Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-462/2014

Teisėja Edita Lapinskienė (Proceso Nr. 1-33-1-01947-2011-3) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.5.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.9.

2014 m. vasario 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-02-07 iki 2012-02-09 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-01-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. R. P. priteista 460 Lt.

Nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. R. V. priteista 2 250 Lt.

Nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. R. P priteista 300 Lt.

Nukentėjusiosios E. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. E. T. priteista 120 Lt.

Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. I. A. priteista 563 Lt.

Nukentėjusiojo T. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. T. P. priteista 70 Lt.

Nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. P. R. priteista 180 Lt.

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. V. B. priteista 800 Lt.

Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. E. L. priteista 1694 Lt.

Nukentėjusiojo K. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. K. R. priteista 1000 Lt.

Nukentėjusiojo J. Č. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. J. Č. priteista 300 Lt.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. A. B. priteista 290 Lt.

Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. I. M. priteista 5435 Lt.

Nukentėjusiojo I. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. I. M. priteista 264 Lt.

Nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. A. T. priteista 400 Lt.

Nukentėjusiosios D. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. D. V. priteista 800 Lt.

Nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. E. J. priteista 500 Lt.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. G. K. priteista 760 Lt.

Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. D. M. priteista 589 Lt.

Nukentėjusiosios D. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. D. T. priteista 440 Lt.

Nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. V. A. priteista 464 Lt.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. A. B. priteista 1760 Lt.

Nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. D. S. priteista 1600 Lt.

Nukentėjusiojo R. F. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. R. F. priteista 80 Lt.

Nukentėjusiojo M. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. M. Š. priteista 1120 Lt.

Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. I. G. priteista 260 Lt.

Civilinės ieškovės UAB „Amikas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. UAB „Amikas“ priteista 11587 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

E. L., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. lapkričio 14 d., apie 16.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į UAB „Amikas“ priklausančio lombardo, esančio adresu Laukininkų g. 13, Klaipėda, pagalbines patalpas, tuo metu nenustatytiems asmenims laukiant prie Laukininkų g. 13 pastato, jis iš pagalbinėse patalpose esančios sekcijos pagrobė klientų užstatytus auksinius papuošalus, dėl kurių lombardas buvo išdavęs davėjams saugojimo kvitą, kaip viešąją paslaugos sutartį, ir pasibaigus daiktų saugojimo terminui perėjusius lombardo žinion – M. S. priklausančius 90 Lt vertės auksinius auskarus, K. S. priklausančią 120 Lt vertės auksinę grandinėlę, A. G. priklausantį 162 Lt vertės auksinį žiedą, J. A. priklausantį 100 Lt vertės auksinį žiedą, Z. A. priklausantį 280 Lt vertės auksinį žiedą. Taip pat pagrobė užstatytus klientams priklausančius ir pasibaigus daiktų saugojimo terminui pagal sutartis norėtus atsiimti daiktus – E. L. priklausančius auksinius papuošalus: 635 Lt vertės auksinį žiedą, 586 Lt vertės auksinį žiedą, 783 Lt vertės auksinį žiedą, D. V. priklausantį 1000 Lt vertės auksinį žiedą, I. A. priklausančius auksinius papuošalus: 413 Lt vertės auksinį žiedą, 280 Lt vertės auksinį žiedą, 270 Lt vertės auksinį žiedą, R. A. priklausančius 6000 Lt vertės auksinius auskarus, Z. A. priklausančius auksinius papuošalus: 1300 Lt vertės auksinį žiedą, 400 Lt vertės auksinę grandinėlę, A. B. priklausančius 430 Lt vertės auksinius auskarus, R. V. priklausančius auksinius papuošalus: 1000 Lt vertės auksinį žiedą, 800 Lt vertės auksinę grandinėlę, 1000 Lt vertės auksinį žiedą, 400 Lt vertės auksinį žiedą, I. M. priklausančius auksinius papuošalus: 5175 Lt vertės auksinį žiedą, 600 Lt vertės auksinį žiedą, R. Č. priklausantį 160 Lt vertės auksinį pakabuką, M. T. priklausančius auksinius papuošalus: 570 Lt vertės auksinę grandinėlę, du auksinius žiedus bendros 900 Lt vertės, tris auksinius pakabukus bendros 720 Lt vertės, S. Z. priklausantį 175 Lt vertės auksinį žiedą, K. F. priklausančią 307 Lt vertės auksinę apyrankę, D. B. priklausančią 1200 Lt vertės auksinę grandinėlę, I. M. priklausančius auksinius papuošalus: 300 Lt vertės auksinį žiedą, 184 Lt vertės auksinius auskarus, A. T. priklausančius auksinius papuošalus: 300 Lt vertės auksinį žiedą, 450 Lt vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, R. P. priklausantį 560 Lt vertės auksinį žiedą, R. P. priklausantį 400 Lt vertės auksinį žiedą, P. R. priklausantį 300 Lt vertės auksinį žiedą, K. R. priklausantį 1400 Lt vertės auksinį žiedą, S. Č. priklausantį 250 Lt vertės auksinį žiedą, R. V. priklausančius auksinius papuošalus: 150 Lt vertės auksinę apyrankę, 330 Lt vertės auksinę grandinėlę, E. J. priklausančius 700 Lt vertės auksinius auskarus, V. R. priklausančius auksinius papuošalus: 550 Lt vertės auksinį žiedą, 430 Lt vertės auksinį žiedą, G. K. priklausančius auksinius papuošalus: 500 Lt vertės auksinį žiedą, 630 Lt vertės auksinį žiedą, M. Š. priklausančius auksinius papuošalus: 600 Lt vertės auksinį žiedą, 800 Lt vertės auksinį žiedą, V. A. priklausantį 614 Lt vertės auksinį žiedą, R. F. priklausantį 150 Lt vertės auksinį žiedą, V. G. priklausančius auksinius papuošalus: 280 Lt vertės auksinę apyrankę, 100 Lt vertės auksinį pakabuką, 300 Lt vertės auksinius auskarus, E. T. priklausantį 250 Lt vertės auksinį žiedą, D. S. priklausančius auksinius papuošalus: 350 Lt vertės auksinį žiedą, 800 Lt vertės auksinį žiedą, 350 Lt vertės auksinį žiedą, 400 Lt vertės auksinį pakabuką, A. M. priklausantį 500 Lt vertės auksinį žiedą, A. B. priklausantį 200 Lt vertės auksinį žiedą, I. G. priklausančius auksinius papuošalus: 180 Lt vertės auksinį pakabuką, 80 Lt vertės auksinį pakabuką, 350 Lt vertės auksinę grandinėlę, D. M. priklausančius auksinius papuošalus: 250 Lt vertės auksinę grandinėlę, 469 Lt vertės auksinius auskarus, D. P. priklausantį 500 Lt vertės auksinį žiedą, T. P. priklausančius 120 Lt vertės auksinius auskarus, V. B. priklausančią 2000 Lt vertės auksinę grandinėlę, R. V. priklausantį 200 Lt vertės auksinį žiedą, A. Š. priklausančius auksinius papuošalus: 460 Lt vertės auksinį žiedą, 345 Lt vertės auksinį žiedą, 600 Lt vertės auksinį žiedą, 300 Lt vertės auksinį žiedą, D. T. priklausančius auksinius papuošalus: 400 Lt vertės auksinę grandinėlę, 80 Lt vertės auksinę apyrankę, 130 Lt vertės auksinius auskarus, 130 Lt vertės auksinius auskarus, A. B. priklausančius auksinius papuošalus: 1000 Lt vertės auksinę apyrankę, 600 Lt vertės auksinius auskarus, 900 Lt vertės auksinius auskarus, J. Č. priklausančią 400 Lt vertės auksinę grandinėlę su pakabuku. Tokiu būdu E. L. pagrobė UAB „Amikas“ priklausančio turto už 752 Lt, E. L. priklausančio turto už 2004 Lt, D. V. priklausančio turto už 1000 Lt, I. A. priklausančio turto už 963 Lt, R. A. priklausančio turto už 6000 Lt, Z. A. priklausančio turto už 1700 Lt, A. B. priklausančio turto už 430 Lt, R. V. priklausančio turto už 3200 Lt, I. M. priklausančio turto už 5775 Lt, R. Č. priklausančio turto už 160 Lt, M. T. priklausančio turto už 2190 Lt, S. Z. priklausančio turto už 175 Lt, K. F. priklausančio turto už 307 Lt, D. B. priklausančio turto už 1200 Lt, I. M. priklausančio turto už 484 Lt, A. T. priklausančio turto už 750 Lt, R. P. priklausančio turto už 560 Lt, R. P. priklausančio turto už 400 Lt, P. R. priklausančio turto už 300 Lt, K. R. priklausančio turto už 1400 Lt, S. Č. priklausančio turto už 250 Lt, R. V. priklausančio turto už 480 Lt, E. J. priklausančio turto už 700 Lt, V. R. priklausančio turto už 980 Lt, G. K. priklausančio turto už 1130 Lt, M. Š. priklausančio turto už 1400 Lt, V. A. priklausančio turto už 614 Lt, R. F. priklausančio turto už 150 Lt, V. G. priklausančio turto už 680 Lt, E. T. priklausančio turto už 250 Lt, D. S. priklausančio turto už 1900 Lt, A. M. priklausančio turto už 500 Lt, A. B. priklausančio turto už 200 Lt, I. G. priklausančio turto už 610 Lt, D. M. priklausančio turto už 719 Lt, D. P. priklausančio turto už 500 Lt, T. P. priklausančio turto už 120 Lt, V. B. priklausančio turto už 2000 Lt, R. V. priklausančio turto už 200 Lt, A. Š. priklausančio turto už 1705 Lt, D. T. priklausančio turto už 740 Lt, A. B. priklausančio turto už 2500 Lt, J. Č. priklausančio turto už 400 Lt. Iš viso pagrobė svetimo turto už 48478 Lt.

Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.

Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas dėl to, jog yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tai reiškia, jog byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors jis ir neigia įvykdęs nusikalstamą veiką, nurodytą pareikštame jam kaltinime, tačiau jo kaltė, teismo nuomone, neabejotinai įrodyta liudytojos N. K. parodymais, jog vagystės padarymo metu būtent jis užėjo į parduotuvę, liudytoja atpažino jį ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu. Anot liudytojos, apžiūrėjęs patalpas jis nuėjo į tualetą, iš kurio taip pat galima patekti į lombardo patalpas, uždarė duris, po kokių 5 min. išėjo iš tualeto ir pačios parduotuvės. Su savimi jis tariamai turėjo rankinę, o netrukus buvo pastebėtas vagystės faktas ir į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.

Apeliantas pažymi, kad teismas tiki šiais liudytojos parodymais ir iš esmės grindžia jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau, jo nuomone, šių parodymų teismas negalėjo vertinti kaip patikimų duomenų, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, buvo keičiami bei prieštarauja elementariai logikai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. parodė, kad ji dirbo pardavėja pigių rūbų parduotuvėje, esančioje Laukininkų g. 13, Klaipėdoje. Tame pačiame pastate yra lombardas „Amikas“. Vagystės dieną į parduotuvę užėjusį ir patalpas apžiūrėjusį vyrą ji matė pirmą kartą ir jį atpažino tą pačią dieną iš nuotraukos internete „Facebook“ puslapyje, kurią parodė lombardo direktorius E. D. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu liudytoja paneigė, kad dirbo parduotuvėje pardavėja, o ten atsirado tik atsitiktinai. Paneigė ir tai, kad jau vagystės dieną E. D. jai rodė jo nuotrauką internete, nes tokio, kaip galima suprasti, nepažįsta. Be to, ji nurodė, kad apelianto iki įvykio nėra mačiusi ir nepažįstą, kaip, beje, ir kitų lombardo buvusių darbuotojų, tarp jų ir liudytojos A. B., tačiau tai prieštarauja ne tik jo parodymams, kuriais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo, bet ir liudytojos A. B. parodymams, kuriais teismas tiki ir kuri nurodė, kad ji, kaip ir apeliantas, t. y. buvę lombardo „Arnikas“ darbuotojai, bendravo su pigių rūbų parduotuvės pardavėjomis, konkrečiai ir su N. K., ir vienas kitą pažinojo. Ką jis, beje, teisme ir nurodė, todėl jei vagystės dieną jis būtų tas asmuo, kuris užėjo į pigių rūbų parduotuvę, kurioje dirbo N. K., pastaroji jį tikrai iš karto būtų atpažinusi, kaip buvusį lombardo „Arnikas“ darbuotoją, nes tikrai matė ne pirmą kartą, ir tokie jo veiksmai, t. y. patekimas į patalpas žinant, kad N. K. jį tikrai atpažins, nes jie buvo pažįstami, prieštarauja bet kokiai sveikai logikai.

Kaip jau minėta, teismas liudytojos N. K. parodymais tiki, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pastaroji nurodė ir tai, kad asmeniui, kuris tariamai padarė nusikalstamą veiką išėjus iš parduotuvės, jau ne ilgiau kaip po 15–20 minučių į parduotuvę užėjo policijos pareigūnai, kurie jos klausė apie padarytą vagystę.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. nurodė, kad jai pastebėjus, jog dingo dėžutė su aukso dirbiniais, ji pirmiausia apžiūrėjo patalpas, paklausinėjo šalia esančių parduotuvių darbuotojų, ar kas nepastebėjo ko įtartino, paskambino direktoriui, kuriam pranešė apie įvykį ir tik po to paskambino policijos pareigūnams bei pranešė apie vagystę. Liudytojas, civilinio ieškovo atstovas E. D. nurodė, kad vagystės dieną jis vyko į Šilutę. Jam esant netoli Šilutės paskambino A. B., kuri pasakė, kad neranda dėžutės su aukso dirbiniais. Jis paprašė, kad pastaroji atidžiau paieškotų ir tik tada, jei neras, informuotų policijos pareigūnus apie įvykį, bei paskambino kitam darbuotojui V. A., kad tas nuvyktų į lombardą bei pažiūrėtų, kas ten vyksta. Iš Šilutės jis grįžo maždaug po dviejų valandų ir lombarde dar rado policijos pareigūnus.

Lyginant anksčiau nurodytus duomenis, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad tas asmuo, kuris buvo užėjęs į parduotuvę ir apžiūrėjo patalpas, negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, dėl kurios apeliantas pripažintas kaltu, nes į parduotuvę atvyko jau po vagystės, kadangi, kad ir darant prielaidą, kad A. B. iš karto pastebėjo vagystę, tačiau ji po to dar apžiūrėjo patalpas, paklausinėjo šalia esančių parduotuvių darbuotojų, ar kas nepastebėjo ko įtartino, telefonu pakalbėjo su direktoriumi, kuris nurodė dar kartą viską apžiūrėti, ir labai tikėtina, kad pastaroji tai padarė. Po to galimai netgi sulaukė, iki atvyks kitas darbuotojas V. A. ir tik po to apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie vėlgi atvyko tik po kurio laiko. Taigi nuo to momento, kai A. B. pastebėjo vagystės faktą, iki į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir apie vagystę apklausė N. K., praėjo žymiai ilgesnis laiko tarpas nei 20 minučių, o tai aiškiai prieštarauja N. K. nurodytoms aplinkybėms, kad policijos pareigūnai apie įvykį jos klausinėjo jau po 20 minučių išvykus asmeniui, kuris tariamai padarė nusikaltimą, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino. Priešingai, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, jo gynėjui paprašius į teismo posėdį dar kartą kviesti A. B., kad pastaroji nurodytų, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai ji pastebėjo vagystės faktą, iki atvyko policijos pareigūnai, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu dėl šių aplinkybių ji nebuvo apklausta, kadangi jos paaiškėjo tik teisiamojo posėdžio metu apklausus N. K., kuri buvo apklausta po to, kai parodymus davė A. B., taip pat kviesti ir teisme apklausti V. A., kuris galimai taip pat gali duoti parodymus apie anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas šį gynėjo prašymą nemotyvuodamas nepagrįstai atmetė.

Be to, apeliantas toliau akcentuoja ir tai, kad teismas jo kaltę padarius nusikaltimą grindė ir ta aplinkybe, jog vagystės metu jo mobiliojo ryšio telefonas registravosi prie retransliatorių, esančių Klaipėdos mieste, ir tai, teismo nuomone, paneigia jo ir jo mamos S. L. nurodytas aplinkybes, kad tuo metu jis buvo namuose Kretingos rajone, tačiau, kaip žinoma, retransliatoriai veikia, t. y. priima–perduoda signalus 30 kilometrų spinduliu, todėl retransliatorių Klaipėdoje veikimo zona apima ir Kretingos rajoną ir kad patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes jo gynėjas teismo prašė apie tai raštu paklausti retransliatorių valdytoją, tačiau ir šį prašymą teismas nepagrįstai atmetė.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra patikimų, nekeliančių abejonių įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu, todėl jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas Darius Pocius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo posėdyje palaikydamas savo ginamojo apeliacinį skundą nurodė, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, įrodančių jo ginamojo kaltę, todėl prašė jį išteisinti.

Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

BK 178 str. 3 d. numatyta, kad tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 32 500 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrobto turto – aukso dirbinių – vertė viršija 32 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas detaliai argumentavo dėl pagrobto turto – aukso dirbinių – vertės nustatymo, aptarė visus duomenis, reikšmingus pagrobto turto vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais motyvais visiškai sutinka, todėl jų nebeatkartoja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog E. L. 2011 m. lapkričio 14 d., apie 16.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į UAB „Amikas“ priklausančio lombardo, adresu Laukininkų g. 13, Klaipėda, pagalbines patalpas ir iš pagalbinėse patalpose esančios sekcijos pagrobė klientų užstatytus auksinius papuošalus.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo liudytojų N. K. ir A. B. parodymai, 2012-05-02 Asmens parodymo atpažinti protokolas, duomenys apie nuteistojo mobiliojo ryšio telefono registravimąsi prie retransliatorių, UAB „Amikas“ 2012-05-29 inventorizacijos aktas apie trūkstamas prekes ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai. Be to, anot apelianto, byloje esančius įrodymus teismas vertino neišsamiai, šališkai, vertino ne jų visetą, o atskirus duomenis. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, laikėsi.

Šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, vertino ne jų visetą, o atskirus duomenis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde daugiausia kvestionuoja liudytojų N. K. ir A. B. parodymų patikimumą. Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo grįsti jo kaltės remdamasis šių liudytojų parodymais. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju liudytojos N. K. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaip pirminiai įrodymai (tiriamąjį faktą ji matė ir suvokė tiesiogiai) yra nuoseklūs, logiški, be to, jie atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-15 kaip liudytoja apklausta N. K. parodė, kad 2011-11-14, apie 16.00 val., jai būnant darbe į parduotuvę užėjo vyras apie 20–25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio, tamsių plaukų rudų akių, vilkėjo raudoną kombinezoną. Jis norėjo apžiūrėti jų parduotuvės patalpas. Viską apžiūrėjęs vyras paprašė į tualetą. Vyras užėjęs į tualetą užsirakino. Minėtas vyras tualete užtruko apie 5 minutes ir išėjęs padėkojo, atsisveikino ir išėjo iš jų parduotuvės. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo ir lombardo direktorius, kaip sužinojo, E. D., kuris pasakė, kad šis vyras, kurį ji apibūdino, yra lombardo buvęs darbuotojas. Po to E. D. parodė jai internete vyro nuotrauką. Pamačiusi vyrą jį atpažino ir pasakė, kad tai buvo tas pats vyras, kuris apžiūrinėjo parduotuvės patalpas, o po to buvo nuėjęs į bendrą tualetą, iš kur laisvai galėjo patekti į lombardo pagalbinę patalpą. E. D. pasakė, kad šis vyras ir yra lombardo buvęs darbuotojas E. L. (b. l. 54–55, t. 1).

Byloje esantis Asmens parodymo atpažinti 2012-05-02 protokolas bei fotolentelės Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad liudytoja N. K. atpažino asmenį sėdintį kairėje, t. y. E. L. (b. l. 56–60, t. 1).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta N. K. iš esmės davė analogiškus parodymus. Teismo posėdyje 2013-05-27 ji parodė, kad tai buvo rudenį, po pietų, užėjo jaunas žmogus su raudonu kombinezonu, ji dirbo parduotuvėje „Pigūs rūbai“, jis pasakė, kad nori apžiūrėti patalpas. Asmuo ant peties turėjo rankinę, plaukai buvo trumpai kirpti, iš šių požymių jį atpažino, jis buvo tamsus. Ji nieko nepagalvojo ir parodė jam patalpas, pagalvojo, gal nuomininkas nori ją apžiūrėti. Asmuo paklausė, ar gali nueiti į tualetą, ji pasakė, kad gali, jis nuėjo į tualetą, uždarė duris, ji liko už durų, gal po 5 min. jis iš ten išėjo, pasakė „ačiū, viso gero“ ir išėjo iš parduotuvės, jo laukė mašina, jis išvažiavo. Po kurio laiko, gal po 10–15 min., pasibeldė iš tualeto pusės, tai buvo kriminalinė policija. Jie klausė, ar kažkas buvo užėjęs, ji atsakė, kad buvo tas vaikinas. Buvo kviečiama į atpažinimą, ji tą asmenį iš karto atpažino. Atpažinimas po įvykio buvo atliekamas praėjus gal mėnesiui laiko. Atpažinimo metu negalėjo suklysti. Prieš atpažįstant gyvai, nuotraukos jai nebuvo rodomos (b. l. 140–141, t. 4). Konstatuotina, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų bent manyti, kad šios liudytojos parodymai būtų nepatikimi ar liudytoja būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad E. L. kaltė neabejotinai įrodyta liudytojos N. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad vagystės padarymo metu į parduotuvę užėjo kaltinamasis, kurį liudytoja N. K. atpažino asmens parodymo atpažinti metu bei teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos nurodyta įvykio seka, t. y. jog E. L. apžiūrėjęs patalpas nuėjo į tualetą, iš kurio taip pat galima patekti į lombardo patalpas (šį faktą galėjo žinoti tik buvęs arba esamas darbuotojas), uždarė duris, po kokių 5 min. jis išėjo iš tualeto ir iš parduotuvės, kur jo laukė mašina, ir tada jis išvažiavo.

Liudytoja pažymėjo, kad asmuo su savimi turėjo rankinę. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog būtent į šią rankinę nuteistasis susidėjo pagrobtus aukso dirbinius. Neilgai trukus buvo pastebėtas vagystės faktas ir į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Be to, teismo vidiniam įsitikinimui reikšminga yra tai, kad šie aptarti liudytojos N. K. parodymai visiškai atitinka paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-15 kaip liudytoja apklausta A. B. parodė, kad UAB „Amikas“ pradėjo dirbti nuo 2011-09-12. Minėta bendrovė užsiima lombardo paslaugomis. Ji dirba kasininkė-priėmėja UAB „Amikas“ priklausančiame lombarde, esančiame Laukininkų g. 13, Klaipėdoje. 2011-11-14 ji pradėjo dirbti 10.00 val. Apie 15.00 val. į lombardą atėjo žmogus, kuris norėjo atsiimti savo auksinį žiedą. Ji padarė grąžinimo žymą, įmušė pinigus į kasą, po to nuėjo į pagalbinę patalpą, atidarė spintelę, metalinėje dėžutėje pagal sutarties numerį rado auksinį žiedą, kurį išėmė iš metalinės dėžutės ir grąžino žmogui. Metalinę dėžutę su kitais aukso dirbiniais paliko spintelėje. Po valandos, apie 16.00 val., atėjus kitam žmogui atsiimti užstatytą aukso dirbinį, ji nuėjo į pagalbinę patalpą, atidarė spintelę ir pastebėjo, kad spintelėje nėra metalinės dėžutės su visais aukso dirbiniais. Tvirtina, kad dėžutę tikrai paliko spintelėje. Apžiūrint įvykio vietą metalinė dėžutė, kurioje buvo sudėti auksiniai dirbiniai, tuščia buvo rasta bendrame tualete. Atvažiavę pareigūnai pradėjo bendrauti su šalia esančių parduotuvių darbuotojais, iš kurių pigių rūbų parduotuvės pardavėja paaiškino, kad apie 16.00 val. jai būnant darbe, į pigių rūbų parduotuvę užėjo vyras, kuris vilkėjo raudoną kombinezoną, prisistatė statybininku ir pasakė, kad nori apžiūrėti jų parduotuvės patalpas, keisti instaliaciją (b. l. 62–63, t. 1).

Teisminio nagrinėjimo metu 2013-03-26 apklausiama liudytoja A. B. parodė, kad 2011 m. lapkritį, tikslios dienos neatsimena, viena dirbo lombarde. Auksas buvo pagalbinėse patalpose sekcijoje, dėžutėje. Dirbo visą parą. Kai priėmė pamainą, auksas buvo, prieš valandą laiko buvo auksą kitam žmogui atidavusi, negalėjo suprasti, kaip ta dėžutė su auksu dingo. Patalpos užrakinamos, yra pagalbinės durys išeiti į tualetą, klientai nežinojo. Atvykus policijai, jie apžiūrėjo patalpas. Dėžutė nuo aukso tuščia buvo palikta tualete. Policijos pareigūnai ėjo aplinkui esančias parduotuves apklausti, pasakė, kad vaikinukas neseniai įėjo per gamybines patalpas elektros instaliacijas tvarkyti. Lombardo darbuotojai pardavėjai iš pigių rūbų parduotuvės parodė nuotraukas „Facebooke“, ji parodė, jog tai jis, apsimetęs santechniku, buvo atėjęs. Taip buvo nustatytas E. L. Jis buvo atėjęs valandos laikotarpiu prieš įvykį, tuo laiku, kai dingo auksas. Į pagalbines patalpas, kur laikomas auksas, pigių rūbų parduotuvės darbuotoja negali patekti, jų lombardo darbuotojai nuo tų pagalbinių patalpų turėjo raktus. Kai eidavo į tualetą, teko bendrauti su kitų parduotuvių darbuotojais, susidurdavo koridoriuje, eidavo pas juos pasikeisti pinigų. Liudytoja, kuri jį atpažino „Facebooke“, tuo metu turbūt dirbo toje parduotuvėje, buvo ją mačiusi, su ta liudytoja pasisveikindavo, ji turėjo matyti E. L. Ji „Facebooke“ įvardijo, kad šis asmuo, nepamena ar sakė, kad tai buvęs jų darbuotojas. Visko tiksliai nepamena (b. l. 62–63, t. 4).

Liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi būti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sąlygomis tam tikrą įvykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė. Parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ir ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nagrinėjamą įvykį liudytoja realiai matė 2011 metų lapkričio mėnesį, o minėtus parodymus teisme davė tik 2013 m. kovo 26 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. kaip liudytoja buvo apklausta 2011 m. lapkričio 15 d. Todėl tai, kad tam tikros liudytojos nurodytos detalės ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo skiriasi, yra natūralus dalykas, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiškai ar itin tiksliai. Priešingai, jeigu liudytojos parodymai nagrinėjamu atveju būtų identiški, tai teismui kaip tik galėtų sukelti tam tikrų abejonių jų patikimumu.

Nuteistasis apeliaciniame skunde aiškina, kad nuo to momento, kai A. B. pastebėjo vagystės faktą, iki į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir apie vagystę apklausė N. K., praėjo žymiai ilgesnis laiko tarpas nei 20 minučių. Todėl tas asmuo, kuris buvo užėjęs į parduotuvę ir apžiūrėjo patalpas, negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, dėl kurios apeliantas pripažintas kaltu, nes į parduotuvę minėtas asmuo turėjo atvykti jau po vagystės. Tačiau toks apelianto samprotavimas yra nepagrįstas. Pirma, dėl to, kad nuo aptariamojo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir liudytoja A. B. duodama parodymus teisme galėjo netiksliai nurodyti įvykio detales (chronologinę veiksmų seką), tačiau esmines aplinkybes, reikšmingas teisingam faktinių aplinkybių nustatymui, liudytoja nurodė aiškiai, jos parodymai nekito. Liudytojos parodymai dėl to, kada pastebėjo, jog dingo metalinė dėžutė su aukso dirbiniais, kad skambino lombardo direktoriui ir policijai, yra pakankamai aiškūs, nuoseklūs bei detalūs. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ši liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, t. y. neteisingai apkalbėtų apeliantą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija 2014-01-14 apklausė liudytoją A. B., kuri iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu.

Atsakydama į nuteistojo gynėjo klausimus liudytoja A. B. nurodė, kad kai pamatė, jog nėra tos dėžutės, iš karto paskambino direktoriui. Direktorius liepė ieškoti, ji paklausė, kur ieškoti, jeigu jos niekur nenešioja. Puolė į gamybines patalpas klausti kitų, ten šalia yra duona, ar nematė pašalinių asmenų. Po to klausė, kur yra pigūs rūbai, ten yra durys, ji pasibeldė, bet jai niekas jų neatidarė. Paskambino į policiją, viskas vyko labai greitai. Ji paskambino direktoriui, jis liepė jai eiti paklausinėti kitų. Ji puolė klausinėti, tačiau niekas nieko nematė, niekas nieko nežino, apie tai pasakė direktoriui ir per 5 min. iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo V. A., atvažiavo policija. Pareigūnai pradėjo apžiūrinėti, V. puolė apklausinėti kitus. Kai ji skambino direktoriui, jis atsakė, kad yra prie Šilutės. Kiek laiko praėjo, tiksliai pasakyti negali. Pirmiausiai atvažiavo V. A., po to policijos pareigūnai, po to atvažiavo E. ir kiti direktoriai. D. buvo atvažiavęs, kai buvo nustatyta moteris, galėjo praeiti apie 20 minučių. Ji buvo šoko būsenos, drebėjo, verkė, kiek atsimena, tą ir gali pasakyti, nes jai ne tas buvo galvoje. Darbo kompiuteryje buvo rodomos nuotraukos. Viskas vyko labai greitai, tiksliai laiko pasakyti negali, atrodo, 15–20 minučių. Moteris nebuvo įvardijusi, kad tai buvo jų darbuotojas, tik parodė, kad buvo tas žmogus, ir išėjo į savo patalpas.

Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad šie apeliacinės instancijos teisme liudytojos duoti parodymai niekaip nepaneigia to, jog E. L. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-11-14, apie 16.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į UAB „Amikas“ priklausančio lombardo, esančio adresu Laukininkų g. 13, Klaipėda, pagalbines patalpas, ir iš pagalbinėse patalpose esančios sekcijos pagrobė klientų užstatytus auksinius papuošalus. Tokia išvada pirmiausia darytina dėl to, kad kita liudytoja, t. y. N. K., nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad jokių kitų asmenų tuo laikotarpiu į pigių drabužių parduotuvę nebuvo užėję, juolab į tualetą, iš kurio galima patekti į lombardo pagalbines patalpas. Faktas, kad nuteistasis kaip buvęs lombardo darbuotojas gerai žinojo, kad iš minėto tualeto galima patekti tiek į pigių drabužių parduotuvę, tiek į pagalbines lombardo patalpas, tik sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, jog būtent jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Antra, argumentai, kad nuo to momento, kai A. B. pastebėjo vagystės faktą, iki į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, ir apie vagystę apklausė N. K., praėjo žymiai ilgesnis laiko tarpas nei 20 minučių, atmestini dėl to, kad liudytoja A. B. gali tiesiog neatsiminti, ką pirmiausia darė pastebėjusi, kad dingo aukso dirbiniai: puolė ieškoti dirbinių, klausinėti kitų parduotuvių darbuotojų, ar bendravo su lombardo direktoriumi, po to iš naujo ieškojo ir tik tada surado liudytoją N. K. Ta aplinkybė, kad ši liudytoja sąžiningai gali klysti dėl savo chronologinės veiksmų sekos po to, kai užfiksavo, jog įvykdyta vagystė, neturi jokios įtakos sprendžiant E. L. kaltės klausimą.

Apeliacinės instancijos teisme liudytojo apklaustas nukentėjusysis V. A. parodė, kad kai jis atvyko, J. dar nebuvo. Jis atvyko su kriminalistais beveik vienu metu, D. dar nebuvo. Po to atvažiavo D. ir jų vadybininkė N. D. su kriminalistais ėjo žiūrėti patalpų, ar buvo išlaužtos durys. Ta moteris atsirado po 15–20 minučių. D. jam skambino, sakė, jis yra prie Šilutės ar Šilutėje. Jis, V. A., atvažiavo už 10 minučių, kriminalistai atvažiavo dar už 10 minučių, tą moterį nustatė dar už 15–20 minučių. Po to J. nuėjo su kriminalistais žiūrėti patalpų, galėjo būti už 40 minučių.

Konstatuotina, kad šie nukentėjusiojo parodymai niekaip nepaneigia anksčiau aptartų liudytojos A. B. parodymų. Priešingai, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad liudytoja N. K. atpažino E. L. kaip asmenį, kuris 2011-11-14, apie 16.00 val., buvo užėjęs į pigių rūbų parduotuvę apsimetęs statybos darbuotoju užėjo į tualetą, iš kurio pateko į UAB „Amikas“ priklausančio lombardo, esančio adresu Laukininkų g. 13, Klaipėda, pagalbines patalpas, ir iš pagalbinėse patalpose esančios sekcijos pagrobė klientų užstatytus auksinius papuošalus.

Ta aplinkybė, kada tiksliai – po 15–20 min. ar po 40–50 min. – lombardo darbuotojai atvykus policijos pareigūnams ieškodami sužinojo, kad liudytoja N. K. gali nurodyti įtariamąjį asmenį, nagrinėjamu atveju niekaip nepaneigia visų kitų byloje esančių anksčiau aptartų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių bent jau manyti, jog šį nusikaltimą galėjo padaryti koks nors kitas asmuo ar jų grupė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. numatytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad sulaikymo metu, t. y. 2012-02-07–2012-02-08 E. L. parašė atvirą prisipažinimą, kuriuo prisipažino pagrobęs aukso dirbinius iš lombardo (b. l. 87, t. 2). Be to, 2012-02-08 Įtariamojo apklausos metu E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Įtariamasis šios apklausos metu detaliai nurodė nusikalstamos veikos aplinkybės, be to, šios apklausos metu jo interesus gynė advokatas Juozapas Surblys (b. l. 92–94, t. 2). Juolab, kad E. L. dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir 2012-06-08 bei 2012-06-12 Įtariamojo apklausų metu, apklausose taip pat dalyvavo advokatas Juozapas Surblys (b. l. 108–110, 114–116, t. 2).

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).

Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme 2013-05-06 kaltinamasis E. L. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės, nes kai jį sulaikė, vežant jį iš Palangos komisariato į Klaipėdos apskrities VPK ir atvirkščiai, tiksliai nepamena, pareigūnai, kurių pavardžių nežino, jam darė spaudimą, sakė, jog pažįsta jį, žino jo pavardę, jo seniai ieškojo, jam davė net pravardę „Aukselis“, sakė prisipažinti arba bus blogiau, jis iki tol nebuvo teistas, pareigūnai sakė jam prisipažinti, sakė viską prisiimti arba laikys ilgiau. Spaudimas buvo netiesioginis, pareigūnai sakė, kad kažkas juk galėjo jam padėti. Sakė jiems neįdomu, T. ar S., kad sakytų, kaip nori. Jo parodymai iš dalies jo sugalvoti, bet jam padėjo ir pareigūnai (b. l. 101–102, t. 4).

Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme teigė, jog yra nekaltas, prisipažino tik spaudžiamas policijos pareigūnų, apeliacinės instancijos teisme E. L. savo kaltę taip pat neigė, todėl teisėjų kolegija ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo prisipažinimą negali laikyti jo kaltės įrodymu, tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti šių tyrimo metu užfiksuotų aplinkybių (E. L. parašyto atviro prisipažinimo, įtariamojo E. L. apklausų, kuriuose dalyvaujant gynėjui jis kaltu prisipažino visiškai), kadangi tai turi reikšmingos įtakos teismo vidiniam įsitikinimui.

Apylinkės teisme buvo apklausti policijos pareigūnai I. D., T. G., Ž. A., R. S. (b. l. 139–141, 164, t. 4). Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis bei šių pareigūnų apylinkės teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų bent jau manyti, kad policijos pareigūnai nuteistajam būtų naudoję neteisėtas priemones ar jo teisės į gynybą būtų kokiu nors būdu suvaržytos.

Kartu pažymėtina ir tai, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės suderinti savo parodymų prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir, akcentuoja, jog jų kaita ateityje turėtų būti vertinama labai atsargiai (rezervuotai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas E. L. parodymus, duotus tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, byloje esantis 2012-03-06 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas taip pat patvirtina, kad patikrinimo metu įtariamasis E. L. parodė parduotuvės „Rūbai ir avalynė vaikams“, esančios Laukininkų g. 13, Klaipėdoje, duris, pro kurias pateko į minėtą parduotuvę; įtariamasis E. L. parduotuvėje „Rūbai ir avalynė vaikams“ parodė duris, pro kurias pateko į pagalbinę patalpą, kurioje yra bendras tualetas; įtariamasis E. L. būdamas bendrame tualete parodė antro išėjimo ir tualeto duris, jas atidarė ir parodė, kad pateko į lombardo pagalbinę patalpą; įtariamasis E. L. parodė pagalbinėse patalpose duris, kurias atidaręs pateko į lombardą; įtariamasis E. L. parodė lombardo patalpose esančioje sekcijoje vietą, iš kurios pagrobė metalinę dėžutę su aukso dirbiniais (b. l. 97–104, t. 2).

Taigi, nors visi išvardyti ikiteisminio tyrimo metu su įtariamuoju E. L. atlikti procesiniai veiksmai ir jų rezultatai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi neginčijamais įrodymais jo kaltei grįsti, tačiau visiškai jų nematyti ir nevertinti teisėjų kolegija taip pat negali.

Pagal informacijos šaltinio pirmumą įrodymai skirstomi į pirminius ir išvestinius. Pirminiai įrodymai yra tada, kai tiriamąjį faktą perdavęs asmuo tiesiogiai jį suvokė savo jutimo organais arba egzistuoja tiesioginis įvykio atspindys materialiuose objektuose (pavyzdžiui, mačiusio įvykį asmens parodymai, dokumento originalas ir t. t.). Išvestiniais laikomi įrodymai gauti iš kito šaltinio. Tai parodymai apie dalykus, girdėtus iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai, įvairios pėdsakų atliejos, modeliai ar kitokios kopijos. Jei pirminis įrodymų šaltinis nebeegzistuoja, naudojami išvestiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu iš telekomunikacijų ryšio operatoriaus buvo gautas telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų išklotinės bei minėto abonento buvimo vietos (celių) pranešimų metu 2011 m. lapkričio 14 d. nuo 15.00 val. iki 17.00 val. Nagrinėjamu atveju duomenys apie nuteistojo mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą (celes) laikytini išvestiniais įrodymais, kurie leidžia kitus byloje nustatytus ir ištirtus įrodymus (liudytojų N. K. ir A. B. parodymus, atpažinimo protokolą ir kt.) susieti į vientisą loginę grandinę. Būtent pagal nuteistojo E. L. telefono buvimo vietą ir buvo nustatyta, kad jis buvo Klaipėdoje, netoli lombardo tuo metu, kai buvo įvykdyta vagystė, ir nustatyta jo judėjimo kryptis. Tai neabejotinai įrodo tel. „(duomenys neskelbtini)“ abonento išklotinė. Apie tai, kad šiuo telefonu naudojosi E. L., patvirtina E. L. priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo dokumentai, taip pat paties nuteistojo ranka įrašytas minėtas numeris šiuose dokumentuose.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. L. mobiliojo ryšio telefonas registravosi prie retransliatorių, kurių numeriai yra 107E, 107B, 107F, esančių ant Vingio g. 35 namo, Klaipėdoje, po to jo mobiliojo ryšio telefonas registravosi prie retransliatorių 501D, adresu Smiltelės g. 61, Klaipėdoje, 108E, adresu Kretingos g. 35, Klaipėdoje, bei 506F, adresu Pajūrio g. 5A, Klaipėdoje. Įvertinus šiuos objektyvius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamos veikos metu E. L. ne tik buvo Klaipėdos mieste, bet ir visiškai šalia nusikalstamos veikos padarymo vietos. Šias aplinkybes neginčijamai įrodo E. L. mobiliojo ryšio telefono registravosi prie retransliatorių, esančių ant Vingio g. 35 namo, Klaipėdoje, o ši gatvė ir yra būtent šalia Laukininkų g., Klaipėdoje, kurios 13 name yra įsikūręs lombardas. Pažymėtina, kad tarp šių dviejų pastatų yra vos kelių šimtų metrų atstumas.

Apeliantas pateiktame skunde, be visų argumentų, taip pat teigia, kad mobiliojo ryšio retransliatorių Klaipėdoje veikimo zona apima ir Kretingos rajoną ir tam, kad patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes, jo gynėjas teismo prašė apie tai raštu paklausti retransliatorių valdytoją, tačiau ir šį prašymą teismas nepagrįstai atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-157/2012, 2K-339/2011, 2K-509/2010, Nr. 2K-463/2011). Šioje byloje apelianto nurodytų papildomų duomenų gavimas nebuvo būtinas, nes ir be šių duomenų apelianto padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais kitais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo E. L. kaltumo padarius nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė E. L. iškeltas versijas ir remdamasis įrodymų visetu, nustatė, kad E. L. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-11-14, apie 16.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į UAB „Amikas“ priklausančio lombardo, esančio adresu Laukininkų g. 13, Klaipėda, pagalbines patalpas, tuo metu nenustatytiems asmenims laukiant prie Laukininkų g. 13 pastato, jis iš pagalbinėse patalpose esančios sekcijos pagrobė klientų užstatytus auksinius papuošalus, dėl kurių lombardas buvo išdavęs davėjams saugojimo kvitą, kaip viešąją paslaugos sutartį, ir pasibaigus daiktų saugojimo terminui perėjusius lombardo žinion.

Paskirdamas bausmę nuteistajam E. L., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. E. L. nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės dydis paskirtas teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.