Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (T. 2, b. l. 222-225).

V. K. nuteistas už tai, kad jis, 2010-12-22, laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo ir išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. T., sudavė jai 2-3 smūgius kumščiu į veidą, ne mažiau kaip po tris smūgius į galvą, krūtinę, rankas, o nukentėjusiajai mėginant pabėgti, trenkė jai ranka į galvą, o jai pargriuvus – spyrė nukentėjusiajai kojomis ne mažiau trijų kartų į kojas, po to tampė už plaukų, tuo padarydamas I. T. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniajame petyje, krūtinės kairiame šone, dešinėje krūtyje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose blauzdose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis V. K. nuteistas už tai, kad 2011-02-24, apie 8 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, šmeižė nukentėjusiąją I. T. jos kolegei J. S., sakydamas „ar tu žinai, kad I. T. mane apkrėtė triperiu, iš manęs pavogė 50 000 Lt“, tuo paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo paniekindamas ir pažemindamas nukentėjusiąją.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-03-18 nutarimu, V. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad Šiaulių apygardos prokuroras, nagrinėjęs jo pareiškimą, neišnagrinėjo jame nurodytų aplinkybių, kurios, jo manymu, patvirtina Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2013-02-06 nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pareiškėjo teigimu, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras taip dangsto prokuratūros, policijos ir teismo pareigūnų, kurie organizavo jo neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, veiksmus. Pareiškėjo įsitikinimu, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras šių aplinkybių neišnagrinėjo, šališkai vertino bylos duomenis.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, D. R. 2015-04-17 nutarimu V. K. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-03-18 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas, motyvuojant, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, jų taip pat nenustatyta tiriant pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti BPK V, VI ir VIII dalių tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nuteistasis V. K. proceso atnaujinimo būtinybę grindžia neteisėtais teisėsaugos ir teisingumą vykdančių institucijų pareigūnų veiksmais, tuo, kad baudžiamoji byla buvo suklastota, išnagrinėta remiantis melagingais nukentėjusiosios I. T. ir liudytojų parodymais. Šios nuteistojo V. K. nurodomos aplinkybės neatitinka nei vieno iš BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla.

Atnaujinant procesą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymų, kuriais paremtas nuosprendis, melagingumas turi būti pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, arba kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad, kaip teigia nuteistasis V. K., nukentėjusioji ir liudytojai davė melagingus parodymus. Dėl to nuteistojo keliama prielaida dėl galimo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų melagingumo negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistojo skundo argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog priėmusiam nuosprendį teismui nebuvo žinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės. Nuteistasis V. K., grįsdamas skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-01 nutarties neteisėtumo, nurodo argumentus, susijusius su įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų baudžiamojoje byloje, kurią siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagrįstumu. Nuteistojo skunde teigiama, kad jis nuteistas nepagrįstai, kadangi baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo suklastota, jis buvo apšmeižtas nebūtų nusikaltimų padarymu. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumas įvertintas bei patikrintas bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, Šiaulių apygardos teismo 2013-02-06 nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumu, o byloje kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš esmės visos, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, jog teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas, neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėję bylą teisėjai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bylą nagrinėję teisėjai, būtų pažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuteistojo skundo turinys leidžia teigti, kad V. K. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas. Atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje nėra tokių duomenų. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. K. su keliais pareiškimais kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 249 straipsnį dėl policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2015-02-26 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų apie veikas, turinčias nusikaltimų, nustatytų BK 228 ir 249 straipsniuose, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutartimi V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2015-02-26 nutarimo buvo atmestas.

Skundą dėl apygardos teismo nutarties, kuria išspręstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimas, nagrinėjantis apeliacinis teismas neturi teisinės galimybės ir pagrindo iš naujo ar kitaip vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, ar pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl minėto nutarimo. Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismo 2015-06-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo V. K. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos atnaujinimu bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nenustačius pagrindų bylai atnaujinti, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-06-01 nutartimi pagrįstai atmetė V. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015-04-17 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.