Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo atstovams advokatui Vitalijui Katėnui, adv. padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) kurse, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2015-07-25, apie 3.30 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, žodinio konflikto su R. Z. metu, sudavė pastarajam kumščiu nemažiau du sykius į galvos sritį, nuo smūgių jis krito šonu ant žemės, taip sukeldamas R. Z. fizinį skausmą, padarydamas muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, kairio kelio nubrozdinimą. Tokiu būdu M. M., įžūliu elgesiu, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, bei nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. 2015-07-25 buvo su draugais, kartu buvo daug asmenų, keli buvo kebabinės viduje, o jis, M. B. ir J. D. užsisakė maistą ir išėjo į lauką, lauke šnekėjo su draugo pažįstamais, tada pamatė link jo einančius R. Z. su M. G., kai jie priėjo, jis pradėjo trauktis, nes išsigando, jie link jo ėjo agresyviai. Nukentėjusysis R. Z. jam sakė „kokios problemos“, jis bandė trauktis, pasitraukė apie tris metrus atgal, bet toliau nebebuvo kur eiti, už jo buvo siena, tada R. sudavė jam į galvos sritį, o jis atgal smūgiavo R. į galvos sritį. Jis R. sudavė 2-3 kartus. Po tų smūgių R. nukrito, tada prisistatė policijos pareigūnai. Iki tol jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo, ar jo draugai su kuo nors konfliktavo, nematė. Jis tuo metu buvo neblaivus. Jam R. sudavė į kairės pusės viršutinę galvos dalį, labai didelio fizinio skausmo nepajuto. Jis anksčiau yra užsiminėjęs koviniu sportu, apie metus lankė Muay thai, tai buvo seniai. Kai R. Z. ėjo link jo, M. ir J. buvo apie 2-3 metrai atstumu nuo jo. M. su J. vėliau pribėgo prie jo, netrukus prisistatė policijos pareigūnai. Nukritusio nukentėjusiojo niekas nespardė. Jis suprato, kad artėdamas prie jo nukentėjusysis nori jį sumušti, nes labai agresyviai ėjo link jo. R. kažką ateidamas kalbėjo, neprisiminė, ką tiksliai sakė. Ž. nepažinojo, iš matymo jį žino, buvo lyg prie kebabinės. Jokio dialogo su J. K. nei prieš įvykį, nei po įvykio nebuvo, su J. K. jokių santykių nebuvo. Kada policijos pareigūnai juos sulaikė, tada M. priėjo ir pasakė, kad jį pagaus ir trenkė jam iš galvos į veidą, policijos komisariate medikė jį apžiūrėjo. Jei nukentėjusysis R. Z. nebūtų prie jo ėjęs, nebūtų jam sudavęs, konflikto nebūtų. Jis šiuo metu mokosi, iki mokslų baigimo liko 2 metai, gyvena su mama, jam (duomenys neskelbtini) metų, savo pajamų negauna. Su ieškiniu dėl 5000 eurų dydžio neturtinės žalos nesutinka, dėl visko gailisi.

Nukentėjusysis R. Z. teisme parodė, kad jis, K. B. ir M. G. stovėjo prie kebabinės, prie jo priėjo J. K., kuris prašė pagalbos, nurodė, kad prie jo kažkas kabinėjasi. Jo brolis yra J. K. draugas. J. K. buvo nurodęs, kad prie jo kabinėjosi M. M.. M. M. tuo metu stovėjo už kokių 3 metrų, tada jis priėjo prie kaltinamojo, o Ž. liko stovėti. Jis paklausė kaltinamojo, kodėl šis kabinėjasi, kas yra, ir pan. Nesuprato, kodėl kaltinamasis pradėjo trauktis nuo jo, jis ėjo paskui M. ir toliau klausinėjo. M. traukdamasis nuo jo atgal visą laiką tylėjo, tada paėjus kokius du metrus, buvo smūgiai. Jis tik norėjo išsiaiškinti, kodėl kaltinamasis kabinėjasi prie Ž. Viskas vyko labai greitai. Jam kaltinamasis sudavė vieną smūgį į kairį antakį, kitas smūgis buvo į nosį, buvo ne mažiau du smūgiai. Jis nukrito ant žemės, jį pakėlė pareigūnas arba draugė. Juto skausmą, bėgo kraujas. Jis kaltinamojo atžvilgiu jokio fizinio smurto nepavartojo, kitų asmenų atžvilgiu taip pat nevartojo fizinio smurto. Jis eidamas link M. necenzūrinių žodžių taip pat nevartojo. M. M. visą laiką tylėjo, jam nurodė pats Ž., kad M. M. konfliktavo su juo. Jo pažįstami tuo metu buvo už kokių 6-7 metrų, stovėjo K. ir M., prie kaltinamojo buvo jo draugai, kada jie pradėjo trauktis, kebabinės viduje stovėjo jo draugai, prie lango. Ž. yra apie (duomenys neskelbtini) m. Po įvykio Ž. nebuvo prie jo priėjęs. Tuo metu jis buvo neblaivus, gėrė alų, nepamena, kiek išgėrė, gal 4-5 bokalus. Telefonas gal buvo sudaužytas, kada jis krito ant žemės. Ar jį gulintį kas spardė, neprisimena. Kai pareigūnams rašė paaiškinimą, nebuvo pilnai atsistatęs. Jam yra (duomenys neskelbtini) m, jis neprisiima atsakomybės dėl šio įvykio, bet gal nereikėjo jam veltis į konfliktą. Po įvykio pasikeitė jo gyvenimas, nosies srityje yra likęs randas, sulaukia patyčių, blogai miega, sunku kvėpuoti, patyrė fizinį skausmą. Jo išvaizda yra pasikeitusi, gydytojai sakė, kad net nosies korekcijos operacija negrąžins veido į pradinę padėtį, tik pagerins išvaizdą. Neturi pinigų nosies korekcijos operacijai, bet ją planuoja atlikti, dirba Olandijoje. Jo darbe reikalinga reprezentatyvi išvaizda. Per atostogas 2 savaites praleido aptvarstytu veidu, buvo sugadintos atostogos, negalėjo po atostogų dirbti, iki šiol jaučia diskomfortą.

Liudytojas M. B. teisme parodė, jog M. M. yra jo draugas. J. D. taip pat yra jo draugas. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2015 m liepos 25 d. jie trise atėjo prie kebabinės pavalgyti, buvo dar draugų su jais, jie nuėjo užsisakyti į vidų. Šalia buvo dar J., kiti pažįstami buvo kebabinės viduje. Stovėjo M., šalia jo R. su savo draugu, o jis netoliese, o J. dar truputį toliau, bet visi netoliese. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nebuvo girtas, aplinkybes prisiminė gerai. Jis buvo apie 3-4 m atstumu. Prie kebabinės buvo daug žmonių. Jis pamatė, kaip prie M. prieina du vyrai. M. porą žingsnių traukėsi nuo jų, bet nedaug atsitraukė, nes už jo buvo suoliukai. Kai R. ėjo link M., nukentėjusysis atrodė grėsmingai, priėjo staigiai ir iš karto užsimojęs trenkė kumščiu M. į veido sritį. Tada M. iškart sudavė 2-3 smūgius R., taip pat į veido sritį. Pirmas smūgius sudavė R. Jis tik priėjus iškarto sudavė M., ar ką nors sakė, negirdėjo. R. nukrito ant žemės, jis tada priėjo prie M., norėjo išskirti, patraukti M., tada pribėgo policijos pareigūnai. Kada kitas asmuo, kuris buvo su R., pasišalino, nematė, viskas vyko labai greitai. Prieš tai, kad būtų konfliktas tarp M. ir kito asmens, nematė. Galėjo būti, kad jis buvo viduje ir užsisakinėjo maistą, bet tada neilgas laiko tarpas praėjo. Kada policijos pareigūnai atėjo, jį, J. D. ir M. prispaudė prie sienos, gal pagalvojo, kad jie kartu, jis kito asmens atžvilgiu jokių smūgių nenaudojo. Kada policijos pareigūnai buvo prispaudę juos prie sienos, tada lyg R. ar jo draugas priėjo ir trenkė M. iš galvos į antakį, tada policijos pareigūnai M. išsivedė. Sužalojimai M. veide atsirado po to, kai iš galvos sudavė, jau po įvykio. Po įvykio M. sakė, kad nesuprato, kas įvyko, jis nepažinojo to R.

Liudytojas J. D. teisme parodė, jog M. M. ir M. B. pažįsta, M. yra jo kaimynas, o M. — klasiokas. Neprisiminė, dėl ko prasidėjo įvykis, prie kebabinės ėjo pavalgyti, buvo trise. Prie kebabinės buvo daug žmonių. Jis konflikto metu buvo lauke prie kebabinės. Matė, kaip du asmenys priėjo prie M., vienas iš jų R., M. artinantis R. sakė, kad jis trauktųsi. R. ateinant M. M. bandė trauktis, tačiau už jo buvo mediniai turėklai, nebeturėjo kur trauktis toliau, jis šalia stovėjo. R. priėjęs trenkė kumščiu M., kuria ranka neprisiminė, tada kitas asmuo, kuris buvo su R., pasišalino. Tada M. sudavė 2-3 smūgius R. į veidą, sudavė ranka. R. nukrito, atėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis buvo šalia, gal todėl juos sulaikė. M. taip pat buvo šalia. Kai juos sulaikė policijos pareigūnai, nematė, kad dar kas nors smurtą naudotų. Aiškių sužalojimų M. nesimatė po R. smūgio. R. draugas iš galvos sudavė M., praskėlė antakį. Policijos pareigūnai jį paleido, o M. išsivežė. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo labai apsvaigęs, gerai prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas M. G. teisme parodė, jog nukentėjusysis yra jo draugas, kaltinamojo neteko matyti, pirmą kartą pamatė įvykio metu. Jis, R. Z., K. B. ir dar du draugai ėjo pasivaikščioti. Apie 30 min. buvo prie kebabinės, užsisakė maisto, jau norėjo eiti, bet tada priėjo prie R. Ž., ką jis sakė, negirdėjo. Jau po įvykio R. ir K. pasakojo, kad Ž. prašė pagalbos. R. nuėjo pasišnekėti su kaltinamuoju M. M. tuo metu buvo nuo jo apie 5 m atstumu. R. nuėjo vienas prie M., negirdėjo, ką kalbėjo. Ar atsakinėjo M. R., negirdėjo. Aiškinimasis tarp M. ir R. truko apie 1-2 min. Jokių veiksmų iš R. pusės nebuvo. R. einant link M. M. nesitraukė, stovėjo vietoje, jie stovėjo ir kažką kalbėjo, M. pirmas trenkė R., jis trenkė į galvos sritį, matė tik vieną smūgį, R. nuo smūgio nukrito. Šalia M. buvo dar žmonių, bet nežino, ar jie buvo M. draugai. Yra įsitikinęs, kad R. jokio smūgio M. nesudavė. Policijos pareigūnai labai staiga atsirado, niekas jų nekvietė. Policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį ir dar kažkokius kitus asmenis. Jau po įvykio jis sudavė M. M. iš galvos į veido sritį, praskėlė antakį, neatsiprašė. Tuo metu buvo neblaivus.

Liudytoja K. B. teisme parodė, jog R. Z. yra jos draugas. 2015 m. liepos 25 d. jie vaikščiojo po miestą, vyko Jūros šventė. Ji su R. Z. ėjo iš galo, M. G. ir M. ėjo jiems iš priekio. Jie priėjo prie kebabinės, prie jų pribėgo Ž. (J. K.), ji kartu su Ž. mokėsi mokykloje, R. jį taip pat iš ten pažįsta. Be to, jie lyg viename kieme augo. Ž. paprašė R. pagalbos, nežino, kas tiksliai nutiko, ar susipyko su kitu vaikinu, sakė, kad turi problemų, kad iškilo ginčas, prašė padėti išsiaiškinti. R. yra vyresnis, o J. K. yra nepilnametis, jis tikrai buvo išsigandęs. Toje vietoje buvo daug žmonių, daugiau nei 5 asmenys. Ž. parodė į kaltinamąjį. Ji sakė R., kad jie tegul patys išsiaiškina, bet Ž. labai prašė. R. pats priėjo iki kaltinamojo, paėjo apie 3-5 metrus. R. priėjus prie kaltinamojo jie pradėjo kalbėtis. R. su kaltinamuoju pradėjo žodžiais pyktis, girdėjau, kaip R. klausė: „kas nutiko?“. Prasidėjo ginčas. Ji negirdėjo, ką atsakė R. kaltinamasis. Ji matė, kaip kaltinamasis vis arčiau ir arčiau ėjo prie R., R. nebandė trauktis, mano, kad nenorėjo trauktis. R. nebuvo agresyviai nusiteikęs. Po 1 min. R. nukrito. Ji matė, kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį R. į galvos sritį. R. nukrito, ir kažkuris, gal Ž., pasikvietė policijos pareigūnus. Ji buvo nedideliu atstumu nuo R., iki 5 m atstumu. Prieš kaltinamajam suduodant smūgį nukentėjusiajam, R. fizinio smurto nenaudojo, yra tuo tikra. Prie gulinčio R. pribėgo kaltinamojo draugai, ten buvo daug žmonių, bet kad smūgių jam dar kas nors suduotų, to nematė. Kai R. nukrito ant žemės, ji prie jo priėjo, netrukus atėjo policijos pareigūnai. Viskas vyko labai greitai. R. veidas buvo kruvinas, jam svaigo galva, negalėjo atsistoti nuo akmens, ji nuvedė R. prie policijos pareigūnų. Jos policijos pareigūnai prašė atpažinti, kuris asmuo sudavė R., ji atpažino. Tada iškvietė greitąją ir išvažiavo į ligoninę. Policijos pareigūnai išvežė kaltinamąjį ir M. Kodėl M. išvežė policijos pareigūnai, sužinojo vėliau, sakė, jog kažkam trenkė. Jie buvo dviese su R., kiti buvo į priekį nuėję, atbėgo jau po visko.

VTMT Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1833/ 15 (03) nurodyta, kad R. Z. konstatuota muštinė žaizda nosies srityje, nosies kaulų lūžis, kairio kelio nubrozdinimas, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais bei bukabriauniais daiktais dinaminių poveikių pasekoje, R. Z. sužalotas iki 2015-07-25, 3.55 val., dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - R. Z. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l 52, 53).

Blaivumo testas, esantis byloje, patvirtina, jog kaltinamajam M. M. 2015-07-25, 04:28 val., nustatytas 1,01 prom. girtumas (b.l. 84).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog M. M. 2015-07-25, 4.22 val. užfiksuota kairio antakio srityje, 0,5 cm nekraujuojanti kirsta žaizda (b.l. 67-68).

BK 138 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Kaltinamasis M. M. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis R. Z., kuris pirmas jam ir sudavė smūgį į galvą, o jo du ar trys smūgiai nukentėjusiajam buvo atsakas į nukentėjusiojo R. Z. jam be jokios priežasties suduotą smūgį. Kaltinamojo gynėja teigė, kad kaltinamasis M. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.

Tokią kaltinamojo M. M. nurodytą įvykio versiją, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

Nors kaltinamojo M. M. versiją apie nukentėjusiojo R. Z. pirma šiam neva suduotą smūgį teisme patvirtino ir liudytojai M. B. bei J. D., kurie apie M. M. suduotą smūgį nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai ne tik dėl to, kad šie liudytojai yra kaltinamojo draugai, todėl suinteresuoti duoti kaltinamajam palankius parodymus, bet ir dėl to, kad jų parodymai nėra logiški ir nuoseklūs. Nors liudytojas M. B. teisme nurodė, kad nukentėjusysis R. Z. atrodė grėsmingai, priėjo staigiai ir iš karto užsimojęs trenkė kumščiu M. į veido sritį, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. nurodė, kad prie M. M. priėjęs nukentėjusysis su kitu vaikinu pradėjo konfliktuoti, M. atsitraukė į šoną, antras vaikinas kumščiu vieną kartą sudavė M. į veidą, tada M. antram vaikinui sudavė kumščiu į veidą du ar tris kartus, tuomet vaikinas nukrito ant žemės, negali pasakyti, kuris pirmas pradėjo ir kuris pirmas sudavė, M. ar antras vaikinas (b.l. 31-32). Apie tai, kad M. M. su R. Z. konfliktavo iki nukentėjusiajam R. Z. suduotų smūgių teisme neužsiminė ir J. D., nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas truko net iki dviejų minučių (b.l. 34-35). Nors pats M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad nukentėjusysis R. Z. jam sudavė smūgį į galvą, tačiau abu jo draugai - J. D. ir M. B. konkretizavo, jog R. Z. kaltinamajam sudavė į veidą. Tokius liudytojų parodymus teismas laiko nelogiškais, kadangi jokių kitų veido sužalojimų, išskyrus kairiojo antakio sužalojimą (b.l. 67-68), kurį jau atvykus policijos pareigūnams, smūgiuodamas galva M. M. padarė liudytojas M. G., greitosios pagalbos gydytojai apžiūrėdami M. M. nepastebėjo. Akivaizdu, kad nuo smūgio į veidą kumščiu, jeigu tokį smūgį R. Z. kaltinamajam būtų sudavęs, kaltinamojo M. M. veide be minėtos kirstinės antakio žaizdos būtų matyti ir kitų trauminių poveikių pasekmių. Pats M. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog po R. Z. suduoto smūgio jis nenugriuvo ir liko stovėti (b.l. 97-98). Dėl tokių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir liudytojų parodymų, teismas abejoja jų patikimumu ir minėtų liudytojų parodymais nesivadovauja.

Nukentėjusiojo R. Z. bei liudytojų M. G. bei K. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški. Tiek nukentėjusysis R. Z., tiek liudytojai K. B. ir M. G. teisme patvirtino, kad nukentėjusiojo R. Z. bei liudytojos K. B. mokyklos pažįstamas „Ž.“ priėjęs paprašė R. Z. pagalbos dėl to, kad prie Ž. kabinėjosi kitas vaikinas. Ž. nurodė į M. M.. Tada R. Z. nuėjo prie kaltinamojo M. M. ir šio paklausė, kodėl jis kabinėjasi, ar turi kažkokių problemų, tuomet tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai K. B. ir M. G. nuosekliai parodė, kad jokio fizinio smurto M. M. atžvilgiu nukentėjusysis R. Z. nenaudojo, nors R. Z. artėjant link M. M., šis traukėsi link savo draugų. Praėjus ne daugiau nei dviem minutėms nuo konflikto pradžios, kaltinamasis M. M. kumščiu sudavė ne mažiau nei du smūgius nukentėjusiam R. Z. į veido sritį — į antakį ir į nosį, po kurių nukentėjusysis R. Z. krito šonu ant žemės. Dėl minėtų smūgių R. Z. padaryta muštinė žaizda nosies srityje, nosies kaulų lūžis, kairio kelio nubrozdinimas. Jau atvykus policijos pareigūnams ir sulaikius kaltinamąjį M. M., prie kaltinamojo priėjęs liudytojas M. G. trenkė galva į veido sritį, dėl ko kaltinamajam M. M. buvo prakirstas antakis. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina tiek jau minėtų liudytojų K. B. bei M. G. parodymai, tiek specialisto išvada, teismas neturi pagrindo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus M. M. atliko viešoje vietoje – kavinės-kebabinės teritorijoje, kur buvo ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugai, bet ir pašaliniai asmenys, teritorija yra atvira, todėl atliekamus neteisėtus veiksmus taip pat galėjo matyti ir kiti asmenys. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo viešoje vietoje kilo konfliktas. Žodinio konflikto metu kaltinamasis M. M. sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko šis nugriuvo ant žemės. Kaltinamojo M. M. elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu nors ir buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta. Veiksmai, kokius atliko kaltinamasis M. M., įvertinus prieš tai tarp jų įvykusį žodinį konfliktą, nukentėjusiojo R. Z. atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvatūs. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, lūžo nosis ir dėl kurių jis nukrito ant žemės matant aplinkiniams, vertinti kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t.y. įžūlūs veiksmai.

Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kaltinamais M. M. kaltinime nurodytu metu būdamas neblaivus, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. Z. metu, sudavė pastarajam kumščiu nemažiau du sykius į galvos sritį, nuo kurių jis krito šonu ant žemės, taip sukeldamas R. Z. fizinį skausmą, padarydamas muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, kairio kelio nubrozdinimą. Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1833/ 15 (03) patvirtina, kad kaltinamojo M. M. veiksmais R. Z. padarytas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Tokiu būdu M. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, bei nesunkiai sužalojo žmogų. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

BK 28 str. nuostatas baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, yra tada, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus), nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012).

Teismas jau aptarė, kodėl netiki kaltinamojo M. M. teiginiais, jo nukentėjusysis R. Z. jam sudavė smūgį į galvą. Įvertinęs jau anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam M. M. teisė į būtinąją gintį nagrinėjamo konflikto metu neatsirado, nes nebuvo būtinosios ginties situacijos, kadangi tiesiogiai gresiančio, pavojingo ir realaus kėsinimosi į kaltinamąjį M. M. iš nukentėjusiojo R. Z. nebuvo, kaltinamasis nukentėjusįjį R. Z. sužalojo vadovaudamasis agresyviais interesais, o ne noru gintis.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę nepilnamečiui, be BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis M. M. anksčiau neteistas, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi, gyvena su mama, kuri yra tik iš dalies darbinga, tačiau jau atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Nors byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir dėl to gailėjosi. Atsižvelgtina ir į tai, kad konflikto, kurio metu padaryta nusikalstama veika, kilimo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos konflikto pradžiai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustatant atitinkamą įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 33,63 EUR dydžio turtinę žalą (b.l.71,72,73). Bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamojo M. M. įstatyminė atstovė J. D. atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą 33,63 EUR turtinę žalą (b.l. 185), todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis R. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 5000 EUR dydžio neturtinę žalą (b.l. 17). Nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, po sužalojimų likęs nosies srityje randas, sunku kvėpuoti, jaučia diskomfortą, nes jo išvaizda yra pasikeitusi. Nosies korekcijos operacija negrąžins veido į pradinę padėtį, tik pagerins išvaizdą. Jo darbe reikalinga reprezentatyvi išvaizda. Be to, dėl įvykio jam buvo sugadintos atostogos, planuoja atlikti nosies operaciją.

Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Spręsdamas nukentėjusiajam R. Z. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais nepilnamečio kaltinamojo M. M. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – lūžo nosies kaulas, nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, diskomfortą, nes dėl nosies traumos kurį laiką buvo su tvarsčiu, be to sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, nes ant nosies likęs randas ir kuprelė, kurią rekomenduojama koreguoti estetinės chirurgijos būdu (b.l. 183), nosies pertvara iškrypusi (b.l. 184). Kita vertus duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad ir toliau dirba. Be to, teismas įvertina ir paties nukentėjusiojo elgesį, sąlygojusį konflikto, kurio metu jis buvo sužalotas, kilimą, kadangi būtent nukentėjusysis R. Z. artėdamas link kaltinamojo M. M. pradėjo aiškintis dėl šio elgesio, nukentėjusysis ir pats pripažino, jog su kaltinamuoju apsižodžiavo. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, nepilnamečio kaltinamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, jo nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo, o šiam neturint turto ar pajamų, iš kaltinamojo mamos, priteistina 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis R. Z. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 363 EUR (b.l. 182). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus bylos teisminio nagrinėjimo metu, teismas išlaidas advokato pagalbai pripažįsta procesinėmis išlaidomis ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 363 EUR advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Nurodyta suma R. Z. naudai priteistina iš M. M., o jeigu jo turto nepakaktų, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, ši suma subsidiariai priteistina iš M. M. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. D..

Kompaktinė plokštelė su vaizdo medžiaga, esanti bylos medžiagoje (b.l. 144), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308 straipsniais,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir jam paskirti:

pagal BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nukentėjusiojo R. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo M. M., o šiam neturint pakankamai pajamų ar turto, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, iš kaltinamojo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. D. priteisti 1500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 363 EUR (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) patirtų atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 33,63 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.