Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei ir Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui, nukentėjusiesiems R. P. ir M. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. 2021-06-07 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 10, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, R. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), suimdamas ją už abiejų rankų ir stumdydamas, po to suduodamas ranka vieną smūgį jai per dešinę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą.

Taip pat M. A. 2021-10-16 apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), gulinčiai lovoje sudavė keturis smūgius kumščiu į veidą, jai rankomis dengiantis nuo smūgių, vieną smūgį sudavė į ranką, po to uždėdamas ir spausdamas katę ant jos veido, katė nagais padarė įdrėskimą kairės akies viršutiniame voke ir paakyje, po to suimdamas rankomis R. P. už kaklo stipriai spaudė kaklą, taip sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas neturi pagrindo netikėti R. P. parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių R. P. siekį apkalbėti M. A..

Teisminio nagrinėjimo metu M. A. teikė nenuoseklius parodymus – teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus, tačiau smūgį per ranką R. P. neigė, galiausiai apklausos pabaigoje kaltę dėl 2021-06-07 konflikto pripažino pilnai. Teismas tokius nenuoseklius M. A. parodymus laiko siekiu išvengti atsakomybės. Būtent M. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu pilnai atitinka R. P. parodymus, tiesiog M. A. naudojasi aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas K. T., su kuriuo M. A. 2021-06-07 buvo priėjęs prie R. P. ir K. T. turėjo galimybę matyti M. A. smurtinį elgesį prieš R. P..

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. teikė tokius parodymus - „...Pamena, dėl pirmo karto buvo taip, kad R. išėjo 2021-06-04 vakare ir iki 2021-06-07 ji nebuvo grįžus į namus. Neaišku kur buvo, todėl buvo labai supykęs ant jos. Bandė skambinti jai, bet ji neatsiliepinėjo, bet telefonas buvo įjungtas, kartais išjungtas, atsiliepdavo vyrai, grasindavo, kad jam "bus blogai", įžeidinėdavo. 2021-06-07 apie 14 val. jis R. sutiko netoli jų namų einančią gatve (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pamatęs R. P., kadangi ant R. pyko, iš karto priėjo prie R. ir papurtė paėmęs už rankų, tikrai nemušė, jokių smūgių nesudavė, aišku pradėjo R. aiškinti dėl visos šios situacijos, gerą moralą sugyventinei atskaitė, tuo metu buvo neblaivus, tai tokiam jo elgesiui turėjo įtakos išgertas alkoholis, blaivus nesielgtų tikrai taip. R., aišku, turbūt jam irgi kažką pasakė atgal, tada jis R. sudavė per ranką vieną kartą ir pamena, kad R. rankoje turėjo savo telefoną Huawei, ir kai jis sudavė per ranką, telefonas iškrito ant žemės, jis telefoną pakėlė ir paėmė. Manė, kad "nulauš" kodus telefono ir patikrins, kur R. buvo ir su kuo. Dabar jau sužinojo pas ką R. būdavo ir su kuo būdavo, tik neįvardins. Su R. paimtu telefonu jis nuėjo tolyn, o kur R. nuėjo jis nežino. Po kurio laiko jis kaip tik sėdėjo prie "Tau" parduotuvės ir atvykusios pareigūnės pasakė, kad yra sulaikomas, jis nesipriešino, buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Telefono kodų nepavyko telefono „nulaužti“, tai po to R. telefoną grąžino policijos pareigūnėms. Tikrai labai gailisi dėl tokio savo poelgio, atsiprašė savo sugyventinės, gal tikrai sukėlė jai fizinį skausmą....“(2 t., b. l. 62-64, 126-130).

M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2021-06-08 (2 t., b. l. 62-64), teismas daro išvadą, kad iš karto po įvykio, nors įvykio metu ir buvo stipriai neblaivus (2,55 prom. girtumas, 2 t., b. l. 70-73), M. A. geriausiai prisiminė įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltę pilnai M. A. pripažino ir teismo posėdžio metu, kai buvo svarstomas klausimas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo (1 t., b. l. 100-102). Apklausiamas 2021-06-17 vykusio posėdžio metu M. A. paaiškino – „kaltę pripažįstu visiškai, net nesiginčiju. Negrįžo draugė laiku namo ir dėl asmeninio pykčio įvyko konfliktas. Buvau apsvaigęs nuo alkoholio, buvau po tėvo dienos. Anksčiau dažniau pavartodavau alkoholį, dabar taisausi į gera“ (1 t., b. l. 103-105). To paties posėdžio metu R. P. dar kartą patvirtino patyrusi skausmą dėl M. A. veiksmų - „skausmą jutau dėl M. veiksmų. Dabar mes susitaikėme“ (1 t., b. l. 104).

R. P. parodymai nuoseklūs tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek teikti ikiteisminio tyrimo metu. R. P. 2021-06-07 surašytame protokole-pareiškime nurodė – „... ties 10 namu priėjęs neblaivus sugyventinis M. A. pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais, suėmęs už abiejų rankų pradėjo mane purtyti, po to sudavė man per dešinę ranką, patyriau fizinį skausmą, man skaudėjo. Kai jis sudavė man per ranką, rankoje laikiau mobilaus ryšio telefoną, po smūgio jis man iškrito ant žemės....“ (1 t., b. l. 1-4).

R. P. parodymus pilnai atitinka M. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. M. A. smūgio per ranką neigimas teisminio nagrinėjimo metu – patogi ir naudinga M. A. gynybinė pozicija, nes apžiūrint R. P. matomų sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 81-83). R. P. dėl M. A. veiksmų sužalojimai nebuvo padaryti, tiesiog ji patyrė fizinį skausmą dėl sugriebimo už abiejų rankų ir smūgio per dešinę ranką.

Teismas remiasi R. P. parodymais, duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, bei kritiškai vertina M. A. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Teismo manymu, M. A. negali įvykio aplinkybių atsiminti geriau praėjus beveik 9 mėnesių laikotarpiui nei atsiminė iš karto po konflikto, kai buvo apklausiamas policijos pareigūnų. Be to, M. A. 2021-06-07 nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,55 prom., todėl abejotina, ar iš viso M. A. tiksliai prisimena konflikto eigą. Tiek R. P., tiek M. A. patvirtino, kad abu konfliktuodavo ir iki 2021-06-07 įvykio, tik R. P. nė karto nesikreipė į policiją. M. A. ir R. P. susipyko dar 2021-06-04, ko pasekoje R. P. išėjo į parduotuvę ir negrįžo namo. Grįždama į namus R. P. suvokė, kad sutikus M. A. vėl kils konfliktas. Taip ir įvyko – ją pamatęs M. A., remiantis R. P. parodymais (M. A. taip pat pripažino, kad nesusivaldė), dar iš tolimesnio atstumo pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją. Esant konfliktinei situacijai kiekvienas asmuo, ypač fiziškai silpnesnis, su savimi turimus daiktus stengiasi laikyti tvirčiau. M. A. paaiškino, kad, norėdamas išsiaiškinti R. P. buvimo vietą, siekė užvaldyti jos telefoną, todėl sugriebęs už rankų papurtė nukentėjusiąją. Nuo purtymo R. P. skaudėjo rankas, bet ji nuosekliai teigė, kad telefonas iš rankos neiškrito, nes telefoną laikė tvirtai. Po papurtymo M. A. smūgiavo per R. P. ranką, kurioje ji laikė telefoną, ir kai telefonas iškrito, užvaldė jį. Teismo manymu, R. P. neturėjo ir neturi jokių motyvų apkalbėti M. A. ir sugalvoti smūgį per rankas, M. A. parodymus apie telefono iškritimą iš rankų nuo papurtymo teismas laiko gynybine versija. Juk artėdamas prie R. P. M. A. rankose nešėsi alkoholinius gėrimus ir vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ši aplinkybė leido R. P. suprasti, kad jos sugyventinis neblaivus ir konfliktas bus. Artinantis konfliktui kiekvienas asmuo savo daiktus laiko tvirtai, todėl teismas laiko, kad be smūgio per ranką R. P. negalėjo telefono išmesti.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie konflikto vietą. Apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodyta, kad įvykio vieta yra pėsčiųjų takas, einantis pagal (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų tako stovi 4 aukštų mūrinis daugiabutis namas, kuris paženklintas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, nerasta ir nefiksuota (1 t. b. l. 58-62).

M. A. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais- paties kaltininko daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios R. P. parodymais, R. P. protokolu- pareiškimu, kitais rašytiniais įrodymais.

M. A., smurtaudamas prieš sugyventinę R. P. - suimdamas ją už abiejų rankų ir stumdydamas, po to suduodamas ranka vieną smūgį jai per dešinę ranką - savo šeimos nariui nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo R. P. 2021 m. spalio 16 d.

M. A. veika, pašalinus aplinkybę dėl neblaivumo, iš esmės kvalifikuota teisingai. Teismas nustatė, kad M. A. 2021-10-16 apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinei R. P., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, gulinčiai lovoje sudavė keturis smūgius kumščiu į veidą, jai rankomis dengiantis nuo smūgių, vieną smūgį sudavė į ranką, po to uždėdamas ir spausdamas katę ant jos veido, katė nagais padarė įdrėskimą kairės akies viršutiniame voke ir paakyje, po to suimdamas rankomis R. P. už kaklo stipriai spaudė kaklą, taip sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiu būdu M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Prokuroras kaltinimą dėl 2021-10-16 konflikto patikslino 2022-02-03 vykusiame posėdyje rašytiniu prašymu (3 t., b. l. 60-61).

Kaip minėta, teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę dėl M. A. neblaivumo. M. A. neblaivumas 2021-10-16 nebuvo nustatinėjamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad galėjęs būti nedidelis neblaivumas (M. A. 2021-10-16 alkoholį vartojo su R. P. pas M. A. motiną) galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

M. A. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2021-10-16 vėlai vakare, kai su R. P. grįžo į namus iš jo motinos, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio metu jis, atsidaręs kambarį, kur R. P. buvo nuėjusi miegoti, metė katę link R. P., ir katė gal pataikė R. P. ant veido bei veidą nagais apdraskė. Neigė smūgius R. P., neigė R. P. smaugimą bei neigė spaudęs katę ant R. P. veido. Jo manymu, R. P. smūgius sugalvojo.

Teismas kritiškai vertina M. A. gynybinę versiją, kad jokių smurtinių veiksmų jis prieš R. P. neatliko, tik mesdamas katę link nukentėjusios galėjo pataikyti į veidą, o katė galėjo nagais apdraskyti veidą. Metant katę iš kelių metrų atstumo link asmens vargu ar iš viso įmanoma padaryti tokius sužalojimus, kokius patyrė R. P., M. A. niekaip nepagrindė manymo- dėl kokių priežasčių R. P. turėjo tikslą ir stengėsi jį apkalbėti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. buvo nurodęs - „...2021-10-16 buvo nuėjęs su R. pas jo motiną į svečius, kur pasisėdėjo, vartojo alkoholį. Pirma grįžo į namus R., o jis dar palydėjo motinos draugę, kurios įvardinti nenori, į namus. Todėl grįžo į butą šiek tiek vėliau, kiek valandų buvo negali pasakyti, galėjo būti arti vidurnakčio. Grįžęs į namus pradėjo žiūrėti televizorių, o tada atėjusi R. jam pradėjo priekaištauti dėl motinos draugės, sakė "galėjai pasilikti pas ją, ten ir miegoti, kam tu čia reikalingas", pradėjo šaukti ant jo, kadangi buvo išgėręs, į tokias nesąmoningas kalbas sureagavo. Kiekvieną dieną iš R. girdi įvairias replikas jo atžvilgiu, priekaištus, tikrai įgrista tas ir, kadangi buvo išgėręs, "nebeatlaikė įtampos" ir tuomet galėjo R. suduoti kelis smūgius į veidą, nes labai supykęs buvo dėl tokių kalbų, tada pamena, kad užmetė katę R. ant veido ir katė jai pradrėskė paakį ir viršutinį voką iš karto pradėjo R. bėgti kraujas. R. pradėjo šaukti, jis tada R. paėmė už pečių, o gal už kaklo, ir norėjo pasodinti ant kėdės, kad nuvalyti jai kraują, o R. muistėsi, galėjo smarkiau suspausti kaklą. Kadangi R. nesileido nuvalyti kraują, vis rėkavo, tai tada jis nuėjo į balkoną parūkyti ir matė, kad R. apsirengė ir išėjo iš buto. Kur sugyventinė išėjo nežinojo. Jų vaikas miegojo, negirdėjo jų barnio, nes neprabudo....“ (2 t. 91-94, 126-130).

Teismas pirmiausia remiasi nukentėjusiosios R. P. parodymais, kurie tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminiame tyrime yra iš esmės nuoseklūs.

R. P. posėdžio metu parodė, kad 2021-10-16 vakare, kai grįžo į namus iš J. A., ji su dukra nuėjo miegoti. Ją pažadino M. A. tempimas, ir netrukus M. A. iš kumščio smūgiavo jai į žandikaulį 4 kartus. Jai bandant rankomis apsiginti, M. A. pradėjo ją smaugti. M. A. pagriebė netoli buvusią katę ir prispaudė jai ant veido, spaudžiama katė nagais perdrėskė paakį. Paleidęs katę M. A. ją toliau tampė ir smaugė.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. teikė tokius parodymus – „....2021-10-16 apie 23 val. nuomojamame bute, adresu - (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. A., atėjęs į miegamąjį, jai pasakius, kad eitų miegoti, priėjęs prie jos gulinčios lovoje pradėjo ją mušti suduodamas jai 4 smūgius kumščiu į veidą, pataikydamas į žandikaulį, smakrą ir taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Jai pradėjus gintis nuo M. mušimo, M. vienos rankos kumščiu jai smūgiavo į veidą, o kita ranka suėmęs laikė abi jos rankas. Po to, paėmęs miegamojo kambaryje buvusią katę, jai tebegulint lovoje, katę spaudė užmetęs jai ant veido, dėl ko katė, norėdama pasprukti, įdrėskė nagais jai į kairės akies viršutinį voką ir į tos pačios akies paakį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Katei pabėgus jai, gulinčiai lovoje, M. A. suėmė abiem rankom jai už kaklo stipriai kaklą spaudė, taip ją smaugdamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Pamatęs, kad nebegali kvėpuoti, M. A. ją paleido ir išėjo į balkoną parūkyti, pasakęs, kad kai grįš, ji mirs. Ji labai išsigando tokių sugyventinio žodžių, kad gali būti dar labiau sumušta ir tuo metu, kai M. rūkė, pabėgo iš buto ir iki dabar į namus negrįžo, nes M. labai bijo. Tuo metu, kai sugyventinis M. A. ją mušė, jų mažametė dukra E. miegojo tame pačiame miegamojo kambaryje. Dukra nepabudo, todėl kaip buvo mušama nematė. Prieš jų dukrą E. A. sugyventinis smurto nenaudoja, dukrą myli ir rūpinasi. Po šio įvykio M. A. jai rašė žinutes į telefoną, kvietė grįžti į namus, bet ji sugyventinio bijo, bijo likti su M. viena, todėl yra apsistojusi pas draugę. Ji sutinka, kad M. A. rūpintųsi jų dukra, kuri po sumušimo jai pabėgus liko bute su tėvu, nes sužalotu veidu ji nenorėjo dukros vesti į darželį. Į policiją ji nesikreipė dėl to, kad labai bijo savo sugyventinio. Apie savo sumušimą pasipasakojo draugei Ž. J., kuri ją padrąsino, palaikė ir padėjo apie įvykį pranešti policijai....“ (1 t., b. l. 129-132).

R. P. protokole-pareiškime nurodė – „2021-10-16 apie 23 val. nuomojamame bute, adresu - (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. A., atėjęs į miegamąjį, jai gulinčiai lovoje sudavė keturis smūgius kumščiu į veidą, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Po to paėmęs miegamojo kambaryje buvusią katę, katę spaudė užmetęs jai ant veido, dėl ko katė, norėdama pasprukti, įdrėskė jai į kairės akies viršutinį voką ir į tos pačios akies paakį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po to sugyventinis M. A., suėmęs rankomis jai už kaklo, stipriai kaklą spaudė, taip ją smaugdamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Ją sumušęs M. A. išėjo į balkoną parūkyti, pasakęs, kad kai grįš ji mirs. Ji išsigandusi, kad gali būti dar labiau sumušta, tuo metu, kai M. rūkė, pabėgo iš buto ir iki dabar į namus negrįžo, nes M. A. labai bijo. Prašo dėl sugyventinio M. A. veiksmų, kuriais M. jai sukėlė fizinį skausmą, pradėti ikiteisminį tyrimą, uždrausti M. A. prie jos artintis, kartu gyventi. Pas medikus dėl patirtų sužalojimų ji nesikreipė, juos gydosi pati. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, sutinka, kad ją apžiūrėtų ir sužalojimus užfiksuotų policijos pareigūnė. Civilinio ieškinio M. A. nereikš“ (1 t., b. l. 25-29).

Iš esmės R. P. parodymai, teikti teisminiame nagrinėjime ir ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs ir patvirtinantys M. A. smurtą. Mušamas asmuo dėl baimės ir sutrikimo negali tiksliai prisiminti smūgių skaičiaus, eiliškumo, smūgiavimo vietų, kitų smurto veiksmų ir grasinimų eiliškumo, todėl nedideli parodymų netikslumai laikomi neesminiais. Taip pat neesminiu parodymų neatitikimu teismas laiko R. P. parodymus, kad ją tą vakarą pažadino M. A. smurtas (parodė posėdžio metu), nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad prieš M. A. smurtą ji dar nemiegojo. Nors M. A. teigia, kad R. P. smūgius sugalvojo pati, nėra jokio pagrindo manyti, jog R. P. apkalba kaltinamąjį.

Liudytoja Ž. J. posėdžio metu nurodė, kad pirmadienį ryte paskambinusi R. P. jai pasakė, kad ji yra sumušta sugyventinio M. A., prieš ją buvo smurtaujama, ji buvo smaugta, kad nebemato išeities ir nebenori gyventi. Kai pamatė R. P., tai ji buvo sumušta, siaubingai sumušta akis, R. P. sakė, kad su kate prispaudęs jai veidą trynė, ji sunkiai kalbėjo, jai skaudėjo žandikaulį. R. P. jai papasakojo, kokius veiksmus prieš ją M. A. atliko. M. A. jai smogė ranka kelis kartus į veidą ir po to smaugė, prispaudęs kate trynė jai veidą. Kai M. A. išėjo parūkyti, R. P. pabėgo, nes grįžęs M. A. R. P. grasino nužudyti. R. P. sužalojimus matė pati – akis buvo mėlyna ir ištinusi, įdrėskimai po akimi ir prie antakio, ant kaklo matėsi patinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. teikė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 160-163) - „...R. pati iki jos atėjo, ji pamatė ir išsigando. R. siaubingai akis buvo sumušta, veidas ties žandikauliu patinęs, matėsi, kad labai pavargusi, nemiegojusi, visa išsekusi, R. paprašė vaistinėje nupirkti vaistų nuo skausmo ir akiai. Labai skundėsi, kad skauda kaklas, žandikaulis, sakė negali nuryti. Negalėjo nesureaguoti į šią situaciją, nes R. buvo beviltiškoje padėtyje, patyrusi nuo sugyventinio smurtą tiek fizinį tiek psichologinį, todėl nutarė pasiūlyti pagalbos kreiptis į pareigūnus. Ji atsiklausė R. apie tai, ar gali pasikalbėti apie tai su pareigūne. R. sutiko ir tuomet ji kreipėsi į bendruomenės pareigūnę, kuri ją pakvietė į komisariatą...“.

M. A. smurtą prieš R. P. patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusios R. P. ir liudytojos Ž. J. parodymai, taip pat ir kiti įrodymai.

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name, ketvirtame aukšte, kairėje laiptinės pusėje, ant buto durų numerio nėra. Įėjus pro buto duris patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje matosi trejos durys, pirmos atidarytos durys veda į miegamąjį, antrosios uždarytos durys veda į sandėliuką, trečiosios atidarytos durys veda į virtuvę, priekyje atidarytos durys veda į vonios kambarį, dešinėje atidarytos durys veda į svetainę. Patekus į miegamąjį priekyje yra dvigulė lova, dešinėje kambario pusėje yra vaikiška lova ir spinta. Priešais lovą yra rusvos spalvos kilimėlis. Ant kilimėlio viršutinės pusės matosi dvi kraujo dėmės. Apvertus kilimėlį matosi dvi kraujo dėmės. Kambaryje esanti dvigulė lova yra tvarkingai paklota. Atvertus lovos patalus ant lovos čiužinio matomos dvi kraujo dėmės. Aplinka bute tvarkinga, grumtynių pėdsakų nesimato. Identifikavimui jokių pėdsakų neaptikta (1 t. b. l. 117-126).

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad vizualiai apžiūrint nukentėjusiosios R. P. kūną, R. P. veide, kairės akies viršutiniame voke, užfiksuojama poodinė melsvos spalvos kraujosruva ir 2 cm ilgio odos įdrėskimas pasidengęs šašu. Kairės akies paakyje užfiksuojama poodinė kraujosruva ir du po 1,5 cm ilgio odos įdrėskimai, pasidengę šašais. Dešinės rankos žasto vidinėje pusėje (netoli pažasties) užfiksuojamos daugybinės smulkios poodinės kraujosruvos. Kairės rankos žasto vidinėje pusėje prie alkūnės užfiksuojama 1,5 cm skersmens poodinė kraujosruva (1 t., b. l. 149-157).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (3 t., b. l. 36), kad R. P. nustatyti randai po odos įdrėskimų kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose. Sužalojimai padaryti kietais aštriabriauniais daiktais, galimai nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau 1-2 mėn. iki apžiūros, į ką nurodo tamsiai rausvos spalvos violetiniu atspalviu kiek iškilūs standoki randai. Dėl nustatytų sužalojimų R. P. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Iš medicinos dokumento išrašo matyti, kad R. P. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl kairės akies viršutinio ir apatinio voko drėkstinės žaizdos gydymo (3 t., b. l. 37). Išraše nurodyta, kad šiuo metu (išrašo data 2021-11-25) chirurginis randų šalinimas negalimas. Rekomenduota gydytis konservatyviai. Pasirodyti po 1 metų dėl galimos randų ekscizijos.

Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų daroma išvada, kad M. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. -tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad randams kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, kuriuos padarė M. A. R. P. prie veido spausta katė, prireiks ilgo konservatyvaus gydymo arba operacijos.

Kaltinamojo M. A. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios R. P. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos Ž. J. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, protokolu -pareiškimu bei kitais įrodymais.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo M. A. 2021 m. spalio 29 d.

Teismas laiko, kad M. A. nusikalstama veika prieš M. A. kvalifikuota teisingai, tai yra jis 2021-10-29 apie 07.10 val. (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą suduodamas M. A. į kairį skruostą, nukentėjusiajam M. A. sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

M. A. kaltę pagal kaltinimą pripažino pilnai ir paaiškino, kad tos dienos rytą pamatė ateinančius ir netrukus pažino jo buvusią sugyventinę R. P. ir M. A.. Jis juos pavadino „balandėliais“, o M. A. jam atsakė keiksmais ir grasinimais, todėl jis smogė ranka M. A. į veidą ir netrukus gavo smūgį atgal. Daugiau smūgių vienas kitam nesudavė.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. kaltę pripažino ir teikė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 106-109, 126-130).

Teismas nagrinėjamu atveju remiasi kaltinamojo M. A. ir nukentėjusiojo M. A. parodymais bei laiko nustatytu faktu, kad M. A. sudavė M. A. smūgį kumščiu į kairį skruostą, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Posėdžio metu M. A. nurodė – 2021-10-29 apie 7.10 val. M. A., priėjęs prie jo ir R. P., pasakęs „balandėliai“, staigiai smūgiavo kumščiu jam į kairį skruostą, nuo smūgio skaudėjo, mėlynė buvo apie dvi savaites. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. teikė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 198-200; 2 t., b. l. 1-4).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. A. smūgiavo kumščiu M. A. į veidą. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi dėl atgalinio M. A. smūgio M. A. – M. A. teigia, kad iš karto po jo smūgio jam M. A. smūgiavo atgal į veidą, M. A. tai neigia. Teismas bylą nagrinėja perduoto kaltinimo ribose ir nevertina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų apie tolimesnius įvykius po M. A. smūgio M. A., nes dėl to paties įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40260-21, kuriame nukentėjusiuoju pripažintas M. A. (3 t., b. l. 42).

Kaip liudytoja dėl 2021-10-29 konflikto apklausta R. P. posėdžio metu parodė, kad M. A., šaukdamas „balandėliai“, pribėgo prie M. A. ir jam smūgiavo kumščiu į veido sritį. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė analogiškai (2 t., b. l. 25-26).

Iš M. A. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021-10-29 apie 07.10 val. jis ėjo į darbą kartu su savo kolege R. P., jam einant (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, tai M. A., kuris jam pasakė: "o balandėliai" ir vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Prašo M. A. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 42-44).

Įvykio apžiūros protokole ir fotolentelėse nurodyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) esantis šaligatvis. Šaligatvis yra grįstas pilkos spalvos betono plytelėmis. Šaligatvio kairėje ir dešinėje pusėse yra pievelė. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 190-195).

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėjus M. A. kūną matomas kairės pusės skruostikaulio patinimas, paraudimas, sumušimas (2 t., b. l. 17-22).

M. A. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais- paties kaltininko prisipažinimu, nukentėjusiojo M. A. parodymais, liudytojos R. P. parodymais, protokolu- pareiškimu, asmens apžiūros protokolu, kitais rašytiniais įrodymais.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. A. vieną kartą kumščiu smūgiavo M. A. į veidą ir jam sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Dėl ieškinių.

Nukentėjusioji R. P. kaltininkui pareiškė 1500 € dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 146-147), tačiau proceso eigoje ieškinio atsisakė (3 t., b. l. 86). Tokiu atveju civilinis procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusysis M. A. kaltininkui pareiškė 1000 € dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 14).

Ieškinyje nukentėjusysis nurodo patyręs 1000 € dydžio neturtinę žalą dėl M. A. smūgio. Ieškinyje nurodoma, kad patyrė išgąstį ir dvasinius pergyvenimus bei fizinį skausmą mušimo metu, buvo pažeistas jo orumas, jo atžvilgiu buvo elgiamasi necivilizuotai, nebuvo gerbiamas jo kūno neliečiamumas. Buvo šokiruotas ir viešai pažemintas R. P. akivaizdoje, buvo priverstas neiti į darbą. Ant jo veido atsirado „mėlynė“, kuri laikėsi ilgai ir kėlė diskomfortą. Mano, kad prašoma priteisti 1000 € dydžio neturtinė žala yra protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis.

Posėdžio metu M. A. palaikė ieškinį ir nurodė, kad dėl M. A. smūgio patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, stresą.

M. A. ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko atlyginti 100 € neturtinės žalos, nes M. A. vieną dieną nėjo į darbą.

M. A. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies.

Teismas konstatuoja, kad M. A. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos – smūgio kumščiu į veidą - neturtinę žalą – nurodė patyręs pergyvenimą ir šoką, skausmą, nepatogumus aiškinantis aplinkiniams, dėl „mėlynės“ paakyje patyrė diskomfortą.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. M. A. nukentėjusiuoju pripažintas nutarimu ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 5-6), jis taip pat pripažintas civiliniu ieškovu (2 t., b. l.15-16).

Iš nukentėjusiojo teiginių ieškinyje ir jo paaiškinimų posėdyje teismas daro išvadą, kad M. A. dėl fizinio smurto prieš jį patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis, pateikdamas ieškinį, neturtinę žalą įvertino 1000 €. Kiekvienas nukentėjusysis panašaus pobūdžio bylose neturtinę žalą vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl įvairių nusikalstamų veikų teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iš esmės laisvai ir savarankiškai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieškinį teismui, ir teismas pateiktą reikalavimą vertina bei nagrinėja. Didesnėmis sumomis neturtinė žala vertinama, jei ta žala padaryta asmens sveikatai sutrikdant sveikatą nesunkiai ar sunkiai, taip pat dėl asmens gyvybės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. A. sudavė M. A. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusiajam paakyje atsirado „mėlynė“.

Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo M. A. paaiškinimus ieškinyje ir kitas aplinkybes laikytina, kad nukentėjusysis dėl smurto prieš jį patyrė neturtinę žalą, tačiau patirta žala negali būti vertinama 1000 € dydžiu. Atsižvelgiama, kad nukentėjusysis nesikreipė pagalbos į medikus, patyrė momentinį skausmą, kad vieną dieną nebuvo darbe.

Pripažinus, kad nukentėjusysis M. A. patyrė neturtinę žalą, teismas konstatuoja, jog ši neturtinė žala negali būti įvertinta ieškinyje nurodytu dydžiu – 1000 eurų. Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 1000 € iki 500 €. Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį, be to, atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 01-1-40260-21 leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų nuoširdumu pasakojant apie konfliktą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo.

M. A. iš kaltinamojo M. A. priteisiamas 500 € neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bausmių.

M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybių – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką prieš M. A. (BK 140 str. 1 dalyje numatyta veika), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 dalyje (smurtas prieš R. P. 2021-06-07), padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

M. A. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 49-52, ankstesni teistumai išnykę), administracine tvarka baustas už cigarečių, nepaženklintų Lietuvos akciziniais ženklais, įgijimą (2 t., b. l. 57), nurodė pagal darbo sutartį dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), turintis du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 42-43), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., b. l. 56). M. A. vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai.

Paskutinio žodžio metu M. A. nurodė, kad gailisi dėl visų epizodų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

M. A. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 ir 2 dalyse: prieš šeimos narį – smurtaudamas sugyventinei R. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą (dvi BK 140 str. 2 d. numatytos veikos), taip pat smurtaudamas M. A. sukėlė fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d. numatyta veika). BK 140 str. 1 ir 2 dalių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.); viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į M. A. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tikslinga jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu. M. A. turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Kadangi M. A. dirba, jam netikslinga skirti viešuosius darbus.

Teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti M. A. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiama, kad žodiniai konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios R. P. vykdavo dažnai, kaip nurodė liudytoja J. A., kas mėnesį ar kas du. Pasak liudytojos, ne dėl visų žodinių konfliktų kaltas būdavo M. A., tačiau žodiniai barniai neturi peraugti į konfliktus, kurių metu moters atžvilgiu naudojamas smurtas. Po smurto atvejų prieš sugyventinę R. P. su kaltinamuoju nutraukė santykius, tai atspindi telefoninis R. P. ir M. A. susirašinėjimas (3 t., b. l. 88-95). Apimtas pykčio ir pavydo, po išsiskyrimo pamatęs buvusią sugyventinę R. P. su M. A., M. A. smurtavo prie M. A..

Netoleruotina situacija, kai žodiniuose konfliktuose argumentai sustiprinami vartojant smurtą, o kadangi smurtauta ir sugyventinę, siekiant užkirsti galimybę vykti smurtui ateityje, M. A. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, paskyrus mažesnės už vidutinę trukmės laisvės apribojimo bausmes, bausmės tikslai bus pasiekti. Bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalias kitų bausmių dalis. Teismo manymu, tokiu būdu bendrinant nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, nes M. A. nėra neigiamai charakterizuojama asmenybė.

Teismo manymu, grėsmės savo elgesiu šiuo metu R. P. kaltinamasis nebekelia, nes buvę sugyventiniai nebegyvena kartu, tačiau jie privalės bendrauti, nes turi bendrą vaiką. M. A. yra dirbantis, turi du vaikus, neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkštų pažeidimą, daugiau neigiamos informacijos apie kaltinamąjį byloje nepateikta. Teismo manymu, kaltinamasis nepavojingas visuomenei, padaryta nusikalstama veika yra ne dėl polinkio į kriminalinį elgesį, o iš esmės nenusisekusio bendro gyvenimo su R. P. padarinys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, M. A. kaip galutinė bausmė skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiuosius R. P. ir M. A. atstovavo atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis (3 t., b. l. 18-21; 62). R. P. buvo teikiama valstybės garantuojama 50 proc. nemokama teisinė pagalba, M. A. su advokatu K. Paspirgėliu dėl atstovavimo buvo sudarę privatų susitarimą. Iš pažymos matyti, kad R. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 291 € (3 t., 55-58), M. A. patirtos atstovavimo išlaidos yra 100 € dydžio (3 t., b. l. 64).

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip minėta, R. P. buvo garantuojama 50 proc. nemokama teisinė pagalba, todėl tokio dydžio išlaidos – 145,5 € - priteisiamos valstybei iš kaltinamojo M. A.. Taip pat ir M. A. atstovui sumokėtas lėšas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia 100 € iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiajam M. A..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-10-16 veika), ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-06-07 veika), ir paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant (prie griežtesnės bausmės pridedant minimalias kitų bausmių dalis) ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 65 ir 66 straipsniais, M. A. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2021-06-07 iki 2021-06-08 (vieną parą) bei nuo 2021-10-29 iki 2021-10-29 (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. A. ieškinį dėl 1000 € neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš M. A. 500 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje M. A. ieškinį atmesti.

Procesą dėl R. P. civilinio ieškinio nutraukti R. P. atsisakius ieškinio.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiojo M. A. naudai 100 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. valstybės naudai 50 proc. nukentėjusiosios R. P. patirtų atstovavimo išlaidų - 145,5 €.

Kardomąsias priemones M. A. – 2021-10-20 ir 2021-10-29 nutarimais paskirtus rašytinius pasižadėjimus neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.