Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta Bagdonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01435-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.(S)

2013 m. liepos 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir Ž. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį, bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-05-16 iki 2011-05-17.

Ž. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė Ž. M. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį.

Iš A. B. ir Ž. M. nukentėjusiajai V. V. solidariai priteista 207 Lt dydžio turtinė ir 500 Lt dydžio neturtinė žala.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir Ž. M. nuteisti už tai, kad jie, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, t.y. 2012-07-22, apie 23 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais sudaužę verandos stiklą, 40 Lt vertės, A. B. sudaužius orlaidės stiklą, 20 Lt vertės, įsibrovė į V. V. šeimai priklausantį sodo namelį, iš kurio pagrobė 1 litro talpos butelį naminio vyno, 10 Lt vertės, 0,5 litro talpos butelį brendžio „Glorija“, 24 Lt vertės, ryžių pakuotę, 3 Lt vertės, prieskonius, bendros 15 Lt vertės, namelio viduje sudaužė dekoratyvinę sraigės figūrėlę, 45 Lt vertės, pagrobė meškerės ritę, 50 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai V. V. 257 Lt turtinę žalą, t.y. A. B. ir Ž. M. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai subendrinęs skundžiamu ir kitais jo atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas prašo peržiūrėti skundžiamą nuosprendį ir jo nebendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad šis nuosprendis jau buvo subendrintas su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu. Savo ruožtu, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendis jau subendrintas su Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Teismo posėdyje nuteistieji Ž. M., A. B. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendis keistinas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.). Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Dėl nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu Ž. M. nuteistas už tyčinio nusikaltimo nuosavybei, padarymą. Ir nors ši pastarojo veika pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, kaip rodo bylos duomenys, apeliantui ji nebuvo atsitiktinė. Ž. M. atžvilgiu yra priimti dar trys teismo nuosprendžiai (2009-05-25, 2012-06-21, 2013-02-08), iš kurių du, iš esmės, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.

Už ankstesnius nusikaltimus nuteistajam buvo taikytas tiek atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, tiek ir skirta švelnesnės rūšies bausmė – laisvės apribojimas. Vienok tai neturėjo jokios teigiamos įtakos, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nepasiekė bausmės tikslų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ne kartą buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, būdamas darbingas niekur nedirba, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo neregistruotas, taipogi niekur nesimoko (1 t. b. l. 104-106, 107-108). Nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojinga asmenybė, todėl laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, Ž. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, t. y. tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė veikdamas bendrininkų grupe ( BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra gerokai žemesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo pažadas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra ta aplinkybė, kuri nagrinėjamu atveju mažintų jo, kaip nusikaltimą padariusio asmens, atsakomybę. Tuo tarpu deklaruojama šeiminė padėtis (sūnus, sugyventinė) nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (1 t. b.l. 99).

Apelianto skundo argumentai, kuriais šis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taipogi yra nepagrįsti ir atmetami.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju tokios išvados, t. y. išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad Ž. M. atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, padaryti negalima. Kaip jau aukščiau buvo minėta nusikalstama veika už kurią apeliantas nuteistas, nebuvo atsitiktinė. Be to, už ankstesnius nusikaltimus Ž. M. buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas bei skirta švelnesnės rūšies bausmė, kas neturėjo jokios teigiamos įtakos, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nepasiekė bausmės tikslų.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo Ž. M. skundą nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. B. yra nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.) Be to, ši nusikalstama veika, kaip rodo bylos duomenys, apeliantui nebuvo atsitiktinė. Nors būdamas jauno amžiaus, tačiau A. B. yra padaręs ne vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, jo atžvilgiu yra priimti šeši teismo nuosprendžiai. Padarytų veikų skaičius, sunkumas, jų kartotinis pobūdis, rodo, kad kitos rūšies bausmių nei laisvės atėmimas, A. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus, ne kartą buvo skiriamos švelnesnės rūšies bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žemesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

Apelianto skundo argumentai dėl be pagrindo priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos, taipogi yra nepagrįsti ir atmetami.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistųjų A. B. ir Ž. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo pažeista nukentėjusiosios V. V. teisė, užtikrinanti privataus gyvenimo neliečiamumą, t.y. būsto neliečiamumą. Šio nusikaltimo pasėkoje namo viduje buvo palikta itin žeminanti nukentėjusiąją betvarkė: atlikti gamtiniai reikalai, suniokotos nuotraukos, ištepliotas židinys, per visą virtuvę išbarstyti įvairių rūšių prieskoniai, iš visų spintų išmėtyti daiktai, ant stalo pribarstyta pelenų, palikta daug nuorūkų, miegota lovoje. Akivaizdu, kad dėl tokių nuteistųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė pažeminimą, didelius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

Todėl, įvertinusi visas išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 500 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, susiformavusia teismų praktika. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.

Tuo tarpu tai, kad nukentėjusioji nedalyvavo teisiamajame posėdyje, priešingai nei mano apeliantas, teismui nebuvo kliūtis, išnagrinėti jos pareikštą civilinį ieškinį, juolab, kad byloje yra argumentuotas V. V. prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant bei išdėstyta pozicija dėl pateikto ieškinio (1 t. b.l. 161; BPK 252 str. 2 d.).

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti šioje dalyje nuteistojo A. B. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Asmuo laikomas padariusi naują nusikalstamą veiką, jei po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dėl anksčiau padarytos veikos, jis padarė naują veiką, kuri kvalifikuojama pagal skirtingus arba vieną BK straipsnį ir kuri sudaro atskirą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį bei turi savarankišką sankciją.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, į bausmės atlikimo laiką negali būti įskaitoma bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnius teismo nuosprendžius, kadangi to minėtas įstatymas nenumato.

Tuo tarpu BK 63 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d. ).

Byloje nustatyta, jog A. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuris buvo padarytas 2012-07-22. Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurį A. B. nuteistas Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu, buvo padarytas 2012-02-19, nuosprendis įsiteisėjo 2012-07-12. Be to, A. B. buvo nuteistas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo padaryta 2012-06-19. Nuosprendis įsiteisėjo 2013-04-04. Tačiau šis teismo nuosprendis, su skundžiamu teismo nuosprendžiu, nebuvo subendrintas. Tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2013-03-14 nuosprendis), kaip jau minėta, buvo padarytas 2012-06-19, o tai reiškia, prieš priimant Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį, gi nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ( 2013-04-23 nuosprendis), buvo padarytas 2012-07-22, t.y. prieš priimant Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendį.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėjo bendrinti ne tik su Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bet ir su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžiu paskirta bausme, bei vadovautis, ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnes. Ir tik tokiu atveju į bausmės atlikimo laiką būtų galėjęs įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d. ). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindu subendrindamas tik su Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nepagrįstai pasunkino jo padėtį, kadangi kaip jau aukščiau minėta, subendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, į bausmės atlikimo laiką, negali būti įskaitoma bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnius teismo nuosprendžius, kadangi to minėtas įstatymas nenumato.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skundžiamą teismo nuosprendį nuteistojo A. B. atžvilgiu keičia, nepasunkinant jo teisinės padėties (BPK 328 str. 1 p.).

Pažymėtina ir tai, kad analogiško pobūdžio klaida, padaryta ir nuteistojo Ž. M. atžvilgiu, tačiau šios klaidos, nesant atitinkamų skundų, teisėjų kolegija, ištaisyti negali (BPK 320 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 nuosprendį pakeisti:

BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu nuteistajam A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, t.y. prie Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams ir trims mėnesiams, iš dalies pridėti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir, galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti bausmę visiškai atliktą pagal Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2012-06-21 ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžius.

Nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistą.