- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 2YT-557-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05533-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl 2019 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 6-VI-28 atmesti S. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 6-VI-22 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Panevėžio apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 6-VI-28 atmesti S. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 6-VI-22 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių įpareigoti imtis viešojo intereso gynimo priemonių ir inicijuoti teisės aktuose nustatytas procedūras (savavališkos statybos padarinių šalinimą – kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo ir kt.) teritorijų planavimo ir statybos srityje. Pareiškėjas nurodo, kad su prokurorės priimtu nutarimu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad sklypo savininkė ir statytoja J. G., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė gyvenamojo namo statybą ne pagal išduotą statybos leidimą ir jį pastatė 2,36 m. atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), kai teisės aktai nustato, kad atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Pareiškėjas šį atstumą pagrindžia geodezininko V.Valentinavičiaus žemės sklypo ir statinių schema M 1:200 Nr. 1, ir nurodo, jog, priimant skundžiamą nutarimą, apie šį pateiktą įrodymą nutylima ir remiamasi galimai suklastotų dokumentų turiniu. Pareiškėjas nurodo, kad, nagrinėjant S. B. pareiškimą buvo būtina išsireikalauti visus dokumentus, susijusius su J. G. namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyba, o taip pat atlikti išsamų patikrinimą ir pateikti konkrečiais dokumentais grindžiamas išvadas apie pažeidimų buvimą ar nebuvimą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai – žemės reformos tikslai, mokesčių surinkimas, aplinkos apsauga ir teritorijų planavimas teismų praktikoje yra pripažįstami viešuoju interesu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius nurodo, kad su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, kadangi S. B. pareiškimai pilnai išnagrinėti, išvados motyvuotos nustatytomis aplinkybėmis, priimti nutarimai pagrįsti surinktais duomenimis bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Tiek Panevėžio apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, tiek aukštesnysis prokuroras, Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, nepažeisdami proceso normų nustatytų procedūrų, pasinaudoję savo diskrecijos teise, priėmė pagrįstus sprendimus. Galiojantys įstatymai prokurorui kreipiantis į teismą nesuteikia jokių išskirtinių teisių, tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas, siekiant apginti viešąjį interesą, kreiptis į teismą su prašymu. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, todėl niekas negali priversti prokurorą imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu pats prokuroras nenustato pagrindų tokiam prašymui teikti. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius nurodo, jog, tirdami pareiškėjo pareiškimą, skundą, rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo pareiškimui ir skundui išnagrinėti, t.y. rinko faktinius duomenis dėl prašyme, skunde nurodytų aplinkybių, kreipėsi į kompetentingas institucijas, tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateikė motyvuotas išvadas iš esmės dėl visų pareiškėjo argumentų, prašymų ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pažymėta, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagal suformuotą teismų praktiką, viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, ar jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Taigi, nagrinėjamu atveju, nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimtas nustačius, kad pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai (ginčas dėl privataus gyvenamojo namo statybos nesilaikant atstumo iki gretimo sklypo ribos, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui) nesuponuoja viešojo intereso, kurį gali ginti prokuroras, buvimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas S. B. pareiškimas dėl statybos techninio reglamento pažeidimo ir viešojo intereso gynimo. Išnagrinėjęs pareiškimą ir nenustatęs teisinio pagrindo taikyti viešojo gynimo priemones, Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 6-VI-22 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas S. B. nesutiko su minėtu nutarimu ir 2019 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Lidijai Burbienei pateikė skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 6-VI-22 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Lidija Burbienė , išnagrinėjusi 2019 m. spalio 22 d. gautą S. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 6-VI-22 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 6-VI-28 atmetė pareiškėjo skundą. Prokurorė, įvertinusi S. B. nagrinėjamoje medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes bei taikytiną teisinį reglamentavimą, vadovaujantis aktualia teismine praktika, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.
Pagal Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne savo pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus statymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių – kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos. Privatus asmuo gali būti informacijos apie padarytus viešojo intereso pažeidimo šaltinis. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymų pažeistų subjektinių teisių gynybai. Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (2006-01-16 Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-555/2010). Todėl tik Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas pasisako tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą skundą, nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedūros, o ne pasisako dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Lidijos Burbienės nutarime pateiktus duomenis ir argumentus, darytina išvada, kad prokurorė susipažino su pareiškėjo pateiktu skundu, papildomai išsireikalavo medžiagą iš VĮ Registrų centro Panevėžio padalinio bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, atliko išsamų tyrimą bei tinkamai pritaikė teisės aktus ginčo santykiams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog prokurorė, priimdama nutarimą, pažeidė procesines teisės normas. Byloje nėra duomenų, jog prokurorė pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo tyrimo tvarką.
Nustačius, kad Panevėžio apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjo pateiktą skundą, o sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo, pagrindė surinktais įrodymais ir taikytinomis teisės normomis, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso, 290 - 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo S. B. skundą dėl 2019 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 6-VI-28 atmesti S. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 6-VI-22 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.