- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-198-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34987-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- O. Č.
- Ieškovas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui O. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-178-650/2016 nustatytą nepilnamečių dukterų išlaikymo dydį ir iš atsakovo O. Č. (toliau – ir atsakovas) priteisti nepilnamečių dukterų G. Č. ir G. Č. išlaikymui po 400 Eur kiekvienai dukteriai, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę G. B. paskirti nepilnamečių dukterų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; 2) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas ir iš atsakovo O. Č. priteisti G. Č. ir G. Č. laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienai dukteriai po 400 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šio prašymo pateikimo teismui dienos iki procesinio sprendimo priėmimo; 3) Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovo O. Č. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo O. Č. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. Č. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieškovės G. B. banko sąskaitą; priteisė iš atsakovo O. Č. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. Č. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieškovės G. B. banko sąskaitą; paskyrė ieškovę G. B. nepilnamečiams vaikams G. Č. ir G. Č. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo nustatytas išlaikymo dydis, sudarantis po 116 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, galimai nebeužtikrina vaikų poreikių bei interesų, todėl didintinas. Pažymėjo, kad vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgia į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Taip pat atsižvelgia į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Todėl sprendė, kad ieškovės prašymą tenkintinas iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad paskaičiavo savo galimybes ir nustatė, kad negali mokėti ginčijama nutartimi nustatyto išlaikymo. Šiuo metu, kaip ir anksčiau, jo darbo užmokestis sudaro 484 Eur į rankas. Pažymėjo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu jis yra darbingas tik 35 proc. bei šiais metais jam nustatyta sunki nepagydoma liga – galvos kraujagyslių trūkinėjimas. Akcentavo, kad jokio kito turto, kuriuo galėtų užtikrinti didesnio išlaikymo mokėjimą, neturi.
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nustatytas išlaikymo dydis, sudarantis po 116 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, priėmimo iš esmės pasikeitė situacija, t. y. atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametėms dukterims dydis yra per mažas, neužtikrina net būtiniausių vaikų poreikių ir interesų. Pažymėjo, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu nėra pateikęs jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad atsakovas yra pasiturintis asmuo, gyvenantis atskirame gyvenamajame name, vasarą baigęs kapitalinį būsto remontą, nuolat keliaujantis po egzotiškas šalis, dirbantis televizijoje ir vedantis laidą. Taip pat atsakovas, kuomet šalių dukterys svečiuojasi pas jį, nevengia demonstruoti vaikams prabangaus gyvenimo būdo – vežasi į restoranus, laisvalaikį leidžia ne namuose, o mėgaujasi mokamomis pramogomis. Pats atsakovas rengiasi prabangiais ir nemažai kainuojančiais rūbais, visuomet turi naujausių modelių mobiliuosius telefonus, kompiuterį ir pan., važinėja brangiu automobiliu. Vien atsakovo medžioklės įranga šalims gyvenant santuokoje kainavo keliolika tūkstančių litų. Akcentavo, kad atsakovas visuomet kruopščiai slėpė ir šiuo metu, tikėtina, slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovas pardavė jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančiai ½ daliai buto buvo taikytas areštas. Prieš notarinį sandorį, atsakovas grynaisiais pinigais per banką įnešė į antstolės depozitinę sąskaitą daugiau nei 10 000 Eur dydžio sumą, kad būtų galima tvirtinti buto pardavimo sutartį. Pardavus butą, atsakovas į savo asmeninę sąskaitą gavo dar kiek daugiau nei 5 000 eurų. Taigi, atsakovas klaidina teismą apie jo prastą turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jų nepilnametėms dukterims G. Č. ir G. B. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi Nr. 2-178-650/2016 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurios 3 punktu šalys susitarė, jog atsakovas moka nepilnametėms dukterims G. Č. ir G. B. po 116 Eur iki jų pilnametystės. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktų ieškiniu prašo padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą iki 400 Eur kiekvienai dukrai.
13. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
15. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad jo turtinė padėtis yra prasta. Tačiau jokių įrodymų dėl atsiliepime išdėstytų teiginių apie tai, kad atsakovas faktiškai yra pasiturintis asmuo, nepateikia.
16. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė jo prastą turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. Išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-1945, kurioje nustatyta, kad atsakovo darbingumo lygis nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2048 m. sausio 1 d. yra 35 proc.; (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 3 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. vidutiniškai sudarė 415, 95 Eur; VĮ Registrų centras 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 22653837, kuriame nurodyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas tarp šalių kilo būtent dėl atsakovo mokamo išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio, įvertinęs tai, kad atsakovas pareigą mokėti šalių susitartą išlaikymą abejoms dukterims, t. y. iš viso 232 Eur per mėnesį, turi pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, bei įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymas viršija jo gaunamas pajamas, sprendžia, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nenustatytas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu galės ir turės atsakyti į klausimus kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
18. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atsakovo O. Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.