- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- II-737-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00758-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Nukentėjusysis
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Mindaugas Bliuvas
- Kategorijos
- 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 18-ANR_O-1704-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK: 24234957462).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja I. L. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 18-ANR_O-1704-2024, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 481 straipsnis), nesant pakankamų duomenų, įrodančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Nukentusysis (duomenys neskelbtini) dėl Institucijos priimto nutarimo pateikė skundą prašydamas jį panaikinti ir N. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai išsamiam aplinkybių ištyrimui.
Skunde nurodyta, kad Institucija neišsamiai ištyrė visas įvykio aplinkybes ir nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjo teigimu, jaunuoliai įžengę į parduotuvę buvo geros nuotaikos, juokėsi, apsivėmęs jaunuolis nuolat gurkšnojo vandenį. Jie uostė įvairius kvepalus ir prieš pat apsivemiant kartu su apsivėmusiu jaunuoliu buvusi mergina pasiruošė telefoną filmavimui. Taip pat buvo pasirinkta vieta, kur gerai matytųsi vaizdo įrašas ir atliekami veiksmai. Vėliau jaunuoliui apsivėmus, kartu buvusi mergina juokdamasi pasišalino iš parduotuvės. Pareiškėjo teigimu, jeigu tikrai jaunuoliui neplanuotai būtų pasidarę negera, ji būtų pasirūpinusi savo draugu, ieškojusi jam pagalbos, o ne juokdamasi filmavusi ir staiga pasišalinusi iš parduotuvės. Be to, filmuoti buvo pasiruošta, nes asmeniui staiga pasidarius negera, jis ieškotų kuo nuošalesnės vietos arba stengtųsi pasišalinti iš parduotuvės, o ne akivaizdžiai prieš kamerą vemtų. Taigi, pareiškėjo nuomone, veiksmas buvo suplanuotas. Tai, kad apsivėmęs jaunuolis nepasišalino iš parduotuvės, o priėjo prie pardavėjų ir pasakė, kas įvyko, nesudaro pagrindo teigti, kad veiksmas buvo atliktas neplanuotai ir negera jaunuoliui pasidarė staiga. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jaunuoliai buvo suplanavę veiksmą iš anksto ir tai yra toks jaunimo iššūkis apsivemti parfumerijos parduotuvėje pauosčius tam tikrus kvepalus. Todėl teisena nutraukta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į (duomenys neskelbtini) skundą prašoma skundo netenkinti ir Institucijos 2024 m. kovo 20 d. nutarimą ROIK: 24234957462 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareigūnas objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu Nr. 18-ANR_O-1704-2024 pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių. Sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė turi būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tai, kad nukentėjusysis kitaip vertina surinktus įrodymus ir turi kitą nuomonę, nesudaro pagrindo naikinti priimto nutarimo.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog į parduotuvę užėję jaunuoliai buvo geros nuotaikos, juokėsi. Parfumerijos gaminiais iš esmės nesidomėjo, kvepalus uostė epizodiškai, visiškai nesidomėdami, nepasitardami. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jaunuolių veiksmai surežisuoti – E. T. pasiruošia filmuoti, o tuomet N. K. ima kišti pirštus į burną ir apsivemia. E. T. vaikšto aplink ir juokdamasi viską filmuoja, vėliau pasišalina iš parduotuvės. Pareiškėjo atstovas nurodo, jog tokie jaunuolių veiksmai rodo, kad jie buvo suplanuoti, galimai vykdytas iššūkis, kai pauosčius tam tikrus parfumerijos gaminius apsivemiama. Kartu su N. K. buvusi merina prieš jam apsivemiant pasiruošia telefoną, kad galėtų užfiksuoti veiksmą. Ji visiškai nesistengia padėti draugui, kuriam galimai pasidarė bloga, o juokiasi ir viską filmuoja, vėliau pasišalina iš parduotuvės, net nepaklaususi, kas nutiko. Iš apklaustų posėdyje asmenų parodymų matyti, kad jie nenuoseklūs, E. T. nenoriai ir net atgrasiai atsakinėjo į klausimus. E. T. atmestinumas duodant parodymus, rodo, kad ji siekia padėti asmeniui išvengti atsakomybės. Todėl prašo tenkinti skundą ir priimti teisingą sprendimą.
Liudytoja E. T. apklausiama teismo posėdyje parodė, jog jie su N. K. yra draugai, pažįstami (duomenys neskelbtini) metus. Įvykio dieną jie kartu užėjo į kvepalų parduotuvę pauostyti kvepalų. Telefoną rankose ji laikė, kadangi norėjo nusifotografuoti išsirinktus kvepalus. Pirkti nieko neketino, tik nuėjo pažiūrėti ir pauostyti. Kad N. pasidarė negera ji nesuprato, galvojo, kad jis juokauja. Vemiančio N. K. nefilmavo, filmavo save. Pamačiusi, kad draugas keistai elgiasi pradėjo filmuoti ne lentynas, o draugą. Vaizdo įrašas ištrintas, kadangi N. K. prašė jį ištrinti. Nežino, kodėl išėjo iš parduotuvės viena, bet išėjusi laukė N. prie parduotuvės. N. jai papasakojo, kad jis užspringo guma ir papasakojo, kad ją išspjovė ant žemės. Jeigu būtų žinojusi, kad jam nutiko nelaimė, būtų nesijuokusi, o padėjusi jam. Tačiau šiuo atveju nesuprato, galvojo, kad čia „bajeris“. Išeidama prisilietė prie jo netyčia. Apie įvykį papasakojo mamai. Neprisimena iš ko sužinojo, kad dėl atsitikimo yra pradėtas tyrimas. N. yra ne kartą filmavusi savo telefonu. Šiuo atveju nefilmavo vemiančio N., tiesiog su telefonu pasisuko, žiūrėdama ką jis ten daro, nes nesuprato, kodėl pasilenkė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. K. parodė, jog įvykio dieną užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ Akropolyje. Jam pasidarė bloga ir jis apsivėmė. Vėliau išvalė viską ir atsiprašęs darbuotojų išėjo. Į parduotuvę užėjo su E., norėjo pauostyti naujos kolekcijos kvepalus. E. pažįsta senai, jie yra draugai. Burnoje turėjo kramtomąją gumą, kuria užspringo. Kišo pirštus į burną, kadangi norėjo pašalinti užstrigusią gumą iš gerklės. Bandydamas ištraukti užstrigusią gumą, kišo pirštus į burną ir apsivėmė. Išvemta buvo tik vanduo, nebuvo jokios spalvos ar masės. Kad E. filmavo, kai vėmė, sužinojo iš E., ji parodė vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas ištrintas, nes tai buvo nepadorus veiksmas iš jos. Kad ji juokėsi, kai jam pasidarė bloga, nematė. Po užspringimo į gydytojus nesikreipė. Neatsimena, ar parduotuvės darbuotojai buvo šalia, kai vėmė, bet jis pats pasakė darbuotojams, kas įvyko ir paprašė popieriaus išvalyti. Viską išvalęs išėjo iš parduotuvės ir vėliau susitiko E. Ką veikė išėjęs iš parduotuvės neatsimena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatas administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. IBPS-V-480247-24 buvo atisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis) ir nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnį „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“.
Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) skundą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 481 straipsnis), nesant pakankamų duomenų, įrodančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.).
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir veiksmų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas.
Žemesnės instancijos teismas
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei teismo posėdyje apklausus N. K., jis paaiškino, kad jam pasidarė bloga užspringus kramtomąja guma ir jis apsivėmė. Asmuo nurodė, jog nežino, kodėl šalia buvusi mergina juokėsi ir filmavo, vaizdo įrašas nėra paviešintas. Liudytoja apklausta E. T. nurodė, jog ji nesuprato, kas nutiko šalia buvusiam draugui, manė, jog jis juokauja. Filmuoti jo ji neketino, tačiau buvo įsijungusi telefoną, kadangi norėjo nufotografuoti parfumerijos gaminius. Iki skundžiamo nutarimo priėmimo buvo apklausti liudytojai parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir pardavėja – konsultantė, kurios nurodė paties įvykio nemačiusios, apie jį sužinojusios tik vaikinui priėjus ir pasisakius, kas atsitiko.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas formaliai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus administracinio nusižengimo bylos, neįsigilinus į bylos aplinkybes, nevertinus byloje esančių duomenų visumos, nesiėmus visų priemonių ir neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes, absoliučiai neatsižvelgus, nenagrinėjus bei ignoravus Pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis, patvirtinančius, jog nagrinėjamu atveju kaltininko veiksmuose yra visi ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo požymiai. Analogiškus argumentus teismo posėdyje pakartojo ir nukentėjusiojo atstovas. Teismo vertinimu, su šiais Pareiškėjo atstovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, ėmėsi visų būtinų veiksmų pažeidimui nustatyti ir kaltam asmeniui nubausti. Teismui papildomai apklausus asmenį, kurio atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta, negauta jokių papildomų duomenų, kad atlikti veiksmai buvo tyčia, buvo siekta tyčia sutrikdyti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį. Tai, kad šiuo atveju buvo nustatyta, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesudaro pagrindo abejoti Institucijos atlikto tyrimo objektyvumu, visapusiškumu bei išsamumu.
Pareiškėjo teiginiai, kad toks jaunuolių elgesys, tyčia siekiant sutrikdyti ir trikdant viešają tvarką, įmonių darbą bei visuomenės rimtį ir tokius savo veiksmus filmuojant, pastaruoju metu yra labai dažnas ir tokiu elgesiu jaunuoliai vykdo tam tikrus iššūkius, po ko, tokių iššūkių metu užfiksuotais vaizdo įrašais dalinasi tokiuose socialiniuose tinkluose kaip TikTok, Instagram ar Facebook. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog duomenų, kad minėtas vaizdo įrašas būtų patalpintas kokioje nors platformoje, negauta. Tokių duomenų nepateikė ir Pareiškėjo atstovas. Teismo posėdžio metu apklausti asmenys nurodė, jog vaizdo įrašas nors ir buvo netyčia nufilmuotas, tačiau jis buvo ištrintas ir niekur nepatalpintas. Tai, kad nukentėjusysis kitaip vertina įvykio aplinkybes ir turi kitokią nuomonę dėl Institucijos atliktų veiksmų išsamumo, visapusiškumo, jokiu būdu neparodo, kad nutarimas buvo priimtas išsamiai ir objektyviai neištyrus bylos ir joje esančios medžiagos.
Institucija ne tik apklausė pagrindinius šios bylos liudytojus, bet ir ištyrė kitus byloje esančius įrodymus. Nutarime aiškiai konstatuota, kad nors liudytojų (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės bei pardavėjos – konsultantės) parodymai dėl įvykio metu parduotuvėje buvusių pašalinių asmenų skyrėsi, tačiau iš vaizdo įrašo buvo nustatyta, kad pašalinių asmenų paties įvykio metu parduotuvėje neužfiksuota. Pasisakant dėl Pareiškėjo atstovo teiginių, kad neišsamiai ištirtas vaizdo įrašas ir parduotuvėje tuo metu tikrai buvo lankytojų, konstatuotina, jog pats Pareiškėjas skunde nurodo, jog iš vaizdo įrašo (2.2.2.102_08_20240130195600147.mp4; laikas – 19:33:45) matyti, kad netrukus po to kai N. K. apsivemia parduotuvėje, pro tą vietą praeina parduotuvės lankytojas, kuris pastebi apvemtas parduotuvės grindis ir greitai pasišalina iš parduotuvės. Pats Pareiškėjas nurodo, jog lankytojas pasirodo vaizdo įraše po N. K. atliktų veiksmų (apsivėmimo). Iš nurodytų aplinkybių negalima padaryti neabejotinos išvados, kad įvykio metu parduotuvėje tikrai buvo lankytojų, mačiusių patį įvykį. Teismas, įvertinęs pateiktą vaizdo medžiagą, nenustatė, kad N. K. vemiant šalia ar netoliese būtų buvę pašalinių asmenų, kurie galimai galėjo matyti įvykį. Šie teiginiai nesudaro pagrindo teismui abejoti ištirto vaizdo įrašo išsamumu ir objektyvumu.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Skundžiamu atveju, Institucijos pareigūnui priėmusiam skundžiamą nutarimą, pilnai užteko byloje esančių duomenų dėl administracinės teisenos nutraukimo N. K. atžvilgiu, kuriuos pagrindė motyvuodamas nutarime.
Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Teismas pažymi, kad byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad N. K. tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš paties N. K. bei liudytojos E. T. paaiškinimų nustatyta, kad N. K. užspringo guma. Iš pateiktų vaizdo įrašų nėra galimybės nustatyti, ar asmuo tikrai turėjo burnoje kramtomąją gumą, ar ji išspjauta ant grindų ir pan., todėl šios abejonės vertinamos asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, naudai. Aplinkybės, kad kartu buvusi liudytoja E. T. neadekvačiai elgėsi įvykio metu (juokėsi, filmavo), negali patvirtinti, jog N. K. tyčia siekė pažeisti viešąją tvarka ir visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į liudytojais apklaustų asmenų pirmiau nurodytas aplinkybes apie įvykį, N. K. elgesys negali būti vertinamas kaip neteisėtas, pavojingas, administracinį nusižengimą sudarantis viešosios tvarkos pažeidimo elgesys. Teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad N. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiuo atveju N. K. nurodė, kad jam negera pasidarė staiga užspringus kramtomąja guma, todėl konstatuoti, kad apsivemta buvo tyčia nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentai, kad prieš apsivemiant N. K. buvo geros nuotaikos, nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog vėmimas ar užspringimas negali užeiti staiga. Dažnai organizmo reakcijos užspringus negalima kontroliuoti, todėl tai, kad jaunuolis neskubėjo pasišalinti iš parduotuvės ar neieškojo nuošalesnės vietos, ar šiukšlių dėžės, į kurią galėtų išsivemti, taip pat neparodo, kad apsivemti buvo siekta tyčia.
Kita vertus, teismas pažymi ir tai, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad N. K. veiksmai buvo suplanuoti, nagrinėjamoje situacijoje, toks jo veikimas, įvertinant visą įvykio kontekstą, negalėtų būti vertinamas kaip toks pavojingas, kad asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog N. K. atėjus į parfumerijos parduotuvę, jis užspringo guma ir jam pasidarė negera, todėl apsivėmė, taigi teismo vertinimu tai buvo visiškai formalus KET pažeidimas ir tokioje situacijoje toks formalus pažeidimas nesiekia tokio pavojingumo, kad nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti, jog tokiu formaliu pažeidimu N. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo atlikti visi būtini ir reikalingi tyrimo veiksmai, surinkti reikiami ir pakankami duomenys tam, kad būtų priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas dėl skundžiamo įvykio aplinkybių. Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių N. K. kaltę, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėta pagrįstai.
Teismas nustatė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti (duomenys neskelbtini) skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 18-ANR_O-1704-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK: 24234957462) nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.