Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MESS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17831-191/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MESS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Audva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „MESS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1093,38 Eur skolą, 10000,00 Eur baudą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių yra kilęs didelės vertės turtinis ginčas, atsakovė vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei nereaguoja į ieškovės raginimus, piktybiškai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei yra tikimybė, kad imsis neteisėtų veiksmų siekiant išvengti prievolių vykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms kyla grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovės UAB „MESS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad, nors ieškovė pareiškė reikalavimą dėl pakankamai didelės prievolės – 11093,38 Eur nevykdymo, tačiau iš pateikto ieškinio nustatyta, jog didžiąją ieškinio dalį – 10000,00 Eur sudaro ginčas dėl netesybų priteisimo. Taip pat ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovės finansinę būklę ar nesąžiningus veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nustatyta, jog atsakovės atžvilgiu nebuvo iškelta kitų civilinių bylų dėl skolų priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „MESS“ atskiruoju skundu (b. l. 37-39) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti ieškovės UAB „MESS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes. Pats teismas nutartyje pripažino, jog ieškinio reikalavimo suma (11 093,38 Eur) yra didelė, tačiau kažkodėl išskiria netesybas, kurias sudaro 10 000 Eur bauda, numatyta atsakovui neįvykdžius šalių sudarytos sutarties. Pagal šalių sudaryta rangos sutartį atsakovė, kaip rangovas, įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu neatitraukti savo darbuotojų iš objektų, nesumažinti darbuotojų skaičiaus, ar kitaip nesustabdyti sutarties vykdymo, išskyrus pagal sutarties 3.4.1. punkto nuostatas, visais kitais atvejais, rangovui sumažinus pajėgumas, ieškovei turi būti mokama 10 000 Eur dydžio bauda. Ieškovė, vertindama tai, kad darbų objektas buvo perduotas netinkamos kvalifikacijos darbuotojams ir atsakovė neprižiūrėjo darbuotojų drausmės, kadangi nuo darbų pradžios dienos, t. y. 2015-04-20, darbų objekte nei karto nebuvo sutartyje numatytas reikalingas darbuotojų skaičius, jie nuolat vėluodavo. Nuo 2015-06-16 darbuotojai objekte išvis nebepasirodė, todėl atsakovei be pagrindo visiškai nutraukus statybos rangos darbus, kyla pareiga ieškovei sumokėti 10 000 Eur baudą. Dėl šių priežasčių, ieškovė turi teisėtą reikalavimo teisę į visą ieškinio sumą bendrai, t. y. neskirstant jos į atskiras dalis - pagrindinę skolą ir baudą. Rangos sutarties nevykdymas, ieškovės pretenzijų ignoravimas ir skolų nemokėjimas rodo, jog atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove. UAB „Audva“ direktorius D. K. yra direktoriumi ir kitose bendrovėse - UAB „Audoma“ ir UAB „Bondi Lt“. Visos šios įmonės turi įsiskolinimų Sodrai, galimai yra skolingos ir kitoms bendrovėms. Pats bendrovių direktorius pagal ieškovės turimus Creditinfo duomenis, taip pat turi įsiskolinimų, kurių nemoka. Vertindama tokias aplinkybes ir atsakovės elgesį sutarties vykdymo metu, ieškovė turi pagrįstų prielaidų, jog atsakovė sieks išvengti baudos ir pagrindinės skolos sumokėjimo UAB „MESS“. Atsakovė jau yra atlikusi nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-1253-330/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1093,38 Eur skolą ir 10000,00 Eur baudą. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 11093,38 Eur reikalavimo sumai. Pagrindiniai apeliantės motyvai, jos nuomone, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė jau yra atlikusi nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės direktorius D. K. yra direktoriumi ir kitose bendrovėse, visos šios įmonės turi įsiskolinimų Sodrai, bendrovių direktorius pagal ieškovės turimus Creditinfo duomenis, taip pat turi įsiskolinimų, kurių nemoka. Šiems argumentams pagrįsti prie atskirojo skundo apeliantė pateikė duomenis iš „REKVIZITAI.LT“ ir „Creditinfo“ internetinės svetainės apie atsakovės kreditingumą, socialinio draudimo įmokų skolų istoriją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privataus juridinio asmens išrašai negali būti laikomi oficialiu ir objektyviai patikimu rašytiniu įrodymu, vertinant juridinio asmens finansinę padėtį, turimą turtą, jo vertę, nes jie neatitinka CPK keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 176, 185 str.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM bei VSDFV 2015-09-21 viešai skelbiamais duomenimis atsakovė UAB „Audva“ įsiskolinimo valstybei neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu kitų civilinių bylų nėra iškelta (CPK 179 str. 3 d.). Apeliantės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nepakako apeliantės išdėstytų argumentų dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie realią teismo įsakymo neįvykdymo grėsmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.

Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.