- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-422-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00004-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. G. (toliau – pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutarimu panaikino 2014 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-22909787-14 dalį, kurioje A. G. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda – 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams ir šioje dalyje A. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą, ta yra, teismas nustatė, kad A. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² str. 2 d. bei esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į A. G. asmenybę, įvertinus tai, kad jis dirba, neteistas, teismas daro išvadą, kad 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių paskirta pagrįstai ir nėra per griežta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. G. prašo 2014-12-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko G. Č. nutarimą ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą administracinėje byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Skunde pareiškėjas teigia, kad nutarimo dalis, kuria palikta galioti ankstesniu nutarimu paskirta nuobauda – nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Nutarimas šališkas, neobjektyvus, chuliganiškos paskatos neįrodytos, padarytos išvados objektyviai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, vien tas faktas, kad liudytojų A. B. ir D. K. parodymus formaliais motyvais atmetė, o D. D. bei V. P. parodymais vadovavosi besąlygiškai, rodo, kad teismas buvo nenuoseklus ir palaikė kaltinamąją pusę.
A. G. skunde nurodo, kad tapo konflikto, įvykusio tarp „Opel Insignia“ vairuotojo A. B., jo vežamo neblaivaus keleivio D. K. ir „Citroen Berlingo“ vairuotojo D. D., nesusipratimo auka. Skunde taip pat pažymima, kad T. P. neapklaustas, jo parodymai netikrinti, tarnybinius pareiškimus surašę asmenys įvykio nematė, jų informacijos šaltinis – vienašališkas. Pareiškėjo teigimu, teismas į visa tai neatsižvelgė ir nevertino. A. G. teigimu, automobilio pristabdymas, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms, jokiu būdu nereiškia chuliganiško vairavimo. Skunde pažymėta, kad automobilio, važiuojančio 100 – 200 m. atstumu priekyje, kitoje eismo juostoje, pristabdymas, kad ir kelioms sekundėms, niekaip negali sukelti kita eismo juosta važiuojančiam asmeniui avarinės situacijos, o toks pristabdymas negali būti laikomas chuliganišku vairavimu. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog „tikėtina, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas A. G. ir „Opel Insignia“ keleivis D. K. telefonu derino bendrus veiksmus nukreiptus prieš „Citroen Berlingo“ ekipažą“. Skunde pažymėta, kad D. K. automobilio nevairavo, pareiškėjas apie jų konfliktą nežinojo, teismas rėmėsi prielaidomis. Pareiškėjui iš paskos joks automobilis nevažiavo, todėl niekam trukdyti negalėjo net jei būtų staiga stabdęs.
A. G. taip pat pažymi, kad D. D. ekipažas yra tokie patys draugai kaip ir jis su A. B. bei D. K.. Šios, absoliučiai lygios galimybės, pareiškėjo teigimu, be pagrindo įvertintos pažeidžiant ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimus pareiškėjo nenaudai ir tapo priimto nutarimo pagrindu. Skunde pažymėta, kad D. D. ir V. P. parodymų, nėra jokių jo kaltės įrodymų. A. G. teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino liudytojų D. D. ir V. P. parodymuose esančių esminių prieštaravimų. Skunde taip pat pažymėta, kad pagal ATPK 124 str. pareiškėjas nėra baustas, todėl jo teigimu, teismo nuoroda apie vienarūšį pažeidimą – nepagrįsta, o paskirta nuobauda labai griežta ir neproporcinga. Pareiškėjas teigia, kad automobilyje „Citroen Berlingo“ važiavusių asmenų nepažinojo, elgtis chuliganiškai nebuvo jokios dingsties.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame teigiama, kad administracinė byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad galima būtų konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliaciniame skunde A. G. teigia, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o tyčinis važiavimo greičio lėtinimas, staigus stabdymas ir tyčinis trukdymas važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Todėl toks pavojingas A. G. vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Pažeidėjas negalėjo žinoti, jog realiai pavojaus automobilių ar pėsčiųjų eismui nekils. Todėl daroma išvada, kad A. G. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę jo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Tai, kad A. G. 2014 m. birželio 29 d., 13.25 val. vairuodamas automobilį, tyčia lėtindamas važiavimo greitį, staigiai stabdydamas trukdė važiuoti ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 2, 12), pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 45), iš kurios matyti, kad įvykio dieną buvo užfiksuotas tik silpnas lietus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja D. D. parodė, kad ,,Opel Insignia“ automobilis važiavo pirma juosta, tada privažiavo „Mercedes Benz“. Jie (D. D. automobilis) važiavo taip pat pirma juosta, važiavo ne per arti. Tada „Mercedes Benz“ susilygino su „Opel Insignia“. Pirmoje eilėje buvo automobilis „Opel Insignia“, o antroje „Mercedes Benz“, D. D. vairuojamas automobilis važiavo pirma juosta paskui „Opel Insignia“. Tada jie (Opel ir Mercedes) staigiai stabdė. Kai jie pastabdė, tai jį privertė taip pat stabdyti ir tai sukėlė avarinę situaciją. Iš T. P. paaiškinimo matyti, kad 2014-06-29 apie 13.35 val. važiuodamas D. D. vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprivažiavus Elektrėnų, automobilis ,,Opel Insignia” sutartinai su kitu automobiliu ,,Mercedes Benz” pradėjo blokuoti jiems kelią (b. l. 8). Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad ties Elektrėnais A. G. susilygino su ,,Opel Insignia“ automobiliu, kuriuo važiavo A. B.. Liudytojas D. K. taip pat parodė, kad kai jie susilygino su ,,Mercedes Benz“ automobiliu automobilis ,,Citroen Berling“ buvo tiesiai už jų. Jis kalbėjo telefonu su A. G., kuris turi laisvų rankų įrangą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad A. G. siekė lėtai važiuoti antrąja juosta, staigiai stabdė ir taip tyčia trukdė ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui. Netikėti liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie liudytojai siekia pakenkti A. G., duodami tokius parodymus, byloje nėra, o ir pats pažeidėjas tokių duomenų nenurodė. Apelianto teiginys, kad teismas buvo nenuoseklus ir palaikė kaltinamąją pusę, yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepagrįstai nubausti asmenis dėl nebūtų pažeidimų teismas jokių objektyvių motyvų neturi.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesirėmė liudytojų A. B. ir D. K. parodymais. Netikėti įvykyje dalyvavusių asmenų nuosekliais paaiškinimais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes, nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad teismas neapklausė liudytojo T. P., jo parodymai netikrinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl A. G. kaltės.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. G. pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. G. apeliacinio skundo netenkinti, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.