Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-493-730/2014

Teisėja Rūta Laurinonienė (Proceso Nr. 2-46-3-01791-2013-9) Procesinio sprendimo kategorijos:

128.12; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą, suinteresuoti asmenys Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. B., J. S. dėl praleisto termino dėl notaro veiksmų skundui paduoti atnaujinimo ir dėl notarės įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo J. S. skundą, kuriuo jis prašė įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jo mamos paliktą turtą, kuris atsirado po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Vienas iš notarų atliekamų veiksmų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į Notariato įstatymo apibrėžtas notarų funkcijas bei nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo tėvas J. S., o (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo mama Z. S. (b. l. 9-10). Civilinėje byloje Nr. 2-2163-377/2012 Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro 2012-09-11 Nr. 119 pažymoje (b. l. 15), nurodyta, kad J. S., mirusio (duomenys neskelbtini),, paveldėjimo byla nėra užvesta. (duomenys neskelbtini), mirus Z. S., per įstatymų nustatytą terminą, tai yra, per šešis mėnesius, 2000-08-08 pareiškėjas J. S., o 2000-09-01 suinteresuotas asmuo J. S. Tauragės rajono pirmajam notaro biurui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad mirus mamai Z. S. jos palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (b. l. 30, 31). Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo J. S. mama Z. S. priėmė palikimą atsiradusį po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, taip nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jo mamos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 4-5). Pareiškėjas J. S. kreipėsi į Tauragės rajono 1-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į visą Z. S. priklausantį turtą, tačiau Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. B. 2013-09-13 raštu Nr. 101 pranešė, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. S. notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 136, priėmę palikimą įstatyminiai įpėdiniai šioje byloje yra mirusios Z. S. vaikai J. S. ir J. S., pareiškimai palikimui priimti nebuvo panaikinti teismine tvarka, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į po palikėjos mirties atsiradusį visą turtą pareiškėjui J. S. nebuvo išduotas (b. l. 9).

Šiuo atveju paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 567, 571, 578 straipsniai). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyti du būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).

Apeliantas nesutikimo argumentais nurodo aplinkybes, kad 2000 metais Z. S. paveldėjimo byla užvesta nebuvo, mano, kad teismai, išnagrinėję jo prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, pripažino, kad jis priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, todėl jam priklauso paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo motinai priklausiusį turtą.

Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. S., per įstatymu nustatytą terminą, tai yra, per šešis mėnesius, suinteresuotas asmuo 2000-09-01 J. S. Tauragės rajono pirmajam notaro biurui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad mirus mamai Z. S. jos palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, taip pat 2000-08-08 pareiškėjas J. S. Tauragės rajono pirmajam notaro biurui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad mirus mamai Z. S. jos palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, užvesta paveldėjimo byla Nr. 136 (b. l. 9, 30, 31).

Apelianto nurodytoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymas, tai yra, buvo nustatyta, tik ar pareiškėjas priėmė palikimą, ar ne, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas kas sudaro palikėjos paveldimą turtą ir kad visas turtas priklauso tik pareiškėjui. Nagrinėjamos bylos atveju tiek pareiškėjas J. S., tiek suinteresuotas asmuo J. S., būdami palikėjos sūnūs, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai ir ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis nusistatė juridinį faktą, jog palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, neatima iš kito įpėdinio teisės priimti palikimą kreipiantis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, nes tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 apžvalga). Palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis turi nustatyti paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Kadangi priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), tai yra, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, o palikimą šiuo atveju yra priėmęs tiek pareiškėjas J. S., tiek suinteresuotas asmuo J. S., jų palikimo priėmimo teisėtumas nėra nuginčytas, yra pagrindas išvadai padaryti, kad šiuo atveju palikimas priklauso tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui. Formuojama teismų praktika, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, kad dėl paveldėjimo teisinio santykio, tai yra, paveldėjimo teisės į po Z. S. mirties atsiradusį palikimą, tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens yra kilęs ginčas, todėl notarė pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo J. S. prašomą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą po Z. S. mirties atsiradusį palikimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (įpėdinių) dėl teisės į palikimą yra nagrinėtinas ne ypatingosios teisenos, bet ieškinio teisenos tvarka (CK 5.8 straipsnis).

Atmestini ir apelianto argumentai dėl teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, yra ne kartą pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-9/2014). Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, o pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.