatymą L. V., R. L. civiliniams ieškiniams padengti (t.1, b.l. 114,115)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 153 str., 153 str, ir nuteisti :

laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams;

laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. gegužės 26 d.

Remiantis LR BK 75 str. 1 d.2 d. 6 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Nuosprendžio vykdymo atidėjimo laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam paskirtą kardomojo poveikio priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Konfiskuoti J. V. automobilį OPEL Frontera TD valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini), šeši šimtus penkiasdešimt vieną litą, aštuoniasdešimt tris centus ir nukreipti juos nukentėjusiojo J. K., jo atstovės pagal įstatymą R. L. ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės pagal įstatymą L. V. civiliniams ieškiniams padengti.

Priteisti iš J. V. nukentėjusiajam J. K. 6000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. V. nukentėjusiojo J. K. atstovei pagal įstatymą R. L. 2000,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš J. V. nukentėjusiajam L. B. 6000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. V. nukentėjusiojo L. B. atstovei pagal įstatymą L. V. 1500,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.