- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1136-587/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15890-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- O. B., R. B.
- Trečiasis asmuo
- E. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriui
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas, Diana Ingrida Vinklerytė, Rimvydas Bužinskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, advokato padėjėjui Rimvydui Bužinskui, atsakovams O. B., R. B., atsakovų atstovams advokatams Tomui Liutaurui Petkauskui, Rasai Gradauskienei, trečiajam asmeniui E. S., nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. papildytą ieškinį atsakovams O. B., R. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriui, E. S. dėl atsisakymo duoti sutikimą atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, dėl žemės sklypo naudojimosi dalių tarp bendraturčių nustatytos tvarkos pakeitimo ir kt. bei pagal atsakovų O. B. ir R. B. priešieškinį ieškovams dėl savavalinės statybos pripažinimo bei įpareigojimo nugriauti statinį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovų O. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), atsisakymas duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą architektės V. J. 2014-02-10 projektinį pasiūlymą yra neteisėtas bei pripažinti ieškovei teisę organizuoti atlikti šio namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo; 2) pakeisti 791 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių O. B., a/k (duomenys neskelbtini), R. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. S., a/k (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant naują tvarką, pagal 2014-01-14 UAB „Demetra“ atliktą žemės sklypo ribų planą: atsakovams O. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ - 186 kv. m., visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D“ - 169 kv. m., visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „E“ - 5 kv. m. ir 181 kv. m. žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „A“. Ieškovei E. S., a/k (duomenys neskelbtini) suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C" - 166 kv. m. ir 84 kv. m. žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „A“; 3) Atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y. įpareigoti atsakovus perkelti jų šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į jo buvusią vietą prie atsakovų ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro archyvinėje byloje esantį namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), 2002-05-28 situacijos planą; 4) įpareigoti atsakovus nugriauti jų savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje šiltnamį; 5) įpareigoti atsakovus pašalinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme savavališkai įrengtą vieną perteklinį, 2014-01-24 mažo slėgio dujų tinklų išdėstymo plane nenumatytą, dujų įvado statramstį, o kitą statramstį perstatyti taip, kad netrukdytų planuojamam įvažiavimui į kiemą; 6) įpareigoti Atsakovus jų pastatytą akliną tvorą, skiriančią bendraturčių sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, per 4 metrus pašalinti (atitraukti) nuo gyvenamojo namo (arba įrengti 4 m. pločio vartus pravažiavimui); 7) įpareigoti Atsakovus nugriauti jų savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje stoginę; 8) įpareigoti atsakovus įrengti jų šuns voljerą ne arčiau kaip 10 m nuo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5 m - nuo ieškovės naudojamo sklypo ribos; 9) įpareigoti Atsakovus nugenėti jų naudojamoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančius želdinius pagal 2009-06-12 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.Dl-305 nustatytus normatyvus, o nesant galimybės želdinius nugenėti (dėl tos priežasties, kad jie pasodinti per arti statinio), pašalinti želdinius iš sklypo; 10) priteisti naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Priešieškinį prašo atmesti. Ieškovė bei jos atstovai ieškinyje nurodė bei paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 2 d. Kauno m. 17-ajame notarų biure buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu, adresu: Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, tarp atsakovų O. B. ir R. B. ir V. A.. Minėtąja sutartimi buvo nustatyta:, kad atsakovai naudosis 480,- kv. m. žemės sklypo, plane pažymėta „A“, bendrai su V. A. naudosis 60 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „C“ ir 1 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „D“, viso 541 kv. m. V. A. naudosis 211 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėta „B“, bendrai su atsakovais naudosis 38 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „C“ ir 1 kv. m. iš žemės sklypo dalies, pažymėtos „D“, viso 250 kv. m. 2010-08-06 Kauno m. 24 -jame notarų biure buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis, kuria V. A. padovanojo, o ieškovė E. S., būdama dovanotojos vaikaitė, priėmė:250/791 dalį žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0791 ha bendro ploto, esančio Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), kurios perėjo apdovanotosios (ieškovės) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 43/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 148,23 kv. m. bendro ploto, esančio Kauno m. Sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), kurios perėjo apdovanotosios (ieškovės) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, šulinys, pavėsinė), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), kurios perėjo apdovanotosios (ieškovės) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Gyvenamasis namas šiame sklype yra bendra dalinė ieškovės ir atsakovų nuosavybė, naudojimosi juo tvarkoje nustatyta tik patalpų naudojimosi tvarka, taigi, namo sienos, konstrukcijos, stogas, kiti inžineriniai įrenginiai yra valdomi bendrai. Tačiau atsakovai trukdo ieškovei ne tik pagerinti bendrą, kartu su jais valdomą turtą, tačiau ir prižiūrėti bendras namą sudarančias konstrukcijas, stogą, kitus inžinerinius įrenginius bei komunikacijas, esančias Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini). Atsakovai į geranoriškus bendraturčių siūlymus susitarti ir išspręsti susidariusią situaciją geruoju reaguoja atvirkščiai: įžeidinėja bendraturčius ir kaimynus, įvairiais veiksmais (savavališkai perstato kiemo statinius, stato tvoras, ne miško žemėje sodina nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų atstumų saugomų rūšių medžius, neatsižvelgdami į pasekmes jiems užaugus, nesilaikant normatyvų įrengia antžeminį dujotiekį ir pan.) dar labiau apsunkina situaciją susitarti dėl racionalaus bendro bei nuosavo turto naudojimo. Namo sienų priežiūrai ieškovės sutuoktinis turėjo nuleisti kopėčias nuo stogo, nes atsakovai neleido jas pastatyti ant privalomo apėjimo. Atsakovai savo sklypo dalį yra atsitvėrę aklina tvora, joje nėra net vartelių. Pagrindinė bendraturčių problema dėl bendro nuosavybės objekto valdymo kilo iš to, kad atsakovai pasistatė ūkinį pastatą, gavę buvusios bendraturtės abstraktų sutikimą nepateikę jai konkretaus projekto, ir todėl nebuvo galima numatyti pastatyto statinio įtakos bendros nuosavybės valdymui ir bendraturčių teisių pažeidimams. Šiuo atveju, atsakovams pastačius sklype nesuderintą su bendraturčiu ūkinį pastatą, užstatytas privažiavimas ieškovei nuo viešo naudojimo gatvės prie ieškovės nustatytos naudojimo namo dalies, paliktas vietomis tik net vieno metro nesiekiantis praėjimas. Praėjimas liko tik vieno ar net vietomis mažesnis nei vienas metras pločio ir ieškovė neturi pravažiavimo iki savo valdomo namo ir sklypo dalies Atsakovai savavališkai atliko ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijas: prisistatė balkoną, po juo dar ir stoginę, taip pat pristatė priestatą, kuris yra užstatytas ant įvadinio gamtinių dujų vamzdžio, tai ne tik kad grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybos techninį reglamentą, bet ir dujotiekio techninius bei saugumo reikalavimus. Be to, kaip ir buvo minima, šį ūkinį pastatą naudoja ne pagal savo paskirtį, o kaip gyvenamą namą. Matomai tuo pačiu tikslu, kad susiaurinti pravažiavimą, papildomai pasodintos dar viena eglė ir dvi pušys. Tačiau Atsakovai turėtų suprasti, kad tai yra saugomi augalai (medžiai), kurie užaugę, kliudys jiems patiems, užstos ir taip jau didelį užstatymo procentą turintį sklypą. Atsakovų pasodinti medžiai - pušys, sidabrinės eglės, vaismedžiai: aukštaūgės slyvos, obelys, kriaušės, trešnės. Jie pasodinti neišlaikius leidžiamo atstumo nuo gyvenamojo namo išorinių sienų su langais ir be jų. Dar labiau apsunkinant susidariusią situaciją, atsakovai požeminį dujotiekio vamzdį iškėlė ir padarė jį antžemine trasa, tačiau ši trasa įrengta neatitinkant Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklių. Antžeminių dujotiekių tiesimo ant atramų aukštis kertant automobilių kelius (nuo važiuojamosios dalies dangos paviršiaus) turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Pagal minėtų taisyklių 3 priedo 3 lentelę, antžeminio dujotiekio horizontalus atstumas nuo automobilių kelio kelkraščio bortelio turi būti ne mažesnis kaip 1,5 metro. Tai yra grubus pažeidimas, kuris turi būti pašalintas bei dujotiekis pravestas taisyklėse numatytame aukštyje, išvengiant grėsmės dujotiekio sugadinimui su nenuspėjamomis pasekmėmis. Atsakovai be ieškovės suderinimo pasistatė nelegalią stoginę prie gyvenamojo namo sienos, kuri ieškovei trukdo apeiti apie namą. Šalia augantys medžiai užaugo virš skardinės stoginės, krentantys vaisiai ir šakos trukdo ramybę. Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo, kaip sklypo ir namo bendraturčio teises, nori pakeisti ankstesnių bendraturčių nustatytą, bet, pasikeitus esminėms aplinkybėms ir atsakovams atlikinėjant savavalines statybas, jau netinkamą ir abiejų bendraturčių nesilaikomą, žemės sklypo naudojimosi tvarką. Be to, ieškovė siekia įteisinti gyv. namo rekonstrukciją - įteisinant pristatytą priestatą prie ieškovės įėjimo į jos naudojamą namo dalį, namo dalies apšiltinimą bei suderintą su įmone „Kauno vandenys“ sanmazgo projektą. Ši rekonstrukcija niekaip nepažeidžia atsakovų interesų, tačiau ieškovės pastatyto priebučio įteisinimui atsakovai 2014-03-12 be jokių argumentuotų motyvų sutikimą duoti atsisakė. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Atsakovai po šios bylos užvedimo skubiai pakeitė jų šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio pastatyto prie jų ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), padėtį, perkeldami šį šiltnamį į kiemo vidurį. Faktiškai buvęs šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas ir kiemo viduryje pastatytas visiškai kitas šiltnamis. Dėl to vienas iš atsakovų argumentų, kodėl ne va negali būti patenkintas šiuo ieškiniu siūloma nustatyti (pakeisti) žemės sklypo naudojimo tvarka tarp bendraturčių, yra tas, kad į kiemą įvažiuoti nėra galimybės, nes kiemo viduryje stovi šiltnamis. Todėl prašo teismą įpareigoti atsakovus perkelti šį šiltnamį į jo buvusią. Atsakovai yra savavališkai, neturėdami bendraturčių sutikimo pastatę, bet viešajame registre neįregistravę dar du šiltnamius. Šiltnamis prie pietinės Atsakovų ūkinio pastato sienos yra per platus, ne tik neišlaikomas 3 metrų atstumas iki ieškovės sklypo dalies, bet ir įeina įjos naudojamą žemės sklypo dalį. Ieškovei ne kartą teko matyti, kaip atsakovai, išėmę šio šiltnamio stiklą, vaikšto po jos žemės sklypo dalį. Tai, be abejonės, pažeidžia ieškovės teises, todėl esant dabartinei žemės sklypo naudojimo tvarkai, šis šiltnamis turėtų būti nugriautas. Trečiasis atsakovų šiltnamis vėlgi pastatytas be bendraturčių sutikimo taip pat ant bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalių ribos. Tokia šiltnamio padėtis pažeidžia ieškovės teises, ir ji neturi galimybės atsitverti savo sklypo ribos. Be to, šis šiltnamis pastatytas arti ieškovės priestato, dėl ko, pačių atsakovų teigimu, susidaro siauras praėjimas aplink namą. Šios problemos išsispręstų, jei šiltnamis būtų perkeltas į kitą sklypo vietą, toliau nuo bendraturčių naudojamų žemės sklypų ribų. Tačiau tam, kad šis šiltnamis būtų perstatytas kitoje vietoje, pirmiausiai jis turi būti nugriautas. Atsakovų pateiktame 2014-01-24 mažo slėgio dujų tinklų išdėstymo plane numatyta pastatyti vieną kiemo statramstį. Matomai tam, kad nebūtų įmanoma automobiliu įvažiuoti į kiemą, atsakovai, be jokio reikalo ir pagrindo, pastatė kiemo viduryje du statramsčius, tuo apsunkindami būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Todėl prašo teismą įpareigoti atsakovus pašalinti kieme įrengtą vieną perteklinį, projekte nenumatytą jau po šios bylos iškėlimo pastatytą dujų įvado statramstį, o kitą statramstį perstatyti taip, kad netrukdytų planuojamam įvažiavimui. Namų valdos kieme atsakovai be bendraturčio sutikimo yra pastatę 1,80 m. aukščio akliną tvorą, kuri pažeidžia ieškovės teises, o planuojant įvažiavimą reikia ją patraukti. Iš gyvenamojo namo šiaurinės pusės atsakovai yra savavališkai be bendraturčių sutikimo pasistatę stoginę. Ši stoginė pažeidžia ieškovės teises. Ji negali pasistatyti kopėčių ir užlipusi išvalyti savo langų. Be to, kadangi Atsakovai yra per arti namo pasisodinę vaismedžius, kurie užaugo virš stoginės, tai krentantys vaisiai bei šakos ant skardinės stoginės, pastatytos po ieškovės langais, trukdo ramybę. Todėl atsakovų savavališkai pastatyta stoginė turėtų būti nugriauta. Atsakovų želdiniai taip pat auga pažeidžiant teisės aktus, todėl prašo teismą įpareigoti atsakovus nugenėti želdinius pagal normatyvus, o nesant galimybės želdinius nugenėti. Ieškovei vaikštant jai skirtu patekti į sklypą siauru praėjimu, atsakovų didelės veislės šuo, kiekvieną kartą praeinant žmogui šokinėdamas ant tvoros ir lodamas, gąsdina ir psichologiškai traumuoja ieškovės vaikus. Atsakovų šuo mišrūnas ir šiuo metu laikomas nesaugiai, neturi savo voljero, pastoviai po kiemą laksto palaidas ir be antsnukio bei puola Todėl prašo teismą įpareigoti atsakovus įrengti šuns voljerą ne arčiau kaip 10 m nuo gyvenamojo namo ir 5 m - nuo Ieškovės naudojamo sklypo ribos. Dėl atsakovų nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą įteisinti ieškovės priestatą (tambūrą) ir pripažinti ieškovei teisę atlikti namo rekonstrukciją.
Atsakovai bei jų atstovai priešieškiniu prašo ieškinį atmesti, pripažinti, jog ieškovės E. S. pastatytas priestatas, prie gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune neteisėtai, savavališkai ir atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį, t.y. įpareigoti Ieškovę E. S. neteisėtai, savavališkai pastatytą priestatą nugriauti per teismo nustatytą terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino bei priešieškinyje nurodė, kad 2010m. ieškovė E. S. jai priklausančioje žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) dalyje, pagal 2006 m. spalio 30 d. parengtą šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą, šalia gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio 57/100 nuosavybės teise priklauso O. B. ir R. B., o 43/100 nuosavybės teise priklauso E. S., neteisėtai, savavališkai atlikdama namo rekonstrukciją pasistatė priestatą. Šis priestatas pastatytas ant O. B. pagal aukščiau paminėtą planą priklausančios žemės sklypo dalies ribos. Reiškia prašymą teismui apginti mūsų kaip savininko teises į 57/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriuo šiuo metu faktiškai negali pilnai naudotis dėl to, jog bendraturtė Ieškovė E. S. savavališkai atlikdama namo konstrukciją pastatė priestatą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikdami patikrinimą, taip pat konstatavo, kad minimo priestato plotis yra 2,88 m., ilgis 2,99 m. Priestato kampai sutampa su žemės sklypo padalijimo kampais Nr.25 ir Nr.26. Priestatas yra užstatytas ant miesto nuotekų tinklo šulinio. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Ieškovė E. S. minimą priestatą, atlikdama namo rekonstrukciją pasistatė ant O. B. priklausančio žemės sklypo dalies ribos. O. B. ir E. S. yra žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, kurio 250/791 nuosavybės teise priklauso E. S., o 541/791 nuosavybės teise priklauso O. B., naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2006-11-02 notariškai patvirtinta sutartim, kurioje yra aiškiai atribotos, atskirtos, pagal 2006 m. spalio 30 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą, O. B. ir E. S. priklausančios žemės sklypo dalys. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija t.y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio reikalavimas, kad statant nesudėtingus statinius minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 3 metrai, be to privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin.,1996, Nr.32-788) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Priestato statybai E. S. privalėjo gauti Sklypo bendraturtės rašytinį sutikimų. Nei O. B., nei R. B. būdami tiek gyvenamojo namo kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypo dalies, pažymėtos A-480 pagal galiojantį 2006 10 30 parengtą planą bendraturčiais savo sutikimo namo rekonstrukcijai ir priestato statybai nėra davę. Pastatytas priestatas grubiai pažeidžia O. B. ir R. B. teises. Su ieškovės E. S. siūloma nauja naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unik.Nr.(duomenys neskelbtini), tvarka nesutinka. Atsakovai niekada netrukdė ieškovei ar jos šeimai atlikti namo stogo, sienų ar kitų bendrų namo konstrukcijų remonto, priežiūros darbus. Ieškovė E. S. teigdama, jog jos sutuoktinis namo sienų priežiūrai turėjo nuleisti kopėčias nuo stogo klaidina teismą. 2010m. E. S. savavališkai atliko šio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus t.y. buvo storinamos ir šiltinamos gyvenamojo namo sienos, buvo atliekami pastato fasado ir stogo rekonstrukcijos darbai. O. B. būdama namo bendrasavininkė sutikimo atlikti namo rekonstrukciją nebuvo davusi. Todėl E. S. teiginys jog atsakovai trukdo prižiūrėti namo konstrukcijas yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Ieškovės E. S. sutuoktinis vykdė rekonstrukcijos darbus, pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o ne kaip teigia ieškovė E. S. sienų ar stogo priežiūros darbus. Be to, ieškovės E. S. pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti ant žemės sudėtos statybinės medžiagos. Ieškovė E. S. teigia, kad atsakovai nesudaro galimybės Ieškovei patekti prie inžinerinių įrenginių, esančių Atsakovų naudojamojoje sklypo dalyje, nes yra atitverę savo sklypo dalį nuo Ieškovės sklypo dalies aklina, virš 185 cm aukščio tvora, kurioje nėra vartelių. Su šiuo ieškovės E. S. teiginiu nesutinka. Nurodo, kad atsakovai niekada netrukdė ieškovei prižiūrėti inžinerinius įrenginius. Ieškovė E. S. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos pastatydama priestatą ties O. B. priklausančio žemės sklypo riba atėmė sau galimybę, apeiti aplink minimą namą, prižiūrėti inžinerinius įrenginius, bendras namo konstrukcijas. Tame tarpe ir ieškovės E. S. pradiniuose ieškiniuose minimą kanalizacijos šulinį. 2006-11-02 O. B. davė V. A. rašytinį sutikimą, kad jai priklausančioje žemės sklypo dalyje būtų atliekami vandentiekio prisijungimo darbai, įvykus techniniams gedimams būtų atliekami remonto darbai. Tai patvirtina, kad O. B. niekada netrukdė atlikti inžinerinių įrenginių remonto, priežiūros darbų. Atsakovai O. B. ir R. B. plastikine tvora atsitverdami jiems priklausančio žemės sklypo dalį, pagal patvirtintą 2006 10 30 sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą, jokių teisės normų, ar E. S. teisių nepažeidė. Ieškovės E. S. minima tvora yra registruota Registrų centre (inžineriniai)-Kiemo statiniai. Iš byloje esamo V. A. rašytinio, notariškai patvirtinto pareiškimo matyti, kad dar 1991 m. rugpjūčio 31d. V. A. sutiko, kad O. B., savo naudojamojoje žemės sklypo dalyje pastatytų ūkinį pastatą su garažu ir šiltnamį, ant jų naudojamos žemės sklypo ribos. Ūkinis pastatas buvo pastatytas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Statybos leidimas ūkinio pastato statybai buvo išduotas 1992 metais. 2002m. birželio 26d. aktu, Kauno apskrities viršininko komisija pripažino minimą ūkinį pastatą tinkamu naudoti. Tais pačiais metais šis ūkinis pastatas buvo registruotas VĮ Registrų centre. Šiuo metu galiojančiame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekto plane yra aiškiai apibrėžtos šio ūkinio pastato ribos. Šiame plane aiškiai matoma, kad E. S. į jos naudojamą žemės sklypo dalį patenka pro 1.09m. praėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog V. A. niekada neginčijo šio ūkinio pastato padėties, jai ir O. B. priklausančių žemės sklypo dalių atžvilgiu.
Atsakovų laikomas šuo neturi priėjimo prie tvoros, todėl dėl voljero pastatymo reikalavimas nėra pagrįstas. Be to, 2010 m. balandžio 28d. Kauno AVPK Kauno m. Centro PK Aleksoto PN pagal E. S. pareiškimą buvo atliktas patikrinimas ir priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius, kad O. B., savo valdoje laiko šunį pažeidžiant Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių reikalavimus ir keltų pavojų kaimynams. O. B. laikomas šuo yra registruotas nustatyta tvarka, skiepytas, (pridedama nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, gyvūno registravimo pažymėjimas). Ieškovė E. S. savo patikslintame ieškinyje prašo atsakovų atsisakymą duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukciją pagal pateiktą architektės V. J. 2014-02-10 projektinį pasiūlymą pripažinti neteisėtu, bei pakeisti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarką. Nesuprantama, kokiu būdu Atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje, Ieškovės E. S. minimi augalai, sukrautos malkos, šiltnamis, stoginė ir pan. trukdo ar apsunkina Ieškovei E. S. patekti į jai priklausantį žemės sklypą, pagal seniai nustatytą tvarką. Ieškovė E. S. ieškinyje teigia, jog pagal dabartinę nustatytą naudojimosi tvarką, negali privažiuoti prie namo. Privažiavimo prie jos naudojamo sklypo niekada ir nebuvo. Ieškovė E. S. neteisingai nurodo antžeminio dujotiekio įrengimo aplinkybes ir tuo klaidina teismą. Pažymėtina tai, kad tarp O. B. priklausančio ūkinio pastato ir gyvenamojo namo priklausančio O. B. ir E. S. niekada nebuvo pravažiavimo, ar automobilių kelio. 2006m. lapkričio 04d. V. A. davė rašytinį sutikimą O. B. atlikti dujotiekio perklojimą, ūkinio pastato dujofikavimą. Dujotiekio perklojimas ir O. B. priklausančio ūkinio pastato dujofikavimas buvo atliktas pagal UAB „Gasterma“ paruoštą schemą, darbus atliko minima bendrovė. Iš pateiktos schemos aiškiai matyti antžeminis dujotiekis jungiantis ūkinį pastatą ir gyvenamąjį namą, atrama laikanti dujotiekį, antžeminio dujotiekio trasa buvo įrengta 2006m. sutinkamai su STR reikalavimais. Nesuprantama kokiu pagrindu, kuo remiantis Ieškovė E. S. pateikdama 2014 01 14 UAB „Žemetra“ parengtą sklypo planą, O. B. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kurią O. B. naudojasi atskirai-480 kv.m., sumažina 120 kv.m. (šimtu dvidešimčia kv.m.) paliekant O. B. atskirai naudotis tik 360 kv.m., o 120 kv.m. žemės sklypo dalį priskiria prie bendro naudojimo. 2010m. rugpjūčio 6d. V. A. ir E. S. sudarant Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.3431, apdovanotojai E. S. buvo žinoma nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Apdovanotojai buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.81 str.2d., jeigu bendraturčių susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Ieškovė E. S. priimdama dovanojamą turtą t.y. V. A. priklausiusią gyvenamojo namo dalį, bei žemės sklypo dalį jokio naujo turto ar teisių, kurių neturėjo A. neįgijo. Ieškovė E. S. ieškinyje nenurodė jokių objektyvių duomenų, nenurodė kokios, kada atsirado naujos aplinkybės dėl ko turėtų būti pakeista seniai nustatyta, viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, 2006 11 02 notariškai patvirtinta sutartis, pagal kurią seniai nusistovėjo tarpusavio santykiai, t.y. O. B. priklausančioje žemės sklypo dalyje pasodinti medžiai, augalai, sutvarkyta aplinka, grindinys išklotas trinkelėmis, įrengtas stacionarus šiltnamis. Nagrinėjamu atveju, padidinus bendro naudojimo žemės sklypo dalį, įvertinus esamus bendrasavininkų tarpusavio santykius, bus sudarytos sąlygos naujiems konfliktams kilti. 2013-12-17 Kauno apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis E. S. atžvilgiu, dėl J. M. padaryto sveikatos sutrikdymo, nuosprendis įsiteisėjęs. E. S. veiksmai nesuderinami su geros kaimynystės sąvoka.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo E. S. paaiškino ir atsiliepimuose nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, priešieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kas iš esmės su ieškiniu sutinka tais pat motyvais, kaip jame ir nurodyta, jis yra ieškovės sutuoktinis ir palaiko jos reikalavimus, gyvena ginčo namų valdoje su ieškove, priešieškinį taip pat prašo atmesti atsiliepime į priešieškinį nurodytais motyvais, palaiko ieškovės motyvus dėl priešieškinio.
Trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas, bei Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovų O. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), atsisakymas duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą architektės V. J. 2014-02-10 projektinį pasiūlymą yra neteisėtas bei pripažinti ieškovei teisę organizuoti atlikti šio namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo; 2) pakeisti 791 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių O. B., a/k (duomenys neskelbtini), R. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. S., a/k (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant naują tvarką, pagal 2014-01-14 UAB „Demetra“ atliktą žemės sklypo ribų planą: atsakovams O. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ - 186 kv. m., visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D“ - 169 kv. m., visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „E“ - 5 kv. m. ir 181 kv. m. žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „A“. Ieškovei E. S., a/k (duomenys neskelbtini) suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C" - 166 kv. m. ir 84 kv. m. žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „A“; 3) Atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y. įpareigoti atsakovus perkelti jų šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į jo buvusią vietą prie atsakovų ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro archyvinėje byloje esantį namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), 2002-05-28 situacijos planą; 4) įpareigoti atsakovus nugriauti jų savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje šiltnamį; 5) įpareigoti atsakovus pašalinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme savavališkai įrengtą vieną perteklinį, 2014-01-24 mažo slėgio dujų tinklų išdėstymo plane nenumatytą, dujų įvado statramstį, o kitą statramstį perstatyti taip, kad netrukdytų planuojamam įvažiavimui į kiemą; 6) įpareigoti Atsakovus jų pastatytą akliną tvorą, skiriančią bendraturčių sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, per 4 metrus pašalinti (atitraukti) nuo gyvenamojo namo (arba įrengti 4 m. pločio vartus pravažiavimui); 7) įpareigoti Atsakovus nugriauti jų savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje stoginę; 8) įpareigoti atsakovus įrengti jų šuns voljerą ne arčiau kaip 10 m nuo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5 m - nuo ieškovės naudojamo sklypo ribos; 9) įpareigoti Atsakovus nugenėti jų naudojamoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančius želdinius pagal 2009-06-12 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.Dl-305 nustatytus normatyvus, o nesant galimybės želdinius nugenėti (dėl tos priežasties, kad jie pasodinti per arti statinio), pašalinti želdinius iš sklypo; 10) priteisti naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Priešieškinį prašo atmesti.
Atsakovai priešieškiniu prašo ieškinį atmesti, pripažinti, jog ieškovės E. S. pastatytas priestatas, prie gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune neteisėtai, savavališkai ir atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį, t.y. įpareigoti ieškovę E. S. neteisėtai, savavališkai pastatytą priestatą nugriauti per teismo nustatytą terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad ieškovė bei atsakovai yra namų valdos esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai (1 t. b.l. 17-20). 2006 m. lapkričio 2 d. Kauno m. 17-ajame notarų biure buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu, adresu: Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), tvarkos tarp bendraturčių nustatymo sutartis notarinio reg. Nr. 13272, tarp atsakovų O. B. ir R. B. ir V. A. (buvusios nekilnojamojo turto dalies savininkės) (1 t. b.l. 21-23, 35, 72, 76), pridėtas aiškinamasis raštas (1 t. b.l. 73), ginčo dėl to nekyla. Šia sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovai naudosis 480,- kv. m. žemės sklypo, plane pažymėta „A“, bendrai su V. A. naudosis 60 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „C“ ir 1 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „D“, viso 541 kv. m. V. A. naudosis 211 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėta „B“, bendrai su atsakovais naudosis 38 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „C“ ir 1 kv. m. iš žemės sklypo dalies, pažymėtos „D“, viso 250 kv. m. iš 2006-11-02 sutikimo patvirtinto pas notarą matyti, kad atsakovė O. B. davė sutikimą V. A. įsivesti vandentiekį. Kaip nurodė ieškovė, V. A. yra jos močiutė ir ji pati visur tvarkyti dokumentų (pas notarą) močiutę lydėjo. Ji nurodo, kad naudojimosi tvarka buvo nustatinėjama skubotai, šantažo būdu, nes jai (ieškovei), gyvenusiais pas V. A., su mažu vaiku reikėjo vandens, todėl močiutė su bet kokia naudojimosi tvarka sutiko, mainais gavo sutikimą įsivesti vandenį. Ji pati tada gyveno pas V. A. su šeima.
2010-08-06 Kauno m. 24 -jame notarų biure buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis, kuria V. A. padovanojo, o ieškovė E. S., būdama dovanotojos vaikaitė, priėmė: 250/791 dalį žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0791 ha bendro ploto, esančio Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), kurios perėjo apdovanotosios (ieškovės) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 43/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 148,23 kv. m. bendro ploto, esančio Kauno m. Sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), kurios perėjo apdovanotosios (ieškovės) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, šulinys, pavėsinė), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), kurios perėjo apdovanotosios (ieškovės) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje (1 t. b.l. 24-27). Gyvenamasis namas šiame sklype yra bendra dalinė ieškovės ir atsakovų nuosavybė, naudojimosi juo tvarka yra nustatyta (3 t. b.l. 84-85), ginčo dėl to nėra, buvusi savininkė V. A. buvo gavusi leidimus rekonstruoti namą ir įrengti butą, bei atsakovės O. B. sutikimą šiai rekonstrukcijai (3 t. b.l. 74-83, 86-97). Pažyma apie kilusį gaisrą patvirtina, kad 2010-03-17 buvo gesinamas gaisras V. A. priklausančioje namo dalyje, tačiau jokių kliūčių patekti į gaisravietę nebuvo (1 t. b.l. 32, 97). 2006-05-25 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl takelio užtvėrimo V. A., nes atsakovai buvo užtvėrę taką (1 t. b.l. 33). Tačiau jau po to konfliktinio įvykio 2006-11-02 buvo nustatyta iki šiol esanti žemės sklypu naudojimosi tvarka, kur išėjimas į gatvę V. A. buvo nustatytas kitoje vietoje nei buvo užtvertas takas. Pati V. A. dėl tokios nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, atsakovų pastatytų statinių, pasodintų medžių ar kt. į teismą nesikreipė, vėliau 2010-08-06 jai priklausantį nekilnojamąjį turtą esantį Kauno m. (duomenys neskelbtini) padovanojo ieškovei. Ieškovė patikslinusi ieškinį prašo pakeisti žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą (1 t. b.l. 111). Byloje pateiktas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymas atsakovų atstovui, kad atlikus patikrinimą sklype (duomenys neskelbtini) statytojai E. S. ir atsakovei O. B. dalyvaujant pastatytas priestatas, jis yra priskiriamas prie nesudėtingų statinių, kurio statybai reikalingas sklypo bendraturtės rašytinis sutikimas. Byloje taip pat pateikta mažo slėgio dujų tinklų išdėstymo planas (1 t. b.l. 153). Pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos informacinis raštas, kuriame nurodoma informacija apie plieninių dujotiekių įrengimą bei antžeminiam dujotiekiui keliamus reikalavimus (1 t. b.l 159). Byloje pateikti architektės V. J. statinio projekto brėžiniai skirti teisminiam nagrinėjimui, kurių pagrindu ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovų O. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), atsisakymas duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą architektės V. J. 2014-02-10 projektinį pasiūlymą yra neteisėtas bei pripažinti ieškovei teisę organizuoti atlikti šio namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo (2 t. b.l. 15-24), atsakovų atsisakymas duoti sutikimus šiai rekonstrukcijai motyvuojant tuo, kad rekonstrukcijai sutikimai buvo reikalingi ir todėl, kad jų nėra, yra pažeistos atsakovų teisės, statant pažeisti teisės aktai, kokie konkrečiai nenurodoma, kuo pažeistos atsakovų teisės taip pat nenurodoma (2 t. b.l. 26), pateiktas statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas (kontrolinis klausimynas) (2t. b.l. 33-36). Pateiktas 1991-08-31 notariškai patvirtintas V. A. sutikimas duotas O. B. dėl ginčo namų valdoje ūkinio pastato su garažu bei šiltnamių statybos ant jų naudojamos žemės ribos (2 t. b.l. 25, 80, 81), pateiktas dujotiekio perklojimo ir ūkinio pastato dujofikavimo planas (2 t. b.l. 82). Atsakovei O. B. 1992-06-08 buvo išduotas leidimas ūkinio pastato bei šiltnamio statybai ūkio būdu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 78). Pateikta 2006 metais duotas V. A. sutikimas skirtas AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui, nurodant kad sutinka, jog O. B. atliktų dujotiekio perklojimą (2 t. b.l. 79). Taip pat pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atsakymas ieškovei, kad nutrauktas jos skundo nagrinėjimas dėl atsakovų pastatytų ginčo ūkinio pastato, šiltnamių, tvoros, stoginės (duomenys neskelbtini), kadangi nustatyta, jog dėl tvoros, šiltnamių, stoginės per 1 metus nuo pastatymo pretenzijos nebuvo pareikštos, o ūkinis pastatas yra teisiškai įregistruotas 2002 metais ir kol registracija nenuginčyta, jis laikomas pastatytu teisėtai (2 t. b.l. 132, 133). Byloje yra pateiktas reikalavimas dėl savavališkos statybos fakto nustatymo ir akto surašymo ieškovei E. S. dėl priestato pastatyto jos naudojamoje žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), jis statytas apie 2010 metus (2 t. b.l. 158-162), dėl to ginčo nėra. Ieškovė taip pat pateikė žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), kur nurodomi jos naudojamo įėjimo į jai priklausančią namo dalį matmenys – 1 m ir toliau – 88 cm (3 t. b.l. 15). Pateikti įrodymai, kad V. A. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (3 t. b.l. 18). Antžeminis dujotiekis pas atsakovus įrengtas pagal 2006 metų projektavimo sąlygas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, tai patvirtina AB „Lietuvos dujos“ atsakymas (3 t. b.l. 33). Pateikti taip pat dokumentai, projektas, dėl atsakovų garažų statybos, tam buvo duotas buvusios savininkės V. A. sutikimas (3 t. b.l. 121-137).
Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio bei priešieškinio, rašytinių įrodymų tarp šalių yra įtempti santykiai, jos pastoviai konfliktuoja dėl naudojimosi žemės sklypu, viena kitai reiškia nepasitenkinimą pastatytais statiniais, šiltnamiais, augančiais želdiniais, laikomu šunimi, įrengtu dujų statramsčiu. Šių aplinkybių neneigia šalys, tai akivaizdžiai matyti nagrinėjant bylą, tai matyti iš šalių nurodomų aplinkybių, iš to, kad konfliktai baigiasi kviečiant policiją, keliant baudžiamąsias bylas (3 t. b.l. 104-109. Tačiau nei pati V. A. nei ieškovė E. S. nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo iki 2013-09-26. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tokiose situacijose, kai šalys pastoviai konfliktuoja, naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta taip, kad kiek įmanoma tarp šalių naudojamų turto dalių būtų kuo mažiau sąlyčio taškų, kadangi dėl šios priežasties kiltų mažiau konfliktų.
Dėl naudojimosi tvarkos.
Ieškovė prašo pakeisti 791 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių O. B., a/k (duomenys neskelbtini), R. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir E. S., a/(duomenys neskelbtini), tvarką, pagal 2014-01-14 UAB „Žemetra“ atliktą žemės sklypo ribų planą – atsakovams O. B. a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide ,,B“- 186 kv.m., visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D“ - 169 kv.m., visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „E“-5 kv.m. ir 181 kv.m. žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide ,,A“.
Nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarbių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi i žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti įjuos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-571/2009). LAT nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą. Nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. LAT 3K-3-234/2010). Ginčo atveju spręstina, ar yra pagrindai ir sąlygos keisti naudojimosi tvarką.
Dėl sutarties sudarymo aplinkybių. Iš t.l, b.1.21 matyti, kad 2006 11 02 buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Žemės sklypo planas buvo parengtas tų pačių metų spalio mėnesį. Iš t.l, b.l. 157 matyti, kad 2007 04 24 buvo nustatyta naudojimosi pastatu tvarka. Iš t.l, b.1.24-27 matyti, kad buvusi sklypo savininkė V. A. padovanojo ieškovei dalį žemės sklypo ir statinius. Sutartyje (t.l, b.l. 25) žymima, kad apdovanotajai žinoma apie nustatytą naudojimosi turtu tvarką. Taip pat sutartyje užfiksuota, kad apdovanotajai išaiškinta, kad vadovaujantis LR CK 4.81 str. 2 d., jeigu bendraturčių susitarimas notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teise. Taigi, ieškovė, priimdama dovaną, kartu įvertino ir žinojo aplinkybę, kad įgyja teisę naudotis turtu būtent pagal bendraturčių nustatytą naudojimosi tvarką, t.y. būtent tai, dėl ko valią išreiškė prieš tai buvęs žemės ir sklypo bendraturtis. Reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad ieškovė pripažino, jog dalyvavo rengiant žemės sklypo planą pasidalijimui, ir tvirtinant sutartį pas notarą. Teismas daro išvadą, kad jei buvusi turto savininkė būtų maniusi, kad tokia naudojimosi tvarka pažeidžia jos ar su ja gyvenančių asmenų interesus, ji galėjo kreiptis iš karto po vandentiekio įsivedimo, jei tai buvo priežastis, dėl kurios, kaip nurodo ieškovė buvo sutikta būtent su tokia naudojimosi tvarka. Tačiau į teismą kreiptasi tik po 8 metų. Sudarius naudojimosi tvarkos sutartį buvo sutvarkytas šalių gerbūvis, atsakovai pilnai susitvarkė aplinką, pasodino medžius, augalus, dalis išklota trinkelėmis. Teismas daro išvadą, kad neatsirado jokių naujų juridinių faktų, kurie įgalintų keisti galiojančią naudojimosi tvarką žemės sklypu. Statiniai taip pat išliko tie patys. Visos aplinkybės, dėl kurių ieškovai prašo pakeisti naudojimosi tvarką, buvo 2006 metais (ir siauras praėjimas link jų namo ir trikdžiai eksploatuoti bendrą statinį - gyvenamąjį namą). Vienintelė nauja aplinkybė ta, kad padaugėjo ieškovės šeimoje automobilių, tačiau šis faktas (automobilių skaičiaus didėjimas negali keisti notariškai įtvirtintų juridinių faktų - sutarties). Jei dėl atsiradusių didesnio skaičiaus automobilių (kilnojamojo turto) būtų keičiama kilnojamojo turto naudojimosi tvarka, būtų prieštaraujama esminiam civilinių teisinių santykių stabilumo principui, kadangi dažnai keičiami kilnojamieji daiktai ar jų kiekis ištisai leistų keisti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais – namais ir žeme tvarkas, kas iš esmės prieštarauja jų nustatymo principams. Šiuo atveju naudojimosi tvarkos pakeitimas sukeltų neproporcingus nepatogumus - turėtų būti nugriauti atsakovų statiniai, kurie yra teisiškai registruoti arba kurie jau seniai stovi ir jų pastatymui ieškovė ar prieš tai buvusi sklypo savininkė neprieštaravo, be to turėtų būti išardytas sutvarkytas atsakovų gerbūvis. Būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Nors ieškovė nurodo, kad 2006 metų sutartis buvo sudaryta spaudimo įtakoje, tačiau pati sutartis nebuvo ir nėra tuo pagrindu ginčijama. Akivaizdu, jog šalių ginčo esmė ta, kad prie ieškovės pastato nėra įvažiavimo, todėl bendro naudojimo žemės dalį siekiama nustatyti vienareikšmiškai dėl to, kad ieškovė norėtų privažiuoti (ne prieiti) prie savo pastato. Tačiau tokia galimybė teismo įsitikinimu objektyviai neegzistuoja dėl toliau nurodomų priežasčių. Teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad asmenų konstitucinės teisės į sveiką ir darnią aplinką pažeidžiamos, jeigu sklypų naudojimosi tvarka planuojama ne pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatas. Neabejotina, jog 3 metrų pravažiavimo plotis yra per siauras patekti ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį. Tačiau esamas bendro naudojimo žemės dalie plotis yra apie 2,70 m (tai konstatuota S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole). CK 4.119 str. 2 d. numato, jog jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Taigi, šiuo atveju įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs būtinąjį kelio, skirto važiuoti transporto priemonėmis, plotį. Pažymėtina ir tai, kad STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ tokios rūšies įvažiavimą apibrėžia kaip D2 kategorijos gatvę, skirtą privažiuoti, priteiti prie atskirų objektų (šiuo atveju tai būtų ieškovės naudojama sklypo dalis ir statiniai). Šio STR 3 skyriaus 4 d. „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ nustato, jog D2 kategorijos gatvės plotis turi būti ne siauresnis kaip 3,5 metro. STR Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai 9.6.1. p. taip pat nurodoma, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis prie namo yra 3,5 metro. Įvažiavimas negalimas formuoti dar ir dėl to, kad įvažiavimas formuojamas lygiai sulyg namo siena. Kitaip tariant, tik žengus žingsnį pro duris, atsakovai atsiduria važiuojamoje dalyje. Tai buvo matyti ir teismui apžiūrėjus namų valdą, nuvykus į vietą (duomenys neskelbtini). Statybos techninis reglamentas 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato bendruosius reikalavimus sklypui aplink gyvenamąjį namą formuoti. Minimalią sklypo struktūrą turi sudaryti pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms sandėliuoti, inžinierinių sistemų statiniai (10 p.) Be to, STR Gyvenamieji pastatai 141 p. nustato, kad gyvenamasis pastatas, jo sklypas, priėjimai ir privažiavimai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nelaimingų atsitikimų rizika yra susijusi su pėsčiųjų judėjimu, mechaninėmis transporto priemonėmis. Be to, Kelių įstatymo 12 str. apibrėžia vietinės reikšmės kelių apsaugos zonas - po 3 metrus į abi puses nuo kelio ribų. Šiuo atveju jokios apsaugos zonos nebūtų išlaikytos - iš vienos pusės yra teisiškai įregistruota tvora, iš kitos - statinio siena. Šiuo atveju negalimumą naudoti šios dalies kaip pravažiavimo patvirtina ir tai, kad garažo vartai atsidarytų tiesiai į bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Tai ne tik kad nesaugu, bet ir negalima pagal teisės aktų reikalavimus, nes privataus statinio dalys negali atsidurti bendroje žemėje. Akivaizdu, jog toks naudojimasis sukeltų realią grėsmę nelaimingiems atsitikimams ir dar labiau užaštrintų šalių tarpusavio santykius. Be to, tokia tvarka, kokia yra nustatyta, kaip matyti, netrukdo namą tinkamai prižiūrėti ir esant nelaimėms suteikti atitinkamą pagalbą (T. 1, b.l. 32) patvirtina, kad kilus gaisrui ieškovų namo dalyje, nebuvo jokių kliūčių šį gaisrą likviduoti. Pažymėtina, kad minimo STR 3 skyriaus 4 d. 4.9.p. nustato, jog posūkių minimalūs spinduliai (R) D kategorijos gatvėse - 6-8 m. Tai reiškia, kad atsakovai įvažiavimui privalėtų naudoti ir kitą žemės dalį, tuomet bendro naudojimo žemės plotas iš viso negalėtų būti išskirtas (atskirtas), o naudojimosi žemės sklypu tvarka taptų itin chaotiška ir kelianti sąlygas konfliktams. Be to, pagal specialisto V. J. išvadą žymima, kad nėra išlaikomi reikiami parametrai ties vartais. Pagal STR Gatvės. Bendrieji reikalavimai 60 p., posūkių minimalūs spinduliai privažiavimo kraštinių sankirtai yra 4 metrai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad privažiavimo prie ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies niekada nebuvo ir teismo nuomone ieškovė galėtų prašyti nustatyti servitutą jei esant reikalui būtų būtinybė pasinaudoti platesniu praėjimu negu ji dabar turi pagal galiojančią naudojimosi sklypu tvarką, bet ne reikalauti pravažiavimo.
Įvertintina tai, kad tarp šalių santykiai yra ypatingai įtemti, šalys teikia skundus dėl viena kitos veiksmų atitinkamoms institucijoms - ne kartą yra tikrintas atsakovų statinių teisėtumo, šuns laikymo sąlygos ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi siekiama nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi sklypu tvarką, kuri kuo daugiau pašalintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų, gali būti tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti. (LAT nutartis 3K-3-423/2012). Ieškovė nurodo, kad statinys - ūkinis pastatas pastatytas per arti gatvės ir sklypo ribos, Tačiau minimas pastatas priimtas naudotis atitinkamos komisijos aktu (t.2, b.l. 78), teisiškai įregistruotas 2002 metais, taip pat ūkinis pastatas buvo įvertintas ir Statybų inspekcijos ir nustatyta, kad visi atlikti jame darbai atitinka paprastojo remonto sąlygas (t.2, b.l. 132). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams ieškovų reikalavimas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką atmestinas,(CK 4.81 str., 6.473 str. 2 d.)
Dėl šiltnamių, statramsčių, tvoros, stoginės, šuns voljero, želdinių. Ieškovė prašo: įpareigoti atsakovus perkelti šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į jo buvusią vietą prie atsakovų ūkinio pastato pagal 2002 05 28 d. planą; įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, esantį gyvenamojo namo pietinėje pusėje; įpareigoti atsakovus pašalinti namų valdos kieme įrengtą perteklinį dujų įvado statramstį, o kitą statramstį perstatyti taip, kad netrukdytų planuojamam įvažiavimui į kiemą; įpareigoti atsakovus jų pastatytą akliną tvorą, skiriančią bendraturčių sklypo dalis per 4 metrus pašalinti nuo gyvenamojo namo arba įrengti 4 m pločio vartus pravažiavimui; įpareigoti atsakovus nugriauti jų savavališkai pastatytą gyvenamojo namo šiaurinėje pusėje stoginę; įpareigoti atsakovus įrengti j šuns voljerą ne arčiau nei 10 m atstumu nuo gyvenamojo namo ir 5 m nuo ieškovės naudojamo sklypo ribos; įpareigoti atsakovus nugenėti jų naudojamojo žemės sklypo dalyje esančius želdinius pagal 2009 06 12 LR Aplinkos ministro įsakymu nr. Dl-305 nustatytus normatyvus, o nesant galimybės nugenėti, pašalinti želdinius iš sklypo;
Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad statiniai, kuriuos ji prašo teismo įpareigoti griauti, yra savavališkai pastatyti. Tokio jos teiginio bylos duomenys nepatvirtina. Ieškinyje nurodomų kaip griautinų dalies statinių statybos metu galiojusio (statiniai statyti prieš 8-10 metų, tai patvirtina byloje esantys jau minėti rašytiniai įrodymai – sutikimai, sutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, projektai, pačių šalių nurodytos aplinkybės) Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei išduotą statybos leidimą. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numatė, jog statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir paprastąjį remontą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdi išvada, kad atsakovų pastatyti nesudėtingi statiniai, esantys ieškinio dalyku, nėra savavališki, statinių statybos faktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo užfiksuotas kaip savavališkas. Todėl teismas daro išvadą, kad pastatyti statiniai pastatyti nepažeidžiant jų statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šių statinių statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat ieškovės interesų pažeidimo. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte (1.l, b.l. 35), visi statiniai, kuriuos ieškovė prašo griauti arba perkelti, buvo pažymėti: 2006 metais jau stovėjo stoginė, šiltnamis ties ieškovų naudojama sklypo dalimi, atitrauktas šiltnamis ties atsakovų ūkiniu pastatu. Be to, V. A. du kartus yra davusi sutikimą atsakovams statyti ūkinį pastatą ir šiltnamį ant jų naudojamos žemės ribos (t.2, b.l.80,81). Ieškovai nurodo, kad statiniai, kuriuos prašoma griauti, pastatyti be jų sutikimo. Kaip ir buvo minėta, visi šie statiniai jau pažymėti naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projekte. Be to, Statybos įstatymo 23 str. 25 p. numato, kad jog šio str. 1 d. 5 p. nurodyti rašytinai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė rašytinių pretenzijų dėl statybos. Ta pati aplinkybė žymima ir Statybų inspekcijos atsiliepime (t.2, b.l. 136-137). Be to, pažymėtinas ir tai, kad Statybos įstatymo 28 str. nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka inspekcija, pastaroji statinių savavališkumo fakto nėra nustačiusi. Dėl šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkėlimo Statybų inspekcijos rašte (t.2, b.l. 133) pažymėta, kad statytojos pateiktame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte 2006 10 30 šis šiltnamis ir jo vieta jau buvo nurodyta toje vietoje, kur yra ir dabar - t.y. statinys atitrauktas nuo ūkinio pastato. Be to, šis statinys yra teisiškai registruotas. Šis reikalavimas nėra susijęs su ieškovų teisėmis, jis yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Kadangi reikalavimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimo atmestinas, minimas šiltnamis yra atsakovų naudojamojoje sklypo dalyje, todėl jo vieta nėra susijusi su ieškovų interesais. Taigi, darytina išvada, jog prieš tai buvęs sklypo bendraturtis su tokia statinio vieta sutiko, per visą šį laiką jokios pretenzijos dėl statinio vietos nebuvo reiškiamos. Dėl reikalavimo nugriauti šiltnamį, esantį gyvenamojo namo pietinėje pusėje bei įpareigojimo nugriauti stoginę, teismas laiko, kad jis yra nepagrįstas bei neteisėtas. Šiltnamis šioje vietoje stovi jau daug metų. Jokios pretenzijos dėl jo vietos niekada nebuvo reiškiamos. Pažymėtina ir tai, kad šis statinys yra nesudėtingas, teisinė registracija jam nėra reikalinga. Statinys nėra pripažintas savavaliniu, jis yra atsakovų naudojamoje sklypo dalyje, nėra susijęs su ieškovų interesais. Tas pats pasakytina ir apie stoginę, kuri yra nesudėtingas statinys ir jo buvimas neįtakoja ieškovės teisių ir jų nepažeidžia. Kaip minėta, šie statiniai pažymėti 2006 metų naudojimosi tvarkos nustatymo projekte tarp bendraturčių. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms visi šie reikalavimai atmestini dėl aukščiau išvardintų motyvų bei remiantis surinktais įrodymais, kadangi ieškovė savo pažeistų teisių neįrodė (CPK 177, 178 str.),
Dėl reikalavimo pašalinti dujų įvado statramstį, o kitą perstatyti taip, kad netrukdytų planuojamam įvažiavimui į sklypą. Šis reikalavimas taip pat kildintinas iš ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Antžeminis dujotiekis suprojektuotas ir sumontuotas pagal galiojusių norminių akto reikalavimus, esant kito bendraturčio sutikimui raštu. Pati V. A., buvusi tuo metu turto savininkė, 2006 metais sutiko su tuo, kad atsakovė atliktų dujotiekio perklojimą, ūkinio pastato dujofikavimą. Sutikime nėra jokių sąlygų ar apribojimų, kaip atsakovė turėtų tai padaryti, nėra nyrodymo, kad statyti statramsčius negalima. Teismas daro išvadą, kad šio sutikimo ribose atsakovai ir veikė. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 „Dėl Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklių ir Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“, nustato dujų skirstymo sistemos ne daugiau kaip 16 bar darbinio slėgio skirstomųjų plieninių dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais skirstomos (transportuojamos) gamtinės dujos, projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) reikalavimus. Minėtų taisyklių reikalavimai taikomi projektuojant, statant (montuojant, tiesiant), rekonstruojant ir kapitaliai remontuojant skirstomuosius plieninius dujotiekius bei dujotiekio įvadus (toliau - dujotiekiai) nuo dujų skirstymo stoties iki dujų vartotojų dujofikuojamų pastatų ir statinių išorinių sienų, įskaitant įvado uždarymo įtaisą. Šių taisyklių 48 ir 49.1 p. nustatyta, kad antžeminiai dujotiekiai turi būti tiesiami ant atskirai stovinčių Al ar A2-sl, d0 statybos produktų degumo klasių, nustatytų pagal šių taisyklių 8 priedo 12 punkte nurodytą statybos techninį reglamentą, atramų ir kolonų arba pastatų sienomis. Visų slėgių dujotiekius leidžiama tiesti ant atskirų atramų, kolonų ir estakadų. Šių taisyklių 3 priedo 2 lentelėje yra nustatyta antžeminių dujotiekių tiesimo ant atramų aukščiai, tačiau nereglamentuota, kokie atstumai turėtų būti išlaikyti tarp atramų, laikančių antžeminį dujotiekį. Šių taisyklių 143 p. yra nustatyta, kad antžeminiu būdu tiesiamo dujotiekio vamzdynai turi būti pakeliami ir dedami ant atramų tik tada, kai patikrinta virintinių siūlių kokybė. Montuojamų dujotiekių atramų ir atraminių konstrukcijų nuokrypis nuo projektinės padėties (plane) neturi viršyti ±10 mm. Ieškovės teismui su papildytu ieškiniu pateiktame AB „Lietuvos dujos" Kauno filialo 2014-03-13 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. G-334/S-k21P-400 yra nurodyta, kad antžeminis dujotiekis žemės sklype (duomenys neskelbtini) panaikinant požeminį dujotiekį, buvo įrengtas vadovaujantis projektavimo sąlygomis Nr. 06-25483, kurias išdavė AB „Lietuvos dujos" Kauno filialas 2006-08-21. Taigi, teismas daro išvadą, kad visi statybos darbai tiesiant dujotekį atlikti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.
Dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, esančią sklypo viduje. Ši tvora skiria ieškovės ir atsakovų naudojamas sklypo dalis, to šalys neginčija. Ji izoliuoja bendraturčius nuo galimų kontaktų ir kartu nuo konfliktų. Ieškovų reikalavimas nugriauti tvorą yra susijęs su jų siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu, kuri nekeistina, šis reikalavimas kaip jau minėta atmestinas. Tvora pastatyta jau seniai, ieškovė jokių pretenzijų per LR Statybos įstatyme nustatytą laiką (1 m) nereiškė, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas, kaip nepažeidžiantis jos interesų (CPK 177, 178 str.).
Dėl voljero vietos. Teismas laiko, kad ieškovė neturi teisės nustatyti atsakovams pareigos įrengti šuniui voljerą, kadangi nėra nustatytos aplinkybės, ir byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovų šuo yra laikomas pažeidžiant teisės aktus. Nenustačius pažeistos teisės, ji negali būti ir ginama. Nustačius tokias aplinkybes bei ieškovės teisių bei teisės aktų pažeidimus atsakovams laikant šunį, teismas neatmeta galimybės ieškovei kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo įstatymų nustatyta tvarka, šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.).
Dėl želdinių nugenėjimo arba pašalinimo ieškovės reikalavimas taip pat yra nepagrįstas, todėl taip pat atmestinas. Augalai yra pasodinti labai seniai, apie 1984 metus, to šalys neneigia, jų sodinimo metu ieškinyje minimas norminis administracinis aktas negaliojo (2009 06 12 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-305 nustatyti normatyvai). Tai, kad šie normatyvai yra pažeidžiami taip pat nėra užfiksuota dokumentais, teismas pats to negali nustatyti, kadangi tam reikalinga specialisto apžiūra ir fiksavimas. Teismas daro išvadą, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 177, 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad, ieškovė savo teises gali ginti vadovaujantis LR CK 4.42 str. nuostatomis.
Dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą bei priešieškinio reikalavimo. Ieškovė prašo pripažinti, kad Atsakovų O. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), atsisakymas duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą architektės V. J. 2014-02-10 projektinį pasiūlymą yra neteisėtas bei pripažinti ieškovei teisę organizuoti atlikti šio namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, priestatas dėl kurio keliamas reikalavimas stovi jau seniai, daugiau nei 1 metai (nuo 2009-2010 metų), atsakovai tai pripažįsta. Atsakovai dėl jo pastatymo ieškovei pretenzijų per 1 metų laikotarpį nepareiškė, šis priestatas stovi ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje. Atsakovai atsisakydami duoti ieškovei sutikimą dėl šios pastato dalies nenurodo nei kokie teisės aktai yra pažeidžiami nei kuo pažeidžiami nei kokios konkrečiai jų teisės yra pažeistos. Nurodo tik tai, kad pažeidžiami teisės aktai, nes priestatas pastatytas be sutikimo jų sutikimo, tai ir įvardija pažeidimu (2 t. b.l. 26). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003 suformuluota, kad protingais atsisakymo duoti sutikimą motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statinys pakeis bendraturčiu gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje atsakovai nepateikė bei savo teisių pažeidimo neįrodė (CPK 177, 178 str.). Kiti bendraturčiai, šiuo atveju atsakovai, gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (LAT 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 390/2012). Ieškovės pristatytas prie gyvenamojo namo priestatas atitinka architektės parengtą projektą, priestatas yra pastatytas ieškovės naudojamojoje gyvenamojo namo pusėje bei jos naudojamojoje žemės sklypo dalyje, įėjimas į atsakovų naudojamą ir jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį yra priešingoje pusėje nei ieškovės pristatyta priestatas ir jis nepatenka į atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį, priestato pastatymas atsakovams priklausančio žemės ploto nesumažina. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pristatant priestatą ir jo įteisinimas nepažeidžia atsakovų teisių ar teisėtų interesų nėra pagrindo neleisti ieškovei pradėti įstatymu nustatytos galimai savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturčių, t. y. atsakovų, sutikimo, šis reikalavimas tenkintinas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai akcentuoja, jog ieškovės priestatas pastatytas ant jų sklypo ribos, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pačių atsakovų dalis statinių stovi ant jų ir ieškovės žemės sklypo ribų, todėl vadovaujantis ir proporcingumo principu, teismo nuomone būtų neteisinga bei neproporcinga dėl šio motyvo neduoti sutikimo įteisinti priestatą ieškovams. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ieškovų ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priešieškinys atmestinas (CK 1.138 str., 4.98, 4.103 str. CPK 177, 178 str.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną iš devynių ieškinio reikalavimų, o atsakovų priešieškinį atmetus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos ginčo šalių bei Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 1 d., 2 d.).
Ieškovė iš viso patyrė 4800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei kitų pagrįstų išlaidų kurių dalis – 533,28 Lt priteistina solidariai iš atsakovų ieškovei. Atsakovai iš viso patyrė 7850 Lt išlaidų advokato pagalbai ir kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurių dalis – 6977,87 Lt priteistina iš ieškovės solidariai atsakovams (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 144 Lt už vieną reikalavimą (už likusius 8 reikalavimus mokėtina suma - 1152 Lt) žyminio mokesčio (2 t. b. l. 31), o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 47), tą ji nurodė ir teikdama paskutinį patikslintą ieškinį ir didindama reikalavimus (3 t. b.l. 13), įvardindama kodėl neprimoka žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina valstybei 1024,02 Lt žyminio mokesčio bei 47,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso: 1071,24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Valstybei iš atsakovų priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma nesiekia 10 Lt, todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., bei 2011-11-07 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad teismai iki euro įvedimo dienos (2015 m. sausio 1 d.) sprendimuose nurodydami paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydžius, privalo juos nurodyti litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą (1 EUR = 3,4528 Lt) bei apvalinimo taisyklę, nurodytina, kad solidariai iš atsakovų ieškovei priteistina 533,28 Lt (nuo 2015-01-01 154,45 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės solidariai atsakovams priteistina 6977,87 Lt (nuo 2015-01-01 2020,93 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteistina 1071,24 Lt (nuo 2015-01-01 310,25 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi ieškovės E. S. reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta atsakovams O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinių įrenginių ir statinių pertvarkymo bei želdinių persodinimo darbus.
Vadovaujantis CPK 259, 265-270 str.
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Pripažinti, kad atsakovų O. B., a/k (duomenys neskelbtini), ir R. B., a/k (duomenys neskelbtini), atsisakymas duoti sutikimą įteisinti gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą architektės V. J. 2014-02-10 projektinį pasiūlymą yra neteisėtas bei pripažinti ieškovei E. S. a/k (duomenys neskelbtini) teisę organizuoti atlikti šio namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš atsakovų O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 533,28 Lt (penkis šimtus trisdešimt tris litus 28 ct) (nuo 2015-01-01 154,45 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovams O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 6977,87 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 87 ct) (nuo 2015-01-01 2020,93 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 1071,24 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną litą 24 ct) (nuo 2015-01-01 310,25 EUR) bylinėjimosi išlaidų. (priteistos valstybei sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi ieškovės E. S. reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta atsakovams O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinių įrenginių ir statinių pertvarkymo bei želdinių persodinimo darbus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.