Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Baltic Group” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio medis” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Baltic Group” dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Pajūrio medis” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Alfa Baltic Group” dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė susitarimą dėl dvejų obliavimo staklių ir diskinių pjovimo staklių pirkimo - pardavimo. Už šias prekes atsakovė pateikė ieškovei apmokėti 2015-11-13 PVM sąskaitą faktūrą ABG Nr. 0000021 bendrai 21 780 Eur sumai. Ieškinyje nurodoma, kad 2015-11-13 ieškovė iš dalies apmokėjo pateiktą sąskaitą ir sumokėjo atsakovei 9 000 Eur avansinę įmoką. Ieškovė teigė, kad kitą dieną atsakovės vadovas pranešė ieškovei, kad sutartų prekių parduoti negali, todėl pareiškė, jog sandoris neįvyko ir anuliavo PVM sąskaitą faktūrą ABG Nr. 0000021. Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė ieškovei prekių ir nepagrįstai atsisakė grąžinti iš ieškovės gautas lėšas. Ieškovė paaiškino, kad 2016-03-16 kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir pareikalavo atsakovės grąžinti pinigus, tačiau ir po pretenzijos pateikimo atsakovė ieškovei skolos negrąžino. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 9 000 Eur skolą, 45,29 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-21 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9 000 Eur skolos, 45,29 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 9 045,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 859,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2015-11-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000021, pagal kurią ieškovė už obliavimo stakles „Leadermac“ turėjo sumokėti atsakovei 7 200 Eur, diskines pjovimo stakles „SCM“ – 1 800 Eur, o už obliavimo stakles „Weining Profimat 2“ – 9 000 Eur sumą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pagal 2015-11-13 PVM sąskaitą faktūrą 2015-11-13 sumokėjo atsakovei 9 000 Eur. Byloje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra 2015-11-14 atsakovės buvo anuliuota, nes pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė atsisakė įvykdyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog 9 000 Eur sumos ieškovei nėra grąžinusi. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog iš ieškovės gautos piniginės lėšos buvo įskaitytos kitoms ieškovės prievolėms vykdyti. Įvertinęs bylos įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįsti, todėl teismas ieškinį patenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alfa Baltic Group” prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei pasisavintą turtą arba už jį sumokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius. Atsakovė teigė, kad byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo, bet ne staklių pirkimo – pardavimo sutartis.Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė perdavė ieškovei staklių už 5 000 Eur sumą, taip pat karkasinį namą už 63 000 Eur sumą, iš viso turto už 68 000 Eur. Apeliantės teigimu, ieškovė šį turtą neteisėtai pasisavino, todėl atlikus įskaitymą, ieškovė liko skolinga atsakovei 59 000 Eur sumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Pajūrio medis” prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-21 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė privalo grąžinti ieškovei 9 000 Eur sumą. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog 9 000 Eur skola buvo įskaityta ieškovei perdavus stakles bei karkasinį namą. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismui pateiktos 2017-01-20 PVM sąskaita faktūra Nr. 0000028, 2017-01-23 išankstinė sąskaita Nr. 201701 atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir jose nurodyti duomenys atitinka tikrąją šalių valią.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius. Atsakovė teigė, kad byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo, bet ne staklių pirkimo – pardavimo sutartis. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-11-13 atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000021, kurioje obliavimo staklių „Leadermac“ kaina nurodyta 7 200 Eur, diskinių pjovimo staklių „SCM“ – 1 800 Eur, obliavimo staklių „Weining Profimat 2“ – 9 000 Eur. Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad joje ranka yra atliktas įrašas apie tai, jog sąskaita yra anuliuota, sandoris neįvyko. Byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. 318 patvirtina, kad tą pačią dieną, tai yra 2015-11-13, ieškovė sumokėjo atsakovei 9 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama minėtos PVM sąskaitos faktūros numerį. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad šalys buvo susitarusios dėl dvejų obliavimo staklių ir diskinių pjovimo staklių pirkimo – pardavimo, už kurias ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei 9 000 Eur sumą, todėl neperdavus prekių, atsakovė privalo grąžinti ieškovei šią sumą. Atsakovė savo atsikirtimuose nurodo, jog šalis siejo ne pirkimo – pardavimo, o tarpininkavimo teisiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant ginčui dėl sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, turi būti vadovaujamasi LR CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat LR CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis yra viena iš paslaugų sutarčių, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR CK 6.716 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.305 str. 1 d. nuostatas pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi tarpininkavimo sutarties objektas yra susijęs su nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimu, o pirkimo – pardavimo sutarties objektas yra materialus daiktas. Nagrinėjamu atveju atsakovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti konkretūs parduodami daiktai, tai yra obliavimo staklės „Leadermac“, diskinės pjovimo staklės „SCM“ ir obliavimo staklės „Weining Profimat 2“, taip pat nurodytas tikslus jų kiekis ir kaina. Atsakovė šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma kaip pardavėja, o ieškovė yra įvardinta kaip pirkėja. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė iš esmės pripažino, jog šalys tarėsi dėl sąskaitoje faktūroje nurodytų staklių pirkimo – pardavimo. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog buvo tartasi ne tik dėl ieškovės nurodytų staklių pardavimo, bet ir dėl kitų medžio apdirbimo staklių pirkimo, o ieškovės vadovas tarpininkavo atsakovei parduodant prekes, tačiau šios aplinkybės nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Akivaizdu, kad sutarties šalis vienu metu gali sieti ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir kiti teisiniai santykiai, tačiau vien ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigų pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius ir pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovė perdavė ieškovei staklių už 5 000 Eur sumą, taip pat karkasinį namą už 63 000 Eur sumą, iš viso turto už 68 000 Eur. Apeliantės teigimu, ieškovė šį turtą neteisėtai pasisavino, todėl atlikus įskaitymą, ieškovė liko skolinga atsakovei 59 000 Eur sumą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015-11-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000021 nurodytos staklės ieškovei nebuvo perduotos. LR CK 6.315 str. 3 d. nustato, kad tais atvejais, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtas lėšas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2016-03-16 raginimu dėl įsiskolinimo pareikalavo atsakovės iki 2016-03-18 grąžinti ieškovei 2015-11-13 mokėjimo nurodymu Nr. 318 už prekes sumokėtą 9 000 Eur sumą. 2016-03-17 elektroniniu paštu atsakovės vadovas įsipareigojo 9 000 Eur sumą ieškovei grąžinti iki 2016-06-01. Taigi akivaizdu, jog atsakovė pripažino savo skolą ieškovei. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, jog siekiant padengti ieškovės atliktą pavedimą, 2016-05-16 ieškovei buvo perduotos dvejos skersavimo staklės už 4 000 Eur bei du padavimo stalai už 1 000 Eur, taip pat karkasinis namas. Nors atsakovės nesutikimo su ieškovės reikalavimais argumentai yra susiję su atliktu įskaitymu, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (LR CPK 178 str.). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė neigia gavusi atsakovės nurodytus daiktus bei nepripažįsta savo priešpriešinės prievolės atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 buvo konstatuota, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas būtina įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pavyzdžiui, tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog atsakovė byloje neįrodė, kad jos prievolė ieškovei yra pasibaigusi įskaitymu, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teismo prašė įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei pasisavintą turtą arba už jį sumokėti. LR CPK 312 str. nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Šioje byloje atsakovė nereiškė priešieškinio ieškovei dėl skolos priteisimo už galbūt ieškovei perduotas dvejas skersavimo stakles, padavimo stalus bei karkasinį namą, nereikalavo jų grąžinti atsakovei, todėl su šių daiktų perdavimu bei atsiskaitymu už juos susijusios bylos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl šių atsakovės reikalavimų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog tariamai pažeistas teises atsakovė gali ginti bendra ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. LR CPK 150 str. 3 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus LR CPK 147 str. 6 d. numatytą atvejį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, paliekamas galioti nepakeistas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovės atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo pranešti prokurorui apie teismui pateiktų įrodymų suklastojimo faktą, nes 2017-01-20 PVM sąskaita faktūra Nr. 0000028, taip pat 2017-01-23 išankstinė sąskaita Nr. 201701 yra suklastotos. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindų atskirajai teismo nutarčiai dėl kreipimosi į prokurorą priimti, todėl ieškovės prašymas atmetamas (LR CPK 299 str., 300 str., 332 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nutartimi atsakovei atidėtas 221 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovės priteisiama 221 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Baltic Group“ 221 Eur žyminio mokesčio.