Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui I. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad, 2014-10-02 trūkus bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiui, buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (patalpos 60-41 (koridorius): sienos buvo sugadintos drėgmės, išardyta patalpos 60-5 (vonios) siena, siekiant pakeisti kanalizacijos stovą (24-27 b. l.). Įvykio metu minėtos patalpos buvo apdraustos būsto draudimu (21-22 b. l.). Ieškovas išmokėjo 130,04 Eur (449,00 Lt) dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui (13-16 b. l.). Atsakovė yra daugiabučio namo bendrija, kuri atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą. 2014-12-03 ieškovas raštu ragino atsakovę atlyginti 130,04 Eur neturtinę žalą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo (31 b. l.), todėl ieškovas, atsižvelgdamas į 0,63Eur nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovės 129,41 Eur turtinės žalos atlyginimą (2 b. l.)

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (LAT 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, atliekant kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybiniai tyrinėjimai, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizei atlikti. Gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais (Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5 p., 7 p., 9 p.).

Privaloma atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras, organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, palaikyti namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumą, ženklinti vamzdynus ir šalinti smulkius defektus (Aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. Dl-888 patvirtinto techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1,3,15 p. (įvykio metu galiojusi redakcija).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Turto sugadinimo atveju, kai trūksta kanalizacijos nuotekų stovas, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip bendrojo naudojimo objektus prižiūrinčio asmens nesugebėjimas tinkamai prižiūrėti objektą taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Iš byloje esančių įrodymų, nesant atsakovės atsiliepimo, atliekant formalų įrodymų vertinimą, spręstina, jog atsakovė neatliko savo tiesioginių pareigų ir tuo padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl iš jos ieškovui priteistinas 129,41 Eur žalos atlyginimas.

Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.), todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 10,76 Eur kompensacinės palūkanos (CK 6.37 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d., atsakovė privalo ieškovui mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 140,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 4 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 išlaidos už procesinio dokumento parengimą (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 36-38 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 129,41 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų, 41 euro cento) skolą, 10,76 Eur (dešimties eurų, 76 euro centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 140,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų, 8 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.