Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltva“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgalioto asmens Petro Puidoko, ieškinį atsakovei UAB „RGG“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovės UAB „RGG“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartimi iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB „Baltva“ administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija (b.l. 10-11). Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartis palikta nepakeista (b.l. 12-14). 2011-04-04 mokėjimo pavedimais UAB „Baltva“ pervedė UAB „RGG“ 20000 Lt (b.l. 15-16). BUAB 2011-07-27 raštu kreipėsi į UAB „RGG“ su prašymu grąžinti minėtas pinigines lėšas (b.l. 17). UAB „RGG“ 2011-08-09 raštu atsisakė gražinti lėšas (b.l. 18).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sandorių galiojimo, t.y. ieškovas teigia, jog atsakovas privalo grąžinti be pagrindo įgytus 20000 Lt, atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, kad minėtų pinigų pervedimas yra sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). CK 1.80 str. 1 d. numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti nustačius tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kaip minėta, nustatyta, jog UAB „Baltva“ Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-03-31, iškelta bankroto byla. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 35 str. ). ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, be to, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Taip pat ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nustato, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta IBĮ. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant minėtas nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 str. 2 d.). Visos paminėtos įstatymo nuostatos sudaro prielaidas išvadai, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Piniginės lėšos, t.y. 20000 Lt, atsakovei UAB „RGG“ buvo pervestos 2011-04-04, t.y. jau įsiteisėjus nutarčiai (2011-03-31) dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltva“, todėl toks piniginių lėšų pervedimas laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir negalioja. CK 180 str. 2 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Kaip minėta, atsakovė UAB „RGG“ 2011-04-04 pervedimais gavo 20000 Lt, todėl taikytina restitucija ir ieškovei BUAB „Baltva“ iš atsakovės UAB „RGG“ priteistini 20000 Lt. Teismas pažymi, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, jog piniginių lėšų pervedimas yra atliktas remiantis sutartimi neturi reikšmės sprendžiant ginčą, kadangi minėta atsakovės sutartis nekeičia ginčijamo piniginio pervedimo pobūdžio, nes pervedimas atliktas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Taip pat teismas pažymi, jog ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai teisiškai kvalifikuojami ne tik pagal restituciją, bet ir pagal prievoles dėl turto įgijimo ar sutaupymo be pagrindo reglamentuojančias teisės normas, kadangi atsakovė gavo pinigines lėšas, kurių negalėjo gauti, t.y. atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti taikomi ir CK 6.37 bei CK 6.240 straipsniai. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). CK 6.240 str. 1 d. nurodyta, jog už be pagrindo įgytą sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės už be pagrindo įgytą 20000 Lt sumą priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2011-04-04 iki ieškinio priėmimo dienos bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-10-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovės priteistina 600 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (20000 Lt × 3% = 600 Lt) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „Baltva“ 2011-04-04 piniginių lėšų pervedimus atsakovei UAB „RGG“, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „RGG“ ieškovės BUAB „Baltva“ naudai 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą 20000 Lt sumą nuo 2011-04-04 iki ieškinio priėmimo dienos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-10-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš atsakovės UAB „RGG“ priteisti valstybei 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 2011-10-14 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.