Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ atstovei Irenai Stankevičienei, advokatui Danieliui Urbonui, atsakovo M. V. atstovui advokatui Justui Gadeikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, ieškinį atsakovui M. V. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje D. P., J. P., G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mojo lounge“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ (toliau – ir ieškovė, UAB „Mojo lounge“) prašo priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 4 556,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Bendrovė ir jos kreditoriai galėjo pagrįstai tikėtis, kad bendrovės vadovas sandorius sudarys ir bendrovės turtą perleis ne mažesne nei rinkos kaina ir, kad už parduotą turtą bus gauta rinkos vertę atitinkanti kaina. Atsakovas pažeidė fiduciarines bendrovės vadovo pareigas, kas sudaro savarankišką vadovo atsakomybės pagrindą, t. y. net ir nepažeidus konkrečių įstatymuose nustatytų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Bendrovei nenaudingo sandorio sudarymas, kai bendrovės turtas perleidžiamas keliolika kartų mažesne nei rinkos kaina, reiškia bendrovės interesų pažeidimą, fiduciarinių pareigų nevykdymą, bei neteisėtus veiksmus, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl to bendrovei kilusią žalą.

4. Atsakovas visą buvimo bendrovės vadovu terminą privalėjo veikti išimtinai bendrovės interesais, kas be kita ko, nulemia pareigą užtikrinti, kad visi bendrovės sandoriai būtų sudaromi rinkos verte ir, kad nebūtų sudaromi bendrovės interesų neatitinkantys sandoriai. Tarp atsakovo fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimo ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Jeigu sandoriai būtų sudaryti rinkos verte, tai bendrovė būtų papildomai gavusi mažiausiai 4 556,85 Eur pajamų. Tuo atveju, jei minėti sandoriai nebūtų sudaryti, tai bendrovės turtas galėtų būti realizuotas bankroto procese tokiu būdu bent dalinai atsiskaitant su bendrovės kreditoriais.

5. Atsakovas pripažįsta, jog nuo 2015 metų pabaigos įmonė neketino tęsti veiklos, neplanavo gauti pajamų. Ieškovės įsitikinimu, tokia situacija nulemia juridinio asmens organų pareigą likviduoti juridinį asmenį (be kita ko atsiskaitant su visais kreditoriais), tačiau sumanymas nutraukti juridinio asmens veiklą, nesudaro pagrindo išparduoti juridinio asmens turtą mažesne nei rinkos verte ir galiausiai palikti juridinį asmenį bankrutuoti, kreditoriams nepaliekant jokios galimybės savo reikalavimų nukreipti į bendrovės turtą. Tokie atsakovo veiksmai neabejotinai laikytini kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

6. Sandorio naudingumas turi būti vertinamas ne formaliai žiūrint į tai, ar turtas buvo parduotas nežymiai didesne kaina lyginant su jo įsigijimo kaina, o realiai vertinant tokio sandorio naudingumą. Tai, kad bendrovė turtą įsigijo už 0,58 Eur sumą, o pardavė už 0,88 Eur sumą, nereiškia, jog atitinkamas sandoris buvo naudingas bendrovei. Ieškovės nuomone, sandoris, neatitinkantis rinkos kainos, yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui, ypač tais atvejais, kai sandorį sudaro juridinis asmuo turintis įsipareigojimų kreditoriams arba juridinis asmuo, kuris po tokio sandorio sudarymo nustoja vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimai kreditoriams didėja arba dėl juridinio asmens neteisėtų veiksmų (žalos padarymo) atsiranda nauji įsipareigojimai.

II. Atsakovo pozicija ir argumentai

8. Ieškovė galėjo naudotis tik 2 (dvejomis) atskiromis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „T“ (90 kv. m.) ir „S“ (85 kv. m.), kurių bendras plotas buvo 175 kv. m., ir kurios sudarė 57,76 proc. viso įgyto turto. Likusios bendrovės įgytos žemės sklypo dalys, kurios plane yra pažymėtos raidėmis „U“ (48 kv. m.) ir „R“ (80 kv. m.) yra bendro naudojimo žemė, kurias buvo numatyta naudoti kartu su kitais bendraturčiais. Savo nuosavybėn įgydama žemės sklypo dalis, bendrovė įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis įrengti vaikų žaidimo aikštelę jos perimtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „T“. Ieškovė savo nuožiūra laisvai galėjo naudotis tik žemė sklypo dalimi, kuri plane yra pažymėta raide „S“ (85 kv. m.), kurios plotas sudarė tik 28,05 proc. viso įgyto turto. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė savo nuožiūra, savarankiškai faktiškai galėjo naudoti tik mažą dalį įgyto turto, 2015 m. kovo mėnesį buvo nutarta parduoti bendrovei nereikalingą bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri plane yra pažymėta raide „U“ (48 kv. m.).

9. Ieškovė 2015 m. balandžio 3 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį 1 būdama moki, stabiliai veikianti ir pelningą veiklą vykdantis juridinis asmuo. Turto dalies pardavimas už 0,58 Eur sumą, kuri prilygo viso turto įsigijimo kainai, ir faktiškai atitiko turto rinkos vertę, neviršijo protingos verslo rizikos, niekaip neįtakojo bendrovės mokumo ir nepažeidė jos interesų.

10. Ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra laisvai naudotis tik maža žemes sklypo dalimi, kuri plane yra pažymėta raide „S“ (85 kv. m.), prie kurios nebuvo jokio atskiro privažiavimo ar priėjimo, o pernelyg mažas sklypo dydis neleido jo racionaliai panaudoti. Likusios bendrovei priklausiusio žemės sklypo dalys taip pat negalėjo būti racionaliai panaudotos – žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje raide „T“ (90 kv. m.), bendrovė buvo įsipareigojusi savo lėšomis įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kita žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „R“ (80 kv. m)) buvo bendro naudojimo žemė. Todėl ieškovė 2016 m. balandžio 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį 2.

11. Ieškovės vardu sudarydamas sutartis atsakovas buvo sąžiningas, apdairus ir rūpestingas, veikė geriausiais bendrovės interesais. Ginčo sutartys buvo komerciškai naudingos bendrovei, kadangi turtas buvo parduotas už didesnę kainą, nei jis buvo įgytas, nuostolių bendrovė nepatyrė. Bendrovė neviršijo jos veiklai būdingos ūkinės-komercinės rizikos, kadangi 2015 metais (sutarties 1 sudarymo metu) buvo moki, vykdė jai įprastą ūkinę-komercinę veiklą bei, be žemės sklypo dalies, turėjo pakankamai kito turto atsiskaityti su visais savo kreditoriais. 2015 metų pabaigoje, akcininkams įvertinus pasikeitusią konkurencinę aplinką naktinių klubų/barų rinkoje, buvo priimtas strateginis sprendimas nutraukti bendrovės veiklą, likviduoti visą turimą turtą ir atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Nutraukiant bendrovės veiklą, taip pat buvo įvertinta tolimesnė turto naudojimo perspektyva.

12. Vidutinė rinkos vertė yra paskaičiuota masinio turto vertinimu būdu, todėl negalima teigti, kad atspindi realią individualių žemės sklypo dalių vertę. Be to, bendrovė laisvai galėjo naudotis tik viena žemė sklypo dalimi, kuri plane yra pažymėta raide „S“ kurios plotas sudarė tik 28,05 proc. (85 kv. m) viso įgyto turto. Likusią viso turto dalį sudarė žemė, kurios bendrovė negalėjo racionaliai panaudoti, t. y. bendrojo naudojimo žemė, sklypo plane pažymėta raide „R“ bei žemės sklypo dalis pažymėta raide „T“, kurioje bendrovė turėjo sutartinę prievolę įrengti vaikų žaidimo aikštelę, neturėjo jokio atskiro privažiavimo ar priėjimo, žemės sklypo dalis buvo gyvenamojo namo kiemo teritorijoje. Žemės sklypo dalys dėl jų individualių savybių (trūkumų) ir specifikos neturėjo jokios realios komercinės vertės, kadangi jos negalėjo būti racionaliai panaudotos. Ieškovei nenustačius tikslios turto vidutinės rinkos vertės, nėra galimybės objektyviai konstatuoti, kad sutartys buvo sudarytos mažesnėmis nei rinkos kainomis.

13. Sutarčių sudarymo metu atsakovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad po bendrovės veiklos nutraukimo atsiras kreditorius, dėl kurio finansinio reikalavimo atsiradimo bendrovei bus iškelta bankroto byla. Šiuo atveju, sutartys negali būti laikomos pažeidžiančiomis bendrovės būsimų kreditorių interesus, kurie neegzistavo sutarčių sudarymo metu. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė savo fiduciarinių pareigų bendrovės atžvilgiu. UAB „Technikos grupė“ skolos atsiradimo ir padengimo aplinkybės jau buvo analizuotos Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1861-658/2019, kurioje teismas nenustatė, kad suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir atsakovas, savo veiksmais būtų pažeidę bendrovės ir (arba) jos kreditorių interesus. Atsakovas, sudarydamas sutartis, buvo sąžiningas, apdairus ir rūpestingas, ir veikė geriausiais bendrovės interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

14. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2301-658/2018 ieškovei iškelta bankroto byla, 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Projektų investicijos“. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės vadovu buvo atsakovas M. V.. Atsakovas M. V. ir trečiasis asmuo G. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės akcininkai (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.eB2-1861-658/2019).

15. Iš 2014 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) pardavė 393/5036 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o uždaroji akcinė bendrovė „Mojo lounge“ nupirko 303/5036 dalis ir D. P. nupirko 42/2518 dalis šios žemės sklypo, pardavimo kaina 2,00 Lt (0,58 Eur). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugpjūčio 25 d. išrašo duomenimis, viso sklypo vidutinė rinkos vertė 79 645,51 Eur, o 393/5036 dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2014 m. liepos 23 d. buvo 21 460,00 Lt (6 215,25 Eur) (sutarties 2.2. 5.1. punktai).

16. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Mojo lounge“ pardavė, o D. P. nupirko 12/1259 dalį arba 48 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina – 0,58 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2015 m. balandžio 2 d. duomenis, prieš sandorio sudarymą nustatyta vidutinė viso sklypo vertė 73 900,00 Eur (sutarties 2.2. punktas).

17. 2016 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Mojo lounge“ pardavė G. A. 255/5036 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pardavimo kaina – 0,30 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2016 m. kovo 29 d. duomenis, prieš sandorio sudarymą vidutinė viso sklypo vertė 76 100,00 Eur (sutarties 2.2. punktas).

18. Byloje sprendžiamas ieškovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą taikymo klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, atsako už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Civilinės atsakomybės bendruosius pagrindus reglamentuoja CK 6.245 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės atsakomybės taikymui būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) bei žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

19. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsakomybės atsakovui taikymo CK 2.87 straipsnio pagrindu atsakovui neužtikrinus, kad bendrovės sandoriai būtų sudaryti rinkos verte, t. y. dėl šiame straipsnyje nustatytų įmonės vadovui fiduciarinių pareigų pažeidimo. Ieškovė atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimą ir tokiu būdu įmonei padarytą žalą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė, atstovaujama atsakovo, 2015 m. balandžio 3 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. sudarė ekonomiškai nenaudingus ieškovės turto perleidimo sandorius, kuriais nekilnojamojo turto objektus perleido už bendrai 4 556,85 Eur mažesnę kainą nei vidutinė turto rinkos vertė, todėl ieškovei buvo padaryta 4 556,85 Eur ( 703,79 Eur + 3 853,36 Eur) žala (pagal sutartį 1 – 73 900,00 Eur/1259 x 12 dalys = 704,37 Eur; pagal sutartį 2 – 76 100,00 Eur/5036 x 255 dalys = 3 853,06 Eur).

20. Ieškovės atstovai teigia, kad žemės sklypų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama gauti ekonominės naudos įmonei ir gauti pajamas, kurios, ieškovei iškėlus bankroto bylą, būtų panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Įmonei susiduriant su finansiniais sunkumais ar gresiant nemokumui, įmonės vadovas privalo atsižvelgti ir į kreditorių interesus, todėl spręstina, ar byloje yra aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad dėl ieškovės sunkios finansinės padėties ginčo sandoriais buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su ieškovės kreditoriais, kas leistų atsakovo veiksmus – sandorių sudarymą neatlikus individualaus turto vertinimo ataskaitos, pripažintini neteisėtais, nulėmusiais žalos atsiradimą, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

21. Iš ieškovės balanso, sudaryto 2015 metų laikotarpiui, matyti, kad įmonėje turto 2015 m. gruodžio 31 dienai buvo už 103 187,00 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas sudarė 86 407, Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 586,00 Eur, todėl nėra pagrindo spręsti, nei, kad ieškovės finansinė padėtis buvos sunki ar artima nemokumui ir dėl to negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir sumokėti 489,13 Eur skolą už patalpų nuomą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Technikos grupė“, nei kad sutarties 1 sudarymas apskritai turėjo įtakos ieškovės finansinei padėčiai ir mokumui. Kauno apygardos teismas, spręsdamas ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, išanalizavęs ieškovės finansinės apskaitos duomenis 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje konstatavo, kad 2016 metais ieškovė apskaitė turto už 17 435,00 Eur, o ieškovės per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 27,00 Eur; nuo 2017 metų ieškovė veiklos nevykdė. Nutartyje teismo taip pat konstatuota, kad kreditorės mažosios bendrijos „Ubi Leones“, kurios pareiškimo pagrindu iškelta ieškovei bankroto byla, finansiniai reikalavimai atsirado Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. preliminaraus sprendimo ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimo už akių pagrindais. Ieškovės nuomone, buvo akivaizdu, kad ieškovė veiklos neketino tęsti, todėl jei ieškovės turtas nebūtų parduotas nuostolingai ir būtų savalaikiai pradėta bankroto procedūra, akivaizdu, kad nebūtų susidariusi situacija, kai nėra galimybės atsiskaityti bent iš dalies su šiais kreditoriais dėl to, kad įmonėje nėra turto. Teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi šie kreditoriai sandorių sudarymo metu neegzistavo ir nebuvo pagrindo ieškovei skolas šiems kreditoriams įtraukti į įmonės balansą. Aplinkybes, kad ieškovei apie Kauno apylinkės teismo sprendimais, kurių pagrindu uždaroji akcinė bendrovė ,,Apskaitos etika“, o vėliau ir mažoji bendrija „Ubi Leones“ įgavo reikalavimo teisę į ieškovę, tapo žinoma ne ankščiau kaip 2017 m. balandžio 26 d. šių sprendimų vykdymo procese, todėl aptariami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai nelaikytini susijusiais su įmonės nemokumu. Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 29 d. nutartyje buvo analizuojama, ar ieškovės sudarytais sandoriais buvo siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį bei išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovė kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau tokių byloje duomenų nėra.

22. Vertindamas ieškovės argumentus, jog sklypų dalys perleistos žymiai žemesnėmis kainomis nei registrų centre buvo nurodyta vidutinės rinkos vertė, teismas sutinka su atsakovu, kad žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymas, atliekant jį masinio turto vertinimo būdu, negali būti sutapatinamas su verte, nustatyta atliekant individualų turto vertinimą, kadangi atliekant masinį turto vertinimą nustatoma ne individualaus, o tik vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibudintų daiktų) vidutinė rinkos vertė. Bylos duomenys patvirtina, kad individualus turto vertinimas nebuvo atliktas nei ieškovei sklypą įsigyjant, nei parduodant. Sklypo įsigijimo ir perleidimo kaina nustatyta sandorių šalių susitarimu, sandoriai nėra pripažinti neteisėtais, ieškovė jų pripažinti negaliojančiais neprašo. Ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d. aktualų skelbimą iš internetinio puslapio Aruodas.lt apie mūrinio sublokuoto namo pardavimą (duomenys neskelbtini), aplinkybei, kad prie namo suformuotas dviejų arų sklypas, t. y. kad ieškovės sklypas galimai galėjo būti parduotas už ženkliai didesnę kainą, pagrįsti, tačiau šie duomenys nepatvirtina ginčo sandorių metų buvusios realios sklypų vertės. Ieškovė nepateikė įrodymų apie sandorių sudarymo metu buvusią realią žemės sklypų vertę, t. y. neįrodinėja nurodytų kainų neatitikties tuo metu rinkoje buvusioms analogiškų žemės sklypų kainoms, taip pat neginčija kainos, už kurią žemės sklypai buvo ieškovės nupirkti, neginčija atsakovo argumentų dėl sklypų racionalaus panaudojamo apsunkinimo, o ieškinį grindžia tik remdamasi sandorių sudarymo metu nekilnojamojo turto registre nurodytomis vidutinėmis žemės sklypų vertėmis, tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą neveikus išskirtinai ieškovės interesais ir tuo pažeidus CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai bendrovės, kurios vadovu buvo, atžvilgiu (CPK 183, 185 straipsniai).

23. Byloje taip pat nustatyta, kad sutartis 1 sudaryta su D. P., kuris jau turėjo dalį žemės sklypo, kas ieškovės vertinimu, tik pagrindžia, kad naudą gavo tik pirkėjas, o sutartis 2 sudaryta su G. A., kuris, kaip ir atsakovas, buvo ieškovės akcininkas. Teismas šiuos argumentus vertina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, nustatančios taisyklę, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, kas reiškia, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, kontekste. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Bankroto bylos turi viešąjį interesą, tačiau bankroto bylose taip pat yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl byloje nenustačius faktinių aplinkybių, leidžiančių sandorių sudarymais konstatuoti ieškovės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo, nėra pagrindo ieškovės ieškinio reiškiamu pagrindu tenkinti. Ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų tenkinti reiškiamą reikalavimą, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą

24. Atsakovas triplike (DOK-18435) prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant ieškinį skirti ieškovei baudą, kadangi ieškovės administratorei reiškiant nepagrįstą ieškinį nebuvo jokio teisėto intereso apginti ieškovės neva pažeistas teises, tokio ieškinio teikimas tenkina tik vieną tikslą – sukelti atsakovui finansinius nuostolius.

25. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Teismo vertinimu, kreipimosi su ieškiniu į teismą faktas ar ieškinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais patys savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sąlygos taikyti procesinę sankciją. Byloje nenustatyta administratorės veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise reikšti ieškinį fakto, todėl atsakovo prašymas skirti nemokumo administratorei baudą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė byloje patyrė 971,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-130252). Atsakovas byloje patyrė 1 170,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-116612). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės reikalavimus atmetus, atsakovui priteisiama 1 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui priteisiamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“, juridinio asmens kodas 302584140, administravimui skirtų išlaidų 1 170,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.