Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Virginija Jurkštienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-193/2013 Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00174-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; (S) 2.4.6.3.3.

2013 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nuosprendžio, kuriuo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. (dvi veikos), ir nuteistas: pagal BK 153 str. (2012-05-02 padarytas nusikaltimas) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams; pagal BK 153 str. (2011 metų vasarą padarytas nusikaltimas) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-05-10 iki 2012-05-11 ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012-05-11 iki 2012-05-26.

Konfiskuotas J. V. turtas: automobiliai „OPEL Frontera TD“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 650,83 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt vienas litas, aštuoniasdešimt trys centai), ir jis nukreiptas nukentėjusiojo J. K., jo atstovės pagal įstatymą R. L. ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės pagal įstatymą L. V. civiliniams ieškiniams padengti.

Priteista iš J. V. nukentėjusiesiems J. K. ir L. B. po 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo J. K. atstovei pagal įstatymą R. L. 2000 Lt ir nukentėjusiojo L. B. atstovei pagal įstatymą L. V. 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

n u statė:

J. V. nuteistas už tai, kad 2012-05-02 apie 17 val. Pasvalio mieste bei rajone (tiksliai nenustatytoje teritorijoje), važinėdamas jam priklausančiu automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui su mažamečiais nukentėjusiaisiais J. K., gimusiu 2000 m., M. M., gimusiu 2002 m., L. B., gimusiu 2003 m., minėtame automobilyje atliko tvirkinamuosius veiksmus: rankomis lietė bei glostė jų kojas, lytinius organus.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 metų vasarą (tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje), paeiliui su mažamečiais nukentėjusiaisiais J. K., gimusiu 2000 m., M. M., gimusiu 2002 m., L. B., gimusiu 2003 m., automobilyje „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tvirkinamuosius veiksmus: rankomis lietė bei glostė jų kojas, lytinius organus.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo L. B. atstovas advokatas Rimvydas Bučys prašo skundo netenkinti. Mano, kad priteistas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra didelis (ieškinys buvo pareikštas 20 000 Lt sumai). Nurodo, kad mažametis patyrė neigiamus fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kai nuteistasis atliko tvirkinamuosius veiksmus, t. y. mažamečiui važiuojant, vairuojant ir sėdint nuteistajam ant kelių, jis rankomis glostė mažamečio šlaunis, lytinius organus, rankas kišo į tarpkojį ir apie tai liepdavo niekam nepasakoti. Dėl to mažametis L. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, sumažėjo bendravimo su vaikais galimybės, prasidėjo bendraamžių patyčios, jis lankėsi pas psichologą, dėl šių priežasčių šeima buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą. Veika mažamečio atžvilgiu padaryta jo socialinės brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl tolimesnės pasekmės neprognozuojamos. Patirtas seksualinio neliečiamumo pažeidimas gali turėti neigiamų pasekmių tiek jo fiziniam, tiek ir psichologam vystymuisi, nes objektyviai seksualus elgesys gali vaikui sukelti lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių tarpusavio santykių įsivaizdavimą.

Nurodo, kad visi nuteistojo J. V. tvirkinamieji veiksmai su mažamečiais buvo atlikti konfiskuojamose transporto priemonėse. Būtent jos ir buvo nusikaltimo padarymo įrankiais – priemonė suvilioti vaikus, tenkinant jų begalinį norą pavairuoti automobilį, o tai pasiekęs, nuteistasis jose (automobiliuose) mažamečius tvirkindavo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo J. K. atstovas advokatas Rimvydas Bučys prašo skundo netenkinti. Mano, kad priteistas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra didelis (ieškinys buvo pareikštas 20 000 Lt sumai). Nurodo, kad mažamečiui buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė neigiamus fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Dėl to mažametis J. K. nuo 2012-07-30 lankė konsultacijas pas psichologą, o 2012-11-14 – 2012-12-03 buvo gydytas Respublikinės Panevėžio ligoninės psichosomatijos skyriuje. Diagnozė – adaptacijos sutrikimas, problemos, susijusios su vaiko seksualiniu išnaudojimu. Psichikos būklei buvo pakenkta būtent dėl nuteistojo J. V. tvirkinamųjų veiksmų. Dėl to mažamečiui atsirado nesaugumo jausmas, gynybiškumas, įtampa, lydimi psichomotorinio sujaudinimo, dirglumo ir pykčio protrūkių. Vaikas vengia fizinio kontakto – atsisako gydomojo masažo. Jis tapo išsiblaškęs, jautriai reaguoja į bendraamžių pašaipas, nori pakeisti gyvenamąją aplinką. Dėl J. K. patirto seksualinio neliečiamumo pažeidimo ir dvasinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų dėl bendraamžių patyčių, nepatogumų dėl gyvenamosios vietos, emocinės depresijos dėl nusikaltimu paveiktos psichikos, bendravimo galimybių sumažėjimo dėl nuolatinės baimės būti pažemintu nukentėjusiajam būtina ilgalaikė psichologinė pagalba.

Nurodo, kad visi nuteistojo J. V. tvirkinamieji veiksmai su mažamečiais buvo atlikti konfiskuojamose transporto priemonėse. Būtent jos ir buvo nusikaltimo padarymo įrankiais – priemone suvilioti vaikus, tenkinant jų begalinį norą pavairuoti automobilį, o tai pasiekęs, nuteistasis jose (automobiliuose) mažamečius tvirkindavo.

Nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra neginčijamai įrodyta skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, kurių gavimo teisėtumas bei patikimumas nekelia jokių abejonių. Apeliantas savo kaltės bei veikų kvalifikacijos, taip pat jam paskirtos bausmės neginčija. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas dėl, apelianto nuomone, per didelio nustatyto nukentėjusiesiems atlyginti neturtinės žalos dydžio ir nepagrįstai taikyto jo turto konfiskavimo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., teisėjų kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis J. V. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydį, nes jo pajamos yra minimalios, be to, jis prižiūri neįgalią motiną. Taip pat nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai fizinio pobūdžio išgyvenimus nurodė kaip pagrindą neturtinės žalos dydžiui, nes jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, o jam inkriminuoti fiziniai veiksmai – kūno lietimas ir glostymas negalėjo sukelti fizinio poveikio padarinių. Nuteistojo teigimu, jis visų vaikų atžvilgiu atliko vienodus veiksmus, todėl, mano, kad ir žalos atlyginimas visiems nukentėjusiesiems turėjo būti nustatytas vienodas, o ne kaip šiuo atveju, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems J. K. ir L. B. teismas priteisė po 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kai tuo tarpu M. M. buvo sumokėtas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tai, apelianto nuomone, aiškiai neatitinka įstatymo deklaruojamo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje mažamečių nukentėjusiųjų J. K. ir L. B. įstatyminės atstovės R. L. ir L. V. buvo pareiškusios civilinius ieškinius, kuriuose iš nuteistojo J. V. prašė priteisti po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 3, 9). Apylinkės teismas, nustatęs, kad mažamečiai nukentėjusieji L. B. ir J. K. dėl jų atžvilgiu padarytų nusikaltimų patyrė neigiamus fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus, skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad jiems turi būti atlyginta neturtinė žala, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir konstatavo, kad reikalaujamos neturtinės žalos dydis, kuris geriausiai užtikrintų piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jo sukeltų padarinių, būtų kiekvienam mažamečiui nukentėjusiajam priteisiant iš nuteistojo J. V. po 6000 Lt.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. V. tvirkinamuosius veiksmus atliko net trijų mažamečių nukentėjusiųjų L. B. (gim. 2003 m.), J. K. (gim. 2000 m.) ir M. M. (gim. 2002 m.) atžvilgiu. Šiuos veiksmus jis atliko kelių susitikimų metu (tvirkinamieji veiksmai buvo atliekami 2011 m. vasarą ir 2012 m. gegužės mėn.). Nustatyta, kad nuteistasis visus tris mažamečius nukentėjusiuosius kartu įsisodindavo į savo automobilį, po to paeiliui, po vieną pasisodinęs ant kelių, duodavo jiems pavairuoti ir matant kitiems automobilyje važiuojantiems mažamečiams, juos tuo metu tvirkindavo, t. y. rankomis liesdavo bei glostydavo jų kojas, lytinius organus. Kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo į tokius veiksmus reaguoja savaip, individualiai, dėl to ir žala padaroma kiekvienam nukentėjusiajam individualiai. Todėl tai, kad dėl tų pačių patirtų veiksmų mažametis nukentėjusysis M. M. kelis kartus mažiau įvertino jam padarytą žalą (ikiteisminio tyrimo metu jam buvo sumokėtas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas), šiuo atveju apylinkės teismo neįpareigojo ir kitiems dviem mažamečiams nukentėjusiems nustatyti tokio pat dydžio ar artimą šiam dydžiui piniginę kompensaciją už nuteistojo veiksmais jiems padarytą žalą.

Kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su vienu iš apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje be pagrindo nurodė, jog mažamečiai nukentėjusieji L. B. ir J. K. dėl nusikaltimų, padarytų jų atžvilgiu, patyrė fizinio pobūdžio išgyvenimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo J. V. nusikalstamais veiksmais mažamečiams nukentėjusiesiems jokie fiziniai sužalojimai nebuvo padaryti, todėl nukentėjusiesiems fizinio pobūdžio išgyvenimų atsirasti negalėjo. Taigi, darytina išvada, kad ši skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šalintina, o ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 str. 3 p.).

Tačiau akivaizdu, kad tvirkindamas nuteistasis mažamečiam nukentėjusiesiems sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, o šie nusikaltimų padariniai iki šiol neišnykę ir dar gali trukti ilgą laiką. Tai patvirtina Panevėžio apskrities konsultacinės poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatrijos gydytojos R. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu. R. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2012 m. lapkričio 14 d. konsultavo šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintą J. K.. Liudytojos teigimu, iki jos konsultacijas J. K. lankė pas psichologą. Įvertinusi jo psichinę būklę nusprendė jį skubiai paguldyti į Panevėžio ligoninės psichosomatinio profilio skyrių. J. K. minėtame skyriuje buvo gydomas 2 savaites. Pastebėtos sutrikusios vaiko emocinės reakcijos, impulsyvus, neadekvatus, nenuspėjamas elgesys. J. K. buvo linkęs grasinti, kad gali ką nors sau pasidaryti. Atlikus psichologinius tyrimus, buvo įtarta seksualinė prievarta. Buvo pastebėti specifiniai požymiai, būdingi asmenims, patyrusiems seksualinę prievartą: J. K. atsisakė nusirengti, jam buvo skirtas masažas, tačiau jis nesileido, kad jį liestų. Iš ligoninės J. K. išrašytas pagerėjusios būsenos, t. y. nustačius, kad jis geriau susikaupia, tapo ramesniu, labiau laikydavosi taisyklių, susitarimų, geriau koncentruodavo dėmesį, jo nuotaika buvo lygesnė, geriau ėmė miegoti. Tačiau, gydytojos R. K. teigimu, vaikas visiškai nepasveiko. J. K. reikalingas tolesnis ambulatorinis gydymas, galintis trukti kelis mėnesius arba kelerius metus, kartais liekamieji reiškiniai tęsiasi ir visą gyvenimą. J. K. reikalinga ilgalaikė psichologo, psichiatro pagalba, tikslingas medikamentinis gydymas, reikalinga reabilitacija. Iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“ medicininių dokumentų išrašo matyti, kad J. K. nustatytas adaptacijos sutrikimas, rekomenduojamos psichologo, psichoterapeuto, psichiatro konsultacijos, šeimos gydytojo sekimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje mažamečio nukentėjusiojo J. K. įstatyminė atstovė R. L. parodė, kad jos sūnus ir toliau lankosi pas psichologą, gydėsi tiek Panevėžyje, tiek ir Druskininkuose. Šią vasarą jis dar kartą važiuos į Druskininkus. Sūnaus gydymas dar gali trukti ilgą laiką. Teisme kaip liudytoja apklausta Pasvalio (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos psichologė V. G. parodė, kad po įvykių J. K. elgesys pasikeitė. Jo paklausus šypsosi, nuleidžia galvą, susinervina, nekalba.

Pažymėtina, kad bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamoje byloje mažamečiai nukentėjo nuo nusikaltimų jų seksualiniam neliečiamumui. Veikos mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytos jų socialinės brandos bei vystymosi laikotarpiu, ir tai neabejotinai neigiamai paveiks jų tolesnę asmenybės raidą bei formavimąsi. Kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, iš nuteistojo mažamečiams nukentėjusiesiems priteistas po 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nėra aiškiai per didelis, jis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat neprieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo J. V. turtinę padėtį ir tuo pagrindu mažinti neturtinės žalos atlyginimą nėra jokio įstatyminio pagrindo. Be to, nuteistasis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, dirba, turi žemės, gyvulių, todėl turi realią galimybę padarytą žalą visiškai atlyginti. Ta aplinkybė, kad nuteistasis prižiūri neįgalią, sunkiai vaikštančią motiną G. V. (jos sveikatos būklę patvirtina byloje esantis 2012-08-02 medicininis pažymėjimas Nr. 67), atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, nusikaltimais sukeltas pasekmes bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, negali būti pagrindu sumažinti nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių neturtinės žalos atlyginimo dydis nemažinamas ir iš skundžiamo nuosprendžio pašalinus aplinkybę, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinio pobūdžio išgyvenimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka ir su jo turto (dviejų automobilių ir pinigų) konfiskavimu.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas konfiskavo nuteistojo J. V. turtą: automobilius „OPEL Frontera TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 650,83 Lt (šis turtas buvo paimtas 2012-05-10 poėmio, asmens kratos ir 2012-05-14 kratos pas J. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpų metu), ir šį turtą nukreipė nukentėjusiojo J. K., jo atstovės pagal įstatymą R. L. ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės pagal įstatymą L. V. civiliniams ieškiniams padengti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 str. 1 d. nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kolegija pažymi, kad bet kuriuo atveju, išvada dėl turto konfiskavimo turi būti motyvuota teismo nuosprendyje. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame teismo nuosprendyje nuteistojo J. V. turto (dviejų automobilių ir pinigų) konfiskavimas iš viso nėra motyvuotas, t. y. skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodyti turto konfiskavimo pagrindai, neįvardyta, kuo laikomas konfiskuotinas turtas (uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu), nenurodyta, kad šis turto konfiskavimas yra taikomas kaip baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam. Pažymėtina, kad J. V. atžvilgiu taikyti turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teisme baigiamųjų kalbų metu neprašė ir prokuroras. Be to, kaip jau minėta, konfiskuojamas turtas paimamas valstybės nuosavybėn, tuo tarpu apylinkės teismas konfiskuotą turtą nukreipė civiliniams ieškiniams padengti. Tai neatitinka turto konfiskavimo esmės. Taigi esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo J. V. turto (dviejų automobilių ir pinigų) konfiskavimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 3 p.

n usprendė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad mažamečiai nukentėjusieji L. B. ir J. K. dėl nusikaltimų, padarytų jų atžvilgiu, patyrė fizinio pobūdžio išgyvenimus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti nuteistojo J. V. turtą - automobilius „OPEL Frontera TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir pinigus - 650,83 Lt.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.