Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui M. V., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nustatyti, kad M. V. yra nepilnamečio vaiko A. Š., gimusioss (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji - jo dukra; nustatyti nepilnamečio vaiko dukros A. Š. gyvenamąją vietą kartu su jos motina L. Š.; priteisti iš atsakovo M. V. nepilnamečio vaiko dukros A. Š. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jos pilnametystės, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną L. Š.; priteisti iš atsakovo M. V. 5400,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 150,00 Eur bei priteisti iš atsakovo M. V. valstybės naudai visas bylos vedimo išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu M. V. susilaukė vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. Š.. Nors atsakovas yra dukros tėvas, tačiau gimimo įraše jis nenurodytas jos tėvu, nes vaikas gimė jiems nesituokus. Atsakovas atsisako geranoriškai pripažinti savo tėvystę. 2003 m. rudenį ji pradėjo mokytis Alytaus pramonės ir prekybos profesinio rengimo centre padavėjos – barmenės specialybės, o atsakovas mokėsi minėtos mokyklos antrame kurse. Ji nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio gyveno mokyklos bendrabutyje su dviem kambariokėmis. Atsakovas taip pat gyveno tame pačiame bendrabutyje. Tarp jos ir atsakovo užsimezgė draugystė, jie nuo 2003 metų gruodžio mėnesio pradėjo draugauti, po kurio laiko, gal nuo 2004 m. sausio ar vasario mėnesio, pradėjo bendrauti ir intymiai. Jie kartu leido laiką, ji lankydavosi jo namuose (duomenys neskelbtini), kartais pas jo močiutę, tėvus, kartais pas jo draugus, kartais jis atvažiuodavo pas ją bei pas jos tėvus. Kuomet jis likdavo nakvoti jos tėvų namuose, ji ir atsakovas miegodavo kartu. Kuomet ji likdavo nakvoti atsakovo tėvų namuose, ji ir atsakovas miegodavo kartu. Atsakovas baigė du kursus, o trečio nebaigęs išėjo. Atsakovui išėjus iš mokyklos, jis gyveno pas savo tėvus ir jie susitikdavo savaitgaliais. Buvo trumpam išsiskyrę (nuo 2004 m. vasaros iki 2004 m. rudens), paskui vėl draugavo. Artimus santykius su atsakovu palaikė trejus metus bet kartu negyveno, tik planavo kartu gyventi, susitikdavo bendrabutyje, taip pat kartu savaitgalius leisdavo pas bendrus draugus. Kai pasijuto nėščia ir pranešė apie tai atsakovui, jis labai apsidžiaugė, o vėliau, 6-8 nėštumo mėnesį, atsakovas pasakė, kad jis yra per jaunas, dar nenori turėti vaikų, pradėjo abejoti, kad gal ne jo vaikas, ėmė jos vengti, kol galiausiai apskritai nustojo su ja bendrauti. Kodėl atsakovas suabejojo savo tėvyste, ji nežino. Atsakovas gerai žinojo, kad ji neturėjo santykių su kitais. Tačiau iš jo draugų ji sužinojo, kad tą dieną, kai gimė dukra, jis draugams sakė, kad jis tėvas ir turi dukrą. Pirmą kartą atsakovas dukrą pamatė, kai jai buvo pusė metų. Buvo atvykęs kelis kartus, sakė, kad kartu gyvens, sakė, kad mergaitė jo, bet tėvystės taip ir nepripažino. Prieš pastojant, ji intymius santykius palaikė tik su atsakovu, todėl jo tėvyste neabejoja. Be to, dukra labai panaši į M. V.. Gimus dukrai, ji su atsakovo tėvais nebendravo. Kuomet dukrai buvo apie 2 mėnesiai, ši susirgo, ir dėl to ji su dukra buvo Kauno klinikose, paskambino atsakovo mamai, tačiau ši atsakė, kad nelakstys paskui kiekvieną nuo jo sūnaus susilaukusią vaikų. Bylos nagrinėjimo metu, 2016 metų vasarą, atsakovas grįžęs į Lietuvą, tačiau pas ją nebuvo atvykęs. Su juo sudėtinga kalbėtis, jis pradeda rėkti, šaukti. JI žino, kad šiuo metu M. V. gyvena Anglijoje, turi du vaikus. Po dukros gimimo ji dar mokėsi 3 kurse, mokslų nebaigė. Praėjus 3-4 mėnesiams po dukros gimimo, ji pradėjo dirbti, dukrą darbo metu prižiūrėjo jos mama. Ji specialybės neturi. Dukrą ji viena augino iki šiai suėjo penkeri metai. Dabar ji turi draugą L. V., su kuriuo ji kartu gyvena ir turi bendrą dukrą K. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Dabar ji gyvena su draugu, jų bendra dukra K. ir jos dukra A. Š.. L. V. dirba pagal patentą, jo pajamos priklauso nuo oro, per savaitę jis uždirba apie 250,00 Eur. Jaunesnioji dukra lanko darželį. Atsakovas dukra nesirūpina, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja. Atsakovas neteikia dukrai išlaikymo nuo pat jos gimimo, todėl dukros poreikių tenkinimu rūpinasi ji viena. M. V. yra darbingas, neturintis jokių sveikatos problemų, todėl iš jo nepilnamečio vaiko dukros A. Š. išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Dukra jokios paramos negauna. A. mokosi Jiezno gimnazijos 5 klasėje. Jai neskirtas nemokamas maitinimas, todėl maistui kiekvieną dieną duoda po 2,00 Eur, per mėnesį dukros pietums mokykloje išleidžia 30-35 Eur. Dukra lanko muzikos mokyklą, kurioje mokslas mokamas. Dukrai reikalingi batai, maistas, mobiliojo ryšio telefono papildymai, turi komiuterį, naudojasi interenetu. Taip pat reikalingos papildomos lėšos klasės eskursijoms, mokymosi priemonėms ir pan. Jos vienintelis pajamų šaltinis yra 228,00 Eur stipendija kas mėnesį. Šiuo metu ji darbo biržos siuntimu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. mokosi manikiūrininkės specialybės, mokymosi pabaiga - 2016 m. gruodžio 14 d. Prieš tai dirbo Jiezno gimnazijos valgykloje, tačiau dėl reorganizacijos liko be darbo. Kitų pajamų šaltinių neturi, sugyventinis dirba ir materialiai išlaiko visą jų šeimą, padeda išlaikyti A.. Visus gaunamus pinigus išleidžia vaikų maitinimui, vitaminams, rūbams, avalynei. Dukra sveikatos problemų neturi, sveika. Atsakovas dukrai A. išlaikymo neteikia jau daug metų, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 150,00 Eur, t.y. iš viso 5400,00 Eur. Ieškinyje prašė skirti genominę ekspertizę. Į teismą dėl tėvystės nustatymo ji kreipėsi tik dabar dėl to, jog ji su savo dukra, bei kitais artimais giminaičiais nuo 2008 metų iki 2014 metų buvo išvykusi į Angliją, tuo metu atsakovo pagalbos jai nereikėjo. Grįžus į Lietuvą, jai sunku pragyventi, šildymas kainuoja 154,00 Eur per mėnesį, kol nepriteistas išlaikymas, ji negali susitvarkyti dokumentų dėl šildymo kompensacijos. Praeitų metų gruodžio mėnesį ji per „Facebook“ socialinį tinklą bendravo su atsakovu, rašė jam, prašydama atlikti tėvystės tyrimą. Tačiau atsakovas geranoriškai pripažinti tėvystę, atlikti tėvystės tyrimą nesutiko, pasiuntė ją kuo toliau, ją ,,užblokavo“. Ji atsakovui parašė, kad kreipsis į teismą. Mano, kad atsakovas nenori atlikti, vengia tėvystės tyrimo.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, pagrindė jį teisiniais argumentais, prašė tenkinti. Paaiškino, kad patikimiausias įrodymas nustatant tėvystę yra DNR tyrimai. Siekdama neginčijamai patvirtinti atsakovo tėvystę, ieškovė prašė skirti DNR tyrimą, tačiau akivaizdu, kad M. V. vengė šio tyrimo, elgėsi pasyviai, nors turėjo visas galimybes pasitikrinti tėvystę, įrodinėti, kad jis nėra vaiko tėvas. Teismų praktikoje vengimas traktuojamas kaip tėvystės pripažinimas. Nesant galimbės atlikti DNR tyrimą, atsakovo tėvystę įrodinėjo pačios ieškovės ir liudytojų parodymais. Liudytojai patvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo artimas ryšys, intymys bendravimas, nei ieškovei, nei apklaustiems liudytojams nekilo abejonių, kad būtent M. V. yra vaiko tėvas. Byloje nenustatyta, kad ieškovė turi pagrindo neteisingai apkalbėti M. V.. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, akivaizdu, kad M. V. neturi intereso bendrauti su jo dukra. Tai, kad nenustatyta tėvysė, atima ieškovei galimybę kreiptis dėl paramos, kompensacijų.

Atsakovas M. V. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai ir ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui įteikti tinkamai (b.l.17). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (b.l. 72-73). Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai atsakovo šeimos nariui (b.l.17), tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį nei atsakovui, nei šeimos nariams neįteiktas. Atsakovui 2016-02-09 neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį priimta nutartis atvesdinti į kitą posėdį, tačiau policijos pareigūnams atvesdinti nepavyko, nes atsakovo tėvas V. V. nurodė, kad jo sūnus M. išvykęs į Jungtinę Karalystę (b.l.39), todėl 2016 m. kovo 1 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (b.l. 42, 48), tačiau atsakovas nebuvo surastas (b.l. 50, 52, 54, 56). Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovo M. V. paieška atšaukta, jam 2016 m. liepos 18 d. atvykus į Prienų rajono apylinkės teismą. Atsakovas teismui raštu nurodė, kad procesinius dokumentus šioje byloje dėl tėvystės nustatymo yra gavęs, esant galimybei pateiks atsiliepimą bei nurodė savo adresą Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje (b.l.57), atsakovui pasirašytinai įteiktas šaukimas į 2016-09-16 teismo posėdį (b.l.58). Atsakovas, būdamas asmeniškai informuotas apie teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, jokio prašymo nepateikė, laikytina, kad į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl esant tokiomis aplinkybėmis atsakovui apie sekantį teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka), byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko visiškai. Atsakovas, vasarą grįžęs į Lietuvą, turėjo realią galimybę atlikti genominę ekspertizę ir įsitikinti, ar jis yra ieškovės dukros A. tėvas, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė atsakovo nepažįsta, jį mačiusi vieną kartą, nuo gimimo ji auga tik su motina, vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama, taip pat nustačius, jog atsakovas yra Augustės tėvas, iš atsakovo priteistinas prašomas priteisti išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas dukrai. 150,00 Eur mėnesio išlaikymo suma atitinka mergaitės interesus. Šeima gyvena ieškovės sugyventiniui priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais. A. ir K. skirtas atskiras kambarys. Ieškovės šeima neįtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Liudytoju apklaustas D. V. nurodė, kad jis atsakovo brolis, ieškovę pažįsta iš matymo. Jo brolis M. V. gyvena ir dirba Anglijoje, gyvena nesusituokęs su drauge, su kuria turi dukrą ir sūnų. M. V. mokėsi Alytaus profesinėje mokykloje ir gyveno bendrabutyje, savaitgaliais grįždavo namo. Jis pats tuo metu gyveno tėvų namuose. Brolis naudojosi jo mašina. Jis nežino, ar M. V. draugavo su ieškove, ar buvo su ja tik pažįstami. Yra matęs juos gal kelis kartus kartu vaikštant bei šokiuose. L. Š. su M. V. pas jį Prienuose nesilankė. Kuomet jis pats gyveno Jiezne, jis dažniausiai būdavo pas močiutę, todėl negali atsakyti, ar ieškovė su M. V. lankėsi jo tėvų namuose. Tėvų namuose L. Š. jis nematęs. M. V. seniai yra jam sakęs, kad L. Š. jam pranešė, kad pagimdė jam dukrą, ir kad jis nežino, ar mergaitė tikrai jo dukra, ar ne.

Liudytoja M. A. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. M. V. ji pažįsta, kartu dalyvaudavo bendruose vakarėliuose, šokiuose, jis yra jos vyro draugas, gyveno tam pačiam kaime. M. V. 2004 – 2005 metais draugavo su jos seserimi L.. Sesuo L. mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, kur ji artimiau susipažino su M. V., nes tuo metu jie abu mokėsi toje pačioje mokykloje, gyveno tame pačiame bendrabutyje. Kuomet ji pradėjo gyventi su dabartiniu savo vyru pas šio tėvus, M. V. kartu su sese L. atvažiuodavo pas juos. M. V. atvykdavo pas jos tėvus. Ar jis likdavo nakvoti pas jos tėvus, nežino, nes tuo metu ji jau negyveno pas tėvus. L. jai sakė, kad ji laukiasi, o M. ją palieka. Kuomet mergaitei buvo du mėnesiai, M. V. atvažiavo pas L. ir sakė, kad jam reikia pagalbos, jis norintis pripažinti tėvystę, nes jį ruošiasi sodinti į kalėjimą. Po to M. V. pradingo. L. niekada neabejojo, kas yra vaiko tėvas. Kitų santykių jos sesuo, kuomet draugavo su atsakovu, neturėjo. Jiems draugaujant, santykiai atrodė labai rimti, ji žinojo, kad jie miega kartu.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad ieškovė yra jo žmonos sesuo. M. V. pažįsta nuo vaikystės, jis ir M. V. gyveno tame pačiame kaime, abu lankė tą pačią mokyklą, iki paauglystės buvo draugai. M. V. ir L. Š. draugavo gal 2003 – 2004 metais, jų draugystė truko apie dvejus-trejus metus, tiksliau nepamena. Gal du kartus kam yra tekę kartu būti su M. V., L. Š. ir jos tėvais. M. V. buvo susipažinęs su L. Š. tėvais. Jis iš L. pasakojimo žino, kad ji Jiezne kelis kartus miegojo pas M. V. močiutę. Kiek jam žinoma iš L. ir M. pasakojimų, jie abu lankėsi ir pas M. tėvus, ten nakvojo. Lina pati pasakė, kad laukiasi nuo M.. Iki pastojimo L. Š. neturėjo kitų draugų, tik M. V..

Liudytoja R. M. paaiškino, kad kartu su L. Š. mokėsi mokykloje Alytuje, buvo grupiokės, o kuomet jos mokėsi antrame ir trečiame kurse, jos abi kartu gyveno viename bendrabučio kambaryje apie dvejus metus. L. pastojo besimokindama antrame kurse. Tuo metu L. Š. draugavo su M. V., kuris mokėsi toje pačioje mokykloje. M. ateidavo į kambarį pas L.. M. V. ateidavo pas L. Š. į kambarį dieną, ji pati tuo metu nebūdavo, t.y. jiems abiems būdavo sąlygos pabūti kartu vieniems. Ji artimai bendravo su L., savaitgaliais važiuodavo kartu į Jiezną, kur ją kviesdavo L., ten būdavo su draugais. Visi kartu likdavo miegoti pas M. draugus. Tuomet ji miegodavo vienam kambary, o M. su L. miegodavo kitame kambary. Taip buvo daugiau nei tris kartus. Kartu šventė Naujus Metus. Jai žinoma, kad L. važiuodavo ir būdavo su M. pas jo močiutę. L. ir M. draugaujant, L. blogai jautėsi, pasidarė nėštumo testą ir šis buvo teigiamas. L. pastojus, neužilgo L. ir M. santykiai nutrūko. L. ir M. draugavo gal dvejus metus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Prienų r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (b.l. 8), matyti, ieškovė yra A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo liudijime nenurodyti, t.y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Dukros A. Š. gimimo metu jo motina L. Š. nebuvo susituokusi, t.y. vaikas gimė ne santuokoje. L. Š. kartu su mažamete dukra A. Š., sugyventiniu L. V. ir dar viena išlaikytine – dukra K. V., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), kuris registruotas L. V. vardu (b.l. 7, 9). L. Š. mėnesio pajamos yra 228,00 Eur dydžio stipendija, ji nedirba, šiuo metu darbo biržos siuntimu mokosi. L. V. mėnesio pajamos – apie 1000,00 Eur. Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamjo turto, taip pat neturi transporto priemonių (b.l. 12-13). VSDFV duomeninimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (b.l. 26, 27, 36), nekilnojamojo turto (b.l. 89) bei transporto priemonių (b.l.90) Lietuvos Respublikoje neturi. Remiantis ieškovės ir liudytojo D. V. parodymais, atsakovas dirba Anglijoje, kur neįregistravęs santuokos gyvena su drauge ir dviem bendrais nepilnamečiais vaikais. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog nepilnametės dukros poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 308,00 Eur, didžiąją šios sumos dalį tenka išleisti vaiko - apie 150,00 Eur, drabužiams, avalynei išleidžia 100,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 10,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, mokymosi priemonėms – 8,00 Eur, laisvalaikiui, mobiliojo ryšio telefono papildymams, internetui – 20,00 Eur. Be to, ieškovės nepilnametė dukra A. Š. mokosi Jiezno gimnazijos 5 klasėje, jai neskirta socialinė parama mokiniui, neskirtas nemokamas maitinimas ir socialinė parama mokinio reikmėms (b.l. 10), taip pat mokosi muzikos mokykloje, kurioje mokslas mokamas.

Dėl tėvystės nustatymo

Šeimos bylose dėl ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir proceso koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

Atsakovas M. V. teismo posėdyje nedalyvauja. Neįteikus atsakovui dokumentų ieškovės nurodytu adresu, 2016 m. kovo 1 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (b.l. 42, 48), tačiau atsakovas nebuvo surastas (b.l. 50, 52, 54, 56). Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovo M. V. paieška atšaukta, jam 2016 m. liepos 18 d. atvykus į Prienų rajono apylinkės teismą. Atsakovas teismui raštu nurodė, kad procesinius dokumentus šioje byloje dėl tėvystės nustatymo yra gavęs, esant galimybei pateiks atsiliepimą bei nurodė savo adresą Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje (b.l.57), atsakovui pasirašytinai įteiktas šaukimas į 2016-09-16 teismo posėdį (b.l.58). Kadangi atsakovas neatvyko ir į 2016-09-16 parengiamąjį teismo posėdį, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b.l.72-73). Pažymėtina ir tai, jog atsakovui apie teismo procesą žinoma (b.l. 57). Išnaudojant visas galimybes, kad atsakovas atvyktų į teismo posėdį, užsitęsė bylos procesas, todėl nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straispnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.148 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – nei atsiliepimo į ieškinį, nei prieštaravimų nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdžius neatvyko.

Taigi, tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Nors ieškovė pageidavo, jog būtų atlikta DNR ekspertizė, ji nebuvo atlikta, nes atsakovas vengia atvykti į teismą, nepateikė teismui ir atsiliepimo į ieškinį. Teismas mano, jog atsakovo neatvykimas į teismo posėdį be jokios pateisinamos priežasties gali būti prilyginamas ir atsakovo atsisakymui atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas žinojo apie bylos pobūdį, iš ieškovės procesinių dokumentų suprato, kad ieškovė prašė skirti DNR ekspertizę ir turėjo galimybę ją atlikti, nes 2016 m. vasarą buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau atsakovo elgesys proceso eigoje, vertintinas kaip atsisakymas atlikti ekspertizę, siekiant išvengti tiesioginių įrodymų. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų.

Be to, ieškovė nurodė, ir liudytojai M. A., J. A. ir R. M. patvirtino įrodomuosius faktus, patikimai patvirtinančius atsakovo M. V. tėvystę, t.y. patvirtino vaiko motinos L. Š. ir atsakovo M. V. artimus, tame tarpe ir intymius, santykius 2003 metų gruodžio mėnesį– 2005 metais, buvusius iki L. Š. pastojimo ir po jo, bei kad ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo intymių santykių su kitais vyrais. Minėti įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių, t.y. minėtų įrodomųjų faktų, buvimą. T.y. ieškovė nurodė, o liudytojai M. A., J. A. ir R. M. patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai, tačiau ieškovė su atsakovu draugavo ir turėjo intymių santykių nuo 2003 m. gruodžio mėnesio, 2005 m. ieškovė pastojo, informavo atsakovą, jog nuo jo laukiasi, 2005 metais, ieškovei jau esant nėščiai 6-8 mėnesius, ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo intymių santykių su kitais vyrais. Nepilnametės A. Š. gimimo liudijime duomenys apie tėvą neįrašyti, t.y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Dukros A. Š. gimimo metu jos motina L. Š. nebuvo susituokusi, t.y. vaikas gimė ne santuokoje. Atsakovas žinojo apie jos nėštumą, ir darytina išvada, pripažino, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, nes, ieškovės informuotas apie nėštumą nuo jo ir vaiko gimimą, nesikreipė dėl tėvystės nustatymo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė draugaudama su M. V., turėjo kitų vyrų ir intymių santykių su kitais vyrais. Nėra pagrindo netikėti ieškovės parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. A., J. A. ir R. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei tarpusavyje, nekelia abejonių objektyvumu, liudytojai patvirtino ieškovės ir atsakovo draugystę ir jų intymius santykius iki ir po pastojimo, savo žinių šaltiniu nurodė ne tik ieškovės pasakojimus bet ir jų pačių tiesioginį patyrimą.

Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės bei liudytojų parodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytais faktus, kad 2003 m. gruodžio – 2005 m. spalio mėnesiais, t.y. ir prieš devynis mėnesius iki vaiko A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo ieškovė artimai bendravo su atsakovu M. V., draugavo su juo apie metus ir 4 mėnesius laiko iki pastojimo ir dar apie šešis - aštuonis mėnesius ieškovei jau pastojus, kitų vyrų ir intymių santykių su kitais vyrais ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo, todėl darytina išvada, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukros A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas M. V. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog vaikas atsakovo nepažįsta, nuo pat gimimo gyvena su motina, jų tarpusavio emocinis ryšys labai stiprus, jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės sugebėjimą rūpintis dukra nėra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove L. Š. (CK 3.174 straipsnis).

Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, bei kad nepilnametės dukros A. Š. bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečio vaiko interesams, todėl atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra A. Š. nenustatytina.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti nekilnojamojo turto bei automobilių neturi, gyvena jos sugyventiniui L. V. priklausančiame bute, nedirba, jos laikinos mėnesio pajamos (stipendija, skirta iki 2016 m. gruodžio 14 d.) yra apie 228,00 Eur. Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažametei dukrai, pagal galimybes užtikrina jo teisę į maistą, apavą, drabužius, į jos ugdymą, išlaikyti dukrą jai padeda sugyventinis L. V.. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 150 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodytos 300,00 Eur išlaidos per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, yra pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir yra protingos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, be to gyvena ir dirba užsienyje, todėl gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nesusituokęs, turi du nepilnamečius vaikus.

Vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. Š. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki dukros pilnametystės, nes tiek motinai, tiek tėvui vaikui skiriant po 150,00 Eur per mėnesį, bus užtikrintas vaikui reikalingas minimalus išlaikymo poreikis (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5400,00 Eur dukros A. Š. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo vaiko gimimo būtų bent kokiu būdu prisidėjęs prie jo išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d., t.y. nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos, skaičiuojant už vieną mėnesį po 150,00 Eur, iš viso už 36 mėnesius, t.y. 5400,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 5, 79).

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 216,00 Eur ((150 Eur x 12 mėn.+ 5400,00) x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina 257,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 14,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 1) (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista 100 procentų (b.l. 5, 79). Todėl patenkintus ieškinį, iš atsakovo M. V. valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 123,56 Eur (b.l. 47) (CPK 96, 99 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – M. V. dukra.

Nustatyti A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 25 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5400,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d.

Nepilnametei dukrai A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jo motinai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 123,56 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 257,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 14,17 Eur (keturiolika eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.