Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-13-336/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
II-13-336/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pažeidėjas
A. B.
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 47.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-13-336/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00175-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 47.1; 63; 73. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 1 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:paskyrusios administracinę nuobaudą –Kauno a. VPK Kėdainių r. PK atstovui G. Č.,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl nutarimo 2015-02-03 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS KPP administracinio teisės pažeidimo byloje, protokolo Nr. 66P-25292005-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau Institucija) viršininko G. Č. 2015-02-03 nutarimu Nr. 66N-25296420-15 A. B., už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta galutinė subendrinta (vadovaujantis ATPK 33 str.) administracinė nuobauda – 434 Eur (ekvivalentas 1500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui. Nuobauda paskirta už tai, kad A. B., 2014-06-29 13,35 val., Elektrėnų sav., kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 34,00 km, vairuodamas automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje iš chuliganiškų paskatų tyčia lėtindamas važiavimo greitį, tuo paeiliui padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tyčia trukdė važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, todėl pažeidė KET 135.3 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. B. skundu prašo teismo panaikinti priimtą 2015-02-03 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS KPP viršininko G. Č. nutarimą administracinėje byloje, protokolo Nr. 66P-25292005-15 ir administracinę bylą nutraukti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą ir jame išdėstytus motyvus palaiko visiškai ir paaiškino, kad 2014-06-29 ryte važiavo automobiliu „Opel Insignia“ magistrale iš Vilniaus link Kauno. Jis važiavo su keleiviu D. K.. Kitu automobiliu „Mercedes Benz“, smarkiai atsilikęs, važiavo kitas draugas A. G.. Jie važiavo į Kauną. Nurodė, kad tuo metu lijo lietus, ir jam staiga iš pirmos juostos užkišo automobilį, kurį vairavo D. D., t. y. staigiai iš pirmos juostos persirikiavo į antrą eismo juostą, ko pasėkoje jam teko staigiai stabdyti automobilį. Jis pamirksėjo vairuotojui D. automobilio šviesomis, pasignalino, nes pagal jį buvo sukelta avarinė situacija. D. D. automobilis aplenkęs automobilių koloną persirikiavo vėl į pirmą eismo juostą. Tuomet jis jį pradėjo lenkti. Manė, kad vairuotojas D., jo kaip vairuotojo, dėl tokios sukeltos situacijos vis tiek turėtų atsiprašyti, ranką pakelti ar pan. Tačiau D. nieko panašaus nepadarė. Nurodė, kad tuomet jo a/m keleivis supykęs metė pro langą į D. vairuojamą automobilį servetėles, ko pasėkoje D. pradėjo juos persekioti. Jo vairuojamo a/m keleivis pastebėjęs, kad vairuotojas D. telefonu kažkam skambina, pasakė, kad čia bus kažkas blogai, gal policiją iškvietė. Tačiau jis važiavo toliau, o pastarieji juos sekė, važiavo iš paskos, tarpais iš viso prie pat buvo. Jiems aplenkus automobilį, pastarieji irgi aplenkdavo automobilį ir važiuodavo paskui. Nurodė, kad po to jo vairuojamą automobilį pasivijo A. G. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ ir automobiliai trumpam susilygino ir apie 3-4 sekundes, ne ilgiau, jų automobiliai važiavo susilyginę, vienas šalia kito. Tuomet privažiavo gyvenvietę, kur ribojamas greitis 70-80 km/h ir jie sumažino greitį, o D. tai traktavo kaip chuliganišką vairavimą, gąsdinimą. Nurodė, kad jam inkriminuota, kad neva jis blokavo, tačiau D. vairuojamas a/m važiavo paskui automobilį „Mercedes Benz“. Nurodė, kad už kelių kilometrų jį sustabdė policijos pareigūnai. Nurodė, kad jis kategoriškai nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kadangi liudytojų parodymai nesutampa. Vienas liudytojas teigia, kad greitį jo vairuojamas a/m sumažino iki 20 km/h, nurodo, kad jis važiavo pagal kelio ženklus, važiuodamas 100 km/h greičiu galėjo greitį sumažinti iki 80 km/h greičio. Nurodė, kad jie (vairuotojas D. ir jo keleiviai) buvo supykę dėl link jų automobilio išmestos šiukšlės, todėl traktavo tai, kad jis vairavo iš chuliganiškų paskatų. Nurodė, kad jis nežino kodėl jo keleivis taip pasielgė, tačiau už keleivį jis neatsako. Nurodė, kad jo stabdymas buvo vienkartinis. Nurodė, kad jo keleivis D. K. bendravo su kito automobilio vairuotoju A. G., jis sakė G., kad paskui juos važiuoja automobilis, juos seka.

Paskutinio teismo posėdžio metu A. B. kaltu padaręs pažeidimą iš esmės pripažino ir parodė, kad buvo vienas stabdymas, automobilius jie buvo sustabdę iki 70-80 km/h greičio, ne mažiau. D. K. buvo neblaivus, jis sėdėjo šalia jo ir telefonu šnekėjo su A. G. K. liepė jam stabdyti, tai jis ir stabdė, o reikėjo vadovautis savo galva, o ne klausyti neblaivaus K. Pripažino, kad buvo blokuojamas kelias. Nurodė, kad yra dirbantis žmogus, mokantis mokesčius. Porą baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra sumokėjęs. Teisių praradimas jam reiškia ir darbo praradimą, nes jis gyvena Jonavoje nuomojamame bute, o dirba Kaune. Darbas pamaininis, dirba (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad A. B. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nubaustas teisėtai ir pagrįstai, jo kaltė pilnai įrodyta ATP byloje surinktais dokumentais (ATP protokolas, tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokių lengvinančių ar sunkinančių A. B. pažeidimo aplinkybių nenustatyta, dėl to paskirtas nuobaudos vidurkis. Nuobauda visiškai atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, jos naikinti nėra pagrindo. Su A. B. skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris nesutinka ir prašo teismo palikti nepakeistą jų sprendimą A. B. administracinėje byloje (b.l. 35).

Teismo posėdžio metu Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas G. Č. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad A. B. vairuodamas automobilį „Opel Insignia“ ir derindamas savo veiksmus su A. G. vairuojamu automobiliu „Mercedes“, iš chuliganiškų paskatų, t. y. nesant būtinybei, važiuodami automagistraliniu keliu, staigiai stabdė savo automobilius sinchroniškai, tuo sudarydami avarinę situaciją iš paskos važiavusiam D. D. automobiliui. Tokiais savo veiksmais jie norėjo parodyti nepagarbą aplinkiniams, t. y. be jokio būtinumo norėjo įrodyti kažkokią savo teisybę.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis pats teismo nubaustas už tą pačią veiką. Nurodė, kad 2014-06-29 D. K. paprašė parvairuoti jo automobilį, nes jis iš vakaro šventė gimtadienį, negalėjo vairuoti. Jis paprašė A. B. važiuoti kartu. Išvažiavo kartu jo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, kuris priklauso jo bendradarbiui D. J. Nurodė, kad pasiėmę K. Vilniuje, važiavo iš Vilniaus link Kauno. Jis vairavo automobilį „Mercedes Benz“, o A. B. vairavo D. K. automobilį „Opel Insignia“. Minėtą dieną smarkiai lijo, jo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ senas, todėl jis gerokai atsiliko nuo A. B. vairuojamo automobilio, todėl nematė A. B. konflikto su kitame automobilyje važiavusiais keleiviais, nematė kaip buvo paleista servetėlė į automobilį. Neprivažiavus Elektrėnų, jis prisivijo a/m „Opel Insignia“. Kadangi apie jokius konfliktus nežinojo, tai kurioje vietoje tuo metu važiavo D. vairuojamas automobilis nežino, nekreipė dėmesio. A. B. vairuojamas automobilis „Opel Insignia“ važiavo pirma eismo juosta, jis prisivijęs jį važiavo antra eismo juosta. Susilyginę automobiliais važiavo kelias sekundes, kol privažiavo Elektrėnų gyvenvietę. Pamatę kelio ženklus, ribojančius greitį, gal truputį ir pristabdė automobilius. Stabdymas buvo vienkartinis, jis nebuvo kažkoks staigus, tai tiesiog buvo kojos nukėlimas nuo akseleratoriaus pedalo. O jiems (D. ir jo keleiviams) atrodė, kad tai buvo kažkoks stiprus stabdymas. Įvažiavus į gyvenvietę natūralu, kad reikia stabdyti. Nurodė, kad visiškai nesutinka, kad jis ir A. B. stabdė automobilius iš chuliganiškų paskatų. Neturėjo tam jokio motyvo. Nurodė, kad važiuojant automobiliu, jam buvo paskambinęs D. K., su juo bendravo, iš tikrųjų buvo keli pokalbiai. K. buvo girtas, kaip jis iš automobilio mėtė šiukšles, nematė. Kuomet prisivijo A. B. automobilį, D. K. telefonu pasakė, kad kažkas gali būti, nes jis kažką metė į kitą automobilį, D. K. turėjo tokį įtarimą. Nurodė, kad jokios avarinės situacijos jis ir A. B. tikrai nesukėlė, nes natūralu pristabdyti automobilį privažiavus gyvenvietę. Nurodė, kad D. tikriausiai iš kažkokio pykčio parašė pareiškimą policijai, gal jis išsigando į jo vairuojamą automobilį mestos servetėlės. Nurodė, kad konfliktas įvyko tarp A. B. vairuojamo automobilio „Opel Insignia“ ir D. vairuojamo automobilio. Kodėl ir jo atžvilgiu buvo surašytas pareiškimas, neįsivaizduoja. Nurodė, kad bet kuris automobilis, lenkęs D. automobilį, ir privažiavęs miesto ribą, būtų stabdęs.

Liudytojas D. K. parodė, kad A. B. ir A. G. yra draugai. Šie du vairuotojai tapo principinio jo ir D. konflikto aukomis. Už jo įžūlų elgesį, t. y. per langą išmestą servetėlę, jie liko nubausti. Šie du vairuotojai niekuo nesusiję su tuo, ką jis asmeniškai padarė. Nurodė, kad 2014-06-29 buvo Vilniuje išgėręs. Paprašė savo draugų A. B. ir A. G., kad atvažiuotų jį paimti iš Vilniaus ir tuo pačiu parvairuotų jo automobilį. Apie 12 val., važiavo iš Vilniaus link Kauno. A. B. vairavo jo automobilį „Opel Insignia“, jis pats buvo keleivis. A. G. su savo automobiliu „Mercedes Benz“ važiavo už jų. Nurodė, kad jis su A. B. važiavo antra eismo juosta, šiek tiek greičiau už kitus. Priešais važiavo vilkikas, o už jo važiavo visureigis. Jie važiavo gerokai greičiau už kitas transporto priemones ir visureigis be jokio įspėjimo, neparodydamas kairio posūkio, jiems (A. B. vairuojamam a/m) staigiai užkišo kelią. Norėdami išreikšti tuo nepasitenkinimą, A. B. jam pamirksėjo automobilio šviesomis. Tai buvo toks kreipimasis į žmogų, pasakant, ką žmogau tu darai, parodyk bent posūkį. Tačiau visureigis ir toliau važiavo labai lėtai lenkdamas sunkvežimį. Kadangi jis pats buvo išgėręs, šiek tiek supyko už tokį elgesį, prasidarė langą ir paėmęs servetėlių gniužulą metė į minėtą a/m. Nurodė, kad tai buvo nedidelis, suspaustas kelių servetėlių gniužulas. Per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad pataikė visureigio automobilio priekį, ar priekinį stiklą. Iš karto suprato, kad padarė kažkokį blogą dalyką. Tuomet pradėjo visureigį stebėti per galinį vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad jie laiko kažką rankose. Tuo metu paskambino A. G. ir paklausė, ar jis matė ką nors važiuodamas iš paskos. Pasakė A. G., kad į visureigį jis metė servetėlę, gali būti kad jie kviečia policiją arba juos filmuoja. Šnekant telefonu, A. G. juos aplenkė, telefonu pasakė, kad jie kažką kalba telefonu, ir prisivijo tuo pačiu jų automobilį. A. B. ir A. G. vairuojami automobiliai prie Elektrėnų susilygino, ir tuo metu įvažiavo į gyvenvietę. Nurodė, kad jų automobiliams susilyginus, jis tuo metu telefonu kalbėjausi su A. G.. Buvo vienintelis stabdymas, tačiau tai nepavadintų stabdymu, tai buvo akseleratoriaus atleidimas įvažiavus į gyvenvietę. Kad buvo sukurta situacija, kelianti grėsmę saugumui, tai visiškas absurdas. Nurodė, kad visureigis važiavo nesaugiu atstumu, prilipęs prie jų automobilio galo kelių metrų atstumu, todėl, jo manymu, kiekvienam būtų nesaugu. Atleidus akseleratorių arba lengvai pastabdžius, iš karto yra galimybė įsirėžti į kito automobilio galą. Nurodė, kad A. B. stabdė tik vieną kartą, o A. G. veiksmų jis nežino, nes pastarasis važiavo kitoje mašinoje.

Liudytojas D. D. parodė, kad A. B. nepažįsta. 2014-06-29 jis su kolegomis važiavo automagistrale iš Vilniaus į Kauną jo vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš Vievį važiavo didelė kolona sunkvežimių. Jis važiavo antrąja eile ir lenkė didelę koloną sunkvežimių, kurių buvo 10-15. Tai buvo apie 13.35 val. Prieš jį važiavo lengvųjų automobilių ir taip pat jam iš galo važiavo automobilių eilė. Aplenkus visą eilę automobilių, persirikiavus į pirmą eilę, jis toliau ja važiavo. Gal po pusės minutės, gal po minutės juos lenkė baltos spalvos automobilis „Opel“. Atsidarė minėto automobilio keleivio priekinės pusės langas, pro jį žmogus išlindęs ir šiek tiek persisvėręs metė į jų automobilį kažkokį daiktą. Tai buvo baltos spalvos paketas ar dėžė. Jis mano, kad tai buvo celofaninis maišas kažko pridėtas. Paketas pataikė į jo vairuojamo automobilio vairuotojo stiklą. Stiklo neišdaužė, tačiau smūgis buvo gan nemenkas. Jeigu būtų paketas buvęs lengvas, jis būtų jo automobilio nesiekęs, būtų jį nupūtęs vėjas. Jis važiavo 100 km/h greičiu, suprato, kad buvo padarytas kažkoks chuliganiškas veiksmas. Jis paprašė keleivio paskambinti į policiją. Kokiu greičiu važiavo „Opel“ automobilis negali pasakyti, bet jeigu jis aplenkė jo vairuojamą automobilį, vadinasi pastarojo greitis buvo didesnis. Automobilis „Opel“ juos aplenkęs nuo jų atitrūko. Jie susisiekė su policija, paaiškino, kad kažkas važiuoja chuliganiškai kelyje, nurodė automobilio modelį, valstybinius numerius. Į tai buvo reaguota, pasakė, kad aplink tame kelyje nėra patrulių, bandys minėtą automobilį sustabdyti šiek tiek toliau, kur buvo patrulis. Važiuojant toliau, po kažkokio laiko tarpo, prieš Elektrėnus, jie pamatė, kad prieš juos važiuoja tas pats automobilis „Opel“ ir jis važiuoja akivaizdžiai lėčiau nei būtų protingas greitis šiame kelyje. Priartėjus prie minėto automobilio, važiuojant jam iš paskos, jis pastebėjo kaip antra juosta atvažiuoja sidabrinės spalvos „Mercedes“ automobilis, kuris susilygino su jo automobiliu. „Mercedes“ vairuotojas pasižiūrėjo į juos (D. D. ekipažą), jo žvilgsnis buvo įdėmus, papiktintas. Tuomet „Mercedes“ susilygino su „Opel“. Matėsi, kad „Mercedes“ vairuotojas kalba telefonu, kažką gestikuliuoja, buvo akivaizdu, kad tarp „Mercedes“ vairuotojo ir „Opel“ automobilio vyksta kažkoks ryšys. Automobilio „Opel“ langai buvo užtamsinti, todėl, ar „Opel“ vairuotojas kalbėjo telefonu, jis negali pasakyti. Buvo akivaizdu, kad jie susilyginę derino kažkokius tarpusavio veiksmus. Tuomet kelių sekundžių bėgyje abu automobiliai vienu metu, sinchroniškai pradėjo staigiai stabdyti, jie abu kartu veikė vienu metu, nors staigiai abiem stabdyti nebuvo jokios priežasties, nelijo, nebuvo balų. Lijo tik prieš Vievį, kai jie lenkė sunkvežimių koloną. Tokie „Mercedes“ ir „Opel“ vairuotojų suderinti chuliganiški veiksmai sukėlė avarinę situaciją, jokio pagrindo taip elgtis ir stabdyti nebuvo. Dėl stabdymo jis gali pasakyti, kad tai buvo visas procesas: automobiliai lėtėjo, lėtėjo, tada stabtelėjo, tuomet vėl įsibėgėjo. Pagal jį buvo vienas stabtelėjimas, tačiau jis buvo ištęstas. Nurodė, kad byloje esantis jo paaiškinimas surašytas teisingai.

Liudytojas V. P. parodė, kad A. B. nepažįsta. 2014-06-29, sekmadienį su dviem draugais iš Vilniaus važiavo į Kauno marias paplaukioti laivu. Važiavo D. D. vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“. T. P. sėdėjo automobilio gale, o jis sėdėjo priekyje dešinėje. Jiems neprivažiavus Vievio gyvenvietės, pirmoje, t. y. dešinėje autostrados eismo juostoje, susidarė didelė eilė sunkiasvorių transporto priemonių, kurių buvo iš tiesų daug, galbūt 10-15. Tuo pačiu kairėje eismo juostoje susidarė nemaža tą koloną lenkiančių automobilių eilė. Ir jie palengva, iš lėto lenkė tuos automobilius, kad būtų galima baigus manevrą persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Vienu momentu D. per galinį veidrodėlį pastebėjo už jų važiuojantį automobilį „Opel Insignia“ sidabrinės spalvos, kurio vairuotojas normaliai nevairuoja. Jis lyg tai daro manevrą norėdamas lenkti, nors akivaizdu, kad lenkimo daryti neįmanoma, tai staigiai priartėja, tai staigiai atsitraukia. Dėl tokios situacijos buvo sukurta dirbtinė įtampa, nes niekur pasitraukti nebuvo galima, nes nei į žolę važiuoti, nei į sunkvežimį trenktis negali, paprasčiausiai važiuoji tolyn, lenkdamas sunkvežimių koloną. Kai galų gale jie baigė lenkti sunkiasvorių transporto priemonių koloną ir grįžo į pirmą, dešinę kelio juostą, prisiartino minėtas automobilis, kuris juos lenkė ir iš atidaryto priekyje keleivio lango į juos buvo mestas šviesios spalvos daiktas. Tas daiktas trenkėsi į jų automobilį. Buvo didelis stresas, iš karto jie nesuprato, ar mestas daiktas padarė kokią žalą jų automobiliui. Tačiau tuo stresinė situacija nesibaigė, ji rutuliavosi toliau. Jie (su V. P. važiavęs ekipažas) iš karto paskambino į policiją. Policija juos informavo, kad Vievyje nėra kam sustabdyti to automobilio, liepė važiuoti toliau, pasakė, kad bandys minėtą automobilį sustabdyti ties Elektrėnais. Kai liko pora kilometrų iki Elektrėnų, jie pamatė, kad jie vėl artėja prie „Opel“ automobilio, nes jis važiuoja lėtesniu greičiu. Jų automobilio greitis visą laiką buvo apie 100 km/h. „Opel“ važiavo jų juostoje, dešinėje pusėje. Jo greitis vis lėtėja, lėtėja ir jie artėja prie minėto automobilio. Jie važiavo paskui „Opel“, kai tuo metu juos aplenkė antra juosta automobilis „Mercedes“ ir susilygino su automobiliu „Opel“. Automobiliuose buvę žmonės kažką mojavosi, matėsi, kad tarp jų vyksta kažkokia komunikacija. Tuomet staiga automobiliai sinchroniškai, vienu metu, pradėjo stabdyti, todėl jų automobiliui nebuvo kur dėtis, jie pristabdė, greitis buvo apie 30 km/h, kai tokiu greičiu autostradoje niekas nevažiuoja. Po staigaus pristabdymo iki 30 km/h, automobiliai vėl lyg ir pradėjo greitėti ir vėl dar kartą staigiai buvo stabdoma. Tuo viskas ir baigėsi, automobiliai pradėjo greitėti ir jie už Elektrėnų keli kilometrai pamatė, kaip pareigūnai buvo sustabdę automobilį „Opel“. Jie sustojo šalia ir pasikalbėjo su pareigūnu. Pareigūnas S. jiems patvirtino, kad automobilyje „Opel“ yra alkoholio tvaikas. Nurodė, kad byloje esantis jo paaiškinimas surašytas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2015-02-03 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 66P-25292005-15 dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d., padarymo. Protokole nurodoma, kad A. B., 2014-06-29 13.35 val., vairuodamas automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje, Elektrėnų sav., kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 34,00 km, iš chuliganiškų paskatų tyčia lėtindamas važiavimo greitį, tuo paeiliui padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tyčia trukdė važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, todėl pažeidė KET 135.3 punkto reikalavimus (b. l. 1-2). Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko G. Č. 2015-02-03 nutarimu Nr. 66N-25296420-15 A. B., gim. 1988-08-04, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 434 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui (b. l. 25).

Teismo posėdžio metu A. B. kaltu padaręs pažeidimą pripažino, nurodė, kad buvo blokojuomas kelias, buvo vienas stabdymas, automobilius buvo sustabdę iki 70 – 80 km/h greičio. Teismas A. B. vairuojamo automobilio stabdymą vertina kaip tinkamo elgesio normų ignoravimą bei chuliganišką vairavimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. (2015-05-19 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-422-348/2015). A. B. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymo, įrodyta ir bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-25292005-15 (b. l. 1 -2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), policijoje registruojamų įvykių registro pažyma (b. l. 6), D. D. paaiškinimu dėl eismo įvykio (b. l. 7), asmens blaivumo testu (b. l. 8), T. P. paaiškinimu (b. l. 14), V. P. paaiškinimu (b. l. 16), D. J. paaiškinimu (b. l. 19), tarnybine ataskaita (b. l. 20), pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 39), kita bylos medžiaga.

Taigi teismas A. B. automobilio vairavimą vertina kaip chuliganišką vairavimą, iš chuliganiškų paskatų ir kėlusį pavojų eismo saugumui, todėl daro išvadą, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Iš 2015-02-03 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-25296420-15 matyti, jog A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 2 d. bei jam paskirta galutinė nuobauda - 434 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. 2015-02-03 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-25296420-15 nurodyta tai, kad A. B. paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pažeidėjas A. B. būtų padaręs kelis pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui vienu metu ar paeiliui. Priešingai teismo posėdžio metu D. D. parodė, kad buvo stabdyta tik vieną kartą. Minėtą faktą patvirtino ir A. G.. Taigi A. B. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuoti nepagrįstai, todėl 2015-02-03 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-25296420-15 naikintinas iš dalies ir byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo padarymo A. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant minėto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Konstitucinis principas įpareigoja vykdant teisingumą vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2007-10-24 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. negalima situacija, kad faktai, nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų būtų nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių ankščiau nagrinėtose bylose. Aukštesnės instancijos teismai jau nagrinėjo tokio pobūdžio bylą ( t.y. vertino šio paties įvykio metu kito vairuotojo A. G. veiksmų kvalifikaciją, Kauno apygardos teismas, bylos Nr. ATP-422-348/2054, teismų LITEKO duomenys) ir kurioje nustatyta, kad įvykio metu A. G. pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 124² str. 2d. numatytą pažeidimą. Dabartinėje byloje iš principo nebuvo remtasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko galima būtų daryti priešingą išvadą.

Teismas įvertinęs administracinėje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, kad 2015-02-03 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-25296420-15 A. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., paskirta 434 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių terminui yra per griežta, neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidėjas pripažįsta kaltę, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. B. neteistas. Jis dirba (duomenys neskelbtini). A. B. nurodė, kad teisių praradimas reiškia jam ir darbo praradimą, nes jis gyvena Jonavoje nuomojamame bute, o dirba Kaune. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015). Be to Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji, t. y. už padarytą pažeidimą taikyti proporcingą nuobaudą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d„ 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismo vertinimu, vadovaujantis išdėstytu ir teisingumo ir protingumo kriterijais, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui už ATPK 124² str. 2 d., numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskiriant 434 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t.y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 2 p., 5 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015 m. vasario 3 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-25296420-15 dalį, kurioje A. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda – 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams ir šioje dalyje A. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

2015 m. vasario 3 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-25296420-15 dalį, kurioje A. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių, pakeisti ir A. B., už pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti administracinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Panaikinti A. B. paskirtų nuobaudų subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Kriščiūnienė