- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-813-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13819-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RGG“
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-813-159/2012
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-13819-2011-7)
2012 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RGG“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15576-792/2011 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltva“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgalioto asmens P. P., ieškinį atsakovei UAB „RGG“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2011-10-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti niekiniais ab initio 2011-04-04 piniginių lėšų pervedimus atsakovei UAB „RGG“, taikyti restituciją ir ieškovei bankrutavusiai UAB „Baltva“ priteisti iš atsakovės 20 000 Lt už be teisinio pagrindo įgytą 20 000 Lt sumą, priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 2011-04-04 iki ieškinio priėmimo teisme dienos, taip pat priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartimi UAB „Baltva“ yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011-03-31. Bankrutavusios UAB „Baltva“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo nustatė, kad 2011-04-04 UAB „Baltva“ pervedė 20 000 Lt atsakovei UAB „RGG“. Kadangi piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos, kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Baltva“ turėjo bankrutuojančios įmonės statusą, tai minėti pinigai turi būti grąžinti UAB „Baltva“. Buvo reikalauta iš atsakovės grąžinti neteisėtai gautas pinigines lėšas, tačiau atsakovė atsisakė lėšas grąžinti (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad UAB „Baltva“ Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-03-31, iškelta bankroto byla. Teismas padarė išvadą, kad Įmonių bankroto įstatyme imperatyviai nustatyta, jog nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Atsakovei UAB „RGG“ 20 000 Lt pervesti 2011-04-04, įsiteisėjus 2011-03-31 teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltva“, todėl 20 000 Lt pervedimą teismas laikė prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovė UAB „RGG“ 2011-04-04 pervedimais gavo 20 000 Lt, todėl taikė restituciją ir ieškovei BUAB „Baltva“ iš atsakovės UAB „RGG“ priteisė 20 000 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad piniginių lėšų pervedimas atliktas remiantis sutartimi neturi reikšmės sprendžiant ginčą, kadangi minėta atsakovės sutartis nekeičia ginčijamo piniginio pervedimo pobūdžio, nes pervedimas atliktas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius kvalifikavo ne tik pagal restituciją, bet ir pagal prievoles dėl turto įgijimo ar sutaupymo be pagrindo reglamentuojančias teisės normas, kadangi atsakovė gavo pinigines lėšas, kurių negalėjo gauti, t. y. atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Teismas taikė CK 6.37 bei CK 6.240 straipsnius ir ieškovei iš atsakovės už be pagrindo įgytą 20 000 Lt sumą priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011-04-04 iki ieškinio priėmimo dienos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-10-13 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (b. l. 38–40).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „RGG“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Baltva“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2008-12-12 pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal ją šalys prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog pardavėjas įsipareigoja perduoti jam nuosavybės teise priklausančias numatytas prekes pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą sutarties nustatytomis sąlygomis. Ieškovė tinkamai neatsiskaitė pagal sutartį, todėl nuosavybės teisė į prekes jai neperėjo. Nagrinėjamu atveju, iškėlus bankroto bylą pirkėjui, yra laikoma, kad suėjo skolų įvykdymo terminas ir išeitų, kad su pardavėju neatsiskaityta pagal minėtą sutartį, tai patvirtina, kad nuosavybės teisė į prekes neperėjo ieškovės nuosavybėn. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovė nepagrįstai gavo pinigines lėšas, kurių negalėjo gauti. Įmonių bankroto įstatymas nustato, jog administratorius dirba tik su bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausančiu turtu, ir išeitų, kad turtas, kuris priklauso kitiems ūkio subjektams, turi būti grąžintas jo teisėtam savininkui. Teismas be pagrindo taikė vienašalę restituciją, dėl to ir perduotos prekės, ir grąžintini pagal ginčijamą sprendimą pinigai priklausytų ieškovei, kuri tinkamai ir sąžiningai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė, sąžiningai vykdydama sutarties nuostatas, patirtų nuostolius ir liktų be turto ir su finansiniais įsipareigojimais ieškovei. Mano, kad taikytina dvišalė restitucija arba ieškinio atmetimas, kadangi ieškovė ir taip valdo visą pagal sutartį jai perduotą turtą – priešingu atveju būtų įtvirtinta nepagrįsta ir neteisėta prievolių vykdymo disproporcija (b. l. 42–44).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Baltva“ prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ta aplinkybė, kad piniginių lėšų pervedimas atliktas remiantis sutartimi, kaip atsakovė nurodo 2011-08-09 rašte ir 2012-01-12 apeliaciniame skunde, neturi reikšmės sprendžiant ginčą, kadangi sutartis nekeičia ginčijamo piniginio pervedimo, nes šis pervedimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir atliktas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė pagal niekinius 2011-04-04 lėšų pervedimus gavo 20 000 Lt, kurie pripažinus piniginių lėšų pervedimus niekiniais, taikant restituciją, grąžintini ieškovei (b. l. 49–50).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ieškovės, kuriai iškelta bankroto byla, po bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių galiojimo klausimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartimi ieškovei UAB „Baltva“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2011-03-31 Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą nutartį palikus nepakeistą (b. l. 1014). Taip pat nustatyta, kad 2011-04-04 mokėjimo pavedimais UAB „Baltva“ pervedė 6 500 Lt ir 13 500 Lt UAB „RGG“, iš viso 20 000 Lt (b. l. 16). 2011-07-27 raštu ieškovė kreipėsi į UAB „RGG“ su prašymu grąžinti minėtas nepagrįstai gautas pinigines lėšas. UAB „RGG“ 2011-08-09 raštu atsisakė grąžinti lėšas (b. l. 17–18).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 20 000 Lt ieškovė sumokėjo pagal tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir kad 20 000 Lt atsakovei pervesti pagrįstai. Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja įmonių bankroto procesą; kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 1 d., 3 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.). Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata, pagal kurią, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Šios imperatyviosios įstatymo nuostatos yra skirtos bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai ir įmonės turtas būtų proporcingai paskirstomas kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą.
Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartis, kuria ieškovei UAB „Baltva“ iškelta bankroto byla, kaip jau minėta, įsiteisėjo 2011-03-31, todėl nuo tos dienos įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustatytas draudimas įmonei vykdyti finansines prievoles, o įmonės kreditoriui ar kitam asmeniui – perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.). Tai reiškia, kad nuo to momento sustabdomas nebaigtų vykdyti ieškovės sutartinių įsipareigojimų tolesnis vykdymas ir atsakovės UAB „RGG“ teisė pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tiesiogiai gauti ieškovės piniginės prievolės įvykdymą ne Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad 6 500 Lt ir 13 500 Lt atsakovei UAB „RGG“ pervesti 2011-04-04, t. y. po nutarties dėl bankroto bylos UAB „Baltva“ iškėlimo įsiteisėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovės atliktas piniginių lėšų pervedimas prieštaravo imperatyvioms įmonių bankrotą reglamentuojančio specialiojo įstatymo nuostatoms, todėl teisėtai, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, bei taikė CK 1.80 str. 2 d. numatytas negaliojančio sandorio pasekmes (restituciją) – atkūrė ieškovės skolą atsakovei.
Savo nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentus apeliantė grindžia aplinkybe, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2008-12-12 buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodoma sutartis byloje nepateikta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisės į prekes perėjimo momento vertintini kaip neįrodyti ir dėl jų nepasisakytina. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovės nepagrįstą praturtėjimą konstatavo remdamasis būtent imperatyvų draudimą vykdyti finansinius įsipareigojimus po bankroto bylos iškėlimo įmonei nustatančiomis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. įtvirtintas draudimas, kai tarp ieškovės, kuriai iškelta bankroto byla, ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iki galo nėra atsiskaičiusi, lemia pardavėjo kaip daiktų, teisėtai valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininko teisių gynimo būdo pasirinkimą. Kai yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas dėl bankroto bylos iškėlimo, daiktų, sutarties pagrindu (teisėtai) valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininkui tenka pasirinkimo teisė ar išsireikalauti visus daiktus ir pirkėjui grąžinti jos sumokėtą kainos dalį, ar reikalauti grąžinti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar pareikšti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose ir įgyti bankroto procedūrose kreditorės teisinį statusą. Atsakovė šioje byloje savo galbūt pažeistų civilinių teisių gynimo būdo nepasirinko ir priešpriešinio reikalavimo ieškovei nepareiškė.
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė BUAB „Baltva“ pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 2 420 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 54–56). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p., ieškovei iš atsakovės priteistina išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 1 200 Lt (CPK 98 str. 1, 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltva“, įmonės kodas 141293180, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RGG“, įmonės kodas 135959432, 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.